Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18365-808/2022 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovės V. B. ieškinį paliko nenagrinėtą.

11. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

12. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).

13. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su tuo, jog jos ieškinį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko nenagrinėtą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišvardino, aiškiai nenurodė šalintinų ieškinio trūkumų, kurie trukdė priimti ieškinį, tokiu būdu atsisakydamas sudaryti ieškovei galimybę įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais.

14. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2021 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalies – pirkėjo, taip pat prašė pripažinti, kad lengvojo automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėja yra ieškovė bei pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 23 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovės ieškinys 2022 m. birželio 21 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovę per 10 dienų patikslinti ieškinio reikalavimus, t. y. pažymėjo, jog reikėtų peržiūrėti ieškinio reikalavimų formuluotes ir procesinę situaciją, pergalvoti, kaip elgtis toliau procese, siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus arba pasirinkti kitokią poziciją byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. rezoliucija terminą patikslinti ieškinio reikalavimus pratęsė iki 2022 m. gruodžio 15 d., o skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

15. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 str.), tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami teismo posėdžio metu iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 2 dalimi, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Šioje vietoje pažymėtina, jog iš 2022 m. lapkričio 17 d. vykusio teismo posėdžio neaišku, kokie ieškinio trūkumai buvo nustatyti, nes teismas bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog reikėtų peržiūrėti ieškinio reikalavimų formuluotes ir procesinę situaciją, pergalvoti, kaip elgtis toliau procese, tačiau konkrečių šalintinų trūkumų neįvardijo, tinkamai nemotyvavo, kokie trūkumai trukdo bylą išnagrinėti iš esmės. Darytina išvada, jog tokiu atveju ieškovė nežinojo, ką teismas laiko esant reikalinga padaryti tikslinant ieškinį, todėl negalėjo ištaisyti teismo nurodytų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas pasiūlė, bet ne įpareigojo ieškovę tikslinti ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, jog CPK 141 straipsnyje ieškovui numatyta teisė, bet ne pareiga pakeisti ieškinio dalyką, kas reiškia, jog esant pareikštam netiksliam ieškinio reikalavimui, teismas, nagrinėdamas bylą, gali pasiūlyti patikslinti ieškinio reikalavimus, bet ne įpareigoti ieškovą tai padaryti. Ieškinio dalyko suformulavimas ir/arba pasirinktas savo galimai pažeistų teisių gynimo būdas yra visiška ieškovo diskrecija (CPK 13 straipsnis), kurios įgyvendinimas nelemia tokių pasekmių kaip ieškinio palikimas nenagrinėtu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, teismas yra įpareigotas išnagrinėti priimtą ieškinį tokioje apimtyje, kurią ieškiniu apibrėžia ieškovas, o nustatęs, kad ieškovo reikalavimas neteisėtas ir/arba nepagrįstas, teismas turi teisę tokį ieškinį atmesti. Ieškinio tinkamas nepagrindimas, t. y. šiuo nagrinėjamu atveju įrodymų nepateikimas, nesudaro pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis), nes neįrodytas ieškinys yra atmestinas, o ne paliktinas nenagrinėtu.

17. Tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas ir, juo labiau, konkrečių ieškinio trūkumų nenurodymas jau priėmus ieškinį, turėtų būti sprendžiamas ne ieškinį paliekant nenagrinėtu, bet teismo posėdžio metu. Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8, 225, 230 straipsniai), bet ne įpareigoti šalis.

18. Konkrečiai nenurodydamas, kokius ieškinio trūkumus ir kokiu būdu ieškovė turėjo pašalinti, nepriimdamas šiuo klausimu CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nutarties, kuri, be kita ko, pagal iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusią šio straipsnio redakciją galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu, ir tokiu būdu ne tik nesuformulavęs ieškovei konkrečių bylos eigai kelią užkertančių ieškinio trūkumų, bet ir eliminavęs galimybę jai (ieškovei) tokios teismo nutarties teisėtumą patikrinti apeliacine tvarka, neišaiškinęs ieškovei trūkumų nepašalinimo teisinių pasekmių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, taip pažeisdamas ir bendruosius civilinio proceso principus – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) ir dispozityvumo (CPK 5, 7, 8 ir 13 straipsniai).

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą dėl nepašalintų pirmosios instancijos teismo konkrečiai neįvardintų šalintinų ieškinio trūkumų (patikslinti ieškinio reikalavimus) ieškovei turint teisę, bet ne pareigą tikslinti ieškinio dalyką, nenumatytas įstatyme, be to, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės V. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.