Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui AB „Gubernija“, dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama iš atsakovo AB „Gubernija“ priteisti 48632,40 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 351,49 Lt dydžio delspinigius, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-19 su atsakovu pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta nuo 2009-01-20 dirbti AB „Gubernija“ generalinio direktoriaus pavaduotoja. Pažymėjo, kad 2009-02-02 AB „Gubernija“ valdybos posėdžio sprendimu buvo išrinkta laikinai eiti AB „Gubernija“ generalinės direktorės pareigas, kurias pradėjo eiti nuo 2009-02-03. Teigė, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2009-07-15 ieškovės prašymu. Atsakovas atleidimo dieną su ieškove neatsiskaitė, buvo atsiskaityta dalimis – 2009-09-16 pervestas liepos mėnesio atlyginimas, 2009-11-03 – gegužės ir birželio mėnesių atlyginimas. Ieškovės vertinimu, atleidimo iš darbo dieną atsakovo sąskaitoje pinigų buvo, todėl nebuvo objektyvių priežasčių neatsiskaityti. Ieškovė nurodė, kad įmonės spaudą ir dokumentus perdavė naujai generalinei direktorei V. D. atleidimo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 48632,40 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kita ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo 1459 Lt žyminį mokestį ir 10,90 Lt procesines dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Nurodė, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl neatsiskaitymo laiku su ja, atsakovas pripažino, jog ieškovė iš darbo buvo atleista 2009-07-15 jos pačios prašymu, o ne dėl kvalifikacijos stokos ar blogų įmonės rodiklių. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo pareikšta pretenzijų dėl netinkamo vadovavimo įmonei. Teismas atmetė atsakovo argumentas, kad atleidimo dieną ieškovė pati galėjo sau persivesti visą neišmokėtą sumą. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama įmonės vadove, pati sprendė, kaip panaudoti įmonės finansus užtikrinant įmonės veiklą ir atsiskaitant su darbuotojais, galėjo veikti savarankiškai, rūpestingai ir atsakingai, ir taip užtikrinti darbo užmokesčio darbuotojams, o kartu ir sau pačiai, išmokėjimą laiku, todėl netenkintino ieškovės reikalavimo priteisti 351,49 Lt dydžio delspinigius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas AB „Gubernija“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovei iš atsakovo 48632,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 1459 Lt žyminio mokesčio, 10,90 Lt proceso išlaidų valstybei priteisimo, bei priimti naują sprendimą – minėtą ieškinio dalį atmesti; išspręsti priteistų valstybei iš atsakovo 1459 Lt žyminio mokesčio ir 10,90 Lt proceso išlaidų klausimus; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Pažymima, kad ieškovė turėjo galimybę išmokėti sau atlyginimą. Teigiama, kad atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, kai vadovavo ieškovė. Atsakovo manymu, teismas įvertino ne visas bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kai kurių atsakovo argumentų. Apeliantas nurodo, kad ieškovė trukdė naujai direktorei vadovauti bendrovei. Apeliantas pažymi, kad ieškovė laikinai einančia generalinės direktorės pareigas bendrovėje dirbo tik keturis su puse mėnesio.

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog negalėjo atsiskaityti su ieškove atleidimo dieną dėl ieškovės kaltės. Pažymima, kad bendrovės padėtis buvo sudėtinga jau ieškovei pradėjus vadovauti įmonei. Nurodoma, kad ieškovės atleidimo dieną bendrovė disponavo pakankamu lėšų kiekiu. Ieškovės manymu, atsakovas pateikė netikslius ir klaidingus skaičiavimus. Ieškovė teigia, kad skola tiekėjui UAB „Durpa“ susidarė dar iki ieškovės vadovavimo pradžios. Ieškovės vertinimu, teismas surinko ir įvertino visus reikšmingus bylai įrodymus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto AB „Gubernija“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką sąlygų

LR DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindas taikyti DK141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1)darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-01-19 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo priimta į darbą AB „Gubernija“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigoms nuo 2009-01-20 (1 tomas, 4–6 b. l.). 2009-02-02 AB „Gubernija“ valdybos posėdyje nuspręsta ieškovę išrinkti laikinai eiti AB „Gubernija“ generalinės direktorės pareigas, tą pačią dieną pasirašytas darbo sutarties 2009-01-19 Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas, kuriuo D. V. nuo 2009-02-03 paskirta laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas (1 tomas, 7–8 b. l.). 2009-06-23 AB „Gubernija“ valdybos posėdyje nuspręsta atšaukti ieškovę iš laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigų nuo 2009-06-23, išrinkti V. D. bendrovės generaline direktore, ir nustatyta, kad V. D. pradeda eiti šias pareigas nuo 2009-06-25 (1 tomas, 19–27 b. l.). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2009-07-15 pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu (1 tomas, 4–6 b. l., 2 tomas 123 b. l.). 2009-09-10 ieškovei sumokėtas liepos mėnesio darbo užmokestis, 2009-11-03 gegužės ir birželio mėnesių darbo užmokestis (1 tomas, 9 b. l.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad nėra antrosios DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos – laiku atsiskaityti su ieškove nepavyko dėl ieškovės, kaip atsakovo laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas, nesąžiningų veiksmų, nes ieškovė pati neužtikrino, kad būtų laiku išmokamas darbo užmokestis darbuotojams, atsiskaitoma su kreditoriais, tiekėjais. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė trukdė naujai direktorei vadovauti bendrovei.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remdamasis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka įrodymų, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovės įsakymais, atsižvelgiant į pablogėjusias ekonomines sąlygas ir sumažėjusį produkcijos pardavimo ir užsakymų kiekį, įmonėje buvo skelbiamos prastovos ne dėl darbuotojų kaltės (1 tomas, 126–158 b. l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendrovėje 2009 metais susiklostė sudėtinga finansinė situacija (2 tomas 37, 38, 41, 158–168 b. l.), ir dėl to, jog įmonė dėl sunkios finansinės padėties neretai dalimis išmokėdavo darbuotojams darbo užmokestį (1 tomas, 78, 79, 89, 159–160 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant darbdavio kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2006; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-617/2002; 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2000). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kuri suponavo, jog ieškovė dėl specifinio teisinio statuso darbo santykiuose ir jai nustatyto tam tikro savarankiškumo, paskirta laikinai einančia generalinės direktorės pareigas, ne tik galėjo, bet ir privalėjo mokėti darbo užmokestį sau ir kitiems darbuotojams. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-06-23 AB „Gubernija“ valdybos posėdyje išrinkta bendrovės generalinė direktorė V. D. 2009 m. liepos mėnesį dar nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centre“ kaip įmonė direktorė (2 tomas, 44 b. l.), todėl negalėjo pilnai atlikti savo, kaip bendrovės vadovo pareigų (2 tomas, 55 b. l.), o buvo įregistruota VĮ „Registrų centre“ jau po ieškovės atleidimo (2 tomas, 18 b. l.).

Priešingai, nei savo atsiliepime į apelianto skundą teigia ieškovė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atsiskaityti su ja atleidimo dieną, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje pateikti įrodymai (pačios ieškovės raštas) patvirtina, kad ieškovė neperdavė 2009-06-23 AB „Gubernija“ valdybos posėdyje išrinktai bendrovės generalinei direktorei V. D. bendrovės dokumentų, turto ir spaudo (2 tomas, 60 b. l.). Pažymėtina, kad minėtame 2009-07-03 rašte ieškovė pati nurodo, kad yra teisėtai paskirta ir vykdo AB „Gubernija“ generalinio direktoriaus pareigas, taip pat pažymėjo, kad naujo direktoriaus išrinkimą uždraudė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-06-30 nutartimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad įmonės spaudą ir dokumentus direktorei V. D. perdavė tik 2009-07-15 (4 tomas, 34 b. l.), tai patvirtina ir 2009-07-15 aktas dėl bendrovės dokumentų ir spaudo perdavimo (4 tomas, priedai). Be to, iš minėto akto matyti, kad tik 2009-07-15 buvo perduotas (duomenys neskelbtini) banko generatorius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė nurodė iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos dėl draudimo pavedimus atlikti buvo neįmanoma (4 tomas, 34 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė būdama laikinai einanti generalinės direktorės pareigas, tvirtindavo išmokėjimus iš įmonės kasos (1 tomas, 162–164 b. l.). Iš atsakovo 2010-09-06 buhalterinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės atleidimo dieną bendrovės kasoje buvo 136 262,34 Lt (3 tomas, 7–9 b. l.), su tuo sutinka ir ieškovė (4 tomas, 1–2, 74 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš tai minėtos aplinkybės rodo, ieškove faktiškai kontroliavo atsiskaitymo su ja galimybę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 141 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl yra pagrindas skundžiamo procesinio sprendimo dalį dėl 48632,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo ieškovei iš atsakovo ir 1459 Lt žyminio mokesčio bei 10,90 Lt proceso išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei panaikinti, atmetant ieškinį dėl 48632,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo ieškovei iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ iš ieškovės priteistina atsakovui 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, 28 b. l.) ir 1459 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (4 tomas, 67 b. l.).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pirmosios instancijos teismas patyrė 10,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 tomas, 53 b. l.), apeliacinės instancijos teismas atitinkamai 5,1 Lt (4 tomas, 72 b. l.). Tenkinant atsakovo apeliacinį skundą, proceso išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl 48632,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ieškovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Gubernija“ (į. k. 144715765) ir 1459 Lt žyminio mokesčio bei 10,90 Lt proceso išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei ir ieškinį dėl 48632,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ieškovei iš atsakovo atmesti.

Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui AB „Gubernija“ iš ieškovės D. V. 3630 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1459 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

Priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 16 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.