Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – R. S., taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujančios Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina G. S., ji iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Motina mirė nepalikusi testamento. Teigia, kad laiku nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą – tiek iki motinos mirties, tiek ir po jos mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), motiną prižiūrėjo, slaugė, rūpinosi, pristatydavo ją į gydymo įstaigas, jai mirus gavo laidojimo pašalpą, motiną pašarvojo prie Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo salėje ir palaidojo Rokantiškių kapinėse šalia tėvo. Visi motinai priklausantys asmeniniai kilnojamieji daiktai (lova, stalas, spinta, patalynė, indai, drabužiai, televizorius, radijo imtuvas, papuošalai ir kiti asmeninio naudojimo daiktai) liko jam, jis šiuo turtu naudojasi iki šiol, turtą saugo, tvarko ir valdo sąžiningai, atvirai ir kaip savą. Pažymi, kad palikimo niekuomet neatsisakė, tuo tarpu kitų pretendentų į palikimą nėra. Todėl, siekdamas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos G. S. mirties jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jai priklausantį turtą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi informacijos apie galimą G. S. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuotas asmuo R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo patenkinimui prieštaravimų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu G. S. buvo našlė, jos sutuoktinis B. S., su kuriuo santuoką ji sudarė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ji turėjo vieną vaiką – pareiškėją A. S.. G. S. (duomenys neskelbtini) mirus, 2021 m. sausio 25 d. į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ „Turto bankas“, o 2021 m. vasario 26 d. į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą kreipėsi pareiškėjas su prašymu neišduoti paveldėjimo liudijimo iki to laiko, kol teismas priims sprendimą dėl termino pratęsimo palikimui priimti. Nors Testamentų registre yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, t. y. kad palikėjos G. S. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas, dėl ko G. S. palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pasibaigusi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnio 2 dalis), ginčo dėl to byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad G. S. mirties dieną palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (likusi dalis (3/8) šio buto priklauso pareiškėjui pagal 2016 m. kovo 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (likusi ¾ dalis priklauso pareiškėjui pagal 2016 m. kovo 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po G. S. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjos sūnus pareiškėjas (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, į notarą pasikreipė tik 2021 m. vasario 26 d. prašydamas neišduoti VĮ „Turto bankas“ paveldėjimo liudijimo iki to laiko, kol teismas priims sprendimą dėl termino pratęsimo palikimui priimti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau jam nepašalinus pareiškimo trūkumų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-10413-465/2021, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, jis savo motinos turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjui turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminis G. S. įpėdinis, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad G. S. mirties momentu palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė 5/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) (likusi dalis (3/8) Buto priklauso pareiškėjui), 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (likusi 3/4 dalis priklauso pareiškėjui), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad Bute pareiškėjas gyveno iki palikėjos mirties, jame jis nuo 2017 m. spalio 30 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, jis su palikėja buvo Buto bendrasavininkai, po palikėjos G. S. mirties pareiškėjas ir toliau gyvena Bute, jį prižiūri, juo rūpinasi kaip savo turtu, moka visus mokesčius už Butą. Nors pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis mokėjo mokesčius už Butui suteiktas paslaugas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jis nuo 2020 m. balandžio mėn. moka mokesčius už Butui teikiamas paslaugas, taip pat tai, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad Butui komunalines paslaugas teikusios įmonės būtų kreipusios į teismą dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo ar palikėjos, daro išvadą, kad ir per tris mėnesius po G. S. mirties pareiškėjas rūpinosi Butu kaip savo. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjo pastovų gyvenimą Bute nuo 2017 m. spalio 30 d. iki G. S. mirties ir po to, taip pat įvertindamas ir tai, kad suinteresuotas asmuo R. S. prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo patenkinimo nereiškė, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus jo motinos G. S. palikimui priimti pradėdamas jį faktiškai valdyti nuo pat G. S. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį G. S., išduoti pareiškėjui A. S.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.