- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1358-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13473-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui S. A. (byloje dalyvauja institucija, procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. A. 2010-08-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo S. A. nepilnametės dukters G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės priteisti po 400 Lt periodinių įmokų, mokamų kas mėnesį, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant po 400 Lt už kiekvieną mėnesį, t. y. 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki dukters pilnametystės paskirti ieškovę. Nurodė, kad ji ir atsakovas santuokoje 1993-05-03 susilaukė dukters G. A.. 2000-10-03 jos ir atsakovo santuoka nutraukta, nepilnametė dukra G. liko gyventi su ja, jai išlaikymas nepriteistas. Atsakovas paskutiniuosius metus visiškai nebendrauja su dukra ir neprisideda prie jos išlaikymo. Dukra sulaukė septyniolikos metų, mokosi S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos 11 klasėje, lanko šokių būrelį, už kurį reikia mokėti 100 Lt per mėnesį, papildomas anglų kalbos pamokas, kainuojančias 120 Lt per mėnesį, turi regėjimo problemų ir nešioja akinius arba lęšius, jai tiesinami dantys, todėl dukrai išlaikyti reikia skirti virš 1 000 Lt per mėnesį. Pinigų trūksta ekskursijoms, kurios organizuojamos mokykloje, G. norėtų lankyti vairuotojų kursus, bet tam nėra lėšų. Ji (ieškovė) dirba Vilniaus kolegijoje 1,5 etato, gauna 1 760 Lt (atskaičiavus mokesčius) darbo užmokestį, turto, santaupų neturi, yra paėmusi iš UAB „General Financing“ vartojamąją paskolą. Su dukra gyvena darbovietės suteiktame bendrabutyje, išlaidos būstui vienam asmeniui sudaro apie 125 Lt per mėnesį. Reikalingos lėšos dukters aprangai ir avalynei- 80 Lt per mėnesį, mokymo reikmėms- 30 Lt. Įvertinus įprastus būtinus dukters poreikius, jai tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro 855 Lt per mėnesį.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo S. A. nepilnametei dukrai G. A. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-02 iki kol dukra sulauks pilnametystės, 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukros įstatyminei atstovei- motinai L. A., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad santuokoje ieškovė ir atsakovas 1993-05-03 susilaukė dukros G. A., kad 2000-10-03 šalių santuoka nutraukta, nepilnametė dukra G. liko gyventi su ieškove, išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo nepriteistas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra turtinė asmeninė prievolė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kad nepilnametė G. lanko šokių būrelį, papildomai mokosi anglų kalbos, turi regėjimo, dantų sukandimo problemų, jog nepilnametę išlaiko tik ieškovė, sprendė, kad toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas. Teismas nurodė, kad atsakovas virš 14 metų niekur oficialiai nedirba, jis nepateikė įrodymų, kad yra iš dalies nedarbingas, negali dirbti kokio tai darbo, kad Utenos darbo biržoje užsiregistravimo tik iškėlus bylą teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, jog gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį bent po 400 Lt dukrai išlaikyti, kad priteisus 400 Lt išlaikymą, ieškovei vistiek tektų didesnė dalis išlaidų dukrai išlaikyti, vadovaudamasis CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., ieškinį tenkino. Kadangi atsakovas daug metų nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas, vadovaudamasis CK 3.200 str., tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 14 4400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Šalies argumentai
Atsakovas S. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, ieškovės L. A. reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo sumažinti iki 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 3 600 Lt. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas be jokių įrodymų patikėjo, kad ieškovė dukrai išlaikyti per mėnesį skiria daugiau kaip 855 Lt, nors jis šias sumas ginčijo, nurodė, kad sumos būstui, aprangai, mokslui, poilsiui, sveikatai, higienai, šventėms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms yra akivaizdžiai padidintos. Jis nuo 1996 m. neturi jokių nuolatinių pajamų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra registruotas darbo biržoje, tačiau dėl užsitęsusios ekonominės situacijos, išaugusio nedarbo lygio darbas jam nėra siūlomas. Yra nedarbingas dėl degeneracinių-distrofinių stuburo juosmeninės dalies pakitimų, L5-SI disko osteochondrozės ir priekinės išvaržos, išeminės širdies ligos bei aukšto kraujospūdžio. Jo sunki turtinė padėtis susidarė ne dėl jo kaltės, nerūpestingumo ar neatsakingumo, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo ir ji turi galimybę teikti dukrai didesnę išlaikymo dalį, todėl teismas privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš jo mažesnę išlaikymo dalį dukrai išlaikyti. Jį patį išlaiko motina. Dėl ankščiau nurodytų priežasčių pinigų priteisto 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimui sumokėti jis objektyviai iš niekur negali gauti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu priteisė iš atsakovo dukrai G. A., kuri ieškinio priėmimo metu buvo nepilnametė, išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, ieškovės L. A. reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo sumažinant iki 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 3 600 Lt, savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė dukrai išlaikyti per mėnesį skiria daugiau kaip 855 Lt, kad ieškovės nurodytos skiriamos lėšos būstui, aprangai, mokslui, poilsiui, sveikatai, higienai, šventėms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms yra akivaizdžiai padidintos, kad jis nuo 1996 m. neturi jokių nuolatinių pajamų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, yra registruotas darbo biržoje, dėl sveikatos būklės yra nedarbingas, kad atsakovo sunki turtinė padėtis susidarė ne dėl jo kaltės, nerūpestingumo ar neatsakingumo, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jo ir ji turi galimybę teikti dukrai didesnę išlaikymo dalį, kad priteisto 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimui sumokėti jis objektyviai negali. Apeliacinio skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių netenkintini, nes byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, susiję su šalių dukros poreikiais ir šalių turtine padėtimi, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vadovaudamasis CK 3.192, 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., priteisė išlaikymą iš atsakovo jo dukrai, t. y. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei L. A. ir atsakovui S. A. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A.. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta 2000-10-03, nepilnametė dukra G. liko gyventi su ja, jai išlaikymas nepriteistas. CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis dukrai išlaikyti, kad išlaidos būstui, aprangai, mokslui, poilsiui, sveikatai, higienai, šventėms bei kitoms nenumatytoms progoms yra padidintos, tačiau byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo dukros poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 800 Lt sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės ir teismo nurodytus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt suma.
Dukros poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina tik ieškovė. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Šalių dukra gyvena su motina L. A., kuri užtikrina dukros kasdienius poreikius. Atsakovas nedalyvauja kasdieniame dukros gyvenime, ieškovė yra užtikrinusi vaikui būstą, kurį turi prižiūrėti ir išlaikyti, kad vaikas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti atsakovas vaikui, į tai atsižvelgia, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-08-27 buities tyrimo akto matyti, kad dukra gyvena su ieškove, kad ieškovė dukrai užtikrina normalias sąlygas gyventi ir vystytis, kad dukra su atsakovu neturi jokio ryšio, nebendrauja. Atsižvelgiant į šalių dukros amžių ir jos poreikius, t. y. kad G. mokosi S. Stanevičiaus vidurinėje mokykloje, lanko šokių būrelį, papildomai mokosi anglų kalbos, turi sveikatos problemų, darytina išvada, kad sumažinus iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą iki 100 Lt kas mėnesį, ji būtų per maža, kadangi ieškovė neturi galimybių teikti žymiai didesnio išlaikymo. Atsakovas pateikė duomenis, kad nedirba (darbo biržoje registruotas nuo 2010-08-31) (b. l. 36), kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius nuo 2000-08-29 iki 2010-08-29 duomenų apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą neturi (b. l. 35), jo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra (b. l. 33, 34), kad 2002-07-01 pagal KT vaizdą nustatyti degeneraciniai- distrofiniai stuburo juosmeninės dalis pakitimai, L5-S1 degeneracija ir priekinė išvarža (b. l. 37), anksčiau dirbo neoficialiai (dirbo vairuotoju, važiuodavo į Vokietiją ir veždavo automobilius), tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas turi teikti tik minimalų išlaikymą, neužtikrinantį vaikų poreikių. Byloje esanti Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ tomografinių tyrimų skyriaus 200-07-01 stuburo juosmens dalies kompiuterinės tomografijos Nr. 57 išvada nepatvirtina, kad atsakovas negali įsidarbinti ir gauti pajamų, užtikrinančių jo ir nepilnamečio vaiko poreikius. Iš medicininio dokumento matyti, kad jam nustatyti distrofiniai stuburo juosmeninės dalies pakitimai (diagnozuota L5-S1 tarpo disko išvarža), kad 2002-07-02 gyd. V. K. rekomendavo konservatyvų gydymą (b. l. 37), tačiau jame nėra nurodyta, kad atsakovas apskritai negali dirbti ar kad jam būtų apribotos galimybės dirbti, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovas iš dalies ar visiškai prarado darbingumą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Ieškovei nuo 2010 m. sausio mėn. iki nuo 2010 m. birželio mėn. išmokėtas darbo užmokestis- 1 758 Lt/mėn., iš viso 10 550,34 Lt, ji nekilnojamojo turto neturi (b. l. 13), jos vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 16), turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 22-25). Su dukra gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, kuri jai suteikta kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai (b. l. 60), atsakovas dukros nėra aprūpinęs gyvenamuoju būstu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privalo viena išlaikyti dukrą, teigti, kad jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo ir tik ji privalo iš esmės išlaikyti šalių dukrą, nėra pagrindo. Iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį – po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgdamas į vaiko, kuris greitai bus pilnametis, poreikius, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir sudarytų pagrindą keisti priimtą teismo sprendimą ir nukrypti nuo lygybės principo, t. y. nustatyti jam mažesnę dalį vaikui teikiamo išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas daug metų nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, ir, remdamasis CK 3.200 str., priteisė 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Aplinkybės, kad nevykdė savo pareigos išlaikyti dukrą, apeliaciniu skundu neginčija ir pats atsakovas, tačiau nesutinka su priteista išlaikymo įsiskolinimo suma. Kadangi pripažinta, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt suma, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 14 400 Lt, ir nėra pagrindo šią sumą sumažinti iki atsakovo nurodomos 3 600 Lt sumos.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma teismo sprendimą pakeisti, ieškovės L. A. reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo sumažinant iki 100 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 3 600 Lt, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš S. A. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš S. A. 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.