Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui P. K. (P. K.) dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo dalyje dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugo skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė J. G. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19301-614/2013 patvirtintos takos sutarties 2 punktą dalyje dėl išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad atsakovas dukters išlaikymui nuo 2015-05-01 privalo skirti po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3215-855/2014 patvirtintos taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o tėvas įpareigotas teikti išlaikymą po 101,36 Eur iki dukters pilnametystės. Dukters išlaikymui priteista per maža suma, dukters poreikiai pasikeitė. Ieškovė gauna minimalias pajamas, todėl toks išlaikymo vaikui paskirstymas yra neteisėtas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-31 teismo nutartimi buvo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, kuri prieštarauja dukters interesams. Susitarti geruoju dėl atsakovo bendravimo su dukra neįmanoma, atsakovas manipuliuoja bendravimu su vaiku, siekia sukurti konfliktines situacijas.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog mergaitė nenori bendrauti su tėvu, nes tėvas ją palieka su seneliais, o ne pats bendrauja su dukra. Kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia vaikui apie 280 Eur, mergaitė būrelių nelanko, pinigai daugiausia skiriami rūbams, papuošalams, kosmetikai, į vaiko poreikius įskaičiuojamos būsto išlaikymo paslaugos.

Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nedetalizavo dukters poreikių, atsakovo turtinė padėtis nepakito, turto neturi, darbo užmokestis 306,22 Eur per mėnesį. Atsakovas prašė palikti nepakeistą bendravimo su dukra tvarką, kadangi ieškovė neteisingai nurodė, jog mergaitė nenori būti su tėvu, ieškovė visais būdais stengiasi sudaryti atstumą tarp tėvo ir dukters.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, jog turi sveikatos problemų, stengiasi grąžinti kreditą. Mergaitei nuperka rūbų, ir batų. Atlyginimą gauna apie 400 Eur, išlaikymui moka 101 Eur, buto nuoma 100 Eur, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Pastaruoju metu ieškovė neleidžia dukrai bendrauti pagal sutartą grafiką, atsakovas yra paėmęs vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad nėra žinoma apie esminius vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pasikeitimus, tačiau priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas užtikrinti būtinus vaiko poreikius. Keičiant bendravimo tvarką, minimalus bendravimas turi būti nustatytas tik esant įrodymų apie atsakovo neigiamas charakterio savybes, kurios leistų riboti bendravimą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog išlaikymas vaikui turi būti ne mažesnis kaip 150 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš P. K. nepilnametės dukters J. K. išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės dukters J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19301-614/2013 nutraukta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad tėvas dukters išlaikymui nuo 2013 m. spalio mėnesio skiria po 101,37 Eur (350 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie buvusias ir šiuo metu esančias išlaidas, nenurodė, kaip pakito vaiko poreikiai, kokios atsirado papildomos išlaidos vaiko ugdymui. Pažymėjo, kad dukters regėjimo problemos buvo dar 2007 metais. Dukra nelanko būrelių, daugiausia pinigų išleidžiama rūbams, papuošalams, kosmetikai. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį, remiantis pasikeitusiais vaiko poreikiais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis J. G. asmeninės nuosavybės teise 2015-04-17 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 2 kambarių butas, esantis Vilniaus r. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu (2013 m.) ieškovės darbo užmokestis buvo 378,10 Eur, 2014-2015 metais – 413,51 Eur. Ieškovė yra sudariusi 2 vartojimo kredito sutartis. Atsakovas P. K. nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį „Citroen Xantia“, kuris išregistruotas. 2013 metais atsakovo pajamos buvo 584,41 Eur, 2014-2015 metais – 483,77 Eur. Atsakovas nuomojasi 11,54 kv. m ploto kambarį Nemenčinėje, moka 100 Eur nuomos mokestį, yra pasiskolinęs 17 000 Lt, kas mėnesį grąžina po 176,09 Eur. Ieškovė sveikatos problemų neturi, nedarbingumas nenustatytas, atsakovui nedarbingumas nenustatytas, tačiau diagnozuotos ligos. Teismas sprendė, kad šalių pajamos kito nežymiai, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo gavus dovanų butą.

Teismas pripažino, kad 101 Eur išlaikymas kas mėnesį nėra pakankamas užtikrinti vaiko poreikius, todėl padidino išlaikymo dydį iki 140 Eur.

Ieškovės nurodytas priežastis dėl dukters nenoro važiuoti pas tėvą, palikimo giminaičių priežiūrai tėvo darbo metu, teismas vertino kaip neesmines ir nurodė, kad dukters bendravimas su artimais giminaičiais įtvirtintas įstatyme, seneliai neigiamos įtakos mergaitei nedaro. Laikė, jog neįrodyta, kad tėvo maksimalus bendravimas su dukra kenkia vaiko interesams, kad atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, rodo netinkamą pavyzdį. Teismas vertino, jog nėra pagrindo riboti tėvo ir dukters bendravimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė J. G. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, bei priteisti dukrai išlaikymą iš tėvo, atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas ir dukters poreikius, bei nustatyti dukters bendravimą su tėvu atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas turėjo vadovautis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi. Laikė, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, iš atsakovo turėjo būti priteistas išlaikymas ne mažesnis kaip 175 Eur kiekvieną mėnesį.

Pažymėjo, kad bendravimo tvarka nustatyta neatsižvelgiant nei į vaiko nuomonę, nei į tėvo realias galimybes bendrauti su dukra tiek laiko, kiek nurodyta. Atsakovas tokios tvarkos reikalauja ne todėl, kad nori daugiau bendrauti su dukra, o todėl, kad nori rodyti savo valdžią dukrai ir teismo sprendimo pagalba terorizuoti dukrą, reikalaudamas važiuoti pas jį. Per 48 val., kurioms tėvas pasiima dukrą, jis su ja praleidžia 1 ar 2 valandas.

J. K. yra 12 metų amžiaus, sugeba išreikšti savo nuomonę ir turėjo būti išklausyta teismo posėdyje. Duktė buvo atvykusi į teismą, laukė koridoriuje, kol ją apklaus teismo posėdyje, bet niekas to nepadarė. Nurodė, kad teismas nekreipė dėmesio į vaiko teisių tarnybų išvadas. Visos išvados yra surašytos iš atsakovo pasakojimo, o jis pasakė, kas jam naudinga. Nei vienas vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas neatvyko į teismo posėdžius, kas patvirtina, jog tarnybos veikia formaliai.

Teismas reikalavo įrodyti akivaizdžius dalykus, nors nekyla abejonių, kad dukrai reikalingos lėšos maistui, drabužiams, komunaliniams mokesčiams, mokymuisi, pramogoms, gydymui ir kt. Teismui buvo pateikti dokumentai, kad ieškovė turi sveikatos problemų ir ilgą laiką turėjau nedarbingumą 2015 metais, tačiau teismas vertino tik prieš 5 metus nustatytas atsakovo diagnozes. Teismas neatsižvelgė, kad dukrai silpnėja regėjimas, reikia nuolat keisti akinius, kurie yra gana brangūs. Teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus kvitus apie išlaidas dukros išlaikymui. Atsakovo pateikta buto nuomos sutartis fiktyviai sudaryta su pussesere, neįregistruota nekilnojamojo turto registre, nepateikti mokėjimo pavedimai. Nėra mokėjimo pavedimų, kad atsakovas moka paskolą po 176 Eur.

Ieškovės nuomone, tėvams padovanojus butą, jos turtinė padėtis nuo to nepasikeitė. Atsakovo tėvai irgi turi butą Vilniaus mieste. Neaišku, ar atsakovas gyvena šiame trijų kambarių bute ar nuomojasi ir moka nuomos mokestį.

Atsakovas antstolei Brigitai Palavinskienei 2016-04-08 pateikė vykdomąjį raštą ir prašo priverstinai vykdyti teismo sprendimą – įpareigoti ieškovę priversti dukrą vykti pas jį kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 12 val. Duktė nori bendrauti su tėvu, bet nori, kad nakvoti jis ją parvežtų namo.

Atsakovas P. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad išskaičius išlaikymą jam 2016 m. sausio mėn. buvo išmokėta 128,12 Eur, 2016 m. vasario mėn. išmokėta 251,35 Eur, 2016 m. kovo mėn. išmokėta 441,82 Eur, vidutinis darbo užmokestis vienoje darbovietėje per mėnesį sudaro apie 273,76 Eur. 2016-04-25 Medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog nuo 2012 metų atsakovas nuolat lankosi medicinos įstaigoje, jam ne kartą išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Atsakovas dirba dviejose darbovietėse, pagal simptomus jam yra akivaizdus pervargimas. Tai patvirtina, jog atsakovas deda maksimalias pastangas, kad gautų kuo daugiau lėšų, kurių dalį galėtų skirti nepilnametės dukters išlaikymui. Atsakovas po 176 Eur paskolos padengimui moka iš banko sąskaitos. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-19301- 614/2013, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, matyti, jog šalys santuokoje buvo įgijusios kreditorių. Prievoles kreditoriams po santuokos nutraukimo asmeniškai prisiėmė P. K.. Tai vertintina kaip didelė finansinė pagalba moteriai, su kuria lieka gyventi nepilnametė duktė.

Mergaitė neturi būti pratinama prie poreikių tenkinimo aukščiausiais standartais, ypač jei dėl to nukentėtų tėvo ar motinos turtinė padėtis, kuriam nors iš jų tektų susivaržyti vien tik dėl to, kad trylikametei dukteriai būtų nupirkta kosmetika ar kitos brangios prekės, kurių tėvai negali sau leisti.

Nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovo (tėvo) maksimalus bendravimas su dukra kenkia vaiko interesams, atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku, rodo netinkamą pavyzdį ar savo elgesiu pažeidžia vaiko interesus. Ieškovės priešiškumas dėl atsakovo bendravimo su dukterimi leidžia manyti, jog ieškovė piknaudžiauja savo kaip mamos įtaka dukteriai ir siekia suvaržyti atsakovo bendravimą su dukterimi. Atsakovas siekia maksimaliai bendrauti su dukra J. K., dalyvauti jos auklėjime bei, kiek leidžia finansinės galimybės, rūpintis jos gerove.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyksta dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio bei bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo papildomus dokumentus dėl jo sveikatos būklės, 2016 m. balandžio mėn. gauto darbo užmokesčio bei tetos M. T. suteiktos paskolos. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė su bendravimo tvarka susijusius vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai pateikti šeimos byloje, apeliaciniame skunde bei atsiliepime atsirado reikalingumas bylos procese remtis minimais dokumentais, nauji įrodymai prijungiami ir vertinami apeliaciniame procese (CPK 314 straipsnis).

Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu buvo padidintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19301-614/2013 iš atsakovo P. K. nepilnametės dukters J. K. išlaikymui priteistas išlaikymo dydis nuo 101,36 Eur iki 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį.

Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog nustatytas išlaikymo dydis yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos – teismų praktikoje taikomo išlaikymo nepilnamečiam vaikui kriterijaus. Dukters poreikiai yra padidėję, ji turi regėjimo problemų, reikia keisti akinius, kurie yra brangūs.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą išlaikymo dydį nustatyti proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, taip pat įvertinti, ar išlaikymas užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismų praktikoje nėra reikalaujama, jog būtų įrodinėjami minimalūs vaikų poreikiai, kadangi pagrindinių vaiko poreikių buvimas yra akivaizdus. Tėvas, prašantis nustatyti vaikui didesnį nei minimalų išlaikymą, turi pagrįsti, kuo remdamasis jis prašo nustatyti didesnius vaiko poreikius ir didesnį išlaikymo dydį.

Detalaus išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui paskaičiavimo ieškovė nepateikė, jokių specialių dukters poreikių nenurodė. Regėjimo sutrikimas nėra specialusis poreikis, kadangi gydymas nėra nustatytas, akiniai įprastai naudojami ne vienerius metus. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog akinius keičia kas dvejus metus. Ieškovė nepateikė duomenų, jog dukrai būtų reikalingi išskirtinai brangūs akiniai. Dukra būrelių nelanko, lavinimosi poreikiams pinigų neišleidžiama. Esant tokiai padėčiai, atsižvelgiant į tai, kad tėvai gauna nedidelius darbo užmokesčius, nustatoma, jog gali būti tenkinami minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovas teisingai pastebėjo, jog nepilnametis vaikas neturi būti pratinamas prie jam nebūtinų ar brangesnių daiktų, kokių sau negali leisti tėvai.

Pirmosios instancijos teismas detaliai nustatė tėvų turtinę padėtį. Ieškovės darbo užmokestis 2014-2015 metais buvo 413,51 Eur, atsakovo – 483,77 Eur. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, ieškovė turi 2 kambarių butą, esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šių teismo išvadų neginčija, tačiau nurodo, jog buto įgijimas negali būti laikomas jos turtinės padėties pagerėjimu, kadangi butą jai padovanojo tėvai. Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima, nes butas yra labai didelės vertės turtas, buto nuosavybės teisė leidžia jai gyventi nemokant buvo nuomos. Nors ieškovė teigia, jog ir atsakovo tėvai turi butą, tačiau tai nereiškia, jog atsakovo tėvai ketina butą jam padovanoti.

Ieškovė nesutiko su tuo, kad atsakovas turi mokėti buto nuomą bei dengti paskolą, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog M. T., kuri, kaip nurodo atsakovas, yra jo teta, atsakovui 2014-02-03 pervedė 16 825 Lt. Šią sumą iš atsakovo sąskaitos nurašė įvairios antstolių kontoros. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog 16 825 Lt atsakovui galėjo būti suteikti kitu pagrindu, nei nurodo pats atsakovas, todėl abejonių dėl to, kad jis turi grąžinti paskolą, nėra. Taip pat byloje pateikta 2015-04-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas turi mokėti 100 Eur nuomos mokestį. Konkrečių duomenų, jog ši sutartis yra fiktyvi, ieškovė nepateikė, todėl atsakovo prievolė mokėti nuomą nepaneigta.

Minimali mėnesinė alga yra tam tikras orientacinis kriterijus nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyti, tačiau jis negali būti absoliutinamas ir gali būti taikomas tik įvertinus kitas CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus bei nepilnamečio vaiko poreikius ir nustatė teisingą išlaikymo dydį. Apeliaciniam procese šiso teismo išvados nebuvo paneigtos, pagrindo keisti faktinius duomenis, pagal kuriuos nustatytas išlaikymas, nėra.

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su dukters bendravimo su tėvu tvarka ir prašo ją pakeisti. Šiuo metu tėvo ir dukters bendravimo tvarka nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-31 teismo nutartimi. Šia teismo nutartimi patvirtinta labai detali bendravimo tvarka, tačiau ieškovė kelia reikalavimą tik dėl dviejų bendravimo tvarkos punktų pakeitimo, esminiu punktu nurodydama tai, jog nesutinka su tuo, kad tėvas turi teisę kas antrą penktadienį paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti sekmadienį apie 12 val, o ne mokslo metų metu – apie 18.30 val. Ieškovė ieškiniu prašė bendravimo laiką apriboti, nustatant jog atsakovas dukrą gali paimti antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 11 val. iki 18.30 val. Taip pat ieškovė prašė sutrumpinti tėvo ir dukters atostogų laiką nuo ne mažiau kaip 10 dienų iš eilės iki 5-7 dienų iš eilės.

CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato bendruosius skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku principus. Teisės norma įpareigoja teismą atsižvelgti į vaiko interesus ir siekti sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškinio reikalavimais ieškovė nori sumažinti tėvo bendravimą su dukra iki minimalaus bendravimo, kuris sudarytų apie 15 val. per mėnesį. Minimalus bendravimas galimas tik tokiu atveju, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovės reikalavimas dėl minimalios bendravimo tvarkos nustatymo gali būti tenkinamas tik tada, jei būtų nustatyta bendravimo su tėvu daroma žala vaiko interesams.

Tėvo ir dukters bendravimos sąlygos ištirtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-19 Buities tyrimo aktu Nr. (2.13.2.24-AD-15). Nurodyta, jog tėvas su dukra susitinka Vilniuej esnačiame trijų kambarių bute, kuris prikalsuo atsakovo tėvams. Bute gyvena 3 asmenys – atsakovas ir jo tėvai. Butas tinkamai apstatytas. Mergaitės nuomonė dėl bendravimo su tėvu buvo išaiškinta ją apklausiant vaiko teisių apsaugos specialistams. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2015-11-13 išvadoje nurodoma, jog J. K. nurodė, kad ji nenori nakvoti, pas tėvą, nes jai reikia su tėvu miegoti viename kambaryje. Byloje nėra nurodoma, jog dukra apskritai nenori bendrauti su tėvu. 2015-11-04 Buities tyrimo akte nurodyta, jog dukra tėvą myli, tačiau jai nepatinka pas jį nakvoti, prausdamasi bijo, jog, kas nors gali užeiti.

Nepilnametės dukters nurodytos aplinkybės dėl nenoro nakvoti tėvo namuose nėra susijusios su netinkamu tėvo elgesiu jos atžvilgiu, o tik su bendravimo organizavimo klausimais. Akivaizdu, jog dukra tapo paaugle, todėl jos gyvenamosios aplinkos klausimai turi būti sprendžiami įvertinant vaiko pasikeitimus. Mergaitė yra pakankamai subrendusi, kad ji galėtų tėvui nurodyti jai netinkamas aplinkybes, o šis turėtų dėti pakankamas pastangas išspręsti dukters problemas – įrengti vonioje užraktą, sudaryti galimybę miegoti vienai, nes 3 kambarių bute gyvena tik 3 asmenys. Dukrai kylančios problemos nėra pagrindu riboti jos bendravimo su tėvu dėl to, kad nenustatyta, jog bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovo elgesys, kai jis neįvertina vaiko požiūrio ir pagrįstos nuomonės, vertintina kaip napakankamas atsižvelgimas į jo interesus. Aplinkybė, kad tėvas dukters viešnagės metu turi eiti į darbą, nėra kaltas atsakovo elgesys, nes darbas būtinas jo ir jo dukters pragyvenimui. Mergaitė neliaka viena, ji lieka su seneliais, bendravimas su artimais giminėmis atitinka dukters interesus. Bendravimas su seneliais jokios žalos mergaitei taip pat nedaro.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad duktė turėjo būti apklausiama teisme, ji buvo atvykusi į teismą, laukė koridoriuje, kol ją apklaus teismo posėdyje, bet niekas to nepadarė. CK 3.177 straipsnis nurodo, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iškalusyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl vaiko apklausos, todėl aplinkybė, kad ieškovė galėjo atsivesti dukrą į teismą, manydama, jog dukters nuomonė turi būti išklausyta bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta. Kadangi vaiko nuomone buvo išaiškinta pateiktuose dokumentuose, prašymo apklausti nebuvo, tai teismas esant tokio pobūdžio ginčui galėjo remtis rašytiniais duomenimis ir neorganizuoti vaiko apklausos teismo psoėdžio metu. Ieškovė prašo dukrą apklausti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Susipažinus su byloje pateiktais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2015-11-13 išvada bei 2015-11-04 Buities tyrimo aktu matyti, jog J. K. buvo apklausta, ji nenurodė jokių grėsmių ar savo interesų pažeidimų dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Dukters nurodyti nepatogumai yra taisytini, tačiau nesudaro pagrindo bendravimo ribojimui. Įvertinus tai, kad mergaitės tėvai konfliktuoja, o šio konflikto centru yra nepilnametis vaikas, tėvų įtaka ir noras įrodyti palankią tiesą sudarytų sunkumų teisme išsiaiškinant tikrą vaiko nuomonę.

Šiuo metu šalių dukrai sueina 13 metų, mergaitė tapo pakankamai brandžiu, savo nuomonę turinčiu žmogumi, kuris jau gali išsakyti pagrįstus reikalavimus ir pastebėjimus, į kuriuos tiek tėvas, tiek motina turi reaguoti ir teikti reikiamą pagalbą. Atsakovas šiuo metu yra gavęs teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl priverstinio bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi. Turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog tėvo pareiga yra sudaryti tinkamas bendravimo sąlygas. Bendravimas su vaiku priverstine tvarka prieš vaiko norą neatitinka vaiko interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.