- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-1652-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19101-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- P. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-26487-897/2015 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19301-614/2013 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dalyje dėl išlaikymo dydžio, pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3215-855/2014 patvirtintos taikos sutarties nustatytas sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė taip pat prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsižvelgiant į jos sunkią materialinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-02 nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nustatė ieškovei 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą sumokėti 41 EUR žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas įvertino tai, jog ieškovė gauna nedidelį darbo užmokestį, tačiau sprendė, kad tai nepagrindė ieškovės sunkios turtinės padėties ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, juo labiau, kad mokėtina žyminio mokesčio suma nėra didelė. Todėl teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 41 EUR dydžio žyminį mokestį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, kadangi nurodė, kad mokėtina žyminio mokesčio suma yra nedidelė. Apeliantė teigia, kad žyminio mokesčio suma jei yra didelė, kadangi jokių kitų pajamų išskyrus gaunamas pajamas, kurios sudaro 257 EUR, ji neturi, o iš savo nedidelės algos privalo sumokėti visus mokesčius, išlaikyti save ir dukrą. Esą teismas be jokio pagrindo nurodė, kad jokių kitų dokumentų, įrodančių ieškovės turtinę padėtį, nebuvo pateikta, ir nenurodė, kokius dar dokumentus apeliantė turėtų pateikti. Teismas pats turi galimybę nemokamai patikrinti valstybės registruose esančius duomenis apie apeliantės turimą/neturimą turtą, o apeliantei tai papildomai kainuotų pinigus. Apeliantė nuolat privalo taupyti, galvoti ką pirkti, kad galėtų išgyventi, todėl paskutinių pinigų išleidimas pažymų rinkimui sumažintų apeliantės pajamas. Apeliantė nurodo, kad pasirašant taikos sutartį, kurioje buvo patvirtintas išlaikymas vaikui, jai niekas nesakė, kad siekiant pakeisti sutarties sąlygas jai reikės mokėti žyminį mokestį. Reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra apeliantės ir jos dukros teisių suvaržymas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-06-08 nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-06-08 nutarties yra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio trūkumu, kadangi teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį ir nepagrįstai nustatė įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK80 str.), tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą institutą bei nustatęs konkrečias asmenų grupes, į kurias patenkantys asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio už civilinio proceso tvarka pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (CPK 83 str.).
Žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
Apeliantė savo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo grindė vienintele pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 7). Todėl teismas, šeimos bylose turėdamas daugiau procesinių teisių ir pareigų, savo iniciatyva vertino viešuose registruose esančią informaciją apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitas socialines garantijas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei asmenine nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2013-01-09 ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) , kuri moka už ieškovę socialinį draudimą valstybei. Ieškovė laikotarpiu nuo 2013-01 iki 2015-06 yra gavusi ligos pašalpas. Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad ieškovės vardu nėra registruota jokia transporto priemonė. Iš pačios ieškovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad ieškovė už 2015 m. sausio mėn. gavo 293,38 EUR, už 2015 m. vasario mėn. 109,65 EUR plius 144,75 EUR ligos pašalpos, iš viso 254,40 EUR, už 2015 m. kovo mėn. 367,67 EUR, iš viso 915,45 EUR. Taigi, ieškovės mėnesinės vidutinės pajamos sudaro 305,15 EUR. Ieškovė už neturtinį reikalavimą turėtų sumokėti 41,00 EUR dydžio žyminį mokestį, kuris sudaro 14 proc. ieškovės gaunamų mėnesinių vidutinių pajamų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė šiuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
Sprendžiant dėl ieškovės galimybės ateityje sumokėti žyminį mokestį, svarbu tai, jog ieškovė per ilgesnį laikotarpį gali sukaupti reikiamą mokėti sumą, jeigu tokia pareiga po teismo sprendimo priėmimo tektų jai, o ne atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į komplikuotą ieškovės turtinę padėtį bei nepagrįstai neįvertino laiko faktoriaus ieškovės finansinės padėties pagėrėjimui. Atsižvelgiant į dabartines ieškovės finansines galimybes, darytina išvada, kad jai 41,00 EUR žyminio mokesčio suma yra per didelė našta ir tai objektyviai apriboja jos teisę į ieškinio padavimą. Remiantis išdėstytais argumentais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pakankamas pagrindas atidėti mokėtino žyminio mokesčio – 41,00 EUR sumokėjimą už ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo bei nustatydamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 80 straipsnis, 84 straipsnis, 85 straipsnis), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl 41,00 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 41,00 EUR dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.