- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- AN2-13-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04105-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (A. Ž.) (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. Ž. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15594-2019 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15594-2019 A. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda, dėl to, kad 2019 m. liepos 1 d., apie 07.48 val., Pylimo g. 52, Vilniuje, vairuodamas troleibusą ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio (sukliudė) kitiems eismo dalyviams, važiuodamas kairiau dėl priekyje jo stovinčio automobilio, trukdančio važiuoti arčiau dešinio kelio krašto, sukliudė ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino A. Ž. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Institucija padarė pagrįstą išvadą dėl A. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nutarimą priėmė ištyrusi reikšmingas jo priėmimui administracinio nusižengimo aplinkybes bei paskyrė tinkamą nuobaudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą.
3.2. Nurodo, jog 2019 m. liepos 1 d., apie 07.48 val., vairavo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį troleibusą ir važiavo Pylimo g. link Trakų g., Vilniuje. Važiavo pirma eismo juosta, stebėdamas per veidrodėlius situaciją, griežtai vadovaudamasis kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimais. Privažiuojant prie pėsčiųjų perėjos (ties Pylimo g. 52) jis neturėjo jokios galimybės prognozuoti, kad iš paskos važiuojančio automobilio „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradės lenkti jo vairuojamą transporto priemonę, norės įsiterpti tarp jo ir priekyje važiuojančio troleibuso ir galimai sukti į dešinę (į kiemą).
3.2. Pažymi, kad eismo įvykio schema sudaryta nekompetentingai, su klaidomis. Atlikus paprastus aritmetinius skaičiavimus aiškiai matyti, kad kelio plotis išmatuotas neteisingai. Schemoje nurodyta, kad kelio plotis yra 9,8 m. Susumavus nurodytą atstumą nuo kairiojo ir dešiniojo šaligatvio (6,3+3,4=9,7 m) gaunama, kad automobilio „BMW” plotis yra 10 cm. Taip pat eismo įvykio schemoje nenurodyta, kad šioje vietoje kelyje yra įlinkis į kairę 26,3 m ilgyje, dėl ko 26 m ilgyje kelio šaligatvio kampas priartėja prie menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies 3,5 m. Iš schemos duomenų matyti, kad plotis minėtoje gatvėje yra 9,8 m, kas reiškia, jog šiame nepaženklintame kelio ruože gali būti tik 2 eismo juostos po 4,9 m.
3.3. Atkreipia dėmesį, kad vairuodamas troleibusą griežtai laikėsi KET 119 punkto reikalavimų važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ką patvirtina ir eismo įvykio schema, kurioje pažymėta, kad 2 transporto priemonė važiuoja iki 1,3 m prie dešiniojo krašto, o 1 transporto priemonė nuo dešiniojo krašto važiuoja atitolus 3,4 m.
3.4. Nurodo, kad eismo įvykio schemoje aiškiai pažymėta, jog 1 transporto priemonė stovi nelygiagrečiai šaligatvio borto atžvilgiu, 40 cm skirtumu. Dėl to darytina išvada, kad būtent automobilio „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė KET 9, 101, 119 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis.
3.5. A. Ž. teigimu, ant pastato Pylimo g. 52 įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios teikė informaciją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui. Jis bylos nagrinėjimo metu prašė susipažinti su filmuota medžiaga, tačiau į savo prašymą negavo jokio atsakymo.
3.6. Pažymi, jog jam pateikus skundą Institucijai, pareigūnai jo neinformavę papildomai 2019 m. rugsėjo 13 d. atliko matavimus Pylimo g. Šioje schemoje vėl padaryta klaida, t. y. neteisingai išmatuota vieta, kurioje buvo troleibusas susidūrimo metu – vietoje 12 m nurodyta 11,5 m.
3.7. Nurodo, jog teismo posėdžio metu prašė, kad objektyvią schemą kelio atkarpos prieš ir už sankryžos pateiktų Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau teismas šį jo prašymą atmetė ir vadovavosi klaidingomis schemomis bei netinkamos kokybės nuotraukomis. Pareiškėjo įsitikinimu, tinkama išplėsta schema yra būtina, nes, kaip minėjo aukščiau, šioje vietoje kelyje yra įlinkis į kairę. Kelio parametrų charakteristika teismo posėdžio metu net nebuvo nagrinėta, dėl ko teismas netinkamai išnagrinėjo įvykio mechanizmą.
3.8. Pabrėžia, kad teismas neįvertino ir kito eismo dalyvio – V. S. prievolės laikytis KET 101 ir 119 punktų reikalavimų. Prašo įvertinti, kad jis, kaip troleibuso vairuotojas, objektyviai neturėjo galimybių ir neprivalėjo prognozuoti iš paskos važiuojančio vairuotojo neteisingų veiksmų. Jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, nes neturėjo ir negalėjo numanyti, kad iš paskos važiuojantis vairuotojas pažeis KET.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje esančių duomenų visetu, pateikdamas išsamius įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstai ir teisėtai pripažino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarime nustatytas faktines bylos aplinkybes objektyviomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo išvada, jog būtent A. Ž. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, yra visiškai pagrįsta. Darydamas tokią išvadą teismas įvertino visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
6. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
7. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio priežastis buvo ne, kaip teigiama apeliaciniame skunde, automobilio „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojos V. S. veiksmai - neva bandymas aplenkti ir įsiterpti tarp jo vairuojamo bei priekyje važiuojančio troleibuso ir galimai pasukti į dešinę (į kiemą), o būtent A. Ž. veiksmai - važiavimo krypties keitimas, neįsitikinus, jog tai daryti yra saugu, t. y. pavažiavimas kairiau, tokiu būdu sukliudant V. S..
8. Tai, jog A. Ž. reikėjo keisti judėjimo kryptį, patvirtina tiek 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos schemos, tiek 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu pateikta Viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos atstovo Jurijaus Zarankos sudaryta eismo įvykio vietos schema, tiek į eismo įvykį atvykusių pareigūnų darytos fotonuotraukos, tiek V. S. bei paties A. Ž. parodymai. Iš šių duomenų matyti, kad Pylimo gatvė prieš pėsčiųjų perėją, kur įvyko eismo įvykis, tolygiai siaurėja troleibuso važiavimo kryptimi iš dešinės pusės, troleibuso važiavimo kryptimi prie šaligatvio stovėjo automobiliai, sutrukdę važiuoti arčiau dešinio kelio krašto, o pats A. Ž. pripažino, jog jis per šoninį vairuotojo pusės veidrodėlį matė iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį „BMW”.
9. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde A. Ž. nesutinka su 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos schemose užfiksuotu kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, pločiu, tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, jis neginčijo užfiksuotos transporto priemonių pozicijos po įvykio, atstumo tarp jų bei atstumo tarp troleibuso ir šaligatvio (troleibuso dešinės pusės priekinis ratas nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 1,3 m atstumu, galinis dešinės pusės ratas – 1 m atstumu). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Ala Šimulevičienė, A. Ž. atžvilgiu priėmusi 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teismo posėdyje apylinkės teisme paaiškino, kad buvo nubraižyta dar viena eismo įvykio vietos schema – buvo paprašyta patrulių išmatuoti siauriausias ir plačiausias gatvės vietas, kad būtų eismo įvykio dalyviams aišku, kokia kelio situacija. 1-oje ir 2-oje schemoje skirias vienas matmuo. Nežino, ar pirmoje schemoje yra pareigūnų klaida, negali paaiškinti. Kelio plotas 1-oje schemoje 9,8 m (b. l. 11), o kitoje - 11 m (b. l. 13). Tame kelio ruože yra dvipusis eismas, yra keturios juostos. Pagal plotį užtenka vietos 4 automobiliams. Yra 4 eismo juostos po 2,5 metro. Troleibuso plotis – 2,5 metro. Gavus 2 schemą dėl asmenų kaltumo pozicija liko ta pati. Antroje schemoje kelio matmenys yra dar didesni, pakankamai pločio pravažiuoti automobiliui. Eismo įvykio priežastis: troleibuso padėtis nuo dešinio kelio krašto – priekinis ratas labiau nutolęs nuo dešinio galinio rato atžvilgiu, judėta link kelio vidurio. Matyti pėdsakai, matyti kaip važiavo „BMW“ automobilis, troleibuso priekyje buvo automobiliai, kuriuos jis turėjo apvažiuoti. Tiek 2019 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio vietos schemoje, kuria buvo patikslinti 2019 m. liepos 1 d. eismo įvykio vietos schemos duomenys, tiek 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdžio metu pateiktoje Jurijaus Zarankos sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje esantys kelio pločio neatitikimai nepaneigia A. Ž. kaltės, nes, kaip minėta aukščiau, patvirtina, jog Pylimo gatvė prieš pėsčiųjų perėją tolygiai siaurėja troleibuso važiavimo kryptimi iš dešinės pusės, o vairuotojai, laikydamiesi KET bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, pagal kelio plotį turi patys nusistatyti priešingų krypčių eismo juostas bei eismo juostų skaičių taip, kad užtektų pločio važiuoti viena eile. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nusistatyti kelias tos pačios krypties eismo juostas leido Pylimo gatvės važiuojamosios dalies nagrinėjamoje atkarpoje plotis (siauriausiame nepaženklintame kelio ruože važiuojamosios kelio dalies plotis ties pėsčiųjų perėja yra 10,2 m, transporto priemonių susidūrimo vietoje ne mažiau, kaip 11 m (pagal J. Zarankos nubraižytą schemą – ne mažiau 12 m).
10. A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog ant pastato Pylimo g. 52 įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios teikė informaciją Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, jis bylos nagrinėjimo metu prašė susipažinti su filmuota medžiaga, tačiau į savo prašymą negavo jokio atsakymo. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-io būrio vyriausiosios patrulės G. K. 2019 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, ant pastato, esančio Pylimo g. 52 (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3 policijos komisariatas) yra vaizdo stebėjimo kamera, todėl buvo kreiptasi į budėtojus, tačiau gautas atsakymas, jog kamera gatvės nemato (b. l. 10). A. Ž. 2019 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-624-908/2019 medžiaga bei išduoti dokumentų kopijas nuo 1 iki paskutiniojo lapo bei posėdžio garso įrašą (b. l. 75), kuris buvo tenkintas, todėl jam buvo žinomas aukščiau minėto tarnybinio pranešimo turinys.
11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas posėdyje išsamiai patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. Ž. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota tinkamai, o tai, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį paliktą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.