- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- II-624-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04105-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, A. Ž. (A. Ž.) (toliau – Pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15594-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15594-2019 A. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda, dėl to, kad 2019 m. liepos 1 d., apie 07.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas troleibusą ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio (sukliudė) kitiems eismo dalyviams, važiuodamas kairiau dėl priekyje jo stovinčio automobilio, trukdančio važiuoti arčiau dešinio kelio krašto, sukliudė ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei.
Šalies argumentai
A. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą. Skunde nesutinka su nutarime jam suformuluotu kaltinimu, mano, kad buvo nubaustas nepagrįstai. Nurodo, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo pirma eismo juosta, stebėdamas per veidrodėlius situaciją, griežtai vadovaudamasis kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimais, taip pat ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 punktu, nustatančiu, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Privažiuojant prie pėsčiųjų perėjos neturėjo jokios galimybės prognozuoti, kad iš paskos važiuojančio automobilio „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradės lenkti jo vairuojamą transporto priemonę ir norės įsiterpti tarp jo ir priekyje važiuojančio troleibuso ir galimai sukti į dešinę (į kiemą). Pažymėjo, kad eismo įvykio schema sudaryta nekompetentingai, su klaidomis. Atlikus paprastus aritmetinius skaičiavimas aiškiai matyti, kad kelio plotis išmatuotas neteisingai. Schemoje nurodyta, kad kelio plotis yra 9,8 m. Susumavus nurodytą atstumą nuo kairiojo ir dešino šaligatvio (6,3+3,4=9.7 m) gaunama, kad automobilio „BMW” plotis yra 10 cm. Be to, schemoje nenurodyta, kad kelias šioje vietoje daro įlinkį į kairę 26,3 m ilgyje, dėl to 26 m ilgyje kelio šaligatvio kampas priartėja prie menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies 3,5 m. Iš schemos duomenų matyti, kad plotis minėtoje gatvėje yra 9,8 m. reiškia šiame nepaženklintame kelio ruože gali būti tik 2 eismo juostos po 4,9 m. Nurodė, kad eismo įvykio schemoje aiškiai pažymėta, jog viena transporto priemonė stovi nelygiagrečiai šaligatvio borto atžvilgiu, 40 cm skirtumu. Dėl to darytina išvada, kad būtent automobilio „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė KET 9, 101, 119 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis. Prašė teismo atsižvelgti ir įvertinti, kad jis, kaip troleibuso vairuotojas, objektyviai neturėjo galimybių (neprivalėjo) prognozuoti iš galo važiuojančio vairuotojo neteisingų veiksmų. Jo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, nes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad iš galo važiuojantis vairuotojas pradės lenkimo manevrą. Kadangi ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengti sunkių pasekmių, jam skiriama nuobauda neatitinka ANK 22 straipsnyje nurodytų nuobaudos tikslų: nubausti, auklėti ir užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į A. Ž. skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai netiksliai nurodė kelio plotį, todėl buvo papildomai pamatuotas kelio plotis. Nustatyti kelio pločiai yra didesni nei nurodė pareigūnai pirminiame plane. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) kelio ženklinimo nėra. Tokiu atveju priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė linija. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta eismo juostos sąvoka – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Kadangi kelio ženklinimo nėra, vairuotojai pagal kelio plotį turi patys nusistatyti priešingų krypčių eismo juostas bei eismo juostų skaičių taip, kad užtektų pločio važiuoti viena eile. Taigi konkrečiu atveju pagal nustatytą (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies plotį galima daryti išvadą, kad yra pakankamai pločio važiuoti dviem eilėmis viena kryptimi, neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Netgi siauriausiame nepaženklintame kelio ruože ties pėsčiųjų perėja yra 10,2 m., o tai yra 2,55x4, t. y. kelio ruože yra 4 eismo juostas ir pakanka pločio 4 automobiliams. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) yra ruožų, kur kelio važiuojamosios dalies plotis dar didesnis. Kaip matyti iš automobilių padėčių po eismo įvykio, kontaktas tarp transporto priemonių ne prie pat pėsčiųjų perėjos. Įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad troleibusas stovi įstrižai kelio važiuojamosios dalies, troleibuso dešinės pusės priekinis ratas nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 1,3 m atstumu, galinis dešinės pusės ratas – 1 m atstumu. Pažymėtina, kad troleibuso važiavimo kryptimi iš dešinės pusės prie šaligatvio stovi automobiliai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie troleibuso važiavimo trajektoriją, troleibuso vairuotojas važiavo įstrižai nuo dešinio kelio krašto, kelio vidurio link. Iš tyrimo metu nustatytų kelio važiuojamosios dalies pločių, užfiksuotos transporto priemonės padėties konstatuojama, kad vienos eismo juostos plotis ties siauriausia vieta prie pėsčiųjų perėjos kur po įvykio ir stovi troleibusas yra 2,55 m. Troleibuso plotis pagal technines charakteristikas yra 2,5 m. Troleibuso priekinis ratas nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 1 m., galinis – 1,3 m. Atitinkamai troleibuso kairės pusės ratai įvažiuoja į antrąją eismo juostą (2,5+1,3=3,8 ir 2,5+1=3,5 m.). Jei troleibusas važiuotų prie pat dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto, kaip numatyta KET 119 punkte, jis važiuotų savo eismo juosta. Net jei kontaktas tarp automobilio ir troleibuso įvyko prie pėsčiųjų perėjos, kur kelio plotis yra 11,5 m. (2,88x4 m.), troleibuso kairės pusės ratai \ įvažiuoja į antrąją eismo juostą. Iš nustatytų duomenų matyti, kad tuo metu, kai troleibusas važiavo įstrižai link kelio vidurio, jam iš kairės pusės, savo antrąja eismo juosta važiavo „BMW” automobilis. „BMW” automobilis kontakto metu buvo ties troleibuso kairiojo šono kažkur per vidurį, už priekinio kairės pusės rato, į tai nurodo pėdsakai ant troleibuso kairiojo šono. Po kontakto „BMW” vairuotoja sustoja, troleibusas juda toliau. Po įvykio „BMW” atsiduria ties troleibuso galine dalimi – galiniu ratu. Po kontakto su troleibusu „BMW” vairuotoja traukiasi nuo troleibuso į kairę. Duomenų, kad automobilio „BMW” vairuotoja įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą byloje nėra. Administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų, konstatuoti, kad A. Ž. nesilaikė KET 101 punkto reikalavimų ir jo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalies nusižengimo požymių (b. l. 1).
Teismo posėdyje pareiškėjas A. Ž. nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad dirba troleibuso vairuotoju 2 m. 9 mėn. Tą dieną jis vairavo 10 maršruto troleibusą. Išvažiavo iš stotelės ir važiavo paskui kitą troleibusą. Važiavo arčiau dešiniojo kelio krašto, kai pastebėjo iš kairės pusės atskubantį „BMW“ automobilį (jį matė per šoninį veidrodėlį). Vienu metu „BMW“ automobilis susilygino su jo transporto priemone. Mano, kad „BMW“ vairuotoja norėjo įsiterpti tarp jo vairuojamo ir kito troleibuso. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos „BMW“ automobilis pristabdė. Toje vietoje kelias ima siaurėti. Pareiškėjas važiavo šiek tiek toliau nuo šaligatvio (pasižiūrėjęs į nuotrauką (b. l. 21), paaiškino, kad troleibusas galėjo ir arčiau šaligatvio važiuoti). Kaip minėjo, automobilis „BMW“ pasivijo jo vairuojamą troleibusą iš kairės pusės, susilygino ir pristabdė. Jis pradėjo stabdyti anksčiau negu automobilis. Automobilio vairuotoja nespėjo sustabdyti, todėl ir įvyko kontaktas dėl siaurėjančios kelio juostos. Jo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl to, kad ten, priešingai nei teigia policijos atstovai, yra viena eismo juosta. Kai per veidrodėlį stebėjo „BMW“ automobilį, tarp transporto priemonių buvo pakankamas atstumas, tačiau prieš pėsčiųjų perėją kelias gan stipriai siaurėja. Jis stabdė savo transporto priemonę. Priešais jokių automobilių nebuvo. Prieš jį važiavo kitas troleibusas, su kuriuo kartu išvažiavo iš stotelės. Pareiškėjas akcentavo, kad įvykis įvyko kelyje, kur buvo viena eismo juosta. Paaiškino, kad jei būtų dvi eismo juostos, tai pagal Statybos techninį reglamentą ATR 2.06.04:2014 eismo juostai reikėtų 3,5 m. Reiktų persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kad pervažiuoti pėsčiųjų perėją. „BMW“ automobilis kontakto su troleibusu metu buvo ten, kur yra įbrėžimo ant troleibuso šono pradžia. Nurodė, kad dėl byloje esančių nuotraukų gal ir neturi pastabų, tačiau jų turi dėl eismo įvykio schemos, nes jos tinkamai nenubraižė iš karto po eismo įvykio. Po įvykio transporto priemonės liko stovėti iki atvyks policijos pareigūnai, jos patrauktos nebuvo. Jis toje vietoje negali įsivaizduoti keturių eismo juostų, kaip sakė liudytoja A. Š.. Ten buvo kelio žymėjimas ištisine linija, ji tiesiog nutrinta važiuojantiems priešpriešine eismo juosta. Įvykus eismo įvykiui, jis išleido keleivius ir priėjo prie „BMW“ vairuotojos. Policiją kvietė pats. Nukentėjusioji sakė, kad kvies per raciją, nes ji ten dirba ir greičiau atvyktų policijos pareigūnai, bet jis pats skambino policijai, o dėl kvietimo per raciją, nepamena, ar tokiu būdu policija buvo kviesta (b. l. 81-83).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusioji V. S. nurodė, kad tikslios datos nepamena, bet buvo pirmadienio rytas. Ji važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini). Ši gatvė ribojasi su (duomenys neskelbtini). Ji paprastai stato automobilį 3 PK vidiniame kieme. Tą kartą automobiliu „BMW“ važiavo (duomenys neskelbtini) link centro. Kad galėtų aplenkti toliau stovinčius priparkuotus prie šaligatvio automobilius ir įsukti į vidinį kiemą, nevažiavo prie pat šaligatvio. Jai iš dešinės pusės važiavo troleibusas. Abu sustojo prie perėjos, kad praleistų pėsčiuosius. Prieš ją dar buvo automobilis. Prieš tai troleibusas buvo stotelėje, kurią ji pravažiavo. Tada jis atsistojo platėjime dešiniau jos. Kai stovėjo prie perėjos, neatsimena, ar visu korpusu troleibusas stovėjo, jis buvo dešiniau. Jokių ženklų troleibuso vairuotojas nerodė. Kai visi pajudėjo, troleibuso vairuotojas pagalvojo, kad ji sustos ir jį praleis – tada įvyko susidūrimas. Jos automobilio veidrodėlis iš dešinės pusės įsirėmė į kažkokią troleibuso vietą, negali pasakyti, į kurią. Susidūrimas buvo ties troleibuso viduriu. Susidūrimo metu priešais jos automobilį buvo kitas automobilis, kuris nuvažiavo. Po pirminio kontakto sustojo ir nevažiavo, važiavo tik troleibusas. Troleibuso vairuotojas pats kvietė policiją. Ji dirba 3 PK, prie pat jos darbo vietos viskas įvyko. Atvykus policijos pareigūnams, buvo braižoma įvykio vietos schema. Pareigūnai atvykę nufotografavo transporto priemones, pamatavo kelio puses, automobilius. Pareigūnams braižant schemą, atliekant savo funkcijas, troleibuso vairuotojas sakė, kad jie (ji su atvykusiais pareigūnais) yra susimokę. Pareigūnai atvyko iš Kelių valdybos, o ji dirba 3 PK ikiteisminio tyrimo tyrėja – jie niekaip nesusiję. Už pėsčiųjų perėjos buvo priparkuoti automobiliai. Mano, kad troleibuso vairuotojas nusprendė nelaukti ir prieš ją įlįsti. Už pėsčiųjų perėjos yra įsukimas į kiemą. Eismo įvykio schema nubraižyta taip, kaip viskas buvo. Įvykis vyko važiuojant viena kryptimi, priešpriešinis transportas važiuoti negali, nes yra kelio ženklas, draudžiantis važiuoti. Tuo metu, kai troleibusas ją kliudė, ji važiavo tiesiai, pajutusi kontaktą su troleibusu, iš karto sustojo. Gal truputį pasuko vairą į šoną nuo troleibuso (inercinis judesys iš išgąsčio). Jai padaryta žala dėl apgadinto veidrodėlio (b. l. 71).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad jai teko nagrinėti šią bylą. Į jos nagrinėjimą atvyko abu dalyviai. Nagrinėjimo metu buvo užduodami klausimai, išklausyti abu eismo įvykio dalyviai. Byloje surinkta medžiaga: pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio schema, eismo dalyvių paaiškinimai. Buvo nustatyta, kad kaltas yra troleibuso vairuotojas. Pagal pirminę schemą matėsi troleibuso važiavimo trajektorija nuo dešinio krašto, yra pėdsakai. Buvo atsižvelgta į tai, kad už perėjos stovėjo keli automobiliai. Troleibusas turėjo trauktis į vidurį, kad galėtų pravažiuoti. Nuotraukose matosi reali situacija. Matosi koks kelio plotis, kad užtenka keturiems automobiliams prasilenkti. Buvo galima surašyti troleibuso vairuotojui protokolą. Nuotraukose matyti, kad kelias nėra standartinis, tiesus. Buvo nubraižyta dar viena eismo įvykio vietos schema – buvo paprašyta patrulių išmatuoti siauriausias ir plačiausias gatvės vietas, kad būtų eismo įvykio dalyviams aišku, kokia kelio situacija. 1-ojoje ir 2-ojoje schemoje skirias vienas matmuo. Nežino, ar pirmoje schemoje yra pareigūnų klaida, negali paaiškinti. Kelio plotas iš pradžių buvo 9,8 m (b. l. 11), o kitame lape esančioje nuotraukoje jau 11 m (b. l. 13). Tame kelio ruože yra dvipusis eismas, yra keturios juostos. Pagal plotį užtenka vietos 4 automobiliams. Yra 4 eismo juostos po 2,5 metro. Troleibuso plotis – 2,5 metro. Gavus 2 schemą dėl asmenų kaltumo pozicija liko ta pati. Antroje schemoje kelio matmenys yra dar didesni, pakankamai pločio pravažiuoti automobiliui. Eismo įvykio priežastis: troleibuso padėtis nuo dešinio kelio krašto – priekinis ratas labiau nutolęs nuo dešinio galinio rato atžvilgiu, judėta link kelio vidurio. Matyti pėdsakai, matyti kaip važiavo „BMW“ automobilis, troleibuso priekyje buvo automobiliai, kuriuos jis turėjo apvažiuoti. Pagal „BMW“ padėtį matyti, kad jis traukėsi nuo troleibuso, vengė kontakto, suko į kairę. Troleibusas dėl priekyje stovinčių mašinų turėjo keisti važiavimo kryptį. Nebuvo pažymėta viešojo tranporto juosta, jokių ženklinimų nėra. Vairuotojai turi kelią pasidalinti į menamas eismo juostas, suskirstyti savarankiškai. Negali pasakyti, ar ten, kur stovėjo automobiliai, yra numatytos parkavimo vietos, bet ten buvo automobiliai, kurie trukdė troleibusui važiuoti. Kad nukentėjusioji yra policijos pareigūnė, sužinojo, kai vyko nagrinėjimas, nes ji atvyko su policijos uniforma (b. l. 80-81).
Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas R. I. prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad iš nuotraukų matosi, jog gatvė siaurėja iš dešinės pusės. Dėl juostų skaičiaus gali pasakyti, kad toje vietoje jokio ženklinimo nebuvo, tik pėsčiųjų perėja. Tokiu atveju pats vairuotojas nusistato eismo juostas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta eismo juostos sąvoka – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Kadangi kelio ženklinimo nėra, vairuotojai pagal kelio plotį turi patys nusistatyti priešingų krypčių eismo juostas bei eismo juostų skaičių taip, kad užtektų pločio važiuoti viena eile. Iš eismo schemų matyti, kad ten galima važiuoti trimis eilėmis. Kelių policija žiuri koks toje vietoje yra susiformavęs važiavimas. Matyti, kad telpa keturi automobiliai. Ties pėsčiųjų perėja yra susiaurėjimas. Jei žiūrėti pagal minėtą sąvoką, iki pėsčiųjų perėjos eismas yra dviem eilėmis (viena kryptimi). Asmuo nubaustas už važiavimo krypties keitimą. Troleibusas važiavo dešine puse, toje pusėje yra kelio susiaurėjimas. Gavosi judėjimo krypties pakeitimas. Troleibusas kitaip negalėtų judėti, jei neapvažiuotų automobilio. Važiuodamas troleibuso vairuotojas matė „BMW“ automobilį per šoninį veidrodėlį – „BMW“ buvo prie kairės troleibuso pusės. Toje vietoje yra kelio susiaurėjimas. „BMW“ automobilis buvo pristabdęs. Kontaktas buvo neišvengiamas (b. l. 83-84).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, akcentuodamas, kad dėl 2019 m. liepos 1 d., apie 7.48 val., ties (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio kaltas yra ne jis (troleibuso vairuotojas), o automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, nes, anot pareiškėjo, jis, privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos neturėjo jokios galimybės prognozuoti, kad iš paskos važiuojančio automobilio „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja pradės lenkti jo vairuojamą transporto priemonę ir norės įsiterpti tarp jo ir priekyje važiuojančio troleibuso ir galimai sukti į dešinę (į kiemą). Skunde akcentuojama, kad būtent minėtą automobilį vairavusi V. S. pažeidė KET 9, 101, 119 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis. Pareiškėjo nuomone, jis, kaip troleibuso vairuotojas, objektyviai neturėjo galimybių (neprivalėjo) prognozuoti iš galo važiuojančios vairuotojos neteisingų veiksmų.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 101 punkto reikalavimus prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Be to, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 punktas).
Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad minėtų KET reikalavimų nesilaikė „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja V. S., tačiau, susipažinus su byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž., nukentėjusiosios V. S., liudytojos A. Š. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, eismo įvykio vietos schemomis, taip pat ir į bylą 2019-10-23 teismo posėdžio metu pateikta J. Z. sudaryta eismo įvykio vietos schema, darytina išvada, kad KET 101 punkto reikalavimus pažeidė troleibusą 2019 m. liepos 1 d., apie 07.48 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavęs A. Ž.. Analizuojant bylos medžiagą pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, be to, ir juose yra prieštaravimų. A. Ž. nurodė, kad eismo įvykio priežastis buvo troleibusui iš paskos važiuojančio automobilio „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos veiksmai – troleibuso lenkimas ir bandymas įsiterpti tarp pareiškėjo vairuojamo troleibuso ir jo priekyje važiuojančio kito troleibuso. Minėtam argumentui prieštarauja bylos medžiaga, taip pat ir paties pareiškėjo teisme duoti parodymai, kad jis troleibusą iš kairės pusės pasivijusią bei prieš perėją pristabdžiusią transporto priemonę stebėjo per šoninį vairuotojo pusės veidrodėlį. Nors pareiškėjas nesutiko su policijos pareigūnų iš karto po įvykio nubraižyta ir jo paties pasirašyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), teigdamas, kad 2019-07-01 schemoje neteisingai pamatuotas kelio plotis, be to, jo netenkino ir 2019-09-13 papildomai nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kur minėti parametrai buvo pataisyti, tačiau jis neginčijo, kad po eismo įvykio transporto priemonės nebuvo patrauktos iš įvykio vietos ir tai atitinkami užfiksuota ne tik schemoje (b. l. 11), bet ir pareigūnų darytose nuotraukose (b. l. 19-25). Iš nuotraukų Nr. 1-4, 6 matyti transporto priemonių pozicijos iš karto po įvykio, o nuotraukose Nr. 5 ir 7 užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai po įvykio (matyti, kad įbrėžimas ant troleibuso kairiojo šono, likęs nuo jo kontakto su automobilio „BMW“ veidrodėliu, prasideda už troleibuso priekinio kairiojo rato). Iš nuotraukų Nr. 1-4 matyti, kad po kontakto automobilis BMW yra ties troleibuso galiniu ratu (b. l. 19-22). Nors pareiškėjas ginčija 2019-07-01 eismo įvykio vietos schemą dėl netikslių kelio parametrų, tačiau jis nenurodo, kad neteisingai užfiksuotos automobilių pozicijos po įvykio, ar nurodytas neteisingas atstumas tarp transporto priemonių, tarp troleibuso ir šaligatvio. Beje, jis analogiškai nurodytas ir teismui 2019-10-23 pateiktoje J. Z. nubraižytoje schemoje. Iš minėtų duomenų matyti, kad, (duomenys neskelbtini) prieš pėsčiųjų perėją tolygiai siaurėja troleibuso važiavimo kryptimi iš dešinės pusės, taip pat matyti ir troleibuso pozicija įvykio metu: troleibuso dešinės pusės priekinis ratas nuo dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 1,3 m atstumu, galinis dešinės pusės ratas – 1 m atstumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme apžiūrėjęs fotonuotrauką Nr. 3 troleibuso vairuotojas nurodė, jog galėjo važiuoti arčiau šaligatvio. Tokios troleibuso pozicijos artėjant prie perėjos priežastį paaiškino nukentėjusioji V. S., teigusi, kad iš karto už perėjos troleibuso važiavimo kryptimi iš dešinės pusės prie šaligatvio stovėjo priparkuoti automobiliai, kuriuos bandydamas apvažiuoti judėjimo kryptį ėmė keisti troleibusas. Nors teisme troleibuso vairuotojas kategoriškai nesutiko, kad įvykio metu už perėjos jo važiavimo kryptimi buvo priparkuotos transporto priemonės, tačiau jų buvimą patvirtino nukentėjusioji, be to, jos užfiksuotos byloje esančiose eismo įvykio vietoje darytose nuotraukose Nr. 2, 3 ir 5. Pažymėtina ir tai, kad A. Ž. parodymai apie minėtų transporto priemonių buvimą (nebuvimą) kito: iš pradžių nurodęs, kad nuotraukose stovinčių transporto priemonių nematyti, vėliau apžiūrėjęs fotonuotraukas nurodė, kad jose matomi automobiliai buvo priparkuoti jau po eismo įvykio. Teismas tokius paaiškinimus laiko prieštaringais, nelogiškais ir neatitinkančiais kitų byloje esančių įrodymų.
Skunde argumentuojant Pareiškėjo nekaltumą, taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kelio ženklinimo nėra; kad prieš pat perėją (duomenys neskelbtini) susiaurėja ir ten gali išsitekti tik dvi eismo juostos. Tokie argumentai grindžiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kuriame nurodyti pagrindiniai gatvių ir vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai, tačiau atkreiptinas dėmesys į gatvės, kuri yra seniausioje miesto dalyje – Vilniaus senamiestyje – specifiką, kai tuo tarpu minėtas statybos techninis reglamentas nustato gatvių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Sutiktina su Pareiškėju, kad minėtoje (duomenys neskelbtini) atkarpoje ir tiesų nėra pažymėtų eismo juostų, o gatvė toje atkarpoje tolygiai siaurėja. Vis dėlto, tokiais atvejais, vairuotojai, laikydamiesi Kelių eismo taisyklių (KET 100 punkte numatyta, kad priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų (šio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, jog eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile), pagal kelio plotį turi patys nusistatyti priešingų krypčių eismo juostas bei eismo juostų skaičių taip, kad užtektų pločio važiuoti viena eile. Nagrinėjamu atveju nusistatyti kelias tos pačios krypties eismo juostas leido ir (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies nagrinėjamoje atkarpoje plotis (siauriausiame nepaženklintame kelio ruože važiuojamosios kelio dalies plotis ties pėsčiųjų perėja yra 10,2 m., transporto priemonių susidūrimo vietoje ne mažiau, kaip 11 m (pagal J. Z. nubraižytą schemą – ne mažiau 12 m). Įvertinus byloje surinktais įrodymais nustatytas aplinkybes, pažymėtina tai, kad jeigu eismo įvykio kilimo priežastimi būtų buvę BMW automobilio vairuotojos veiksmai (troleibuso lenkimas ir kelio troleibuso vairuotojui užkirtimas, bandant įsiterpti tarp pastarojo ir kito prieš jį važiavusio troleibuso), remiantis objektyviais bylos duomenimis būtų buvęs nustatytas kitoks eismo įvykio mechanizmas, užfiksuotos kitokios transporto priemonių pozicijos iš karto po įvykio ir likę kitokie pėdsakai ant transporto priemonių. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad būtent A. Ž., vairuodamas troleibusą, keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, važiuodamas kairiau ir taip sukliudydamas kitam eismo dalyviui. Iš aukščiau aptartų įrodymų yra aiški ir tokių troleibuso vairuotojo veiksmų priežastis (už perėjos troleibuso važiavimo kryptimi prie šaligatvio stovintys automobiliai, sutrukdę važiuoti arčiau dešinio kelio krašto). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta KET XXII skyriuje numatytų sąlygų, kurioms esant maršrutinis transportas būtų turėjęs pirmenybę prieš kitus vairuotojus (KET 179-182 p.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas ištyrus reikšmingas jo priėmimui administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundo netenkinti: palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15594-2019.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.