- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 1-16-76/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Simėnas
- Kaltinamasis
- G. U., A. K.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti D. V. individualioje įmonėje apskaitininke, šiuo metu esant vaiko auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, individualios įmonės „K. f.“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. - 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. U. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė svetimą turtą, o būtent, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti neteisėtai ir nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, su individualios įmonės (toliau - IĮ) „K. F. “ ((duomenys neskelbtini)) savininku A. K. 2008-08-18 sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 18, kuria G. U. tariamai priimta dirbti komercijos direktorės pareigose, po ko A. K., kaip darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį IĮ „K. F. “ - 2008-08-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 62 (forma 1-SD), 2008-10-10 pranešimą Nr. 63 apie IĮ „K. F. “ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-01-09 pranešimą Nr. 64 apie IĮ „K. F. “ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. 09/05-1 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos G. U., tokiu būdu sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų (žinant, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykius. VSDFV Šiaulių skyrius G. U. ir A. K. apgaulės įtakoje, remdamasis minėtais dokumentais, taip pat G. U. 2009-01-07 pateiktu prašymu Nr. PM-32 skirti motinystės pašalpą bei 2009-05-13 pateiktu prašymu Nr. PMT-574 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-01-19 priėmė sprendimą Nr. PN5-31 „Dėl G. U. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 20 303,19 Lt dydžio motinystės pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ „K. F. “ priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 ir 2009-05-18 priėmė sprendimą Nr. PN7-666 „Dėl G. U. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ „K. F. “ priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-05-11 iki 2011-03-15. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV Šiaulių skyrius G. U. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 išmokėjo 16 175,31 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, priskaičiuotų pagal IĮ „K. F. “ priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Tokiu būdu G. U. A. K. padedant apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 153 538,97 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldė 16 175,31 Lt svetimo turto, tuo padarant 16 175,31 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Be to, G. U. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t.y., veikdama kartu su IĮ „K. F. “ savininku A. K., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant gauti neteisėtai ir nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius - tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą), šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino dokumentuose, taip juos suklastojo, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:
- 2008-08-18 darbo sutartyje Nr.18, kuria G. U. tariamai įdarbinama IĮ „K. F. “ komercijos direktorės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas,
- užpildė 2009-01-07 prašymą Nr. PM-32 skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra IĮ „K. F. “, kurį panaudojo pateikdama VSDFV Šiaulių skyriui,
- užpildė 2009-05-13 prašymą Nr. PMT-574 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra IĮ „K. F. “, kurį panaudojo pateikdama VSDFV Šiaulių skyriui,
- kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir pasirašė 2009-05-11 prašymą dėl motinystės atostogų vaiko priežiūrai nuo 2009-05-11 iki 2011-03-15 ir panaudojo pateikdama IĮ „K. F. “ savininkui A. K..
A. K. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo G. U. apgaule jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir užvaldyti svetimą turtą, t.y., būdamas individualios įmonės (toliau – IĮ) „K. F. “ ((duomenys neskelbtini)) savininku, iš anksto turėdamas tikslą padėti G. U. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-08-18 sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. 18 su G. U., kuria ji tariamai priimta dirbti komercijos direktorės pareigose, po ko A. K., kaip darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį IĮ „K. F. “ - 2008-08-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 62 (forma 1-SD), 2008-10-10 pranešimą Nr. 63 apie IĮ „K.F.“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-01-09 pranešimą Nr. 64 apie IĮ „K. F. “ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009-05-11 priėmė įsakymą Nr. 09/05-1 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos G. U., tokiu būdu sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų (žinant, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykius. VSDFV Šiaulių skyrius G. U. ir A. K. apgaulės įtakoje, remdamasis minėtais dokumentais, taip pat G. U. 2009-01-07 pateiktu prašymu Nr. PM-32 skirti motinystės pašalpą bei 2009-05-13 pateiktu prašymu Nr. PMT-574 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-01-19 priėmė sprendimą Nr. PN5-31 „Dėl G. U. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 20 303,19 Lt dydžio motinystės pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ „K. F. “ priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 ir 2009-05-18 priėmė sprendimą Nr. PN7-666 „Dėl G. U. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ „K. F. “ priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-05-11 iki 2011-03-15. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV Šiaulių skyrius G. U. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 išmokėjo 16 175,31 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, priskaičiuotą pagal IĮ „K. F. “ priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Tokiu būdu A. K. padėjo G. U. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 153 538,97 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldyti 16 175,31 Lt svetimo turto, tuo padarant 16 175,31 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, A. K., būdamas IĮ „K. F. “ savininku, veikdamas kartu su G. U., siekdamas padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant gauti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius - tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodamas, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino dokumentuose, taip juos suklastojo, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:
- 2008-08-18 darbo sutartyje Nr.18, kuria G. U. tariamai įdarbinama IĮ „K. F. “ komercijos direktorės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip darbdavys,
- 2008-08-18 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 62 pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai K. G.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui,
- 2008-10-10 pranešime apie IĮ „K. F. “ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 63 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad G. U. už 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 18000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. N.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui,
- 2009-01-09 pranešime apie IĮ „K. F. “ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 64 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad G. U. už 2008 m. IV ketvirtį buvo priskaičiuota 18000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. N.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui,
- atspausdino 2009-05-11 įsakymą Nr. 09/05-1 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo suteikė G. U. vaiko priežiūros atostogas nuo 2009-05-11 iki 2011-03-15, jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė G. U..
Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. būdamas IĮ „K. F. “ (įmonės kodas 145885197, reg. Ežero g. 23-25, Šiauliai) savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-12-31 tyčia žinodamas, kad G. U. IĮ „K. F. “ nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „B.“ apskaitininkei R. N. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie G. U., o pastaroji, nesuprasdama nusikalstamų A. K. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei nežinodama, kad G. U. realiai IĮ „K. F. “ nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, IĮ „K. F. “ apskaitoje įformino dokumentais neįvykusią ūkinę operaciją- atlyginimo G. U. priskaičiavimą (viso 36 000 Lt) ir 26 280 Lt išmokėjimą, tuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą:
2008 m. rugpjūčio mėn. mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 6570 Lt išmokėjimą;2008 m. rugsėjo mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 6570 Lt išmokėjimą;2008 m. spalio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą;2008 m. lapkričio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą.2008 m. gruodžio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą.
Dėl neįvykusią ūkinių operacijų įforminimo dokumentais ir dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį įrašymo į apskaitą iš dalies negalima nustatyti IĮ „K. F. “ turto ir įsipareigojimo dydžio už laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2008-12-31.
Kaltinamoji G. U. apklausta teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad 1996 m. įgijo buhalterinės apskaitos specialybę. Įmonėje „K. F. “ pradėjo dirbti nuo 2007 metų pabaigos, kai D. V. patarė ieškoti kito darbo, nes sumažėjus apyvartai buvo naikinamas etatas. Tada ieškojo darbo, siuntinėjo gyvenimo aprašymus, tačiau niekur kitur neįsidarbino, nes vienoje darbovietėje netenkino atlyginimas, į kitą darbovietę reikėjo toli važinėti, dar kitur netiko jos kompetencija. Kartą vyras pasakė, kad buvo susitikęs pažįstamą, kuris pasakojo, kad ieško direktorės. Vyras klausė, ar ji norėtų dirbti IĮ „K. F. “. Ji apsidžiaugė ir sutiko, nes labai reikėjo pinigų - turėjo pasiėmę paskolą. Iki įsidarbinant - A. K. įmonėje jo nepažinojo – jis yra jos vyro pažįstamas. Susitikusi su A. K. aptarė jos būsimas pareigas, darbo užmokestį, nunešė jam diplomą ir sutarė, kad pradės dirbti nuo rugpjūčio mėnesio. Tuo metu turėjo pagrindinį darbą, kur dirbo nuo 2005 metų ir darbo valandos buvo nuo 8 val. iki 17 valandos, o pietų laikas buvo nuo 12 val. iki 13 val. Iš pagrindinės darbovietės išeidavo pusvalandžiui su direktorės ir vedėjos leidimais. Kartais dėl įmonės „K. F. “ darbų iš D. V. IĮ išvažiuodavo pietų metu. Darbo sutartyje su IĮ „K. F. “ buvo nustatyta, kad dirbsianti 3 dienas per savaitę po 4 val. laisvu nuo pagrindinio darbo laiku. Dirbdama IĮ „K. F. “ ji turėdavo važiuoti žiūrėti, kokie darbai atlikti, ką dar reikia daryti, o namie ruošdavo dokumentus. Pagrindinėje darbovietėje D. V. įmonėje į jos pareigas įeidavo darbų priežiūra, dokumentų ruošimas, medžiagų nuvežimas į objektą, jei savininkas kokių nors darbų atlikti nespėdavo, ji jam padėdavo. Dirbant IĮ „K. F. “ jai reikėjo fotografuoti C. F. vilą, ten atliktus darbus, sukurti internetinį puslapį, panaudojant padarytas nuotraukas. Fotografuoti važiavo kelis kartus, padarė apie 100 nuotraukų. Taip pat vertė tekstus į anglų kalbą, nors šią kalbą moka netobulai, tačiau ją mokėsi, naudojosi žodynais, internetu, padėdavo vyro pusseserė, kuri dėsto anglų kalbą. Tabelius įmonėje „K. F. “ sudarinėdavo įmonė „B. “, kuri tvarkydavo IĮ „K. F. “ buhalteriją. IĮ „K. F. “ atlyginimą mokėdavo vieną kartą per mėnesį grynaisiais pinigais. Gavusi atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje, kurį sudarydavo buhalterija. Ji domisi statybomis, kadangi jos vyras yra baigęs mokslus pagal šią specialybę, tai jai padėdavo, jei dirbant iškildavo klausimų. Kai įsidarbino IĮ „K. F. “, kad laukiasi, nežinojo ir net neturėjo apie tai jokių įtarimų. Praėjus maždaug savaitei po įsidarbinimo jai prasidėjo blogumai, dėl to kreipėsi į gydytojus, kur jai buvo pasakyta, kad ji laukiasi. IĮ „K. F. “ įsidarbino 2008 m. rugsėjo 18 d., atlyginimą gavo rugsėjo mėnesį, o kada gavo priedą prie darbo užmokesčio, ji neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitas priežastis dėl ko ieškojo kito darbo, dirbdama D. V. įmonėje, tačiau gal jų visų tada nepaminėjo, nes jų gali būti labai daug, tačiau viena priežasčių buvo etatų mažinimas D. V. įmonėje, jai reikėjo papildomų lėšų. Atliktų darbų važiuodavo apžiūrėti 1-2 kartus per savaitę. Pagrindinė jos darbo vieta dirbant įmonėje „K. F. “ buvo namuose, kur būdavo visi dokumentai, bei važiavimas į objektus. Yra vežusi medžiagas į objektą prie parko Šermukšnių gatvėje. Ji automobilio nevairuoja, tačiau į objektą nuveždavo vyras ar nuvažiuodavo taksi automobiliu. Jos sudarytą rangos sutartį su įmone „E.“ padavė Bagočiui, kuris kitą dieną ją perdavė A. K.. Iš pradžių IĮ „K. F. “ internetinį tinklapį bandė kurti viena, o paskui padėjo pažįstamas vyro draugas V. Atlyginimas jai buvo išmokamas ten, kur tuo metu galėdavo susitikti: prie C. F. vilos, kavinėje. Atlyginimą išmokėdavo A. K., o ne buhalterija. Įmonės „K. F. “ darbo specifika yra įdomi – ji neužsiima sienų „špakliavimu“ ar kitais panašiais darbais, o dekoruoja, gamina originalius baldus, projektuoja interjerą, daro skulptūras. Pradėjus dirbti A. K. padavė rangos sutarties pavyzdį ir prašė sudaryti rangos sutartį su įmone „E. “, nurodęs darbus, rekvizitus ir kitus reikalingus duomenis. Šią sutartį padarė namuose. Sudarius šią sutartį A. K. negalėjo jos nuvežti pasirašyti, todėl jai liepė ją atspausdinti ir pasirašyti. A. K. jai nebuvo taikęs jokių nuobaudų, jį tenkino jos atliktas darbas. Ji taip pat ieškodavo klientų internetu ir apie Naujuosius metus rado įmonę „P. “, kuri užsakė ofiso baldus. IĮ „K. F. “ internetinis puslapis buvo sukurtas, veikia ir šiuo metu. Ji rinko medžiagą internetinio tinklapio kūrimui ir kai išėjo motinystės atostogų, ji A. K. sakė, kad pabaigs šiuos darbus. Dėl jos darbų kuriant internetinį tinklapį A. K. jokių priekaištų neturėjo. Diską su nuotraukomis ji atidavė A. K.. Kuriant puslapį jie tarėsi, kas turi būti pirmame puslapyje, kokios fotografijos yra reikalingos, jis jas atsirinko. Internetinį tinklapį „keistos F. .lt“ pabaigė kurti jos pažįstamas, su kuriuo kartu apžiūrėjo nuotraukas, tarėsi, rinko medžiagą, kartu registravo šį puslapį. D. V. individualioje įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, ten gaudavo virš 700 Lt į rankas.
Kaltinamasis A. K. teismui parodė, kad įmonė „K. F. “ buvo įkurta 2003 m., kai buvo pradėta restauruoti C. F. vila. C. F. vilos rangovas buvo UAB „M. “, bet ši įmonė neatlieka kai kurių darbų, todėl jie persamdė juos kaip subrangovus. UAB „M. “ atsako už darbuotojus dirbančius pas juos. Jis neturi licencijos dėl jo sugebėjimų atlikti tokius darbus, tačiau jau seniai dirba, darbai buvo atliekami ir Peterburge, ir Kiolne. Kadangi įmonei „M. “ patiko jo įmonės atliekami darbai, todėl pasirinko jį atlikti šių darbų, o tuomet jis sukūrė savo komandą. Specialių reikalavimų atliekant darbus nėra, tačiau yra projektuotojo VĮ „L. p.“ reikalavimai. Pagal jų reikalavimus jie ir dirbo. Pas jį tuo metu dirbo apie 12 darbuotojų. Darbuotojų skaičius priklausė nuo to, kiek jų tuo metu reikėdavo, pagal numatomus darbus ir gautus pinigus vienam sezonui. Žmones įdarbindavo oficialiai – UAB „M. “, nenori nelegaliai dirbančių žmonių. Meistrus jis darbino įmonėje „K. F. “, jiems mokėdavo atlyginimus. Dėl tokių darbų kaip griovimas buvo samdoma įmonė „E. “, o po tokių darbų turėjo būti atliekamas restauravimas. Jam buvo reikalinga direktorė, nes įmonėje „K. F. “ nebuvo darbuotojo užėmusio šias pareigas, o jis nespėjo tvarkyti dokumentus, nes dirbo konkrečius darbus. Tuo metu, kai direktore įsidarbino G. U., įmonėje dirbo 3-4 darbuotojai, tuo metu baigė restauravimo darbus C. F. viloje ir reikėjo ją fotografuoti dėl reklamos. Po to planavo griauti fontaną, tačiau prasidėjo krizė ir darbai sustojo. Jie nusprendė pasireklamuoti, sukuriant internetinį puslapį. O sukurti internetinį puslapį reikia paruošti medžiagą, fotografuoti darbus. Tam buvo įdarbinta G. U., kuri galėjo atlikti daug darbų. Be to, buhalterinę įmonę ruošėsi parduoti ar ją likviduoti, tai sugalvojo, kad G. U. gali perimti tvarkyti ir šiuos reikalus, Jis pažįstamas su G. U. vyru, todėl kartą susitikę pakalbėjo apie tai, kad man reikia darbuotojos, o jis papasakojo, jog jo žmona ieško darbo. Susitikus su G. U. jai pasakė, ką reikėtų daryti dirbant direktore IĮ „K. F. “, rodė C. F. rūmus, aiškino darbus, mokė tikrint buhalteriją, nes planavo, kad ji perims tvarkyti buhalterinius reikalus, sakė, kad reiks kurti internetinį tinklapį. Norėjo gauti atestatą, tačiau ji dar turėjo studijuoti. Su G. U. aptarė atlyginimo dydį, tačiau nesutarė išmokėjimo aplinkybių. Jai pradėjus dirbti krizės nebuvo ir pagal tuo metu vyravusius atlyginimus, pagal G. U. pareigas jai mokamas atlyginimas nebuvo didelis. Jai buvo mokama 4000 Lt per mėnesį. Darbuotojams atlyginimus mokėdavo grynaisiais. Buhalteriniais reikalais jis nesidomėjo, nes juos tvarkė buhalterinė įmonė, dokumentus pasirašydavo kaip vadovas. Atlyginimams išmokėti buvo sudaromi žiniaraščiai, į kuriuos buvo įtraukti visi darbuotojai. Kadangi internetinio tinklapio kūrimas buvo kaip papildomas darbas, tai buvo nuspręsta G. U. sumokėti priedą prie atlyginimo. Žinojo kainas internetinio puslapio sukūrimui, t. y. už sukūrimą tokio puslapio yra mokama apie 3000 Lt. Įmonės „K. F. “ internetinis puslapis veikia jau senokai, tačiau tikslios jo sukūrimo datos jis neprisimena. Kai G. U. įsidarbino į jo įmonę, internetinis puslapis neveikė – ji paruošė medžiagą tam, turėjo pasirūpinti, kad internetinis puslapis veiktų, būtų užregistruotas. Žino, kad G. U. internetinio tinklapio užregistravimui kreipėsi į kitą asmenį, tačiau kaip jis šį puslapį užregistravo, jis nežino. Buvo kelis kartus pas šį asmenį nuvykęs, tačiau dabar neprisimena jo pavardės ar adreso. Darbo sutartį su G. U. sudarė, tačiau jame konkretaus darbo laiko nurodymo nebuvo. Tabelius tvarkė buhalterija. 2008 metais neėmė iš įmonės sąskaitos pinigų. Įmonės finansinę būklę žinojo – ji buvo normali. Jis minėjo, kad stojo įmonės darbai dėl krizės, todėl reikėjo reklamos, o paskui pasakė, kad įmonės būklė buvo normali - taip pasakė, nes buvo nutrūkęs finansavimas kai nebuvo skirta pinigų, tačiau dabar darbai vyksta. Neprisimena, kada buvo sudaryta sutartis su UAB „E. “ ir kada buvo atlikti darbai. Su UAB „E. “ buvo sudarytos dvi sutartys, kurios buvo „susipynusios“ tarpusavyje, nes „susipynę“ darbai. Pagal vieną sutartį darbų gali būti atlikta daugiau nei pagal kitą sutartį , gali būti, kad vieni darbai yra visai neatlikti. Tačiau visi darbai bus anksčiau ar vėliau padaryti, nes abiejų sutarčių darbai negali būti atskirti vieni nuo kitų. Iki gruodžio mėnesio pagal šias sutartis darbai buvo atlikti. Juos samdė įmonė „M. “, o jie– UAB „E. “. Neprisimenu, kada buvo priduoti darbai įmonei „M. “ – gali būti, kad liepos – rugpjūčio mėnesiais. Rugpjūčio 20 d. jie pasirašė su UAB „E. “ sutartį, o rugpjūčio 21 d. sumokėjo šiai įmonei apie 12 tūkst. litų – tai buvo padaryta pagal pirmąją sutartį, nors suma bendra pagal abi sutartis. 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo sutartis be datos, kai darbų vertė buvo apie 12 tūkst. litų, nes tie darbai atliekami ištisai. Rugpjūčio 21 d. buvo sumokėti pinigai, nes juos mokėjo tada, kada turėjo pinigų. Jei reikalinga papildomai sumokėti, tai likutį sumoka vėliau. Kai būdavo atsiskaitoma, būdavo surašomi darbų priėmimo aktai. Antrosios sutarties reikėjo, nes nežinojo, kokia darbų kokybė, todėl su pirmąja sutartimi norėjo pažiūrėt, kaip dirbama. Pamatė, kad kai kas yra nepilnai padaryta, o kai kas padaryta į priekį. 22000 Lt buvo sumokėti dalimis, nes kaip minėjo darbai buvo persipynę, kaip ir sutarčių pinigai G. U. C. F. vilos nuotraukas pateikė jam kompaktiniame diske. Prie bylos yra pridėtos nuotraukos, kurios yra internete. Pateiktame kompaktiniame diske yra pradėtas maketuoti internetinis puslapis. Tą apipavidalintą kompaktinį diską gavo iš G. U., o kas jį paruošė, jis nežino. 2006-2008 m. įmonė „K. F. “ dirbo „su pliusu“. Jis iš įmonės pinigų asmeninėms reikmėms neėmė. Dirbant G. U. įmonėje „K. F. “, V. Ž. dirbo trumpai, nes pradėjo dirbti vėliau nei G. U., tačiau neprisimena koks tai buvo laikotarpis. Direktorė G. U. pateisino jo lūkesčius, esąs patenkintas jos darbu. Pagal tai, kokius darbus ji atliko, jai sumokėta ne tokia jau „fantastinė“ alga. Sodrai ar mokesčių inspekcijai nesąs skolingas – nuo 2003 m. mokėjo visus mokesčius. G. U. buvo mokama didelė suma, tačiau už ją mokesčiai taip pat atitinkami buvo mokami.
Liudytojas A. B. teismui parodė, kad 2009 m. pradžioje per draugus ir dėdamas skelbimus į internetą ieškojo, kas galėtų padaryti baldus. Jam paskambino moteris, prisistačiusi Gretos vardu, ir pasakė, jog atstovauja IĮ „K. F. “, kuri gali pagaminti baldus. Ji minėjo, kad rado jo skelbimą dėl baldų internete. Jam paskambinusios moters paklausė, kur gali pamatyti jų įmonės pagamintų baldų kokybę. Paskambinusi moteris pasakė, kad jų įmonė dirba C. F. viloje, todėl gali ten atvykti ir pakalbėti su įmonės savininku. Nuvykęs į C. F. vilą susitiko su A. K. – įmonės „K. F. “ savininku, kuris dirbo rūmuose. Jie viloje restauravo sienas, todėl apžiūrėjo jų atliekamų darbų kokybę, kalbėjo su A. K. dėl jam reikalingų ofiso baldų pagaminimo. A. K. sutiko pagaminti jiems ofiso baldus, todėl aptarė klausimus dėl jų padarymo, nubraižė planą to, ko jis nori. Praėjus maždaug porai mėnesių – gal pavasarį – baldai buvo pagaminti, juos atvežė pora vyrukų, kurie baldus ir sustatė. Atvykę vyrai pasakė, jog atvežė baldus, o jis parodė, kur juos statyti. Už baldus sumokėjo turbūt pavedimu, A. K. pateikus sąskaitą. Jei nėra pavedimo, tuomet yra kasos pajamų orderis. Greta buvo atvykusi pas juos į įmonę „P. “, adresu Sodo g. 161. Su Greta bendravo tik tada, kai ši jam paskambino, radusi skelbimą internete ir prisistatė, jog atstovauja IĮ „K. F. “, ir kai tarėsi dėl projekto.
Liudytojas V. Ž. teismui parodė, kad pas kaltinamąjį A. K. dirbo apdailininku – staliumi gal nuo 2009 m. sausio iki birželio ar liepos mėnesių. Tačiau iki jam pradedant dirbti pas A. K., jis su juo buvo pažįstamas. A. K. jam pasiūlė darbą, prieš pradedant dirbti, jis rašė pareiškimą, buvo įdarbintas pusei etato ir dirbti atvykdavo tik tuomet, kai reikėdavo padėti A. K.. Jo darbas buvo padėti A. K. daryti medinius laiptus, privačiame name Sodo gatvėje, jis jam nurodydavo, kokius darbus reikia daryti. Be laiptų daugiau jis kitų gaminių nepadėjo gaminti. Darbo vietoje buvo pjovimo staklės. Jis dirbdavo vienas su A. K. - daugiau žmonių nebuvo. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais pinigais, „vokelyje“ pinigų negaudavo. Gavęs pinigus pasirašydavo algalapyje. Pinigus A. K. jam atnešdavo į darbo vietą. Kas buvo IĮ „K. F. “ buhalteris, jis nežino. Daugiau šios įmonės savininkų be A. K. jis nematė.
Liudytojas P. J. teismui parodė, kad jis yra „A.“ muziejaus direktorius ir dirba Ch. F. viloje, kur buvo vykdomas investicinis projektas ir buvo atliekami restauravimo darbai. VĮ „L.p.“ paskyrė UAB „M. “ kaip atsakingą asmenį už atliekamus darbus, o UAB „M. “ pasamdė subrangovus – A. K. įmonę „K. F. “, kuri restauravo sienas, darė ornamentus. Jie nežiūrėjo, ką K. įmonė darė. Jo kontaktas su A. K. buvo netiesioginis – juos kontroliavo UAB „M. “. Jis yra matęs tik jų automobilius, kuriais atvykdavo dirbti. Matė, kad be A. K. dirba dar 2-3 žmonės. Dėl atliktų darbų kainos su A. K. tarėsi direktorius R. B.. A. K. konkrečiai jų užsakymu gamino ekspozicinius baldus ir rūbines. Šis užsakymas buvo jų – ne per UAB „M. “, dėl baldų visais klausimais tarėsi su A. K., kur randasi A. K. kontora. G. U. objekte nebuvo matęs. Jiems finansai skiriami iš valstybės biudžeto ir, kiek jų gaudavo, už tokią sumą buvo daromi darbai, todėl nežino iš anksto, kokia suma bus skiriama 2009 metams. Nematė, kad G. U. objekte ką nors fotografuotų. „A.“ muziejuje dėl leidimo fotografuoti sprendžia direktorius. Nežino, ar kas nors objekte ką nors fotografavo. Jo darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val., pietų laikas nuo 12 val. iki 12.45 val., o penktadieniais dirba nuo 8 val. iki 15.45 val. – kaip visos biudžetinės įstaigos. Dirbant C. F. viloje bendravo tik su A. K., su kitais asmenimis tik prasilenkdami pasisveikindavo, A. K. darbuotojų jis nepažįsta.
Liudytojas M. M. teismui parodė ,kad kaltinamąjį A. K. pažįsta, dirbo A. K. IĮ „K. F. “. Jie rado šią įmonę kaip suteikiančią restauravimo paslaugas ir 2002 – 2003 m. ją samdė ryšių tvarka. Su jais rangos sutartis buvo sudaroma kasmet. Nežino, ar 2009 m. buvo gautas pilnas finansavimas. Pagal gautą pinigų sumą, jie samdydavo subrangovus, pagal gautą sumą būdavo išdėstyta darbų pradžia ir pabaiga. A. K. įmonėje darbuotojai keisdavosi dažnai, tačiau paprastai dirbdavo 4 - 6 žmonės, o jei reikėdavo darbus atlikti kuo greičiau, tai dirbdavo ir daugiau žmonių, tačiau jų nei vieno jis nepažinojo. Po atliktų darbų, aktų pasirašymo, būdavo pervedami pinigai A. K.. Visais klausimais tardavosi su A. K., o kas jo įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, jis nežino. Nežino, ar be jų objekto A. K. turėjo jų daugiau. Yra buvę, kad jų samdytas subrangovas samdo kitą subrangovą. Jis nežino, kad dėl fontanų buvo samdyta kažkokia įmonė. PVM sąskaitos – faktūros buvo pasirašomos po darbų atlikimo aktų pasirašymo. T. y. jei sąskaita – faktūra yra pasirašyta konkrečią dieną, tai reiškia, kad tą dieną buvo atlikti ir priimti darbai. Aplinkybių, kad A. K. dar galėtų samdyti kitus subrangovus, sutartyje pasirašytoje su juo numatyta nebuvo, kadangi tokių dalykų pasitaiko mažai, todėl tai sutartyse net nederinama. Įmonę „E. “ girdi pirmą kartą, G. B. jis nepažįsta – nebent iš matymo žinotų. 2008 m. antroje pusėje vienu metu turėjo 5-6 objektus. Kai buvo dirbama Ch. F. viloje, ten per dieną pasirodydavo apie 2 kartus, ten pabūdavo vidutiniškai po pusvalandį.
Liudytojas G. B. teismui parodė, kad kaltinamuosius pažįsta – jie buvę darbo kolegos. Jis turi savo įmonę, kuri užsiima statybine veikla, tačiau pagrindiniai darbai yra lauko darbai ir vidaus apdaila. Jis Lietuvoje statybine veikla užsiima nuo 2008 m., o iki tol dirbo Airijoje. A. K. neturėjo pakankamai darbininkų atlikti darbus Ch. F. viloje, todėl samdė kitus, t. y. kreipėsi į jį ir siūlė ten dirbti. Ch. F. viloje jam reikėjo atlikti lauko, fasado darbus, paruošiamuosius darbus: betonavimą, armatūros dėjimą, kasimus, plytelių dėjimą. Iki pradedant dirbti pas A. K., jo nepažinojo, o dirbti jis pasiūlė jam paskambinęs, nes buvo įdėjęs skelbimą dėl darbo. Sutarė su juo, kad padės dirbti Ch. F. viloje, sutarė sąlygas, sumą, pasirašė sutartį. Objekte dirbo jis ir dar 3 jo žmonės, o iš A. K. žmonių: 2-3 darbininkai ir 2 vadovai – A. K. ir G. U.. Vadovai jį konsultavo techniniais klausimais, o konkrečiai G. U. jį konsultavo kasdieniais klausimais: apie praeities ir ateities darbus, įvertindavo atliktus darbus. Už darbus pirmą kartą buvo atsiskaityta bankiniu pravedimu, o kitais kartais – sumokėta grynais, už juos pasirašė. Gautus pinigus užpajamuodavo, pasirašydavo PVM sąskaitas – faktūras. Nežino, kiek jie pasirašė darbų atlikimo aktų. Pas A. K. dirbo gal pusę metų, pradedant darbus G. U. jis nematė – ji atsirado gal po 1,5 – 2 mėnesių nuo jo pradėjimo dirbti pas A. K., t. y. gal birželio mėnesį. A. K. pasakė, kad atsirado daug darbų, vienas nebespėja viskam vadovauti, todėl Ch. F. viloje jam padės G. U.. Jis jam suteikdavo reikalingos informacijos, o ar ji išmanė savo darbą – ne jam spręsti. Ji suteikdavo informaciją techniniais klausimais, jie turėjo juos aprūpinti įrankiais, darbams reikalingomis medžiagomis, nes jie tik atlikdavo darbus. Negali pasakyti, ar sutartyje buvo numatyta, kieno įrankiais bus atliekami darbai. 2008 m. rugpjūčio 20 d. rangos sutartis turėtų būti antroji. Atliktų darbų aktas turėtų būti pasirašytas po atliktų darbų. Nežino, ar PVM sąskaita – faktūra buvo pasirašyta prieš darbų atlikimo aktą, ar po, ar tą pačią dieną. Iš viso buvo atlikta darbų už 22000 Lt, jie atlikti per 6 mėnesius. Ch. F. viloje jie atliko lauko darbus, t. y. kasė, betonavo, atliko fontano sustiprinimo darbus, valė nuo sienų dažus. Pagal pirmąją rangos sutartį darbai, kuriuos sutarė atlikti, buvo susieti su lauko darbais. Didžiausiais darbų atlikimo tempas buvo vasaros laiku iki rudens, o paskui ruošė darbus žiemai – vyko ne toks efektyvus darbas. Kadangi darbus spėjo atlikti per numatytą terminą, tai dirbo neskubėdami. Pinigus pagal paskutinę sutartį gavo metų pabaigoje.
Liudytojas V. P. teismui parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. K., nes 3-4 metus dirbo jo įmonėje apdailininku, gaudavo minimalų mėnesinį atlyginimą grynais pinigais, kuriuos pasiimdamas pasirašydavo, neprisimenu, kada nors būtų gavęs premiją. Dirbo C. F. viloje, kur restauravo senus baldus, t. y. juos skuto, faneravo, ir gamino naujus baldus. G. U. atsirado pernai, kai buvo gaminami baldai į Šermukšnių gatvę, ji buvo atvežusi medžiagų. Žinojo, kad ji dirba, tačiau į ją jokiais klausimais nesikreipė.
Liudytoja R. N. teismui parodė, kad kaltinamuosius A. K. ir G. U. pažįsta. Ji yra buhalterė įmonėje „Jūsų finansininkas“ ir tvarko IĮ „K. F. “ buhalteriją, įmonės savininkas pristatydavo tabelius, o jie skaičiuodavo algas. 2008 m. gal rugpjūčio mėn. į IĮ „K. F. “ įsidarbino G. U. vadybininke. Neprisimena, ar tas darbas jai buvo antraeilis, ar ne. Pagal sutartį skaičiuodavo, kiek reikia sumokėti asmeniui ir padarydavo žiniaraštį. Pagal patektą tabelį ji matydavo, kokia žmogaus alga, kiek valandų dirbo. Kaip laikosi įmonė, jos žiūri kas pusę metų. IĮ „K. F. “ 2005 – 2007 m. dirbo pelningai, 2008-ų pusę metų taip pat dar buvo pelno, o metus baigė jau su minusu. Kad darbuotojai gauna 400 Lt, o vadybininkė - daug daugiau, jai nekilo klausimų, kadangi tai ne jos reikalas – tai nustato savininkas. Dėl priemokos darbuotojui, jos gaudavo įsakymą. Kai įdarbino G. U., neklausė, ar ji laukiasi. Ji parašė pareiškimą, prieš pradedant dirbti buvo pasirašyta sutartis. Dokumentus mėnesio pradžioje pristatydavo savininkas. Kas mėnesį nereikia žiūrėt, ar įmonė dirba pelningai, ar nuostolingai. Neprisimena, ar įmonėje „K. F. “ buvo mokami priedai, premijos – gal ir buvo, tačiau ne paskutiniais metais. Jos pavedimų nedaro, algas darbuotojams mokėjo pats A. K., žiniaraščius jis grąžindavo. G. U. matė ne kartą, tačiau nežino, ar ji ateidavo pas juos į įmonę tarnybos reikalais, ar ne – gal yra atnešus kokius nors dokumentus. Jei atnešdavo dokumentus iš IĮ „K. F. “ ir jos tuo metu nebūdavo darbo vietoje, tai dokumentus palikdavo kitam darbuotojui. IĮ „K. F. “ buhalteriją ji tvarkė nuo 2008 m., o iki tol – K. G.. Įmonės buhalteriniai dokumentai būna UAB „J. F.“. A. K. gal porą kartų per mėnesį domėdavosi įmonės dokumentais, operacijomis, informacija apie pelną. Kartais pasiimdavo dokumentus pažiūrėt. Įmonės „K. F. “ dokumentų apimtis per metus buvo du segtuvai, dokumentai buvo archyvuojami. Dokumentus VMI pateikdavau ji. Ikiteisminio tyrimo metu sakė teisybę. Įmonės „K. F. “ kasoje algoms išmokėti pinigų pakako. Dokumentus pateikė iš programos. Į teismui pateiktą pažymą ji surašė, kiek tuo momentu pinigų buvo pas savininką ir kiek kasoje, t y. pažymoje viskas yra „suplakta į vieną“, nors pažymos pavadinimas yra „kasa“, tačiau turėjo pavadinti „kasa ir atskaitingas asmuo“. Pažymoje suvesta kasos duomenys, banko, atskaitingas asmuo, o specialistė turi tik kasos knygą, todėl jos turimi duomenys ir pažymos duomenys nesutampa. Tokią pažymą surašė, nes jai buvo pasakyta surašyti, kiek yra pinigų, o ji suprato, jog reikia surašyti, kiek pinigų yra apskritai įmonėje. Duomenis surašė pagal didžiąją knygą. Pažymoje yra suvesta, kiek įmonėje yra grynųjų pinigų kasoje ir pas atskaitingą asmenį – šių dviejų dalykų neišskyrė, o pažymos pavadinimas yra „kasa“, todėl tai yra gramatinė klaida, užrašant netikslų pažymos pavadinimą. Įmonės dokumentai yra saugomi pas juos įmonėje nuo 2003 m., t. y. nuo įmonės įkūrimo, išskyrus tuos dokumentus, kurie buvo paimti. Nežino, ar savininkas prieš pateikdamas jai dokumentus, pasidarydavo kopijas sau. Jis kartais prašydavo padaryti kai kurių dokumentų kopijas, kartais paimdavo dokumentų originalus.
Liudytoja K. G. teismui parodė, kad dirbo A. K. įmonėje nuo įmonės atidarymo 2003 m., kaltinamuosius pažįsta - A. K. ya įmonės savininkas, o G. U. – įmonės darbuotoja. Tą dieną, kai įdarbino G. U., su ja bendravo, t. y. ją įdarbino 2008 m. rugpjūčio 18 d., nes pas juos įmonėje sudarinėjo sutartį. Yra mačiusi, kad G. U. kelis kartus atvažiavo pasiimti dokumentų į jų įmonę. Kadangi jie aptarnavo 41 įmonę, tai pasakyti konkrečiai, kokį dokumentą atveždavo ar išsiveždavo konkretus asmuo, negali. Prieš įdarbinant G. U., įmonė dirbo pelningai, t. y. 2005 m., 2006 m., 2007 m. įmonei buvo pelningi. 2008 m. rugpjūčio mėn. G. U. buvo įdarbinta, tai tuo metu IĮ „K. F. “ dirbo pelningai, bet beveik baigė savo veiklą, nes matė tik dvi išrašytas sąskaitas. 2008 m. IĮ „K. F. “ baigė su nedideliu minusu, nes neturėjo daug pardavimų. Prieš įdarbinant G. U. IĮ „K. F. “, ji jos nepažinojo. Jų įmonė atlyginimus apskaičiuoja. Pas juos būdavo laikomos darbo sutartys, jų pakeitimai, papildymai, dokumentai susiję su darbo užmokesčiu, todėl darbo užmokestį skaičiuodavo remiantis tais dokumentais. Jos skaičiuodavo atlyginimus, pateikdavo sąskaitą įmonei „K. F. “ ir ši įmonė jų įmonei sumokėdavo grynais pinigais ar pavedimu mėnesio pabaigoje. Įmonės darbuotojams skaičiuodavo atlyginimus, o savininkas juos išmokėdavo. Kiekvieną mėnesį iki 15 d. kito mėnesio informuodavo, kiek ir kokių reikia sumokėti mokesčių Sodrai, VMI ir darbuotojams. Tuomet savininkas sprendžia, ar daryti pavedimą, ar mokėti grynais pinigais. Nežino, kaip būdavo mokami atlyginimai įmonėje „K. F. “, atrodo, kad būdavo mokama grynais pinigais. Jų įmonė darydavo žiniaraščius, juos perduodavo įmonės savininkams, direktoriams, jie mokėdavo atlyginimus, o darbuotojai pasirašydavo. Tuomet šiuos dokumentus atveždavo į įmonę, kad sutvarkytų. Įmonė „B. “ jau yra išregistruota kaip įmonė. 2008 m. rugpjūčio mėnesį su IĮ „K. F. “ buvo tik sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis. Pasibaigus metams, įmonė padarydavo metinius balansus ir dokumentus grąžindavo įmonių savininkams, kadangi jie neturi patalpų jų archyvuoti. Jau šiandien už 2008 m. jau yra visiems įmonių savininkams yra atiduoti dokumentai. Įmonėje „K. F. “ VMI buvo atlikusi teminius patikrinimus, tačiau pastabų ar pažeidimų nebuvo nustatyta. Įsakymą dėl priedų skyrimo pateikdavo savininkas, o kartais pasakydavo, kad reikia atspausdinti. Nepamena, kaip buvo šiuo atveju. Savininkas yra pasirašęs, tai gal prašė atspausdint. G. U. teko matyti dirbančia po įdarbinimo. Jų darbo valandos buvo nuo 8 iki 17 val., yra mačiusi, kad ji atvežė ar pasiėmė dokumentus. Jos darbo vietos pas juos nebūdavo, nes jie yra skirtingi juridiniai asmenys - jų įmonė „B. “ tvarkė buhalteriją IĮ „K. F. “. Kiekvienos įmonės dokumentams būdavo skirta atskira vieta, todėl matė, kad G. U. pasiėmė ar atvežė dokumentus. Ji G. U. darbo nesupranta. Įmonė daugiau bendrauja su įmonių savininkais. Ten, kur ji dirbo, yra jos butas.
Specialistė R. R. teismui parodė, kad gavo pavedimą atlikti IĮ „K. F. “ patikrinimą, darbo užmokesčio paskaičiavimą, žinių pateikimą Sodrai, reikėjo atsakyti į tyrėjo klausimus. Tyrimo metu įmonėje priskaičiuotas darbo užmokestis sutapo su ataskaitose Sodrai pateiktais duomenimis, jis buvo įrašytas į apskaitą. Buvo išmokėti atlyginimai grynais pinigais, išmokėjimo datai grynų pinigų įmonėje pakako. Tyrimui nebuvo pateikta G. U. pareigybinė instrukcija, todėl kokius darbus ji dirbo pagal pateiktus dokumentus, ji negalėjo nustatyti. Įmonės savininkas raštu paaiškino, kad į jos pareigas įėjo paruošti C. F. vilos nuveiktų darbų vardinę medžiagą, įmonės veiklos darbų aprašymus, vertimus į anglų kalbą IĮ „K. F. “ internetiniam puslapiui. Savininkas pateikė elektroninę laikmeną, kurioje buvo paruoštos nuotraukos. Specialisto išvadoje yra atspausdinta ta medžiaga. Įmonė 2008 m. antroje pusėje - rugpjūčio mėnesį išrašė tik vieną sąskaitą, o daugiau pajamų ji neturėjo ir metus baigė su 10000 Lt nuostoliu. Jei G. U. tikrai dirbo IĮ „K. F. “, tai jos darbo užmokestis buvo įformintas ir įrašytas į apskaitą. Nuo įdarbinimo pradžios, kai G. U. gavo didelį atlyginimą, įmonės kasoje lėšų pakako jam išmokėti. 2008 m. įmonė baigė „su minusu“, o 2009 m. netyrė, nes tada jau G. U. išėjusi motinystės atostogų. Buvo sudaryta standartinė darbo sutartis: G. U. buvo priimta pusei darbo dienos, mokant nustatytą atlyginimą. Ji buvo priimta dirbti 5 darbo dienas po 4 val. per dieną komercijos direktorės pareigose. Jai turėjo būti mokamas 6000 Lt darbo užmokestis. Pagal žiniaraščius įmonėje „K. F. “ atlyginimai buvo mokami grynais pinigais. Jei G. U. nedirbo IĮ „K. F. “, o A. K. įrašė neteisingus duomenis apie jos darbą, tai buvo nesilaikyta buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų, pasirašytų G. U., tyrimui nebuvo pateikta. Apskaitoje sandoriai su UAB „E. “ užfiksuoti ir ūkinės operacijos įrašytos. Viena sutartis buvo sudaryta 2008 m. birželio mėnesį, o kita – gruodžio mėnesį. Pagal tas sutartis darbai buvo atlikti. Nuo birželio mėnesio iki gruodžio mėnesio buvo atliekami fontano ardymo darbai. Matė, kad tokie dokumentai buvo įforminti teisingai, todėl ties jų analize ji nesustojo, nes jai nebuvo pateikti tokie klausimai. Birželio mėnesį buvo pasirašyta 12000 Lt sąskaita, o rugpjūčio mėn. - darbų įvykdymo aktas, birželio 16 d. - statybos rangos sutartis, darbų atlikimo aktas ir išrašyta PVM sąskaita-faktūra, dar buvo sudaryta ir sutartis su UAB „E. “. Rugpjūčio 21 d. buvo išrašyta sąskaita ir rugpjūčio mėn. aktas be datos 12000 Lt sumai. Šių dokumentų kopijos buvo įmonėje. Sutartis su UAB „E. “ buvo įmonėje, bet G. U. parašo ten nėra, bet tyrimui pateikta jau su G. U. parašu. Po rugpjūčio 21 d. buvo pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros ir po rugpjūčio mėnesio atliktų darbų akto pasirašymo buvo atlikti tik atsiskaitymai pagal darbų priėmimo aktą. Statybos rangos sutartis, kurią pasirašė IĮ „K. F. “, atstovaujant G. U., tyrimui nebuvo pateikta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jei G. U. dirbo IĮ „K. F. “, tai viskas yra gerai, bet jei nedirbo, tai A. K. įrašė neteisingus duomenis į apskaitą. Įmonės savininkas savo reikmėm iš įmonės kasos pinigų per tikrinamąjį laikotarpį, atrodo, neėmė, bet pagal įrašus didžiojoje knygoje - buvo paėmęs. Vienintelį G. U. parašą matė ant atsiskaitymo su ja dokumento, darbo sutarties, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių, o daugiau jai nebuvo pateikta buhalterinių dokumentų su jos parašu. Nežino, ar G. U. nebūdama įmonės vadove ar buhaltere turėjo teisę pasirašinėt ant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kadangi jos pareigybinė darbo instrukcija tyrimui nebuvo pateikta ir, ką ji atliko, ji nustatyti negali. Nustatant pažeidimus įmonėje, davė sąlyginę išvadą, o ar ji dirbo, ar nedirbo IĮ „K. F. “, nustatyti negali - tai turi spręsti teismas. Iš jos atlikto tyrimo to pasakyti negali. Negali nustatyti, ar G. U. dirbo, ar nedirbo IĮ „K. F. “. Savininkas pateikė elektroninę laikmeną su sukurtu internetiniu tinklapiu, tačiau sakyti, kad G. U. to padaryti negalėjo, ji nesako - ji tik konstatuoja faktą, kokie duomenys pateikti laikmenoje. Nesako, kad tai ne G. U. darbas. Išvadoje pasisakė, kad dėl padaryto pažeidimo negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio. Jei G. U. nedirbo įmonėje „K. F. “, tai A. K. įrašė į apskaitą apie atlyginimą ir G. U. darbą neteisingus duomenis, t. y. įrašė neteisingus duomenis apie darbo atlyginimo paskaičiavimą ir darbo užmokestį. A. K. nepagrįstai į apskaitą įtraukė iš viso 36256 Lt. Jei G. U. IĮ „K. F. “ nedirbo, tai A. K. įrašė neteisingus duomenis. Pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. sutartį, kurią pasirašė G. U., ūkinės operacijos buvo atliktos. Rugpjūčio mėn. pateiktas aktas buvo be datos. Mokėjimai buvo pasirašyti įmonės savininko. Pagal rugpjūčio mėnesio sutartį atsiskaitymai buvo vykdomi vėliau, nes tą dieną buvo pasirašyta sutartis, o paskui darbų įvykdymo aktas, kuris yra be datos, vėliau buvo atsiskaityta už šiuos darbus. Ta sutartis buvo įvykdyta, bet nežino, ar buvo atlikti darbai. G. U. prašymai suteikti motinystės atostogas, atrodo, buvo pasirašyti. Buhalteriniuose dokumentuose ji buvo pasirašiusi tik darbo užmokėjimo žiniaraščiuose, o kituose buhalteriniuose dokumentuose jos parašo nerado.
Civilinio ieškovo atstovė V. P. parodė, kad VSDFV Šiaulių Valdyba dėl galimo sukčiavimo, siekiant gauti didesnes motinystės tėvystės pašalpas, kreipėsi į Šaulių apygardos prokuratūrą dėl G. U. turėto darbo užmokesčio IĮ „K. F. “. Dėl D. V. įmonės priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nekilo abejonių, kad ji dirbo toje įmonėje. Tačiau dėl darbo įmonėje „K. F. “ kilo didelės abejonės, kadangi darbo užmokestis buvo paskaičiuotas labai didelis. Todėl kilo abejonių, kad tai gali būti sukčiavimo atvejis. G. U. buvo išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2009 m. gegužės 11 d. VSDFV Šiaulių skyriui buvo pateiktas prašymas skirti motinystės pašalpą ir jai buvo paskaičiuota 136968,21 Lt motinystės pašalpa už 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. Gavus dokumentus, buvo kreiptasi į prokuratūrą. Buvo darytina išvada, kad G. U. įsidarbinimo tikslas IĮ „K. F. “ – piktnaudžiauti ir nepagrįstai pasipelnyti fondo biudžeto sąskaita. Kaip matosi iš liudytojų parodymų, jokiu duomenų, kad G. U. būtų dirbusi šioje įmonėje nėra. Iš viso VSDFV apskaičiavęs ir išmokėjęs jai motinystės pašalpą pagal IĮ „K. F. “ draudžiamąsias pajamas patyrė 16570,76 Lt žalą, todėl šiai sumai VSDFV yra pareiškęs ieškinį, kurį prašo patenkinti. Buvo atliktas tyrimas ir buvo nustatyta daug įtarimų, kad G. U. IĮ „K. F. “ nedirbo, nes vien darbo sutartis neapsprendžia, kad žmogus dirba, nes panašiose bylose darbo sutartį sudaryti yra labai paprasta. G. U. buvo priimta komercijos direktorės pareigoms, o iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo net pareigybinės instrukcijos, nebuvo rasta jos pasirašytų jokių dokumentų. Jau vien iš to, kas nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, galima teigti, kad darbo santykių nebuvo be darbo sutarties ir darbo užmokesčio. Be to G. U. dirbo tik pusę darbo dienos ir gavo 6000 Lt. Reikia darbus priduoti pagal priėmimo perdavimo aktus, o jai kyla klausimas, kokius darbus ji atliko. Darbuotojas turi turėti pareiginę instrukciją, kur atsispindėtų jam priklausantys darbai, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Įmokos Sodrai sumokėtos, tačiau nežino, ar jos yra išskaičiuotos iš civilinio ieškinio, nes šioje byloje atstovavo kitas atstovas. Kad G. U. išmokėtas padidintas darbo užmokestis, nesprendė, nes įmonė yra individuali ir kokie darbo užmokesčiai paprastai mokami darbo rinkoje nustatyta nėra, be to, G. U. dirbo pusę dienos, gavo 6000 Lt, jei dirbtų visą dieną, gautų 12000 Lt – tokių atlyginimų Šiauliuose nelabai yra. Be to, buvo palyginti kitų darbuotojų darbo užmokesčiai. Sodra sprendžia, kad per daug mokama pagal vidutinį Lietuvos darbo užmokestį. Nurodė, kad G. U. nepagrįstai paskaičiuotos 176000 Lt motinystės pašalpa. Pagal IĮ „K. F. “ draudžiamąsias pajamas patirta 16 570,76 Lt žalos. Dirbdama G. U. D. V. įmonėje, išmokas ji įgijo teisėtai, tačiau tos sumos dabar negali įvardinti. Darbdavys turi sudaryti tam tikras pareigines instrukcijas, kur nurodyta, ką konkrečiai dirba konkretus darbuotojas. Sodros atžvilgiu mato piktnaudžiavimą, nes buvo sukeltas darbo užmokestis darbuotojui, kuris nedirbo.
Liudytoja D. V. parodė, kad darbo valandos D. V. IĮ yra 8 val. iki 17 val. Įmonėje nuolat būdavo vedėja ir apskaitininkė. Jei G. U. norėdavo kur nors išeiti darbo metu, turėdavo pasakyti jai ir vedėjai. Buvo tokių atvejų, kad ji išeitų iš darbo vietos darbo metu. Kai laukėsi priežastį išeiti darbo metu, ji buvo nurodžiusi negalavimą. Jai buvo žinoma, kad G. U. ieško kito darbo dirbdama jos individualioje įmonėje. Ji jai pati sakė, kad ruošiasi mažinti etatus, todėl siūlė pasiieškoti kito darbo. Tiksliai apie tai, kad ji turi kitą darbą nežinojo, tačiau buvau girdėjusi, jog ji papildomai kažkur dirba. Mano, apie papildomą darbą ji jai kaip įmonės vadovei nenorėjo sakyti.
Civilinio ieškovo atstovė D. U. parodė, kad anksčiau retai informacinė duomenų bazė pypsėdavo, kai apskaičiuotos pašalpos siekia maksimalią ribą – virš 5 000 Lt į rankas. Tokios didelės pašalpos mokamos mamoms, kurios pareigybių koeficientai dideli ir gaudavo didelius atlyginimus. Kai buvo priimtos įstatymų pataisos ir buvo leista gauti dideles išmokas, tai buvo pradėta tuo naudotis. Pirmiausia SODRA gaudavo duomenis apie įmokas, kad gaunamos tokios draudžiamosios pajamos, o tik vėliau pradėjo aiškėti, kam bus naudojamos didelės įmokos. Akivaizdu, kad vienoms mamoms užteko dirbti 3 mėnesius, o kitoms reikėjo pusę metų, o po to prasidėjo prašymai skirti išmokas. U. įsidarbino rugpjūtį, tada jau matėsi, kad atlyginimas didelis. Tikrinti asmenų darbą – ne jų funkcija. Jie nepradėjo tyrimo, o tik kreipėsi į institucijas, kad tai įvertintų. Jiems kilo įtarimas, kad galimai padaryta nusikalstama veika, nes buvo trumpas darbo laikas G. U. – 4 mėnesiai. Dar nebuvo duomenų apie atlyginimą, o jau buvo pateiktas prašymas. G. U. IĮ “K. F. ” dirbo apie 4 mėnesius, o motinystės pašalpai gauti reikėjo išdirbi 3 mėnesius. Priklausomai nuo vaiko gimimo datos mokama pašalpa: abi pašalpos gali būti skaičiuojamos iš to paties ketvirčio, o šiuo atveju vaikas gimė kovo 15 d., tai skaičiuojamas ir trečias ketvirtis. Keturi darbo mėnesiai reikalingi, nes reikalingas trečias ketvirtis motinystės pašalpai gauti. Rugpjūčio 18 d. – rugsėjo mėn. buvo jau trečias ketvirtis ir už pusantro mėnesio nepilną ketvirtį buvo paskaičiuota 18000 Lt. G. U. buvo garantuotos tos pačios pajamos iš ketvirto ketvirčio – 18000 Lt. Per ketvirtą darbo mėnesį, jai draudžiamosios pajamos buvo – 36000 Lt. Jei G. U. nebūtų pagimdžiusi kovo mėnesį, tai nebūtų turėję jokios įtakos pašalpos dydžiui, nes ji turėjo draudžiamąsias pajamas. Jei nebūtų kovo mėn. gimdžiusi, tai skaičiuotųsi iš ketvirto ketvirčio, kuriame irgi buvo tie 18000 Lt. maksmali riba motinystės pašalpų mokėjimui. Asmuo didesnes išmokas nei yra nustatyta negaus. Maksimali išmoka yra virš 4000 Lt – dabar ji yra sumažinta, o tada buvo apie 5800 Lt.G. U. įgijo skaičiuojant pagal įmokas iš abiejų darboviečių. Bendra motinystės pašalpa – 20303,19 Lt. Iš IĮ “K. F. ” priskaičiuota – 16570,76 Lt. Pagal galiojančius teisės aktus skaičiavo pašalpą, o vaikui gimus keitės teisės aktai, tačiau perskaičiuota, kokią išmoką būtų gavusi G. U., nebuvo, nes pašalpų skyrius perskaičiavo mokamai daliai, kuriai netaikomas laikinas apribojimas. Kokias išmokas G. U. būtų gavusi iš IĮ “K. F.”, nėra paskaičiuota, jei ta išmoka nėra išmokėta. Jai nėra išmokėta motinystės tėvystės pašalpa, kuriai taikomas sumažinimas. Jei bus kitas nutarimas priimtas, tai bus perskaičiuotos išmokos ir bus priimtas naujas sprendimas likusiai daliai gauti pagal IĮ “K. F. ”, o dabar netikslinga priimti sprendimo pagal dalį išmokų, kur neaišku, kaip mokėt. G. U. apgaulės būdu įgijo motinystės pašalpą. Įstatymai keitėsi 2010 m. sausio 1 d. ir liepos 1 d., tai šiai ašakai, kurios mes nemokėjom, nejudinom. Motinystės pašalpa nesikeis: tiek iš D. V., tiek iš IĮ “K. F. ” bus tos pačios sumos. Nesikeičia gyventojų pajamų mokestis, motinystės pašalpa taip pat nesikeis, nes tuo metu jos nebuvo mažinamos.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasis šia nuostata, teisėjas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2009).
Teismo nuomone turimi baudžiamojoje byloje duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. U. buvo įdarbinta į ĮI „K. F. “:
2008-08-18 IĮ „K. F. “ savininko A. K. įsakymu Nr. 17 G. U. priimama dirbti minėtoje įmonėje komercijos direktore nustatant 6000 Lt darbo užmokestį ir priedus priklausomai nuo darbo rezultatų (t. 1, b. l. 14).
2008-08-18 darbo sutartimi Nr. 18 G. U. priimta dirbti į IĮ „K. F. “ komercijos direktorės pareigas nustatant jai 6000 Lt dydžio darbo užmokestį, 4 valandų darbo dieną, 5 darbo dienų savaitę (t. 1, b. l. 9-11).
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Sudarytoje darbo sutartyje kaltinamieji G. U. ir A. K. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
2008-09-01 IĮ „K. F. “ savininko A. K. įsakymu Nr. 18 G. U. skiriamas 6000 Lt dydžio priedas už 2008 m. rugpjūčio mėn. gerus darbo rezultatus, 2008-10-01 įsakymu Nr. 19– 3000 Lt priedas už 2008 m. rugsėjo mėn. gerus darbo rezultatus (t. 1, b. l. 12, 13).
IĮ „K. F. “ atlyginimo žiniaraščiuose už 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. laikotarpį nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. G. U. priskaičiuota po 9000 Lt, išmokėta po 6570 Lt, 2008 m. spalio - gruodžio mėn. priskaičiuota po 6000 Lt, išmokėta po 4380 Lt (t. 1, b. l. 15-21).
Iš IĮ „K. F. “ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad nuo 2008-08-18 iki 2008-12-31 G. U. įmonėje dirbo po 4 val. per dieną (t. 1, b. l. 22-35).
2005-07-12 darbo sutartyje Nr. 240 matyti, kad G. U. įsidarbina D. V. IĮ apskaitininkės pareigose, darbdavys įsipareigoja mokėti LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą, nustatoma 40 val. darbo savaitė. Pagal 2006-05-31 priedą prie darbo sutarties, G. U. nustatomas 100 Lt dydžio priedas prie darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 37-39).
2008-08-18 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma Nr. 1-SD) Nr. 62, matyti, kad G. U. valstybinio socialinio draudimo pradžios data – 2008-08-18. Pranešimas pasirašytas įgalioto asmens K. G. (t. 2, b. l. 170).
2008-10-10 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 63 nurodyta, kad 2008 m. III ketvirtį G. U. gavo 18 000 Lt pajamų, nuo kurių atskaičiuojama po 6116,40 Lt įmokų suma (t. 2, b. l. 174-176).
2009-01-09 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį (forma SAM, priedai SAMF4, SAM3SD) Nr. 64 nurodyta, kad 2008 m. IV ketvirtį G. U. gavo 18 000 Lt pajamų, nuo kurių atskaičiuojama po 6116,40 Lt įmokų suma (t. 2, b. l. 177-179).
2009-01-07 G. U. VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymą Nr. PM-32 skirti jai motinystės pašalpą (t. 2, b. l. 9).
Iš nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo Nr. C 0163484, išduoto 2009-01-05 gydytojos J. K., nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis 2009-01-05 – 2009-05-10 (t. 1, b. l. 161).
2009-01-19 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PN5-31, G. U. skirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 – 20 303,19 Lt, išmokėjimo suma – 16 175,31 Lt. Pastabose nurodytos darbovietės – D. V. įmonė (266288) ir IĮ „K. F. “ (978277). Sprendimo priede nurodyta, kad IĮ „K. F. “ vidutinis kompensuojamasis dienos vidurkis – 190,48 Lt, D. V. įmonės – 42,90 Lt (t. 1, b. l. 133-134).
VSDFV Šiaulių skyriaus pažymoje apie G. U. išmokas Nr. PN3-1510 nurodyta, kad nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 G. U. priskaičiuota 20 303,19, išmokėta 16 175,31 Lt motinystės pašalpos (t. 1, b. l. 136).
VSDFV Šiaulių skyrius pateikė G. U. motinystės pašalpos apskaičiavimo projektą iš IĮ „K. F. “ darbo užmokesčio: 2009 sausio mėn. (nuo 2009-01-05) – 3809,60 Lt, 2009 m. vasario mėn. – 3809,60 Lt, 2009 m. kovo mėn. – 4000,08 Lt, 2009 m. balandžio mėn. – 4000,08 Lt, 2009 m. gegužės mėn. (iki 2009-05-10) – 952,40 Lt. Viso priskaičiuota 16 570,76 Lt (t. 2, b. l. 57).
Pagal tyrimui pateiktas darbo sutartis ir darbo sutarčių žurnalą, 2008 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad prieš priimant G. U. dirbti komercijos direktore, įmonėje tokių pareigų nebuvo. Įmonėje dirbo 3 statybos apdailos meistrai po 5 dienas per savaitę po 4 valandas per dieną ir gavo 0,5 LRV nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio atlygį 1 kartą per mėnesį, t.y. po 400 Lt. Teismas pažymi, individualios įmonės savininko teisė nustatyti įmonės darbuotojų skaičių, jų pareigybes, darbuotojams darbo užmokestį negali būti ribojama. LR darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Faktas, kad G. U. darbo užmokestis IĮ „K. F. “ buvo didesnis, nei kitų darbuotojų, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą, kad buvo sumokėti tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Be to, lyginti G. U. ir kitų įmonės darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno įmonės darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos.
2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka (6 straipsnis), apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitiems toje pačioje įmonėje dirbantiems asmenims, nors ir už panašų darbą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą. A. K., nustatydamas tokį G. U. darbo užmokestį, o ji, gaudama darbo užmokestį, nepažeidė LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų, įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojai, įmonė nebuvo fiktyviai sukurta.
IĮ „K. F. “ savininko įsakymu Nr. 09/05-1 2009-05-11 G. U. suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2009-05-11 iki 2011-03-15 iki vaikui sueis 2 metai (t. 1, b. l. 186, t. 2, b. l. 52).
2009-05-13 G. U. VSDFV Šiaulių skyriui pateikė prašymą Nr. PMT-574 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (t. 2, b. l. 10).
2009-05-18 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PN7-666 G. U. skirta 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks 2 metai, laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-03-15, išmokėjimo suma – 108 804,14 Lt. Priede prie sprendimo nurodyta, kad draudėjo IĮ „K. F. “ vidutinis dienos kompensuojamasis vidurkis – 192,51 Lt, D. V. IĮ – 32,96 Lt, pašalpos iš VSDF biudžeto lėšų – 102,33 Lt (t. 1, b. l. 181-184).
FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-4/44 (2008-05-22) nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus IĮ „K. F. “ 2008 m. darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius ir ataskaitas, pateiktas VSDFV Šiaulių skyriui, G. U. deklaruotas darbo užmokestis III ketvirtį sudaro 18 000 Lt, IV ketvirtį – 18 000 Lt. Pagal VSDFV Šiaulių skyriaus 2009-02-26 IĮ „K. F. “ patikrinimo pažymą Nr. IĮ-10, duomenys apie G. U. įrašytą darbo užmokestį Sodrai pateiktose ataskaitose, sutampa su IĮ „K. F. “ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais ir buhalterinės apskaitos registrais. VSDFV Šiaulių skyrius 2009-03-10 raštu Nr. PN3-944 informavo, kad G. U. nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 apskaičiuota 20 303,19 Lt ir išmokėta 16 175,31 Lt motinystės pašalpa.
IĮ „K. F. “ nepateikė tyrimui komercijos direktoriaus pareigybinės instrukcijos. Kaip paaiškino, IĮ „K. F. “ savininkas, kad „G. U. darbas buvo paruošti C. F. rūmuose nuveiktų darbų vaizdinę medžiagą, įmonės veiklos ir darbų aprašymus, jų vertimus į anglų kalbą, įmonės „K. F. “ internetiniam puslapiui kurti ir įmonės reklamai“. Įmonės savininkas A. K. 2009-05-05 pateikė elektroninę laikmeną CD-R „Verbatim“ su užrašu „K. F. “. Laikmenoje buvusi informacija atspausdinta ir pateikta 1 priede prie išvados. Tai trys lapai sumaketuoti ir sukurti „Corel Draw“ programa, kas parodo kokie darbai buvo pavesti G. U..
Pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad įmonė „K. F. “ grynais pinigais pagal Atlyginimo mokėjimo žiniaraščius išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį: 2009-09-08 pagal žiniaraštį Nr. 8 už rugpjūčio mėn. – 7 415,20 Lt, iš jų G. U. – 6 570 Lt; 2009-10-10 pagal žiniaraštį Nr. 9 už rugsėjo mėn. – 7 415,20 Lt, iš jų G. U. – 6 570 Lt; 2009-11-05 pagal žiniaraštį Nr. 10 už spalio mėn. – 5 225,20 Lt, iš jų G. U. – 4 380 Lt; 2009-12-08 pagal žiniaraštį Nr. 11 už lapkričio mėn. – 5 225,20 Lt, iš jų G. U. – 4 380 Lt; 2009-12-31 pagal žiniaraštį Nr. 12 už gruodžio mėn. – 5 225,20 Lt, iš jų G. U. – 4 380 Lt; iš viso 30 506 Lt, iš jų G. U. – 26 280 Lt. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje pagrindo išvadai, kad G. U. mėnesinis darbo užmokestis objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Atlyginimų išmokėjimo dieną įmonės kasoje buvo pakankamas grynų pinigų likutis.
2008 m. IĮ „K. F. “ patyrė 10 899,54 Lt nuostolį, bet tai nereiškia, kad įmonės savininkas negali priiminėti darbuotojų ir negali nustatinėti darbuotojams atlyginimą.
Specialistė R. apklausos metu parodė, kad iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad UAB „M. “, ir IĮ „K. F. “, atstovaujama A. K., 2007-05-10 ir 2008-06-16 sudarė sutartį dėl C. F. rūmų restauravimo darbų. Užsakovas – UAB „M. “, vykdytojas – A. K. IĮ. Pagal gautus dokumentus iš A. m. matyti, kad darbai buvo vykdomi nuo 2006 m. Tyrimui pateitas 2009-01-12 užsakymas sutartis Nr. 12 su bendrove UAB „P. “. Pagal šį užsakymą IĮ „K. F. “ įsipareigojo pagaminti ofiso baldus už 10 000 Lt. Atliktiems darbams išrašytos sąskaitos-faktūros : 2009-03-25 serija ALEX Nr. 0000018 – 5 000 Lt, 2009-01-15 serija ALEX Nr. 0000017 – 5 000 Lt. Pagal pateiktus dokumentus darbų kituose objektuose IĮ „K. F. “ neatliko. Pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją 2007 m. IĮ „K. F. “ gavo 42 018 Lt pajamų, patyrė 36 369 Lt sąnaudų ir gavo 5 649 Lt pelno. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos registrus nustatyta, kad IĮ „K. F. “ 2008 m. gavo 104 065,05 Lt pajamų, patyrė 114 964,59 Lt sąnaudų, veiklos rezultatas – 10 899, 54 Lt nuostolis. IĮ „K. F. “ savininkas A. K. laikotarpiu nuo 2008-08-18 iki 2008-12-31 pateikė įgaliotam asmeniui R. N. tikrovės neatitinkančius duomenis apie G. U. mokėtą atlyginimą ir jos dirbtą laiką. Jeigu G. U. faktiškai nedirbo, tai A. K., būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, numatančias, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, įformino dokumentais neįvykusią ūkinę operaciją- atlyginimo G. U. priskaičiavimą viso 36 000 Lt ir 26 280 Lt išmokėjimą, taip pat pažeidžiant to paties įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ tuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą, t.y. - 2008 m. rugpjūčio mėn. mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 6570 Lt išmokėjimą; - 2008 m. rugsėjo mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 6570 Lt išmokėjimą; - 2008 m. spalio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą; - 2008 m. lapkričio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą; - 2008 m. gruodžio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą. Dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo dokumentais ir dokumentų kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį įrašymo į apskaitą iš dalies negalima nustatyti IĮ „K. F. “ turto ir įsipareigojimo dydžio už laikotarpį nuo 2008-08-18 iki 2008-12-31. Savininkas A. K. 2008-08-18 – 2008-12-31 iš įmonės kasos buvo paėmęs pinigų atlyginimams, prekėms ir paslaugoms apmokėti. Asmeninės reikmėm pinigai nebuvo paimti. Pagal 2007 m. gegužės 10 d. statybos rangos sutartį su UAB „M. “ buvo numatyta atlikti darbų už 60 000 Lt, tame tarpe PVM. Pagal 2008-06-16 statybos rangos sutartį su UAB „M. “ buvo numatyta atlikti darbų už 73 000 Lt, tame tarpe PVM. Pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras nustatyta, kad 2008 m. darbų buvo atlikta sekančiai: 2008-07-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą ALEX Nr.0000015 darbų už 35854,54 Lt, 2008-08-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą ALEX Nr.0000016 darbų už 33989,390 Lt, viso už 69844,44 Lt tame tarpe PVM.
Pagal pateiktus IĮ „K. F. “ įmonės 2008 m. dokumentus nustatyta, kad 2008-08-20 statybos rangos sutarties sudarytos tarp IĮ „K. F. “ ir UAB „E. “ segtuve „Sutartys“, kuriame sudėtos sudarytos sutartys, nebuvo. Pagal 2008 metų rugpjūčio mėn. į pirkimo operacijų žurnalą įrašyta 2008-08-21 UAB „E. “ sąskaita-faktūra serija EIG Nr.00005, 12 000,00 Lt už C. F. rūmų parko fontano ir lauko terasos ardymo ir valymo darbus. Sąskaitą-faktūrą išrašė G. B., sąskaitą priėmė A. K.. Prie sąskaitos-faktūras pridėtas atliktų darbų aktas už 2008 metų rugpjūčio mėn. Akto surašymo data nenurodyta. Akte išvardinti darbai, darbų kiekiai, kaina ir vertė, viso už 12 000,00 Lt, užsakovas A. K., vykdytojas G. B.. G. U. parašų atliktų darbų akte apie darbų priėmimą nėra. Individuali įminė „K. F. “ UAB „E. “ už atliktas paslaugas apmokėjo mokėjimo pavedimais: 2008-10-01 - 4000,00 Lt, 2008-10-02 - 2000,00 Lt, 2008-11-04 - 4000,00 Lt ir pagal 2008-08-21 kasos išlaidų orderį Nr.11 A. K. išduoti pinigai sumokėti UAB „E. “ pagal sąskaitą faktūrą EIG Nr.00005 2008-08-21 12 000,00 Lt. Prie išlaidų orderio pridėtas UAB „E. “ 2008-08-21 kasos pajamų orderio kvitas EIG Nr.00005 apie 12 000,00 Lt gavimą, kad pinigus gavo pasirašė G. B.. Prie apklausos pridėtos specialisto paaiškinimą pagrindžiančių dokumentų kopijos (t. 2, b. l. 120-121, 190-191, t. 3, b. l. 35, 141-142).
Šiaulių miesto apylinkės teismas ištyręs esančius įrodymus, sprendžia, kad pripažinti kalta ir nuteisti G. U. pagal LR BK 300 str. 1 d ir 182 str. 2 d ir S. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., nėra pagrindo, nes teismo nuomone kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ).
Byloje G. U. ir A. K. buvo pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – t.y. dėl tikrų dokumentų suklastojimo, netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo. Tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija – keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys). Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Byloje nenustatyta, kad G. U. A. K. individualioje įmonėje „K. F. “ dirbo fiktyviai, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad dokumentuose būtų buvę įrašytos netikros žinios ar būtų pagaminti, panaudoti ar realizuoti žinomai melagingi dokumentai.
Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nesant byloje faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad G. U. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t.y. A. K. fiktyviai priėmus ją į darbą, tam abiems kaltinamiesiems suklastojant atitinkamus tikrus ar pagaminant netikrus dokumentus, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei taip G. U. įgijant svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) bei turtinę teisę į svetimą turtą, spręstina, kad G. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. - 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
A. K. buvo kaltinamas dėl dokumentų, susijusių su fiktyviu G. U. įdarbinimu, įtraukimu į apskaitą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas, ištyręs bylos aplinkybes sprendžia, jog G. U. A. K. IĮ „K. F. “ dirbo realiai, A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. U. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. .išteisinti nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
A. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. - išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamiesiems G. U. ir A. K. kardomas priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktinius įrodymus IĮ “K. F. “ buhalterinės apskaitos dokumentus gražinti įmonės savinnkui
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui