Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad visą ginčo laikotarpį namą (duomenys neskelbtini), faktiškai administravo ieškovė. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-3917/18(2.1.1.E-TD2) buvo priimtas tik 2018 m. gruodžio 21 d., buvo sąlygota ne ieškovės, o gyvenamųjų namų administratorius Vilniaus mieste skiriančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, už kuriuos ieškovė neturi pagrindo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei 2002 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13191 pagrindu (b. l. 7-8). Ieškovė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iki 2017 m. gruodžio 31 d. teikė veikdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-261 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1.14 punkto pagrindu, o nuo 2018 m. gruodžio 21 d. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 30-3917/18(2.1.1.E-TD2) „Dėl UAB Namų priežiūros centro skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ pagrindu. Pažymėtina, šios aplinkybės nustatytos iš viešai prieinamų interneto svetainės www.vilnius.lt, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų, juos vertinant kartu (b. l. 36-38, CPK 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Mat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ kaip dokumentas www.vilnius.lt nėra prieinamas, tačiau jo pagrindu, taip pat dar vieno Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu atsiradęs namo (duomenys neskelbtini), administravimo faktas iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės vardu yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, kas leidžia konstatuoti esant įrodytą faktą dėl namo (duomenys neskelbtini), administravimo ieškovės vardu atsiradimo šio įsakymo pagrindu.

Atsakovė, vertindama minėtas aplinkybes, teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę dėl skolos priteisimo už ieškovės suteiktas namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nes šiuo laikotarpiu namo (duomenys neskelbtini), administravimo faktas ieškovės vardu nebuvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintas galiojantis namo (duomenys neskelbtini), administravimo faktas ieškovės vardu. Šiuo laikotarpiu Nekilnojamojo turto registre buvo tik įrašas apie namo (duomenys neskelbtini), administravimo faktą ieškovės vardu iki 2017 m. gruodžio 31 d. (b. l. 36-38). Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė, priešingai nei nurodo atsakovė, esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Atsakovė, savo atsikirtimus grįsdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosis kitais įrodymais, neįvertina to, kad atsakovė nėra trečiasis asmuo ieškovės atžvilgiu. Mat namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir eksploatavimo teisiniame santykyje su ieškove, kurio atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas (CK 4.236 straipsnio 2 dalis, 4.84 straipsnio 1, 2 dalys), atsakovė yra naudos gavėja. Todėl pareigos ir teisės šiame teisiniame santykyje atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. atsirado nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ priėmimo, o ne nuo jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (CK 1.75 straipsnio 1 dalis, 4.236 straipsnio 2, 3 dalys, 4.84 straipsnio 5, 8, 9 dalys, 4.238 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 1, 4 dalys). Pažymėtina, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2005, 3K-3-62/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2258-656/2016, teikti išaiškinimai netaikytini šioje byloje, nes nagrinėjamos ir minėtų bylų aplinkybės, kuriose buvo sprendžiami žalos atlyginimo tretiesiems asmenims klausimai CK 6.266 straipsnio pagrindu, iš esmės skiriasi.

Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 8 dalimi, atsakovė privalo proporcingai jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučių namų, kuriuos administruoja savivaldybės institucijos sprendimais paskirtos įmonės, gyvenamųjų patalpų savininkams mokesčiai už komunalines paslaugas ir pastato eksploatavimą ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. priskaičiuotų mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ieškovei nemokėjo, dėl ko ieškovės skaičiavimu susidarė 648,08 Eur skola (b. l. 6). Atsakovė pati 97,04 Eur skolos dalį už 2017 m. lapkričio, gruodžio mėn. pripažįsta (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnis), kitoje dalyje nors su ieškiniu nesutinka, ginčo dėl ieškovės nurodomų namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalinių paslaugų teikimo fakto, suteiktų paslaugų kiekio, kainos nekelia (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės nurodomų namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo faktą ginčo laikotarpiu, jų apimtį, kainas patvirtina ieškovės pateikta pažyma apie įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas (b. l. 6). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė už šias paslaugas ieškovei būtų sumokėjusi. Todėl ieškovės prašoma priteisti 648,08 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 4.82 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390, 17 punktas, Administravimo nuostatų 10 punktas).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 648,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 13), turėjo 0,87 Eur išlaidų Nekilnojamojo turto registro išrašui (b. l. 7-8), 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro išrašą (b. l. 5) 60,00 Eur išlaidų už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus (b. l. 9, 10-11, 14). Taip pat ieškovė nurodo patyrusi 235,95 Eur išlaidų už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose šioje byloje (b. l. 52, 55-57, 73-74, 75-76). Teismas sutinka, kad ieškovė įrodė patyrusi žyminio mokesčio, registro išrašų gavimo išlaidas šioje byloje (iš viso – 16,71 Eur), tačiau nesutinka, kad ieškovė įrodė patyrusi visas nurodytas 295,95 Eur dydžio išlaidas advokatų pagalbai būtent šioje byloje. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas pagrįstai teismo posėdžio metu atkreipė ieškovės atstovo dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktose 2019 m. liepos 11 d., 2019 m. liepos 17 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. AVC 19-258, AVC 19-260 nurodytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos 157,30 Eur sumai nesusietos su šia nagrinėjama civiline byla (nenurodyta už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas, kokio byloje išrašyta sąskaita). Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistini 155,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė patyrusi 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, atstovavimą teisme (b. l. 32, 68, 69-70). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, šios išlaidos iš ieškovės atsakovės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis), kurios sudaro 3,58 Eur (e. b. priedas). Pažymėtina, kad atsakovės atstovo nurodyti argumentai dėl PVM mokesčio įskaičiavimo į ieškovės patirtas advokato pagalbos išlaidas (tokio veiksmo pagrįstumas) nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Namų priežiūros centras”, juridinio asmens kodas 125596783, naudai 648,08 (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni Eur 8 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 648,08 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt aštuoni Eur 8 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2019 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155,36 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penki Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,58 Eur (trys Eur 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.