Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Darbo metu, 2011-09-26, apie 00.30 val., pacientas A. Š. pradėjo smaugti palatos kaimyną, pacientą G., dėl ko G. buvo perkeltas į kitą palatą. Likęs vienas, A. Š. pradėjo spardyti sienas ir duris. A. Š. buvo agresyvus nuolat, ne tik minimu atveju.

Slaugytojos D. K. nurodymu, jis, ieškovas, kartu su slaugytoja D. K. ir A. B., turėjo taikyti fizinio suvaržymo priemonę ir jėga paguldyti A. Š. į lovą. A. Š. tuo metu gulėjo ant grindu prie savo lovos.

Fizinio suvaržymo procedūros A. Š. metu, buvo tik dvi skyriaus darbuotojos. Jis žinojo, kad pagal instrukciją, fiksuojant ligonį negali būti mažiau nei keturi asmenys. Pagal neplaninio vidaus medicininio audito bendrosios psichiatrijos skyriaus ataskaitą, suvaržymo procedūrai vadovavo slaugytoja D. K., kuri ir davė nurodymus dėl suvaržymo. Pagal Sanitaro pareiginių instrukcijų 5.1.17 punktą, jis, ieškovas, kaip ir A. B., privalėjo vykdyti slaugytojos nurodymus.

Moterys A. Š. kėlė už kojų, o jis kėlė už krūtinės. Bekeliant, pacientas spyrė moterims. A. B., patyrusi smūgį, paleido A. Š. ir išsigandusi toliau neatliko jokių varžymo veiksmų. A. Š. dešine koja jam spyrė į kairį petį. Suskaudo. Ramiai būnant neskaudėjo, bet rankos pakelt nebegalėjo. Ryte kreipėsi į medikus. Dėl spyrio jis patyrė kairio peties pilną plyšimą su bicepso ilgosios sausgyslės dislokacija.

Įvykio metu daugiau, kito atsakingo personalo nebuvo. Vykdydamas D. K. nurodymus dėl suvaržymo, A. Š. jis, ieškovas, kėlė vienas. Paciento A. Š. nebuvo galima palikti esamoje situacijoje nesuvaržius – jis kėlė pavojų kitų asmenų saugumui. Jis, ieškovas, neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pats vienas suvaržyti A. Š..

Šiuo atveju pavojingą pacientą turėjo suvaržyti jis, ieškovas, ir dvi moterys. Galiausiai – faktiškai tik jis vienas, nes po patirto smūgio A. B. toliau tik stebėjo, o D. K. jokių faktinių varžymo veiksmų apskritai neatliko.

Atsakovas neužtikrino, kad paciento suvaržymo procedūros būtų saugios ir nekenksmingos, t.y. nepasirūpino personalo kiekiu, priemonėmis ir kt.

2011-10-04 Nelaimingo atsitikimo akte nurodyta, kad dėl šio atsitikimo yra kaltas pats Č. B., pažeidęs Sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 440, patvirtintos 2009-11-02 direktoriaus įsakymu Nr. 46 II dallies 15.1 punktą.

2012-01-10 buvo surašytas kitas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame jau nėra nuorodos, kad dėl įvykusio incidento neva kaltas jis, ieškovas. Šiame akte nurodyta, kad A. Š. suvaržymo procedūrai vadovavo slaugytoja D. K.. Nurodyta, kad nėra aišku, kas iš atsakovo vadovybės priėmė sprendimą dėl suvaržymo. Akte įtvirtinta, kad atsakovas netinkamai organizavo fizinio suvaržymo priemonių taikymo procedūra PO8:2006, dėl ko nukentėjo ieškovas. Atkreiptas dėmesys, kad nebuvo užtikrinta, jog suvaržymo procedūroje dalyvautų bent keturi personalo nariai. Pažymėta, kad atsakovas, pažeisdamas PO8:2006 procedūrą, nedokumentavo, kas priėmė sprendimą taikyti suvaržymo priemonę. Pažymėta, kad tokį sprendimą gali priimti tik slaugytoja ir ji informuoja pacientą gydantį gydytoją. Taigi šiame akte užfiksuota, kad ieškovas buvo sužalotas ne dėl savo kaltės, o dėl tos aplinkybės, kad atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, buvo pažeistos vidinės tvarkos procedūros.

Jam, Č. B., dėl patirtos traumos buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Dėl patirtos traumos jis iki šiol nuolat lankosi pas gydytojus. Buvo atliktos operacijos, skiriami vaistai, tačiau būklė negerėja, nors nuo traumos praėjo daugiau nei ketveri metai.

Kadangi jis dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo dirbti, atsakovas 2012-10-24 įsakymu Nr. 299 jį atleido iš darbo.

Dėl darbe patirto sužalojimo jis iki šiol jaučia fizinį skausmą, patiria psichologinio pobūdžio išgyvenimus, nes negali pagal savo patirtį ir kvalifikaciją dirbti darbo, kuris reikalauja jėgos, dėl patirtos traumos buvo atleistas iš darbo, naują darbą taip pat sunku susirasti.

Dėl to jis patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas, kadangi jis buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe metu, nes atsakovas, būdamas neatidus ir nerūpestingas, neužtikrino saugių darbo sąlygų ( neužtikrino personalo saugumo, turint per mažai tokių darbuotojų arba dėl apsauginių darbuotojų kaltės, dėl ko buvo jis, ieškovas, sužalotas)( 250str.). Be to, jis, darbuotojas, buvo sužalotas dėl padidinto pavojaus šaltinio ( didesnis pavojaus šaltinis yra psichikos negalią turintys pacientai, su kuriais privalėjo bendrauti jis, ieškovas), tad atsakomybė atsakovui atsiranda ir pagal CK 6.270str.

Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, teismą prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad po 2011-09-26 nelaimingo atsitikimo darbe, jam buvo atliktos daugkartinės operacijos. Jis turi daugybę kitų sveikatos sutrikimų ( disko išvarža ir kt.). Jį, ieškovą, ir kitus ligoninės darbuotojus atstovavo advokatas J. V. byloje dėl išmokų už darbą pavojingomis sąlygomis priteisimo iš atsakovo. Jis dar 2012 metais kreipėsi į minėtą advokatą su prašymu jį atstovauti byloje dėl žalos atlyginimo. Kaip jis, ieškovas, suprato, advokatas sutiko jam pagelbėti, tačiau dėl didelio užimtumo negalėjo operatyviai imtis naujos bylos. Kaip jis iš pokalbių su advokatu suprato, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui turėjo teisę reikšti per 5 metus nuo atleidimo iš darbo. Jis yra baigęs technikumą, miškų ūkio specialybės kursą, tad jam sudėtinga suprasti teisinius dalykus. Dėl praleisto ieškinio senaties termino kaltina savo neišprusimą ir neišsilavinimą. Kad praleido ieškinio senaties terminą, sužinojo tik 2016m. Advokatas J. V. 2016m. pradžioje informavo, kad dėl didelio užimtumo nebegalės jam atstovauti byloje dėl žalos atlyginimo, dėl to jis užsiėmė naujo advokato paieška.

Nurodo, kad atnaujinus šioje byloje ieškinio senatį, nebus pakenkta civilinių teisinių santykių stabilumui, kadangi ieškovas ir kiti darbuotojai iki šiol bylinėjasi su atsakovu dėl pavojingų darbo sąlygų ir teisingo darbo užmokesčio.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CPK 83, 135, 177, 178, 414, 415, CK 1.5, 6.245, 6.250, 6.263, 6.264, 6.270, 6.283, 6.284 , LR DK 35, 250 straipsnių nuostatomis, teismo prašo:

ieškovo Č. B. naudai iš atsakovo viešosios įstaigos “Rokiškio psichiatrijos ligoninė” priteisti 50 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą;

ieškovo Č. B. naudai iš atsakovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį ir teismo posėdžio metu jo atstovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Atsakovas pripažįsta, kad 2011m. rugsėjo 26 d. apie 0.30 val., ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriuje buvo kilęs konfliktas tarp palatos kaimynų, pacientų A. Š. ir p. G. P. G. buvo nuspręsta perkelti į kitą palatą, o A. Š. palikti kitoje. Atskyrus pacientus į skirtingas palatas, likęs vienas pacientas A. Š. palatoje pradėjo spardyti sienas, daužyti duris. Paciento A. Š. elgesį pastebėjo ieškovas. Užėjus į palatą, pacientas A. Š. gulėjo ant žemės, pavojaus sau ar kitų aplinkinių saugumui nekėlė. Įėjęs į palatą ieškovas staiga stvėrė pacientą už pečių, bandydamas jėga paguldyti pacientą į lovą. Dėl tokių jo veiksmų, pacientas A. Š. tapo neramus, pradėjo muistytis, spardytis. Susiklosčius šiai situacijai, slaugytoja D. K. ir sanitarė A. B. nedelsiant atėjo į pagalbą ieškovui. Kitaip nei nurodo ieškovas, nei slaugytoja D. K., nei budintis gydytojas, nei kiti darbuotojai nenurodė ieškovui jėga guldyti paciento A. Š. į lovą. Sprendimą taikyti pacientui suvaržymo priemones - jėga guldyti pacientą į lovą - priėmė ieškovas vienašališkai ir savo nuožiūra.

Slaugytoja D. K. po incidento netrukus informavo budintį gydytoją telefonu, tačiau, nesant paciento fizinės agresijos, gydytojas fizinio suvaržymo priemonės ligoniui neskyrė. Slaugytoja D. K. taip pat nepriėmė sprendimo taikyti A. Š. tokių suvaržymo priemonių, kurias naudojo ieškovas. Ji ieškovo veiksmams nevadovavo. Ieškovas savo iniciatyva, savarankiškai ir savo nuožiūra, pažeisdamas savo darbo pareigas, įtvirtintas pareiginiuose nuostatuose, lokaliniuose teisės aktuose, jėga bandė paguldyti pacientą į lovą.

Nesutikdamas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas teigia, kad pacientas A. Š. nei prieš slaugytoją D. K., nei prieš ieškovą ar sanitarę A. B. nesiėmė smurto veiksmų, nespyrė nei ieškovui, nei kitiems darbuotojams. Nors 2012 m. sausio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 6 nurodyta, kad prieš ieškovą buvo panaudotas smurtas, tačiau D. K. nematė, jog pacientas A. Š. būtų spyręs ieškovui ar kitiems darbuotojams. Apskritai, ieškovas, keldamas pacientą A. Š. į lovą, viso incidento metu laikė pacientą už pečių, todėl pacientas A. Š. fiziškai neturėjo galimybės spirti ieškovui.

Ieškovas sanitaru dirba nuo 1994 m. lapkričio 7d. Į Bendrosios psichiatrijos skyrių, kuriame kilo incidentas, jis perkeltas 2009m. gegužės 5d. 2012 m. sausio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 6 nurodyta, jog nustatyta, kad ieškovas buvo instruktuotas ir apmokytas atlikti darbą, buvo įvertinta ieškovo darbo vietos profesinė rizika: ieškovas 2011 m. liepos 5 d. instruktuotas saugiai dirbti darbą; apmokytas atlikti sulygtą darbą; jo sveikata tikrinta periodiškai, pagal atsakovui pateiktas medikų išvadas, galėjo dirbti sulygtą darbą; ieškovas pasirašytinai supažindintas su pareigine instrukcija; ieškovas instruktuotas ir supažindintas su Suvaržymo priemonių taikymo sujaudintam pacientui tvarka ir instrukcija, tad žinojo savo teises, pareigas, atsakomybę. Atlikus ieškovo darbo vietos profesinės rizikos vertinimą, nenustatyta, kad ieškovo darbo vietoje rizika būtų nepriimtina.

Atsakovas nurodo, kad jeigu ir kilusio incidento metu ieškovas ir buvo sužalotas, tai dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra kaltas pats ieškovas.

Visų pirma, nebuvo nustatyta tokia paciento A. Š. būsena, kad jam būtų pagrindas taikyti suvaržymo priemones. A. Š. gulėjo ant žemės ir niekam pavojaus nekėlė. Be to, pacientą A. Š. gydantis gydytojas, ar incidento metu budėjęs gydytojas, nenurodė ieškovui atlikti suvaržymo priemonių veiksmų, įskaitant ir fizinio suvaržymo.

Sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 440, įtvirtintos pareigos, siekiant išvengti profesinės rizikos veiksnių, kaip kad bendraujant su agresyviai nusiteikusiais ligoniais vengti konfliktų, agresijos, ramiai reaguoti į pacientų priešiškus veiksmus, laikytis bendravimo kultūros, etikos normų, o jeigu konfliktas neišvengiamas - tuojau informuoti pamainos psichikos sveikatos slaugytoją (15.1.); keliant ar fiksuojant ligonį, darbą atlikti privaloma keturių asmenų grupei (15.7.). Ieškovas ligoninėje sanitaro pareigose dirbo nuo 1994 m. lapkričio 7 d., tad turėjo didelę patirtį santykiuose su pacientais, atliekant procedūras, taikant fizinio suvaržymo priemones ir pan. Be to, ligoninėje nuolatos vyksta pasitarimai, susirinkimai, apmokymai, kuriuose informuojama, apmokama, dalijamasi įvairaus pobūdžio informacija apie galimus profesinės rizikos veiksnius, kaip jos pašalintos, taip pat darbo priemones, kaip elgtis su pacientais įvairių situacijų metu, akcentuojant, jog būtina vengti konfliktinių situacijų, priešiškumo prieš pacientus ir pan. Ieškovas buvo visapusiškai instruktuotas ir apmokytas dirbti darbą taip, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas darbe. Visuma ieškovo turimų žinių, įgytų instruktavimų, apmokymų, pasitarimų metu, jo patirtis bei darbo pareigų specifika suponuoja, kad ieškovui taikomi ne paprasti, bet aukštesnio lygio rūpestingumo, atidumo, saugumo standartai. Šiuo atveju, šių standartų nebuvo laikomasi. Ieškovas nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek iš jo reikalaujama, pažeidė lokalinius teisės aktus, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio reikalavimus.

Ieškovo pareiginių nuostatų 6.1 p. įtvirtinta, kad Bendros psichikos skyriaus sanitaras už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą priskirtų funkcijų vykdymą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. DK 247 str. numatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė (sužalojimo ir mirties atvejais - sužalotojo (mirusiojo) asmens didelis neatsargumas), žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. CK 6.282 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Ieškovas netinkamai laikėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnyje, Įstaigos lokaliniuose aktuose, pareiginiuose nuostatuose, saugos ir sveikatos instrukcijose įtvirtintų pareigų, nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir atsargus, nors, atsižvelgiant į ieškovo pareigas, susijusias su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, privalėjo toks būti. Tarp ieškovo aplaidumo ir tiesioginio pareigų netinkamo vykdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. jeigu ieškovas būtų tinkamai laikęsis nustatytų pareigų, nebūtų kilęs incidentas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Atsakovas visapusiškai įvykdė šią pareigą. Ieškovas nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo netinkamas pareigų, susijusių su pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vykdymas. Ieškovas nenurodo, kokius saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar lokalinius aktus atsakovas pažeidė.

Atsakovas nesutinka su ieškovo išdėstytais argumentais, kad: 1) buvo netinkamai pildyta medicininė dokumentacija, t. y. nenurodyta, kas priėmė sprendimą dėl suvaržymo priemonių taikymo; 2) nebuvo užtikrintas personalo kiekis, kad suvaržymo procedūroje dalyvautų bent 4 personalo nariai; 3) atsakovas neužtikrino personalo saugumo.

2012 m. sausio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 6, 17 p. nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodoma, kad buvo netinkamai organizuota fizinio suvaržymo priemonių taikymo procedūra, detalizuojant, kad, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. patvirtinta Fizinio suvaržymo priemonių taikymo instrukcija, sprendimą taikyti fizinio suvaržymo priemonę priima atsakinga posto slaugytoja ir apie tai nedelsiant praneša pacientą gydančiam arba budinčiam gydytojui, tačiau šiuo atveju, ligoninės dokumentuose nėra duomenų, kas nurodė pacientą A. Š. jėga paguldyti į lovą. Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko, nustatė, kad nėra duomenų, kas nurodė pacientą A. Š. paguldyti į lovą. Kaip minėta, nei budintis gydytojas neskyrė pacientui suvaržymo priemonių, nei tokį sprendimą priėmė D. K.. Valstybinės darbo inspekcijos nurodyta aplinkybė patvirtina, kad apskritai nebuvo priimtas sprendimas taikyti suvaržymo priemonę pacientui A. Š..

Atsakovo vertinimu, 2012 m. sausio 10 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 6 nurodyta priežastis, kad buvo netinkamai pildoma dokumentacija, yra nepagrįsta, kadangi sprendimas skirti suvaržymo priemones apskritai nebuvo priimtas, jo priimti nereikėjo, todėl šių aplinkybių nereikėjo žymėti ir medicininiuose dokumentuose.

Nurodo, kad atsakovas negalėjo užtikrinti ieškovo įvardijamų pareigų ir sudaryti sąlygų, užtikrinant personalo kiekį, atliekant fizinio suvaržymo veiksmus, nes suvaržymo priemonių taikymas priklausė tik nuo ieškovo valios ir jo sprendimo, nors ieškovas tokio sprendimo neturėjo teisės ir kompetencijos vienašališkai priimti. Incidentas nebūtų kilęs, jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas. Atsakovo darbuotojai yra visapusiškai apsaugoti nuo profesinės rizikos veiksnių, yra taikomos prevencijos priemonės nuo nelaimingų atsitikimų. Incidentas kilo ne dėl personalo saugumo neužtikrinimo, bet dėl ieškovo veiksmų.

Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytu, kad jis privalo atlyginti žalą dėl kitų darbuotojų kaltės (CK 6.264 str.), taip pat su tuo, kad pacientas A. Š. laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl atsakovo atsakomybė atsiranda nesant atsakovo kaltės. Atsakovo darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, o incidentas kilo dėl ieškovo kaltės. Nesant kitų atsakovo darbuotojų kaltės, atsakovui negali kilti atsakomybė. Kai aiškinamasi, ar tam tikras šaltinis yra didesnio pavojaus šaltinis, turima omenyje, kad didesnio pavojaus šaltiniu gali būti tam tikras įrankis, agregatas, įrenginys ar priemonė, t. y. objektas. Šiuo atveju, pacientas, kaip žmogus, negali būti laikomas didesniu pavojaus šaltiniu, kadangi jis neatitinka didesnio pavojaus šaltinio apibrėžimo.

Atsakovas nurodo, jog atsakovo materialinės atsakomybės taikymui nėra būtinųjų sąlygų – atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės.

Atsakovas abejoja, ar ieškovo nurodyti sužalojimai nėra susiję su kitomis aplinkybėmis, nes kaip minėjo, slaugytoja D. K. nematė, kad pacientas būtų spyręs Č. B., jis po incidento su ligoniu jokių nusiskundimų sveikata nereiškė, tęsė darbo funkcijų atlikimą pagal grafiką. Į medikus ieškovas kreipėsi tik 2011-09-26 apie 10.00 val., t. y. praėjus 10 val. po incidento. Be to, ieškovas kelis mėnesius iki nelaimingo atsitikimo turėjo nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-05-16. Po nelaimingo atsitikimo jis kurį laiką vėl buvo nedarbingas. Ieškovas kaip įrodymą prie ieškinio, pateikė 2010m. birželio 17 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau - NDNT) išvadą Nr. 1691 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje užfiksuota, kad ieškovo darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 17 d. iki 2011 m. birželio 17 d. buvo 40 proc. Darbingumo lygo aktas 2010 m. birželio 17 d. byloje nepateiktas. Dėl šių duomenų, atsakovas, be kita ko, turi pagrindo manyti, kad ieškovui tam tikras nedarbingumo laipsnis buvo nustatytas ir po 2011 m. birželio 17 d., t. y. dar iki nelaimingo atsitikimo darbe, ir tęsėsi po nelaimingo atsitikimo darbe, nors ieškovas apie savo sveikatos būklę, nedarbingumą ir pan., nebuvo informavęs darbdavio anksčiau negu iki 2012 m. spalio 16 d.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti ir atlyginti ieškovui žalą, taip pat, kad ieškovas pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tad ieškinys turi būti atmestas DK 247str. ir CK 6.282str. 1d. pagrindu, tačiau pasisako dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Eur yra nepagrįstas, neatitinka protingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja formuojamai teismų praktikai, kadangi pagal formuojamą praktiką, asmeniui, tapusiam visiškai nedarbingu, paralyžiuotu, priteisiama daugiau nei per pusę mažesnė žalos atlyginimo suma. Ieškovas yra iš dalies darbingas, gali visapusiškai pasirūpinti savimi. Be to, ieškovui buvo nustatytas nedarbingumo lygis dar iki nelaimingo atsitikimo darbe. Iš darbo ieškovas buvo atleistas, vadovaujantis medicinos išvada ir imperatyvia DK 136str.1d. 4p. nuostata, nepažeidžiant ieškovo teisių interesų.

Ieškovui yra nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, tad nereiškia, kad jis negali dirbti. Darbo biržoje jis buvo daugiau nei prieš metus, tad daro išvadą, kad ieškovas nesiekė susirasti darbo, arba faktiškai vertėsi kita veikla. Dėl išdėstyto, prašomos žalos dydis turėtų būti mažintinas.

Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas teigia patyręs sužalojimus, įvyko 2011 m. rugsėjo 26 d. , t. y. daugiau nei prieš keturis metus. Kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos. Pagal DK 27str. 2d., bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojantiems santykiams yra trys metai. CK 1.125 str. 8d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti žalą. Pats atsakovas nurodė, kad jis ginčydamasis kitoje byloje dėl nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų, įrodinėjo, akcentuojant, kad nukrypta nuo normalių darbo sąlygų, nes įvyksta nelaimingi atsitikimai. Ieškovas tuo metu turėjo advokatą, t.y. teisinę pagalbą, nurodo, kad tarėsi su advokatu dėl ieškinio pateikimo dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau ieškinio nepateikė. Mano, kad jis nesirūpino savo teisėmis. Atsakovas praleido trijų metų terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti, tad prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Atmetus ieškinį, prašo priteisti atsakovui iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas atsiliepime į ieškinį (III t., b.l.39) nurodė, kad trečiasis asmuo su VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ 2011-03-07 sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį. Nurodė, kad draudimo taisyklės nenumato nei teisės, nei pareigos trečiajam asmeniui mokėti neturtinę žalą. Trečiojo asmens prašymu, byla išnagrinėta jo atstovui nedalyvaujant.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Č. B. VšĮ Rokiškio Psichiatrijos ligoninėje sanitaru dirbo nuo 1994m. lapkričio 7d. (Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) I t., b.l.24-25) iki 2012m. spalio 24d. ( VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus įsakymas 2012-10-24, Nr. 299, I t., b.l.69).

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad 2011-09-26, apie 0.30 val., jam dirbant sanitaru VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, vienas iš pacientų – A. Š. spyrė jam į petį, dėl ko jis patyrė kairio peties pilną plyšimą su bicepso ilgosios sausgyslės dislokacija. Atsakovas neužtikrino, kad paciento suvaržymo procedūros būtų saugios ir nekenksmingos, t.y. nepasirūpino personalo kiekiu, priemonėmis ir kt.

Ieškovas nurodo, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad jis iki šiol patiria fizinį skausmą dėl patirtos traumos, patiria psichologinio pobūdžio išgyvenimus, yra emociškai palaužtas, nervingas, serga depresija, negali pagal savo patirtį ir kvalifikaciją dirbti darbo, kuris reikalauja jėgos, dėl patirtos traumos, negalint dirbti, buvo atleistas iš darbo.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis, nurodo, kad ligonis A. Š. nei salaugytojai D. K., nei sanitarei A. B., nei ieškovui nespyrė.

Liudytoja D. K. ( 2016-05-24) parodė, kad ji, slaugytoja, budėjo ligoninėje, kai vienam pacientui paūmėjo liga. Gydytojo K.Mikučionio patvarkymu jį įkėlė į stebimą palatą, tačiau pacientas A. Š. pradėjo smaugti kitą ligonį. Ligonį iš palatos iškėlė. Stebėjimo palatoje liko A. Š., kuris atsigulė ant grindų. Ji pamatė, kad Č. B. puolė kelti ligonį. Tada ji ir sanitarė A. B. įėjo į palatą ir bandė kelti. Ji nematė, kad būtų ligonis spyręs Č. B.. Č. B. buvo prie ligonio galvos, ji – prie kojų, A. B. buvo prie rankų. Č. B. nespyrė, nes pirma būtų kliuvę jai, nes ji stovėjo prie kojų. Nurodė, kad gal kažkuriuo momentu ir A. B. koja „brūkštelėjo“. A. Š. nebuvo fiksuotas. Jį paguldytą palaikė, ir jis nurimo. Išėjus iš palatos, Č. B. nuėjo ir atsigulė. Tik prieš „penkiaminutę“ jis pasakė, kad skauda ranką. Liudytoja nurodė, kad priėmus sprendimą fiksuoti asmenį, pildo kodus ir gydytojas ir slaugytoja. Viskas surašoma ligos istorijoje. Slaugytoja sanitarui nurodymą fiksuoti asmenį duoda tik tada, kai turi gydytojo nurodymą.

D. K. 2011-09-30 rašytame paaiškinime ( IV t., b.l.32) nurodė, kad 2011m. rugsėjo 26d. apie 0.30val., pacientas A. Š. pradėjo smaugti palatos kaimyną, spardė palatos sienas, duris. Bandant A. Š. paguldyti į lovą, jis spyrė sanitarui Č. B. į petį. Sanitaras Č. B. rankos ir peties skausmais pradėjo skųstis ryte.

Liudytoja A. B. nurodė, kad ji su Č. B. ir slaugytoja D. K. dirbo kartu. Buvo ūmus ligonis, kurį fiksavo pagal seselės D. K. nurodymą. D. K. skambino daktarui, kad įrašus sudarytų, lapą duotų. Ji su sesele ligonį ėmė už rankų, o Č. B. – už kojų. Ligonį kėlė nuo grindų. Ligonis spyrė jai, spyrė seselei. Po to Č. B.. Č. B. spyrė ligonį fiksuojant lovoje. Spyrė padu. Visam skyriuje jie tuo metu buvo tik trys. Ryte Č. B. išėjo pas gydytojus, sakė, kad skauda.

A. B. 2011-09-27 paaiškinime taip pat nurodė, kad rugsėjo 26 d., 0.30val. ligonis A. Š. pradėjo smaugti kitą ligonį, spardyti duris. Spyrė slaugytojai ir jai. Guldat į lovą, spyrė sanitarui B. į petį. To pasekoje jis gavo traumą ( IV t., b.l.31).

Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad slaugytoja D. K. „penkiaminutės“ metu pranešė, kad Č. B. sakė, jog ūmus ligonis spyrė.

2011-12-28 paaiškinime J. G. taip pat yra nurodžiusi, jog 2011m. rugsėjo 26d. ryte, „penkiaminutės“ metu, buvo informuoti, kad paūmėjo A. Š. psichinės sveikatos stovis. Smaugė palatos kaimyną, spardė duris. Bandant pacientą nuraminti, buvo sužalotas sanitaras Č. B.. Ryte pasikalbėjus su sanitaru, jis skundėsi rankos skausmais (IV t., b.l. 34).

Gydytojas K. M., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje 2016-05-24 nurodė, kad jis 2011-09-26 naktį budėjo ligoninėje, tačiau jam apie sanitaro sužalojimą nieks nepranešė. A. Š. fiksuoti nurodymo nedavė. A. Š. fiksavimas nebuvo taikomas. Fiksavimas atliekamas tik gydytojo nurodymu. Apie tai, kad A. Š. buvo rišamas, jokios informacijos neturi.

2012m. sausio 5d. paaiškinime ligoninės direktoriui K.Mikučionis nurodė aplinkybes, susijusias tik su paciento psichine sveikatos būkle 2011-09-26, jo budėjimo metu. Nurodė, kokie buvo priimti sprendimai dėl ligonio atžvilgiu taikomų priemonių ( IV t., b.l.33).

Tačiau, kaip matyti iš Personalui padarytų kūno sužalojimų registracijos žurnalo (bendrosios psichiatrijos skyrius), yra įrašas, kad 2011-09-26, 0.30val., pacientas A. Š. spyrė sanitarui Č. B. į k. petį. Ryte san. Č. B. pradėjo skųstis peties ir rankos skausmu, nepakelia rankos. Prie įrašo pasirašė gydytojas K.Mikučionis ir slaugytoja D. K. (III t., b.l.136-137).

K.Mikučionis teismo posėdžio metu nurodė, neva tai ne jo parašas, kas uždėjo spaudą, kuriame nurodyta „Gyd.K. M.“ jam nežinoma, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tiriant nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, būtų buvęs iškeltas klausimas, kad nurodant žurnale tokias svarbias aplinkybes kaip darbuotojo sužalojimas, būtų neleistinai, galimai klastojant gydytojo parašą, panaudojant jo asmeninį spauda, patvirtintas įrašas dokumente.

Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registracijos žurnale, įrašo Nr. 26, yra įrašyta, kad 2011-09-26, darbo metu, darbo vietoje, nukentėjo nuo agresyvaus pacinento sanitaras Č. B.. Pacientas įspyrė į petį. Nurodyta sužalojimo diagnozė, nelaimingo atsitikimo priežastis (II t., b.l.92-104).

Iš medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad Č. B. 2011-09-26 ryte, apie 10 val. kreipėsi į medikus, nurodydamas aplinkybę, kad 2011-09-26, apie 0.15val. patyrė traumą darbe (II t., b.l.15).

Atlikus teismo medicininę ekspertizę byloje, ekspertas pateikė išvadą, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis, prieštaraujančių duomenų, kad Č. B. sveikatos sužalojimą (kairio peties SLAP II pilnas plyšimas su m. biceps ilgosios sausgyslės dislokacija (kaip tai nurodyta medicininiuose dokumentuose)) patyrė 2011-09-26 darbo metu dirbdamas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, nėra (IV t., b.l.74-77).

Nelaimingo atsitikimo darbe akte 2012-01-10, Nr. 6, 7 punkte, nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, kad 2011m. rugsėjo 26d. , apie 00.30 val., pacientas A. Š. pradėjo smaugti palatos kaimyną G.. G. iškėlus į kitą palatą, A. Š. pradėjo spardyti sienas ir duris. Slaugytoja D. K. kartu su sanitarais Č. B. ir A. B. nutarė pacientui taikyti fizinio suvaržymo priemonę ir jėga paguldyti į lovą. Kai buvo bandoma jį (A. Š.) nešti, pacientas Š. spyrė sanitarui Č. B. į petį. Akte nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą tyrė vyriausias darbo inspektorius S. B., ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė A. M., VšĮ RPL Saugos darbe komiteto pirmininkė L. D., dalyvavo bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas P.A. (II t., b.l.88-89).

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės BPS vedėjas P.A. tarnybiniu pranešimu 2011-09-26 informavo ligoninės direktorių, kad 2011-09-26, 0.30val., pacientas A. Š. psichikos būklės paūmėjimo metu, būdamas sujaudintas, sužalojo sanitarą Č. B. (IV t., b.l.21).

Iš išdėstyto teismas sprendžia, kad Č. B. ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad 2011-09-26, apie 0.30val., jam dirbant sanitaru ligoninėje, pacientas A. Š. įspyrė į kairį petį ir jį sužalojo, yra pagrįstos. Virš išvardintuose dokumentuose esantys atsakovo padaryti įrašai, dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo tinkamai išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, tai užfiksuodamas atitinkamais įrašais dokumentuose.

DK 283 straipsnyje nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip darbuotojui turi būti atlyginta už darbe patirtus sveikatos sužalojimus. Minėta norma nereguliuoja neturtinės žalos, atsiradusios sužalojus sveikatą, atlyginimo, tad tokiais atvejais taikoma CK 6.250 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą. Neturtinė žala yra asmeniui padarytos žalos dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo padarinys.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Byloje nustatyta, kad 2011-09-26 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu Č. B. patyrė peties traumą, ko pasekoje jam buvo atlikta ne viena operacija. Jam dėl to teko patirti skausmą, išgyvenimus, neigiamas emocijas. Sumažėjo galimybė dirbti darbus, kuriems reikalainga fizinė jėga. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad Č. B. neturinę žalą patyrė.

CK 6.263str. 2d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283str. 1d. nurodoma, kad jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusuajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė dėl jam padarytos žalos pasireiškė tuo, kad atsakovas, būdamas neatidus ir nerūpestingas, nesirūpino, kad sanitarams, įskaitant ieškovą, ligoniai nesutrikdytų sveikatos ir neatimtų gyvybės: buvo per mažai apsaugos darbuotojų, per mažai sanitarų, dėl ko keliant paūmėjusį ligonį į lovą, jis patyrė traumą ( ligonis spyrė į petį ir jį sužalojo). Be to, ieškovas buvo sužalotas psichikos negalią turinčio asmens, šiuo atveju padidinto pavojaus šaltinio, todėl jam atsakomybė atlyginti žalą atsiranda CK 6.270str. pagrindu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-09-26 budintis gydytojas K.Mikučionis ligoniui A. Š. fizinio suvaržymo priemonės nebuvo paskyręs ( K.Mikučionio paaiškinimas 2012-01-05, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, 2012-01-10, Nr. 6 (II t., b.l. 88-89, 137)). Minėtame akte, 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamai organizuota fizinio suvaržymo priemonių taikymo procedūra PO8:2006 ligoninės pacientui A. Š., dėl ko nukentėjo sanitaras Č. B.. Ligoninės dokumentuose nėra duomenų, kas nurodė pacientą A. Š. jėga paguldyti į lovą.

2011m. rugsėjo 26 d. kartu dirbusių ir A. Š. į lovą kėlusių asmenų - D. K., A. B. ir ieškovo teisme duoti parodymai yra skirtingi. Ieškovas nurodo, kad jis A. Š. kėlė už krūtinės, moterys – už kojų. D. K. nurodė, kad Č. B. puolė kelti ligonį. Tada ji ir sanitarė A. B. įėjo į palatą ir bandė kelti. Č. B. buvo prie ligonio galvos, ji – prie kojų, A. B. buvo prie rankų. Tuo tarpu A. B. nurodė, kad ji su sesele ligonį ėmė už rankų, o Č. B. – už kojų.

Č. B. ir A. B. nurodė, kad jie nuo grindų ligonį kėlė slaugytojos nurodymu, o slaugytoja D. K. teigia, kad Č. B. pradėjus kelti ligonį, jos su A. B. ėjo į palatą ir puolė kelti.

Visi trys minėti asmenys rašytiniuose paaiškinimuose, surašytuose iš kart po įvykio, tik nurodė aplinkybę, kad buvo ligonis A. Š. guldomas į lovą, tačiau kieno patvarkymu, nė vienas iš jų nenurodė ( IV t., b.l.30, 31, 32), tik teismo posėdžio metu ieškovas ir A. B. nurodė, kad jie vykdė slaugytojos nurodymą.

Fizinio suvaržymo priemonių taikymo instrukcijojos B priede nustatyta, kad sprendimą taikyti fizinio suvaržymo priemonę priima atsakinga posto slaugytoja ir apie tai nedelsiant praneša pacientą gydančiam ar budinčiam gydytojui. Fizinio suvaržymo procedūrai turi vadovauti priimtiniausias ( priklausomai nuo pareigų), personalo narys, be jo, pageidautina, kad dalyvautų dar keturi personalo nariai. Procedūrai vadovauja vienas personalo narys ir vykdomi tik jo nurodymai (II t., b.l.124).

Nagrinėjamu atveju, teismas verindamas virš išdėstytus ieškovo ir liudytojų parodymus, jų duotus rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad esantys įrodymai leidžia manyti, kad ligonio A. Š. kėlimas ir guldymas į lovą įvyko spontaniškai, be pasirengimo, dėl ko visų likonį kėlusių darbuotojų veiksmai buvo nesuderinti, chaotiški, dėl to tikėtina, kad įvykio aplinkybių sekos, detalių gerai ir neatsimena ligonį kėlę asmenys.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Č. B. 2009-06-12 buvo supažindintas su Pareiginiais nuostatais Nr. 116/19. Pareigos : bendros psichiatrijos skyriaus sanitaras, patvirtintais VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2009-05-06 įsakymu Nr. 22 ( I t., b.l.49-50), kurios 5.1.10. punkte nurodyta, kad sanitaras užtikrina pacientų ir darbuotojų saugumą, numato konfliktines situacijas ir kartu su slaugytoja imasi priemonių joms išvengti arba spręsti. Taip pat ieškovas buvo supažindintas su VšĮ RPL darbo tvarkos taisyklėmis, tad jam buvo žinomos jo pareigos ir teisės (III t., b.l.70-76, 77).

Sanitaro saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 440 ( I t., b.l.54-55), 14.1p. nurodytas sanitaro profesinės rizikos veiksnys – nukentėti nuo agresyviai nusiteikusių psichikos ligonių. 15.1p. nurodyta saugos priemonė, padedanti išvengti profesinės rizikos veiksnių – bendraujant su agresyviais ligoniais vengti konfliktų, agresijos, ramiai reaguoti į pacientų priešiškus veiksmus. 15.7p. nurodyta, kad keliant ir fiksuojant ligonį, darbą atlikti keturių asmenų grupei.

Ieškovas buvo susipažindintas su Fizinio suvaržymo priemonių taikymo instrukcija, patvirtinta VšĮ RPL direktoriaus 2006-12-12 įsakymu Nr. 82, ką yra patvirtinęs parašu ( (IV t., b.l.59-63, 65), tad jam buvo žinoma pacientui taikymo suvaržymo tvarka, reikalavimai. Instrukcijos 4.3.2. punkte nustatyta, kad sanitaras atsako už nustatytų reikalavimų, taikant pacientui suvaržymo priemones, laikymąsi.

Kaip jau minėta, yra nustatyta, kad taikant pacientui suvaržymo priemones, pageidautina, kad dar dalyvautų keturi personalo nariai. Ieškovo teigimu, nagrinėjamo atvejo metu skyriuje buvo jie tik trys:, jis, slaugytoja, ir sanitarė A. B.. Teigia, kad atsakovas nepasirūpino, kad skyriuje būtų daugiau apsaugos darbuotojų, sanitarų.

Tačiau kaip matyti iš BPS vyr. slaugos administratorės J. G. paaiškinimo dėl darbo organizavimo skyriuje ( IV t., b.l. 35), 2011 m. rugsėjo 25-26 d. BPS pirmame aukšte dirbo dvi slaugytojos ir keturi sanitarai. Slaugytoja V. K. ir sanitarės B. K. ir J. S. dirbo prie moterų, slaugytoja D. K. ir sanitarai A. B., Č. B. – prie vyrų. Rugsėjo 25-26 d. darbas skyriuje buvo organizuotas įprastine tvarka.

Kaip paaiškino atsakovo atstovė, priėmimo, bendrosios priežiūros skyriams yra vienas tabelis, vienas darbo grafikas. Dirba mažiausiai šeši žmonės. Esant incidentams, poreikiui, personalas privalo dirbti bendrai.

Duomenų, kad Č. B. prieš jėga guldant ligonį į lovą, būtų pareikalavęs slaugytojos, atsakingos už suvaržymo priemonių sujaudintam pacientui organizavimą ( Suvaržymo priemonių taikymo sujaudintam pacientui procedūros 4.2.1 punkas) užtikrinti, kad dalyvautų ne mažiau nei keturi asmenys, nėra.

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 36 patvirtintos Įvadinės saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 432, 4.1.5 punkte nurodyta, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei yra pavojus darbotojo saugumui ir sveikatai, nurodydamas darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis (I t., b.l.51-53), tačiau Č. B. šia teise nepasinaudojo.

Ieškovo Č. B. ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, taip pat tuo pagrindu, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl įvertinus teisinį reglamentavimą, ieškovo turėtos bylinėjimosi (advokato) išlaidos lieka jam. Pateikiant ieškinį ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovė, atstovaujama advokato Tomo Bagdanskio, nurodo, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro 2837,60 Eur (su PVM).