Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-417-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
1A-332-417-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00022-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. C.
Nukentėjusysis
A. J.
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-417/2014

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00022-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.;2.1.15.1.2.; (S) 2.1.14.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

kolegijos teisėjų Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistojo gynėjui Vaclovui Janušauskui,nuteistajam V. C. (V. C.),nukentėjusiosios A. J. atstovui L. J.,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiajai A. J. iš ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo priteisti 2684 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinei žalai atlyginti.

A. J. civilinio ieškinio dalis dėl 52 551, 38 Lt turtinės žalos, periodinių išmokų 2 606,50 Lt kas mėnesį iki visiško pasveikimo, 3500 Lt atstovavimo išlaidų L. J. (L. J.) atlyginimo iš ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo netenkinta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2011-12-21, apie 17.30, val., (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamojoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nepraleido ėjusios pėsčiosios A. J., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais V. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji A. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. C. paskirti griežtesnę bausmę ir visiškai patenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Nurodo, kad paskirta bausmė neproporcinga kilusiems padariniams, nes atliktas gydymas – operacija, reabilitacija – neduoda rezultatų ir gydytojai neprognozuoja išgijimo galimybių. Taip pat mano, kad teismas priteisdamas moralinės žalos dydį neįvertino priežastinio ryšio tarp padarinių ir nuteistojo nusikalstamos veikos.

Akcentuoja, kad iki įvykio ji vykdė individualią veiklą – nuomojo patalpas –ir ją prarado. Ten, kur gyvena, gaminama produkcija paklausos neturi. Gauti patento negalėjo dėl ligos, o darbo birža nesiūlė jokio darbo.

Nurodo, kad reikalavimo atlyginti atstovo L. J. paslaugas atmetimas yra nepagrįstas, kadangi BPK nenumato būtinybės įsigyti patentą teisinėms paslaugoms teikti. Mano, kad asmens, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, paslaugos turi būti reglamentuojamos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl advokatų ar jų padėjėjų paslaugų apmokėjimo“.

Atsiliepimas

Civilinio atsakovo „BTA INSURANCE COMPANY“ SE atstovė teisininkė V. M. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo dalį dėl civilinio ieškinio atmesti kaip nepagrįstą, kadangi įvykio, kurio metu nukentėjo A. J., metu galiojusi TPVCAPDĮ redakcija numatė maksimalų neturtinės žalos dydį – 2500 EUR – ir tik tuo atveju, jei asmuo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą arba mirė. Tad civilinio atsakovo atstovės manymu, didinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. C. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiosios atstovas L. J. prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nuteistasis V. C. prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl V. C. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaip bausmę paskyrė piniginę, nustatyto dydžio baudą ir šių motyvų apeliantės skundo argumentai nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę V. C. pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas – ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, į motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Apylinkės teismas įvertino, kad V. C. padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiąja po įvykio rūpinosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turintis neįgalumą, po įvykio stengėsi padėti nukentėjusiajai. Visos paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. C. paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant atsižvelgus į V. C. charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Taigi paminėtos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui neduoda pagrindo sutikti su nukentėjusiosios A. J. pozicija, kad V. C. paskirta bausmė yra per švelni. Aukštesniosios instancijos teismo nuomone, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą. Todėl šis A. J. apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl apylinkės teismo priteistos per mažos sumos neturtinei žalai atlyginti.

Kaip pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė Civilinio atsakovo „BTA INSURANCE COMPANY“ SE atstovė, įvykio, kurio metu nukentėjo A. J., metu galiojusi TPVCAPDĮ redakcija numatė maksimalų neturtinės žalos dydį – 2500 EUR – ir tik tuo atveju, jei asmuo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą arba mirė.

Kaip nustatyta byloje, autoįvykis, kurio metu nukentėjo A. J., įvyko 2011 m. gruodžio 21 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės klausimai tuo metu buvo reglamentuoti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2011-12-01 redakcijos. Šio įstatymo 11 straipsnis, reglamentuojantis draudimo sumas ir įmokas, numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: 1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; 2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui; 3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tačiau nurodoma ir tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos draudimo sumos ir kitos antrajame skirsnyje naujai įtvirtinamos nuostatos dėl draudimo sutarties sąlygų galioja draudimo sutartims, sudaromoms po šio įstatymo įsigaliojimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos draudimo sumos pradedamos taikyti nuo šiuose punktuose nurodytų datų. Tad akivaizdu, kad apeliantės nurodytas galimas jai priteistinos neturtinės žalos dydis yra visiškai nepagrįstas. Tuo tarpu vertinant apylinkės teismo A. J. priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas skundžiamajame nuosprendyje nurodytų motyvų šiuo klausimu, mano, kad priteistos žalos dydis visiškai atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

Apeliantės manymu, reikalavimo atlyginti atstovo L. J. paslaugas, atmetimas, yra nepagrįstas, kadangi BPK nenumato būtinybės įsigyti patentą teisinėms paslaugoms teikti. Mano, kad asmens, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, paslaugos turi būti reglamentuojamos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl advokatų ar jų padėjėjų paslaugų apmokėjimo“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 106 straipsnis numato, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, kaip matyti iš paminėtojo reglamentavimo, teisė į teisinių paslaugų apmokėjimą yra garantuojama tik advokatui. Šiuo konkrečiu atveju A. J. šiame procese atstovavo ne advokatas, tad nukentėjusiosios atstovas neturi teisės į paslaugų apmokėjimą. Todėl ir šis apeliantės A. J. skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Tad esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas atmeta nukentėjusiosios A. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Linas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė