Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-549/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-01-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
1-63-549/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00022-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nukentėjusysis
A. J.
Kaltinamasis
V. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-63-549/2014Proceso Nr.1-30-1-00022-2012-4Procesinio sprendimo kategorija:1.2.25.4.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant V.Š., L.P.,dalyvaujant prokurorui J.S.,vertėjoms S.A., D.K.,kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai S.B.,nukentėjusiajai A. J.,nukentėjusiosios atstovui L.J. (L.J.),civilinio atsakovo atstovams J. K., V. M.,vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei A. V.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C. (V. C.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2011-12-21, apie 17.30, val., Klaipėdoje, Taikos pr.- Kauno g.- Agluonos gatvių šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nepraleido ėjusios pėsčiosios A. J., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais V. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus.

Apklaustas kaltinamuoju V. C. parodė, kad 2012-12-21 važiavo su automobiliu ,,F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš PC ,,Akropolis“. Išvažiavo į Kauno gatvę apie 20 km/val. greičiu, trečia eismo juosta. Kai privažiavo pėsčiųjų perėją, užsidegus žaliam šviesoforo signalui du automobiliai pravažiavo prieš jį. Matė, kad prie pėsčiųjų perėjos buvo žmonių, kurie laukė. Į sankryžą įvažiavo ir suko į kairę degant žaliam šviesoforo signalui. Nematė koks šviesoforo signalas degė pėstiesiems. Jo supratimu, jo judėjimo kryptimi, sukant į kairę bei šviečiant žaliam šviesoforo signalui, pėstiesiems turėjo šviesti raudonas. Sukant į kairę, pamatė, kad vienas žmogus eina pėsčiųjų perėja, tačiau nespėjo sustabdyti, pajuto smūgį ir pamatė ant kelių suklupusią merginą. Mergina buvo automobilio priekio viduryje, trečios eismo juostos pradžioje, buvo tik pradėjusi eiti per perėją. Ties saugumo salele žmonių nematė, jei būtų matęs, nebūtų važiavęs, merginos nepastebėjo. Po įvykio priėjo prie merginos, klausė ką jai skauda. Mergina pasakė, kad skauda koją. Siūlė nukentėjusiajai pagalbą, tačiau mergina atsisakė. Kai ją pakėlė, nukentėjusioji šlubavo. Tada pasiūlė sėstis į jo automobilį ir palaukti kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Kai ligoninėje buvo atlikta apžiūra, parvežė nukentėjusiąja namo, klausė ar išrašė ligoninėje kokių nors vaistų, nupirko nuo traumos vaistų., taip pat nukentėjusiajai parūpino tetos ramentus, paliko saldainių bei davė 100 litų vaistams. Sausio mėn. skambino nukentėjusiajai telefonu, rašė žinutę, bet ji neatsiliepė. Nuvykus pas ją į namus durų niekas neatidarė. Nuvykęs pas tardytoją klausė nukentėjusiosios, kodėl neatsiliepė į jo skambučius, tačiau ji pasakė, kad turėjo reikalų. Dėl civilinio ieškinio palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2011-12-21 tamsiu paros metu, apie 17.30 val., ėjo iš prekybos centro ,,Akropolis” per Taikos pr. gatvę nuo PC ,,Akropolis” link AB„Swedbank“ banko. Prie reguliuojamos sankryžos, stovint salelėje, jai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Kai užsidegus žaliam šviesoforo signalui du automobiliai, kurie važiavo trečia eismo juosta, baigė manevrą, tada visi pėstieji ir ji pradėjo judėti. Žalias šviesoforo signalas jau degė apie 5-10 sekundžių. Eidama į pėščiųjų perėją žiūrėjo į dešinę. Be tų dviejų automobilių, kurie baigė manevrą, daugiau atvažiuojančių automobilių nematė ir į pėsčiųjų perėją įžengus du ar tris žingsnius pajuto smūgį iš dešinės pusės ir buvo partrenkta kaltinamojo automobilio. Ją automobilis nubloškė, po smūgio atsidūrė automobilio priekyje. Kaltinamojo automobilis kliudė tik ją, kitų pėsčiųjų nekliudė, nes ji ėjo pirmoji. Ją partrenkęs automobilis sustojo. Atsistojo ir sakė, kad jai nieko nėra, bet iš tikrųjų buvo sužalota. Po įvykio kaltinamasis su ja elgėsi nelabai gražiai, jai priekaištavo. Civilinį ieškinį palaiko.

Apklaustas liudytoju B. Š. parodė, kad 2011 metais, tikslios datos neatsimena, apie 17.00-18.00 val., Taikos pr. ir Kauno g. sankryžoje, prie PC „Akropolis” sustojo su dviračiu AB „Swedbank“ banko pusėje ir laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Nukentėjusioji stovėjo salelėje, o jis priešais, prie pėščiųjų perėjos pradžios. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, du automobiliai, kurie suko iš Kauno g. į Taikos pr. baigė manevrą ir visi pėstieji pradėjo eiti. Visą įvykį matė iš priekio. Kai nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją, spėjo paeiti vos porą žingsnių ir buvo partrenkta, žalias šviesoforo signalas jau degė gal dvi, tris sekundes. Jis dar nebuvo priėjęs perėjos vidurio. Moteris pirma užvirto ant kapoto, o paskui nuslydo ant žemės ir liko automobilio priekyje. Automobilis sustojo. Partrenkimo vieta buvo maždaug perėjos viduryje. Matė, kad po įvykio prie nukentėjusiosios priėjo kaltinamasis, kuris siūlė nukentėjusiąja nuvežti į ligoninę.

Apklaustas liudytoju K. S. parodė, kad 2011 m. prieš Kalėdas, tikslios datos neatsimena, apie 17.00 val., Taikos pr. sankryžoje, tarp AB „Swedbank“ ir prekybos centro „Akropolis“, išėjo iš banko ir norėjo pereiti į prekybos centro „Akropolis“ pusę. Sustojo prie šviesoforo AB „Swedbank“ pusėje, nes degė raudonas signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo eiti ir būnant pėščiųjų perėjos viduryje pamatė, kad perėjoje, priešais jį, partrenkta moteris, kuri ėjo iš salelės nuo PC„Akropolis“ pusės AB „Swedbank“ link. Nukentėjusioji, kaip ir visi kiti pėstieji, pajudėjo užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Eismas buvo intensyvus. Nukentėjusioji buvo partrenkta automobilio, kuris važiavo iš Kauno gatvės ir suko į Taikos prospektą. Automobilis įsuko į trečią eismo juostą, nes antra važiavo dar ir kiti automobiliai. Tai buvo pirmas automobilis, kuris pajudėjo ir įsuko į trečiąją eismo juostą. Taikos prospekte automobilių nebuvo, eismas vyko tik iš Kauno gatvės pusės. Atstumas tarp partrenktos moters ir mašinos buvo apie 2-3 m. Kitų pėsčiųjų automobilis nekliudė. Automobilis važiavo vidutiniu greičiu. Vairuotojas išlipęs sakė, kad jis tikėjosi spėti pravažiuoti. Matė, jog kaltinamasis, partrenkęs nukentėjusiąją, prie jos priėjo, atsiprašė, siūlė pagalbą, siūlėsi nuvežti moterį į ligoninę. Nukentėjusioji pradžioje sakė, kad į ligoninę jai nereikia, bet paskui pasijuto blogai, todėl atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išsivežė.

2011-12-21 eismo įvykio vietos apžiūros protokole, autoavarijos vietos plane užfiksuota, kad automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs viduryje pėsčiųjų perėjos, trečioje eismo juostoje. Priekinis kairys ratas- 1,9 m. atstumu nuo skiriamosios salelės krašto, galinis kairys- 2,0 m. (1T., b.l. 7-11).

2012-03-02 specialisto išvadoje Nr. G427/12(03) konstatuota, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1T., b.l. 42-43). Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (1T., b.l. 44).

2012-11-12 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2256/12(03) patvirtinta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1T., b.l. 153-155).

Iš 2011-12-27 specialisto išvados Nr. T-A 2059/11(03) matyti, kad V. C. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 1 T. b.l. 83).

Kaltinamasis V. C. parodė, kad sukant į kairę įvykio vietoje nepastebėjo nukentėjusiosios A. J.. Taip pat parodė, jog manė, kad jam degant žaliam šviesoforo signalui, sukant sankryžoje į kairę, pėstiesiems dega raudonas šviesoforo signalas , tačiau įsukęs į Taikos prospektą, sankryžoje partrenkė A. J.. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Tiek nukentėjusioji, tiek bylos baigtimi nesuinteresuoti liudytojai - atsitiktiniai eismo dalyviai B. Š., K. S. nurodė, jog tiek jie, tiek ir nukentėjusioji per perėją ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Eismo įvykio metu, eidami ta pačia pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, abu liudytojai buvo spėję įpusėti pereiti pėsčiųjų perėją. Vadovaujantis KET 34 p. vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžoje – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio schemos, specialisto išvadų nustatyta, kad V. C., vairuodamas automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, sukdamas sankryžoje į kairę nesustojo ir nepraleido į jo važiavimo krypties trečią eismo juostą įėjusios pėsčiosios A. J. bei ją partrenkė, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl patirtų sužalojimų A. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nesunkus A. J. sveikatos sutrikdymo mastas įrodytas 2012-03-02 specialisto išvada Nr. G427/12(03), kuria nukentėjusiajai konstatuota dešinio antakio muštinė žaizda, abiejų kelių sąnarių ir dešinės blauzdos sumušimas su odos nubrozdinimais bei išsivystęs potrauminis dešinės blauzdos nervų ir raumenų uždegimas. 2012-11-12 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2256/12(03) patvirtinta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog surinktais ir ištirtais bylos duomenimis įrodyta, jog V. C. pažeidė kelių eismo taisyklių 34 p. reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. V. C. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas ir rūšį - nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, į motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis V. C. padarėneatsarų nusikaltimą , nukentėjusiąja po įvykio rūpinosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turintis neįgalumą, po įvykio stengėsi padėti nukentėjusiajai, todėl teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. C. paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Bausmės dydį apsprendžia V. C. charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys dėl 52 551,38 Lt turtinės žalos, išmokų kas mėnesį po 2 606,50 Lt iki pilno pasveikimo priteisimo ir 20 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti 3500 Lt jos atstovui Levui Juchmankovui.

20 684 Lt neturtinės žalos nukentėjusioji prašo priteisti už tai, kad po įvykio prarado sveikatą, patyrė ir patiria fizinį skausmą, po įvykio dvasiškai išgyveno, patyrė emocinį sutrikimą.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nes nukentėjusiajai buvo padaryta dešinio antakio muštinė žaizda, abiejų kelių sąnarių ir dešinės blauzdos sumušimas su odos nubrozdinimais bei išsivystė potrauminis dešinės blauzdos nervų ir raumenų uždegimas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – jis dirba, turi neįgalumą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo veiksmus po įvykio – jis rūpinosi nukentėjusiąja, pirko vaistų, parvežė namo, paskolino ramentus. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, įvertinus byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai A. J. 7000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Automobilis, kurį vairuodamas V. C. padarė eismo įvykį, apdraustas BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filiale. Draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo ( b.l 111). Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal 2001 06 14 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, kurio 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte ( 2007 06 11 redakcija) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Kadangi ,,BTA Insurance Company“ jau atlygino 4316,00 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai (b.l. 64-65, 71-73), priteistina suma, kaip jau aptarta nuosprendyje -7000 Lt., tai priteistina likusi 2684,00 Lt suma neturtinei žalai atlyginti iš ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo.

Nukentėjusioji nurodo, jog 52 551,38 Lt turtinės žalos atlyginimo prašo priteisti todėl, kad po įvykio ilgą laiką tęsėsi jos gydymas, reikėjo važiuoti į sanatoriją, negalėjo dirbti, todėl kas mėnesį prarasdavo ir praranda 2606,50 Lt pajamų, už gydymą sanatorijoje ,,Linas“ sumokėjo 1560,44 Lt, už gydymą I. D. individualioje įmonėje – 80 Lt. Teismas remiantis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialas išmokėjo 12603,84 Lt negautų pajamų kompensaciją už 152 dienas. 1413,22 Lt už gydymąsi sanatorijoje ,,Linas“ nuo 2012-09-15 iki 2012-09-26 bei nuvykimą į šią gydymo įstaigą ir grįžimą namo. Nukentėjusioji prašo priteisti 52 551,38 Lt turtinei žalai atlyginti iš jų 51 058,16 Lt prarasto uždarbio kompensaciją, tačiau iš byloje esančios ir teisiamojo posėdžio metu ištirtos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji tik nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 buvo išsiėmusi verslo liudijimą, jokių duomenų, kad 2012-2013 metais nukentėjusioji būtų ketinusi tęsti darbinę veiklą byloje nėra. Atkreiptina , jog 2012-04-18 nukentėjusioji patyrė dar vieną, su 2011-12-21 eismo įvykiu nesusijusią traumą – kairio blauzdikaulio proksimalinio galo lateralinį išilginį lūžimą su nežymia impresija, po kurios taip pat buvo taikytas traumos pobūdžiui adekvatus ir tam tikrą laikotarpį užtrukęs gydymas, atlikta operacija. Remiantis specialisto išvada, matyti, kad po 2011-12-21 eismo įvykio metu patirtos traumos A. J. lūžių nebuvo nustatyta. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiosios nukentėjusiajai dirbti pagal verslo liudijimą veiklos rūšyje: megztų (trikotažinių) ir nertų medžiagų gamyba, megztų( trikotažinių) ir nertų gaminių bei dirbinių gamyba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Plungės teritorinio skyriaus 2012-10-29 darbingumo lygio vertinimo aktu A. J. pripažinta darbinga ir jai nustatytas darbingumo lygis 100%( vienas šimtas proc.) ( b.l. T. 1, 162-167, 187). Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyriaus 2014-01-08, 2013-06-20, 2013-11-12 pažymose nurodyta, kad A. J. nuo 2012-01-04 iki 2013-06-28 buvo įregistruota ir nuo 2013-07-10 yra įregistruota darbo biržoje bei dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Nukentėjusioji nurodo, jog iš prašomos priteisti 52 551,38 Lt sumos turtinei žalai atlyginti, 1560,44 Lt taip pat prašoma priteisti už gydymąsi sanatorijoje ,,Linas“ nuo 2012-11-12 iki 2012-11-22, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl 2011-12-21 eismo įvykio metu patirtos traumos būtų paskirta dar viena reabilitacija, t.y. byloje nėra jokių duomenų dėl nukentėjusiosios siuntimo antrajai reabilitacijai sanatorijoje ,,Linas“, todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad antroji reabilitacija sanatorijoje ,,Linas“ vyko nukentėjusiosios iniciatyva. Dėl aukščiau išvardytų priežasčių teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl 52 551,38 Lt turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nesusijęs priežastiniu ryšiu su 2011-12-21 eismo įvykio metu patirta trauma, todėl netenkintinas. Kadangi nukentėjusioji A. J. yra pilnai darbinga ir gali dirbti, civilinis ieškinys dėl periodinių išmokų mokėjimų po 2606,50 Lt kas mėnesį iki pilno pasveikimo, taip pat netenkintinas.

Ieškinyje nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jos įgaliotam atstovui Levui Juchmankovui 3500 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose, konsultaciją ir ieškinio surašymą. BPK 55 str. 2 d. nurodyta, kad įgaliotoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu- ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Levas Juchmankovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir 2012-04-16 prokuroro nutarimu buvo leista jam dalyvauti procese kaip nukentėjusiosios įgaliotoju atstovu, teismui taip pat pateiktas įgaliojimas atstovauti nukentėjusiąją visose teismo įstaigose tame tarpe ir baudžiamosiose bylose, tačiau jis nėra įtrauktas į praktikuojančių advokatų ar advokatų padėjėjų sąrašus, byloje nėra pripažintas civiliniu ieškovu, teismas neturi duomenų, kad jis turi teisę teikti atlygintinas teisines paslaugas, todėl teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl 3500 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo Levui Juchmankovui yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. C. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, po įvykio padarė išvadas, todėl baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones jam netaikoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais

nusprendė:

V. C. (V. C.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 8 MGL t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimt litų) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo likusią neatlygintą 2684,00 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinės žalos dalį nukentėjusiosios A. J. naudai.

A. J. civilinio ieškinio dėl 52 551,38 Lt turtinės žalos, periodinių išmokų 2 606,50 Lt kas mėnesį iki pilno pasveikimo, 3500 Lt atstovavimo išlaidų Levui Juchmankovui (Lev Juchmankov) atlyginimo iš ,,BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Ingrida Krušienė