Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Sostinės krepšinio mokykla“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja VšĮ „Sostinės krepšinio mokykla“ (toliau – ir Mokykla) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 10 d. prašymą dėl formalųjį švietimą papildančios programos finansavimo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu buvo atsisakyta akredituoti pareiškėjos programą „Ugdymo ir krepšinio meistriškumo tobulinimo programa“, pasirašyti su ja kaip formalųjį švietimą papildančio ugdymo teikėju finansavimo sutartį bei pareiškėjos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą lankantiems mokiniams skirti mokymo lėšas.

Nesutikdama su tokiu Sprendimu, pareiškėja mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Paaiškina, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo (toliau – ir Papildantis ugdymas) paskirtis yra pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas, o papildantį ugdymą vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos (tiek neformaliojo vaikų švietimo įstaigos, tiek kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai). Pareiškėja yra viena iš pagrindinių Lietuvos krepšinio mokyklų, kuri sporto pagalba siekia ne tik ugdyti vaikus individualiai, bet ir rengia savo auklėtinius rinktinėms, reprezentaciniams Vilniaus, Lietuvos, taip pat užsienio klubams ir įsiregistravo Švietimo ir mokslo institucijų registre kaip papildančio ugdymo teikėjas, dėl ko pareiškėja 2021 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl Papildančio ugdymo programos vykdymo Nr. S/20210217/21, kuriuo paprašė atsakovės akredituoti pareiškėjos programą „Ugdymo ir krepšinio meistriškumo tobulinimo programa“ ir priimti sprendimą dėl šios programos finansavimo. Tačiau atsakovė, pasak pareiškėjos, negalinti patvirtinti Mokyklos programos ir jos finansuoti, kadangi iki šiol atsakovė pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą aprašą finansuoja tik tų institucijų Papildančio ugdymo programas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Vilniaus miesto savivaldybė.

2.3. Pareiškėja tvirtina, kad priimtą skundžiamą Sprendimą atsakovė grindžia vienu vieninteliu argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), pagal kurį šiuo metu ugdymo (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mokykloms ir šis Aprašas iki šiol taikomas tik institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Savivaldybė.

Nesutikdama su tokiu argumentu, pareiškėja nurodo, kad tinkamo Savivaldybės biudžeto parengimas, patvirtinimas ir vykdymas yra ne tik Savivaldybės vykdomosios institucijos, tarybos komitetų ir pačios Savivaldybės tarybos viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, bet ir pareiga, nuo kurios tinkamo įvykdymo priklauso visų kitų Savivaldybės funkcijų ir programų tinkamas įgyvendinimas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos savivaldybių atstovaujamosios institucijos, tiek savivaldybių vykdomosios institucijos pagal savo kompetenciją yra atsakingos už savivaldos teisės įgyvendinimą, už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Taigi, priešingai nei ginčijamame Sprendime nurodė atsakovė, aplinkybė, jog Švietimo įstatymas savivaldybėms suteikia teisę (ne pareigą) dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, jokiu būdu negali reikšti, jog savivaldybės (tame tarpe ir atsakovė), gali nuspręsti iš viso neskirti mokymo lėšų, gautų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir turimų savivaldybės biudžete, įstatymų reikalavimus atitinkančioms bei ugdymą mokiniams teikiančioms mokymo įstaigoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 patvirtino Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Vyriausybės patvirtintas aprašas). Pabrėžia, kad tiek Švietimo įstatymo nuostatos, tiek Vyriausybės patvirtintas aprašo 13 punktas labai aiškiai numato, jog neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, tame tarpe ir Papildantį ugdymą teikiančios mokyklos, turi teisę gauti jų programų finansavimą, kuris yra skiriamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Be kita ko, pagal Švietimo įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas aprašas savivaldybes įsipareigoja skirti kiekvienam Papildančio ugdymo programas lankančiam mokiniui ne mažesnį nei Vyriausybės patvirtinto aprašo priede nurodytos sumos mokymo lėšų krepšelį iš valstybės biudžeto, tačiau savo iniciatyva (pagal savo savivaldybės tarybos patvirtintus sprendimus) savivaldybės mokiniams gali skirti ir didesnius mokymo krepšelius iš savivaldybės biudžeto. Dėl ko atsakovė visiškai nepagrįstai nusprendė ne tik pareiškėjai bei Papildančio ugdymo programą lankantiems mokiniams neskirti mokymo lėšų finansavimo iš Savivaldybės biudžeto, bet nusprendė iš viso neskirti jokio įstatyme nurodyto, Vyriausybės patvirtintu aprašu kaip privalomo patvirtinto bei iš Lietuvos Respublikos biudžeto skiriamo, t. y. pačios valstybės suteikiamo finansavimo.

2.4. Taip pat mano, kad ginčijamas Sprendimas laikytinas diskriminaciniu. Atsakovė priimtame Sprendime nurodė, jog finansuoja tik tas institucijas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Savivaldybė. Nepaisant to, kad Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai, o neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir Papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos, bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Švietimo įstatymas kartu su Vyriausybės patvirtintu aprašu, priešingai nei nurodyta skundžiamame Sprendime, labai aiškiai įtvirtino nuostatą, jog Papildančio ugdymo teikėjais gali būti visos mokyklos, taip pat, laisvieji mokytojai ir kiti švietimo teikėjai, neįtvirtinant diskriminacinių bei konkurenciją ribojančių nuostatų, kad Papildančio ugdymo programas gali vykdyti bei už šių programų vykdymą finansavimą gauti išimtinai tik mokyklos, kurių savininke ar dalininke yra pati valstybė ar savivaldybė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė Sprendimu atsisakė finansuoti Papildančio ugdymo mokymo lėšas net 547 mokiniams, o dėl to pareiškėja kartu su jo Papildančio ugdymo programą lankančiais mokiniais negauna net 10 989,23 Eur įstatyme numatyto finansavimo per mėnesį.

Pabrėžia, kad tokiu būdu atsakovė priėmė Švietimo įstatymui ir Vyriausybės patvirtintam aprašui prieštaraujantį Sprendimą, kuriuo nepagrįstai apribojo pareiškėjos tiesiogiai įtvirtintą teisę gauti Vyriausybės nutarimu patvirtintą minimalų jo teikiamos Papildančio ugdymo programos finansavimą iš valstybės biudžeto bei galimą papildomą programos finansavimą iš savivaldybės biudžeto, bei tokiu Sprendimu užkirto galimybę Savivaldybėje gyvenantiems vaikams laisvai pasirinkti Papildančio ugdymo programą vykdančią organizaciją bei taip neužtikrino Papildančio ugdymo programos prieinamumo didesniam vaikų skaičiui, tuo apribodama ir pačių mokinių, lankančių išimtinai tik finansuojamas Papildančio ugdymo programas, pasirinkimo laisvę.

2.5. Ginčijamame Sprendime nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 patvirtintas Aprašas toje dalyje, kiek jis numato, kad gali būti finansuojamos Papildančio ugdymo programos tik tų institucijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina pati Savivaldybė, būdamas vietos savivaldos poįstatyminiu aktu, prieštarauja nacionaliniu lygmeniu priimtam ir Vyriausybės patvirtintam Aprašui, bei pačiam Švietimo įstatymui. Atsižvelgiant į įstatymų viršenybės, sistemiškumo principus, akivaizdu, kad Sprendimas, kuris buvo priimtas remiantis minėtomis Savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 8 punkto nuostatomis, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

2.6.1. Savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-1246 „Dėl Tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir išdėstė 8 punktą taip: 8. Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka patvirtintoms formalųjį švietimą Papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės ir nevalstybinėms mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą“. Taigi, Vyriausybės atstovo vertinimu, buvo nustatyta, kad Aprašo 8 punktas, kuriuo vadovavosi atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, neatitinka teisės aktų ir yra neteisėtas, todėl Savivaldybės Tarybos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu šį Aprašo punktą pati pakeitė ir numatė, kad Papildančio ugdymo programų finansavimą gali gauti ir atsakovei, kaip savininkei ar dalininkei, nepriklausančios mokyklos.

2.6.2. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, žinodama, kad galiojęs Aprašo 8 punktas buvo pripažintas neteisėtu, taip pat, žinodama, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis būtent šiuo Aprašo punktu bei dėl šio Sprendimo teisme yra nagrinėjama administracinė byla, nesiėmė jokių veiksmų, jog panaikintų neteisėtą skundžiamą Sprendimą.

3. Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Atvejus, kai savivaldybės dalį mokymo lėšų paskirsto ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, numato Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Vyriausybės patvirtintas aprašas), kurio 12 punkte buvo numatyta, jog savivaldybėms yra skiriamos mokymo lėšos, be kita ko, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (12.4 papunktis), kurias savivaldybės turi teisę paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Įgyvendindama šią teisę, Savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 ir patvirtino Aprašą, kuris nustato Savivaldybei skirtų mokymo lėšų dalies, kurią Savivaldybė gali naudoti savo nustatyta tvarka, paskirstymo principus ir naudojimo tvarką. Taigi pagal teisės aktus mokymo lėšas ugdymo programoms finansuoti savivaldybė turi teisę paskirstyti savo nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 674 pakeitė Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimą (juo patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą) ir skundžiamas Sprendimas buvo surašytas dar iki Vyriausybės nutarimo pakeitimo, o skundžiamo Sprendimo pateikimo pareiškėjui metu galiojusio Vyriausybės nutarimo redakcija numatė savivaldybėms teisę paskirstyti mokymo lėšas savo nustatyta tvarka.

3.2. Pažymi, kad Aprašo 2 punktas nurodo, jog jame vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme vartojamas sąvokas, o vadovaujantis Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, Savivaldybės mokykla yra mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis). Kadangi pareiškėja nėra Savivaldybės mokykla, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme (ir to pareiškėjas neginčija), pareiškėja neatitiko Savivaldybės apraše nustatytų reikalavimų Papildančio ugdymo programos finansavimui gauti. Atsakovė neginčija pareiškėjos galimybės vykdyti Papildančio ugdymo programas, tačiau nustačius, kad pareiškėja neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, patenkinti pareiškėjos prašymą dėl finansavimo pareiškėjos parengtai programai atsakovė neturėjo teisinio pagrindo.

3.3. Taip pat akcentuoja, kad Aprašas yra norminis teisės aktas, kuris skundžiamo Sprendimo priėmimo dieną buvo visa apimtimi galiojantis, todėl jo normų buvo privaloma laikytis visiems teisinių santykių dalyviams, tarp jų, be abejo, ir pačiai Savivaldybei. Taigi atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos pateiktą prašymą, turėjo pareigą vadovautis galiojančio ir privalomo laikytis Aprašo nuostatų.

3.4. Mano, kad sprendžiant dėl pareiškėjos skundo reikalavimų tenkinimo, turi būti nustatytas konkretus jo naikinimo teisinis pagrindas, kurio pareiškėja šiuo atveju neįrodė. Subjektyvus pareiškėjos nesutikimas su Sprendimu ir pageidavimas, kad sprendimas būtų buvęs priimtas kitoks, savaime nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą Sprendimą neteisėtu. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas jo surašymo metu galiojusiomis teisės normomis.

3.5. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad:

3.5.1. Teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-5156-1064/2022 pripažino, kad Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1050-415/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą palikus nepakeistą.

3.5.2. Pažymi, kad skundžiamas Sprendimas surašytas ir pareiškėjai pateiktas dar 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. dar galiojant Aprašo 8 punkto (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusios redakcijos) nuostatai. Atkreipia dėmesį, kad nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendime, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje (nei rezoliucinėse, nei motyvuojamosiose šių procesinių teismų sprendimų dalyse) nėra nurodyta, kad Aprašo 8 punktas negali būti taikomas ab initio (nuo jos priėmimo dienos). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma bendroji taisyklė, aiškiai įtvirtinta ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje, t. y. Aprašo 8 punktas nebegali būti taikomas nuo tos dienos, kai įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas buvo oficialiai paskelbtas.

3.5.3. Tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas, oficialiame Lietuvos Respublikos teisės aktų registre buvo paskelbta 2023 m. spalio 26 d. (Nr. 20820). Taigi ir Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, negali būti taikomas būtent nuo 2023 m. spalio 26 d.

3.5.4. Mano, kad panaikinti skundžiamo Administracijos Sprendimo (rašto) remiantis vien tuo, kad Aprašo 8 punkto nuostata vėliau buvo pripažinta neteisėta, nėra pagrindo. Skundžiamas Administracijos raštas buvo priimtas Aprašo 8 punkto nuostatai esant galiojančiai ir ja Administracija tuo metu privalėjo vadovautis.

3.5.5. Be kita ko, papildomai pažymi, kad Aprašo 8 punktas nuo 2021 m. gruodžio 15 d. jau yra pakeistas. Dabar galiojanti šio punkto redakcija numato, kad „Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka patvirtintoms formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės ir nevalstybinėms mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą“. Taigi Administracijos direktorius 2023 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 30-11/23 „Dėl Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų finansavimo” patvirtino Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų tvirtinimo ir lėšų paskirstymo šioms programoms įgyvendinti tvarkos aprašą, bei dar 2023 metų pradžioje viešai buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas valstybės lėšoms Vilniaus savivaldybės teritorijoje registruotoms muzikos, dailės, kitų menų, sporto programoms.

3.5.6. Teigia, kad pasinaudojusios šiuo kvietimu ir pateikusios paraiškas, 15 meno ir sporto mokyklų programos buvo akredituotos dvejiems metams, o tarp finansavimą gavusių mokyklų yra ir pareiškėja gavusi 20,9 tūkst. Eur finansavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Administracijoje buvo gautas pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. raštas „Dėl formalųjį švietimą papildančios programos vykdymo“, kuriame pareiškėja nurodė, jog ji parengusi formalųjį švietimą papildančią programą „Ugdymo ir krepšinio meistriškumo tobulinimo programa“, kurią įregistravo Neformaliojo švietimo programų registre, tuo pačiu nurodė laukianti Administracijos sprendimo dėl šios programos finansavimo bei tuo pačiu paprašė peržiūrėti Aprašą.

4.2. Administracija 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. A51-20595/21(3.3.11.1E-AD24) informavo pareiškėją apie priimtą Savivaldybės tarybos sprendimą dėl Aprašo patvirtinimo, bei nurodė, jog neformaliojo ugdymo įstaigos nepatenka į jame išvardintą įstaigų sąrašą, todėl negali būti finansuojamos.

4.3. Pareiškėja 2021 m. kovo 10 d. prašyme dėl formalųjį švietimą papildančios programos finansavimo Nr. S/20210310/23 prašė Administracijos priimti sprendimą dėl pareiškėjo programos „Ugdymo ir krepšinio meistriškumo tobulinimo programa“ (programos kodas 110501671, identifikavimo kodas 330900) finansavimo ir pasirašyti su pareiškėja finansavimo sutartį arba pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjos prašymą.

4.4. Taip pat 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. liepos 29 d. buvo gauti pareiškėjos reikalavimai dėl atsakymo pateikimo į pareiškėjos 2021 m. kovo 10 d. prašymą.

4.5. Administracija skundžiamu Sprendimu pareiškėją informavo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybės turi teisę nustatytais atvejais dalį mokymo lėšų paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Šiuo atveju Savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Aprašą, pagal kurį šiuo metu Papildančio ugdymo (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos Savivaldybės mokykloms (Aprašo 8 punktas).

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 10 d. prašymą dėl formalųjį švietimą papildančios programos finansavimo.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu, kuriuo ji buvo informuota, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybės turi teisę nustatytais atvejais dalį mokymo lėšų paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, šiuo atveju Savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 patvirtino Savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, pagal kurį šiuo metu formalųjį švietimą Papildančio ugdymo programoms mokymo lėšos paskirstomos Savivaldybės mokykloms (Aprašo 8 punkto iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija).

Sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjos kovo 10 d. prašymą raštą ir vėlesnius raštus (2021 m. liepos 28 d. ir liepos 29 d.), kuriais buvo prašoma atsakyti į 2021 m. kovo 10 d. raštą. 2021 m. kovo 10 d. pareiškėja aiškiai išreiškė reikalavimą pasirašyti su ja finansavimo sutartį arba pateikti motyvuotą atsakymą. Tuo tarpu Sprendime akcentuotas Aprašo 8 punktas, nurodant, kad jis yra galiojantis ir iki šiol taikomas tik institucijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybė. Taigi Sprendimu iš esmės atsisakyta sudaryti finansavimo sutartį, nes pagal Aprašo 8 punktą finansavimas negali būti skiriamas pareiškėjai.

6. Pažymėtina, kad teismui kilus pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikytino Aprašo anksčiau paminėto punkto nuostatų teisėtumo, buvo pradėtas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas ir nagrinėjama administracinė byla teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi buvo sustabdyta tuo pagrindu, jog pradėtas tyrimas dėl Aprašo 8 punkto (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, teisėtumo. Norminė byla dėl Aprašo 8 punkto teisėtumo buvo išnagrinėta ir joje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-5156-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02968-2021-3); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1050-415/2023).

Kaip galima spręsti iš Teisės aktų registre esančių duomenų (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1ddd560734f11eea5a28c81c82193a8), Teisės aktų registre Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas, paskelbta 2023 m. spalio 26 d. (Nr. 20820).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-1246 „Dėl Tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą ir išdėstė 8 punktą taip, kad numatė ir leėšų skyrimą ir nevalstybinėms mokykloms (ne mažesne apimtimi).

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I556-11/2007).

8. Šioje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Taigi tuo atveju, kai administracinis teismas teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi erga omnes (tarp šalių) poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d nutarimas), kas reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I556-11/2007).

Aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, jog aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys (2018 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018, 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-778/2013). Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas teisme nagrinėjamos individualios bylos pagrindu, kaip ir yra šioje byloje. Priešingu atveju konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1690/2005, 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).1

9. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimui administracinėje byloje dėl norminio akto dalies pripažinimo neteisėtu ir teismui atnaujinus šios individualiosios bylos nagrinėjimą, teismas neturi pagrindo taikyti Aprašo 8 punkto. Todėl Sprendime atsakovė nepagrįstai pasirėmė Aprašo 8 punktu, taigi toks Sprendimas turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. kovo 10 d. prašymą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Sprendimas naikinamas. Taigi laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo sąskaitą Nr. 2021/09/08/01 su 450 Eur už skundo parengimą, 2022 m. sausio 27 d. mokėjimo sąskaitą Nr. 2022/01/27/02 su 100,00 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą, 2022 m. gegužės 13 d. mokėjimo sąskaitą Nr. 022/05/13/01 su 50 Eur už 2022 m. balandžio 11 d. procesinio prašymo pateikimą. Taigi pareiškėja iš viso prašo priteisti 600,00 Eur atstovavimo išlaidų. Laikytina, kad prašoma priteisti suma atitinka Rekomendacijas ir protingumo kriterijų, todėl pareiškėjos naudai priteistina 600,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Pareiškėja taip pat yra sumokėjusi 23,00 Eur žyminio mokesčio, kuris taip pat priteistinas pareiškėjos naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Sostinės krepšinio mokykla“ patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą dėl formalųjį švietimą papildančio ugdymo Nr. A51-72684/21(3.3.13.1E-AD24).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos viešosios įstaigos „Sostinės krepšinio mokykla“ 2021 m. kovo 10 d. prašymą dėl formalųjį švietimą papildančios programos.

Priteisti pareiškėjos viešosios įstaigos „Sostinės krepšinio mokykla“ naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų ir 23,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.