- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- eI4-5156-1064/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos administracinio teismo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1048-1066/2022 sustabdė bylos nagrinėjimą ir nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (toliau – ir Prašymas) pradėti tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas, Savivaldybės patvirtintas aprašas) 8 punkto (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenustato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 67 straipsnio 2 daliai, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo (toliau ir Vyriausybės patvirtintas aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams.
2. Teismas pirmiau nurodytoje byloje nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje (toliau – ir Administracija) buvo gautas pareiškėjos viešosios įstaigos „Sostinės krepšinio mokykla“ 2021 m. vasario 17 d. raštas „Dėl formalųjį švietimą papildančios programos vykdymo“, kuriame pareiškėja nurodė parengusi formalųjį švietimą papildančią programą „Ugdymo ir krepšinio meistriškumo tobulinimo programa“, kurią įregistravo Neformaliojo švietimo programų registre. Pareiškėja paprašė Administracijos sprendimo dėl šios programos finansavimo bei paprašė peržiūrėti Aprašą.
3. Administracija informavo pareiškėją, kad neformaliojo ugdymo įstaigos nepatenka į Apraše išvardintą įstaigų sąrašą, todėl negali būti finansuojamos. Administracija nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą savivaldybės turi teisę nustatytais atvejais dalį mokymo lėšų paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, todėl Savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Aprašą, pagal kurį šiuo metu ugdymo (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos Savivaldybės mokykloms (Aprašo 8 punktas). Pareiškėja tokį Administracijos sprendimą apskundė.
4. Bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinta, jog formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto taryba 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1-889 (https://aktai.vilnius.lt/document/30365251) pakeitė Aprašo 8 punktą ir išdėstė jį taip: „Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka patvirtintoms formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės ir nevalstybinėms mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą (1 priedas. Ugdymo reikmių koeficientų sąrašas).“ Taigi Aprašo 8 punkte nustatytas reguliavimas buvo pakeistas taip, kad atsisakyta nuostatos finansuoti tik savivaldybės įstaigas.
6. Tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai Aprašo 8 punkto nuostatomis buvo apribota galimybė pareiškėjai gauti papilančio ugdymo lėšas iš atsakovės.
7. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, iš Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies formuluotės galima daryti išvadą, kad mokymo lėšos, be kita ko, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš valstybės biudžeto tiek savivaldybių, tiek nevalstybinėms mokykloms.
8. Mokymo lėšų apskaičiavimą, paskirstymą ir panaudojimą reglamentuoja Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Elektroninio dokumento nuorašas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Šio aprašo 12 punkte (iki 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad savivaldybėms skiriamos šios mokymo lėšos, kurias jos paskirsto vadovaudamosi Aprašo 13 punktu savo nustatyta tvarka, šioms ugdymo reikmėms tenkinti: <...> 12.4. formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas). Šio aprašo 13 punkte buvo nurodyta, kad: Aprašo 12.2 ir 12.4 papunkčiuose nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 100 procentų lėšų, apskaičiuotų pagal Aprašo 1 priede nurodytus atitinkamų ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių. Aprašo <...> 12.4 papunktyje nurodytos lėšos, apskaičiuotos pagal mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių, paskirstomos, atsižvelgiant į šių mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre.
10. Švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 patvirtinto Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 15 d.). Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad jis nustato ir iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų bendruosius kriterijus.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 674 pakeitė Vyriausybės patvirtinto aprašo 13 punktą ir išdėstė jo trečiąjį sakinį taip: „Aprašo 12.4 papunktyje nurodytos lėšos, apskaičiuotos pagal mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių, paskirstomos savivaldybių ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms, atsižvelgiant į šių mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad nei Švietimo įstatyme, nei Vyriausybės patvirtintame apraše nebuvo nustatyta, jog lėšos mokymo įstaigai būtų neskiriamos vien todėl, jog įstaigos steigėjas yra ne savivaldybė. Kadangi Aprašo 8 punkte buvo išskirtos nevalstybinės mokyklos, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, teismui kilo abejonė, ar Aprašo 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygybės prieš įstatymą principui, Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje ir Vyriausybės patvirtinto aprašo (iki 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktuose nustatytam reguliavimui.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pripažinti, kad Aprašo 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenustato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies, Vyriausybės patvirtinto aprašo (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktų nuostatoms.
14. Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus; šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka. Vyriausybės patvirtinto aprašo 12 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybėms yra skiriamos mokymo lėšos, be kita ko, formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (Vyriausybės patvirtinto aprašo 12.4 p.), kurias savivaldybės turi teisę paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
15. Atsakovės teigimu, įgyvendindama šią teisę, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybei skirtų mokymo lėšų dalies, kurią Savivaldybė gali naudoti savo nustatyta tvarka, paskirstymo principai ir naudojimo tvarka.
16. Atsakovė pažymėjo, kad Aprašo 4 punkte, iš esmės pakartojant Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatas, buvo nustatyta, jog savivaldybei skirtos mokymo lėšos paskirstomos ugdymo reikmėms tenkinti, įskaitant ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (4.4. punktas), o Savivaldybės aprašo 8 punkte buvo detalizuota, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą.
17. Atsakovės teigimu, Aprašo patvirtinimo metu galiojusio Švietimo įstatymo bei Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatos, nenustatė imperatyvaus reikalavimo skirti finansavimą privalomai tiek savivaldybės, tiek nevalstybinėms mokykloms, o suteikė diskreciją savivaldybėms mokymo lėšas paskirstyti savo nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Aprašo 8 punktas prieštarauja Švietimo įstatymo ir (ar) Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatoms bei atitinkamai Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygybės principui.
18. Atsakovės nuomone, sistemiškai aiškinant Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalies normas matyti, jog įstatymas numato galimybę finansuoti nevalstybines mokyklas, tačiau finansavimas nevalstybinėms mokykloms (jeigu būtų skirtas savivaldybių nustatyta tvarka), būtų skiriamas iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, t. y. Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies normoje pareigos savivaldybėms paskirstyti mokymo lėšas privalomai ir nevalstybinėms mokykloms nėra nustatyta. Dėl šios priežasties atsakovė laikė, kad Aprašo 8 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenustato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, nėra pagrindo laikyti prieštaraujančia Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai.
19. Pasisakydama dėl Aprašo 8 punkto atitikties Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatoms atsakovė nurodė, kad jos reglamentavo mokymo lėšų paskirstymą be kita ko formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (Vyriausybės patvirtinto aprašo 12.4 punktas) bei nustatė finansavimo principą mokymo lėšas skirstyti pagal mokinių skaičių (Vyriausybės patvirtinto aprašo 13 punktas, atitinkantis Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą). Atsakovės vertinimu, Vyriausybės patvirtinto aprašo 12.4 ir 13 punktų nuostatos neįpareigojo savivaldybių formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas finansuoti nevalstybinėms mokykloms.
20. Atsakovė pažymėjo, kad tik nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Vyriausybės patvirtinto aprašo redakcijoje buvo nustatyta, jog mokymo lėšos turi būti paskirstomos ne tik savivaldybės, bet ir nevalstybinėms įstaigoms, o tai reiškia, jog iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojęs teisinis reglamentavimas tokio imperatyvo nenustatė. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybės taryba 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-1246 taip pat pakoregavo Aprašo 8 punktą.
Motyvuojamoji dalis
21. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai (jų redakcija iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) suteikė teisę savivaldybėms dalį mokymo lėšų, įskaitant lėšas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka, atsakovė laikė, jog Savivaldybės tarybos nustatytas reguliavimas nei Švietimo įstatymo, nei Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatoms neprieštaravo.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė prašymą tenkinti.
23. Ji nurodė, kad aptariamų Švietimo įstatymo ir Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatų visuma rodo, jog mokyklos, turinčios teisę vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų šioms programoms finansuoti, nes nei Švietimo įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nenustatyti apribojimai gauti lėšas, priklausomai nuo formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų teikėjų teisinės formos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, t. y. priklausomybės.
24. Ministerijos teigimu, apribojant lėšų gavimą nevalstybinėms mokykloms, susiaurėtų formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis. Kadangi Vyriausybės patvirtintas aprašas nustatė vienintelį kriterijų (faktinis mokinių skaičius pagal Mokinių registrą), pagal kurį turėtų būti skiriamos lėšos, jos turėjo būti skiriamos visoms įstaigoms, jei jos įgyvendina formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir Mokinių registre yra įregistravusios formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas lankančius mokinius.
25. Ministerija pažymėjo, kad 2021 m. vasarą buvo patikslintas Vyriausybės patvirtintas aprašas, pažodžiui įvardijant, kad lėšas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti gali gauti visi švietimo teikėjai, vykdantys formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, nepriklausomai nuo jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Ši nuostata atsirado todėl, kad buvo siekiama suvienodinti formalųjį švietimą papildančio ugdymo lėšų paskirstymą savivaldybėse ir užkirsti kelią savivaldybėms diskriminuoti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų teikėjus pagal institucijos teisinę formą ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.
26. Ministerijos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 1-889 buvo diskriminuojantis nevalstybinių formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdančių mokyklų atveju, nes jis susiaurino Švietimo įstatymo ir Mokymo lėšų aprašo taikymą, apsiribodamas valstybės biudžeto lėšų skyrimu tik savivaldybės įsteigtoms mokykloms, nors lėšos Vilniaus miesto savivaldybei buvo skirtos visiems pagal bendrojo ugdymo programas besimokantiems mokiniams, registruotiems Mokinių registre.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
27. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenustato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktus.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1015-520/2017 ir kt.).
29. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad norminis administracinis aktas išsiskiria šiais požymiais: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar tam tikras aktas gali būti pripažintas norminiu teisės aktu, reikia nustatyti ne tik tai, ar šis aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, bet ir tai, ar šis aktas priimtas būtent įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (pvz., 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ir tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011); 6) aktas yra visuotinai privalomas (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1015-520/2017 ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir teismui nekyla abejonių, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas yra norminis teisės aktas, nes tai nėra vienkartinio taikymo aktas, o aktas, kuris orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose savivaldybės ir kitų asmenų santykiuose. Aprašas nėra aktas, kuriame vienkartinai išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam asmeniui, turintis įtakos tik to konkretaus asmens teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), priešingai, aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui.
32. Byloje taip pat nėra ginčo, kad administracinį aktą priėmė savivaldybės administravimo subjektas. Tai savo ruožtu reiškia, kad apygardos administracinis teismas turi kompetenciją vertinti šio norminio administracinio akto teisėtumą.
33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Taigi, pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje.
34. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimą, 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 straipsnio 6 punktas). Taigi savivaldybių savarankiškumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia viešojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų viešosios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-737-552/2015).
36. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į: a) savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose; b) valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar sezoninio pobūdžio.
37. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, inter alia švietimo srityje.
38. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad savarankiška savivaldybių funkcija yra ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas.
39. Švietimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.
40. Švietimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
41. Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
42. Taigi, iš pirmiau nurodytų Švietimo įstatymo nuostatų matyti, kad formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų.
43. Mokymo lėšų apskaičiavimą, paskirstymą ir panaudojimą reglamentuoja Mokymo lėšų apskaičiavimo paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
44. Šio Vyriausybės patvirtinto aprašo (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12 punkte nustatyta, kad Savivaldybėms skiriamos šios mokymo lėšos, kurias jos paskirsto vadovaudamosi Aprašo 13 punktu savo nustatyta tvarka, šioms ugdymo reikmėms tenkinti: <....> formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) (12.4. punktas).
45. Taigi, iš šios normos teksto matyti, kad savivaldybėms buvo suteikti įgaliojimai pasitvirtinti lėšų paskirstymo tvarką, t. y. procedūrą, kurios pagalba lėšos bus paskirstytos.
46. Vyriausybės patvirtinto aprašo 13 punkte, kuriuo privalo vadovautis savivaldybė, nustatydama savo tvarką, nurodyta, kad Aprašo 12.2 ir 12.4 papunkčiuose nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 100 procentų lėšų, apskaičiuotų pagal Aprašo 1 priede nurodytus atitinkamų ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių. Aprašo 12.4 papunktyje nurodytos lėšos, apskaičiuotos pagal mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių, paskirstomos, atsižvelgiant į šių mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre. Ne mažiau kaip 8 procentus lėšų Aprašo 12.1 papunktyje nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti, apskaičiuotų pagal Aprašo 1 priede nurodytus atitinkamų ugdymo reikmių koeficientus ir faktinį mokinių skaičių, savivaldybėms rekomenduojama skirti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos kintamajai daliai. Likusioms pagal Aprašo 12.1 papunktį ir 12.3 papunktyje nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti savivaldybės skiria lėšų pagal poreikį. Visos Aprašo 12.5 papunktyje nurodytoms ugdymo reikmėms tenkinti skirtos lėšos paskirstomos mokykloms.
47. Savivaldybės patvirtinto Aprašo, kurio atitiktis aukštesnės galios teisės aktams yra kvestionuojama, 8 punkte (ginčui aktuali redakcija) buvo įtvirtinta, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (įskaitant apmokėjimą už darbą mokytojams, dirbantiems pagal šias programas) mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos Savivaldybės mokykloms (ne mažesne apimtimi) pagal Mokymo lėšų apraše nustatytą ugdymo reikmių koeficientų ir rekomenduojamų mokymo lėšų sumų sąrašą.
48. Taigi, Savivaldybės patvirtintame Apraše (jo 8 punkte) buvo nustatyta, kad formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti mokymo lėšos paskirstomos ir naudojamos tik savivaldybės mokykloms, t. y. nustatoma ne tik lėšų paskirstymo tvarka (procedūra), bet ir lėšas gaunančių subjektų ratas.
49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės patvirtintame apraše nėra expressis verbis nurodyta, jog savivaldybės gali savarankiškai spręsti ne tik dėl lėšų paskirstymo tvarkos (procedūros), bet ir dėl finansavimą gaunančių subjektų.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia savivaldybės teisė neišplaukia ir iš sisteminio, lingvistinio ir (ar) loginio Vyriausybės patvirtinto Aprašo 13 punkto nuostatų. Priešingai, šio Aprašo 13 punkto nuostata, kad „12.4 papunktyje nurodytos lėšos, apskaičiuotos pagal mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičių, paskirstomos, atsižvelgiant į šių mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre“ reiškia, kad lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti (t. y. 12.4 papunktyje nurodytos lėšos) yra tiek apskaičiuojamos, tiek paskirstomos pagal mokinių skaičių, o ne pagal švietimo įstaigos priklausomybę.
51. Apskaičiuojant lėšas yra vadovaujamasi mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skaičiumi, o paskirstant lėšas – mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičiumi, nurodytu Mokinių registre.
52. Kitaip tariant, iš Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatų yra akivaizdu, kad lėšos turi būti paskirstomos visiems mokiniams (nepriklausomai, nuo to, ar jie lanko savivaldybei priklausančią ar kitą formalųjį švietimą papildančio ugdymo įstaigą), kurie mokosi pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, tokių mokinių skaičių sužinant iš Mokinių registro duomenų.
53. Toks aiškinimas atliepia ir Švietimo įstatymo 15 straipsnio nuostatose nurodytą neformaliojo vaikų švietimo paskirtį – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos. Šioje normoje įtvirtintas neformaliojo vaikų švietimo tikslas tenkinti mokinių poreikius nėra siejamas ar diferencijuojamas priklausomai nuo tokį ugdymą teikiančios švietimo įstaigos ar jos priklausomybės.
54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą veiklą vykdančios švietimo įstaigos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
55. Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 patvirtintame Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų apraše (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 15 d.) yra nurodoma, kad jis nustato ir iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų bendruosius kriterijus (1 punktas).
56. Šio aprašo 2 punkte nurodyta, kad iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamos neformaliojo švietimo programos rengiamos vadovaujantis Aprašu ir gali būti vykdomos visų švietimo teikėjų, jei jie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti švietimą.
57. Taigi, Švietimo ir mokslo ministras, kuriam Švietimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi buvo pavesta nustatyti bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus, patvirtintame apraše be kita ko aiškiai nustatė, kad programas, finansuojamas iš savivaldybės biudžetų, gali rengti ir vykdyti visi švietimo tiekėjai, nepriklausomai nuo to, ar tai yra savivaldybės ar nevalstybinės mokyklos.
58. Tuo tarpu Savivaldybės patvirtinto aprašo 8 punkto nuostatos sukūrė situaciją, kai mokymo lėšos formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms finansuoti yra skiriamos ne visiems švietimo tiekėjams, turintiems teisę vykdyti švietimą, bet tik savivaldybės mokykloms.
59. Toks reglamentavimas, susiaurina Vyriausybės patvirtinto Aprašo 13 punkte ir Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 patvirtinto aprašo 2 punkte apibrėžtą subjektų ratą. T. y., vadovaujantis savivaldybės patvirtinto Aprašo 8 punkto nuostatomis, formalųjį švietimą papildančio ugdymo lėšos nepasiektų tų švietimo įstaigų (kartu (netiesiogiai) – ir juos lankančių mokinių), kurios nėra savivaldybės mokyklos.
60. Kitaip tariant, lėšos, kurios pagal Vyriausybės patvirtinto aprašo nuostatas turi būti paskirstomos atsižvelgiant į šių mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, skaičių, nurodytą Mokinių registre, vadovaujantis Savivaldybės patvirtintu aprašu de facto buvo paskirstytos tik tarp savivaldybei priklausančių mokyklų, įgnoruojant, kad mokinių, besimokančių pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, kurie yra įtraukti į Mokinių registrą, gali būti ir kitose švietimo įstaigose.
61. Toks reglamentavimas, kaip teisingai nurodyta trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepime, susiaurino formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtį.
62. Nors savivaldybė nenurodė priežasčių, kurios galėjo nulemti tokio ribojimo įtvirtinimą, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės, nes, kaip jau buvo minėta, aukštesnės galios teisės aktais savivaldybėms tebuvo pavesta nustatyti lėšų paskirstymo tvarką, o ne juos gaunančius subjektus.
63. Kadangi savivaldybė Aprašo 8 punkte nustatė tai, ko nėra tiesiogiai įtvirtinta aukštesnės galios teisės aktuose (Švietimo įstatymo 67 straipsnyje, Vyriausybės patvirtinto Aprašo 12, 12.4 ir 13 punktuose), ji laikytina pažeidusi teisinės hierarchijos reikalavimą bei viršijusi savo įgaliojimus. Kaip yra nurodoma LVAT jurisprudencijoje, papildomo – aukštesnės galios teisės aktuose nenumatyto – kriterijaus įvedimas negali būti laikomas teisėtu ir toks savivaldybės aktas laikytinas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2338-629/2021).
64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant normines administracines bylas laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017 ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Be to, tinkamai nepagrindus savo pozicijos dėl teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, suvaržoma proceso šalių teisė teikti paaiškinimus, teismo galimybė ruošti bylą teisminiam nagrinėjimui bei ją nagrinėti. Pareiškime (prašyme) dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1087-520/2018; kt.).
65. Nagrinėjamu atveju Prašyme buvo iškelta abejonė taip pat ir dėl ginčo nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms, tačiau konkrečių su tuo susijusių argumentų nepateikta. Kadangi pareiškime iš esmės nenurodyta jokių kitų (papildomų) aplinkybių, tai, kaip išaiškinta LVAT praktikoje, eliminuoja administracinio teismo pareigą papildomai (atskirai) pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo šioje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017).
66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 1-889 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mokymo lėšų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 8 punktas (iki 2021 m. gruodžio 15 d. galiojusi redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatytas reguliavimas nenumato galimybės gauti lėšas nevalstybinėms mokykloms, prieštarauja Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 daliai, Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. galiojusi redakcija) 12, 12.4 ir 13 punktams.
Įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.