Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. A. ir A. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią R. A. vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. P. vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš A. P. vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš R. A. vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, jog atsakovai turi vieną nepilnametį vaiką – A. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovų šeima gyventi į Joniškio rajoną atvyko 2012 metais iš Akmenės rajono, kur buvo įtraukti į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko teisių pažeidimo. Mažametis vaikas A. P. dėl atsakovų girtavimo ir vaiko nepriežiūros buvo paimtas iš šeimos, jam buvo nustatyta laikinoji globa Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namuose. Atsakovams apsigyvenus Joniškio rajone, įvertinus jų šeimos buities ir gyvenimo sąlygas, tėvų pažadus keistis, A. P. buvo panaikinta laikinoji globa ir vaikas buvo atiduotas auginti tėvams. Atsakovai užsikodavo nuo alkoholio, stengėsi vykdyti socialinio darbuotojo rekomendacijas, tačiau 2013 metų gegužės mėnesį vėl buvo gauta informacija, kad atsakovai girtauja. Nuo 2012 m. gruodžio 20 d. atsakovų šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos ir vaiko teisių pažeidimo. 2014 m. liepos 9 d., 2015 m. kovo 23 d., 2016 m. spalio 25 d. ir 2017 m. birželio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teisme atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, jai skirti įspėjimai. Atsakovų šeimoje socialinė darbuotoja ne kartą yra užfiksavusi girtavimo atvejus. 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovei buvo nustatytas 3,20 promilių girtumas, vaikas buvo paimtas iš šeimos, atsakovas tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. 2017 m. spalio 4 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. P. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skirtas Žagarės socialinių paslaugų centras (dabar – Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras). Atsakovas iš pataisos namų grįžo 2017 m. lapkričio 20 d. Nors atsakovai ir lanko sūnų globos institucijoje, tačiau priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, neišnyko – atsakovai savo pasižadėjimų nevykdo, vartoja alkoholį, atsakovė nebesilanko Joniškio psichikos sveikatos centre, nesutvarkė ir neįrengė sūnui atskiro kambario. 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu iš R. A. yra priteista po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, tačiau atsakovė išlaikymo neteikia. Abu atsakovai yra sveiki, darbingo amžiaus, todėl atsižvelgiant į augančio vaiko poreikius, tikslinga iš abiejų atsakovų priteisti po 130 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė palaikė ieškinį, patikslino jo reikalavimus, prašydama atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų vaiko A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaiko A. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre bei priteisti iš atsakovų vaikui išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Paaiškino, jog atsakovė daug kartų bausta administracinėmis nuobaudomis dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesais dėl girtavimo. 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovei buvo nustatytas 3,20 prom. girtumas, atsakovas tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Įvertinus vis pasikartojančią situaciją, kad vaikui neužtikrinama priežiūra ir saugumas, vaikas buvo paimtas iš šeimos. A. P. nuo 2017 m. spalio 4 d. yra nustatyta laikinoji globa Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. 2018 m. kovo 1 d. Komisijos vaikų globos klausimams spręsti posėdyje nuspręsta tęsti vaikui laikinąją globą ir intensyvų socialinių paslaugų teikimą šeimai, nes tėvai nekeičia gyvenimo būdo, toliau girtauja, bei nutarta kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo. Atsakovai sūnų lankė, tačiau priteisto išlaikymo atsakovė nemokėjo. 2018 m. gegužės 15 d. gauta informacija iš socialinio darbuotojo, kad atsakovai savo pasižadėjimų nevykdo, dažnai vartoja alkoholį, atsakovė nebesilanko Joniškio psichikos sveikatos centre, nesutvarkė ir neįrengė sūnui atskiro kambario. Laikinosios globos laikotarpiu atsakovai turėjo laiko ir galimybių keisti savo gyvenimo būdą, spręsti susidariusias problemas, siekdami sudaryti tinkamas sąlygas augti savo sūnui, tačiau pažadai tvarkytis, keisti gyvenimo būdą neįvykdyti. Atsakovas teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, kai abu buvo neblaivūs. Byla dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo teisme nagrinėjama nuo 2018 m. gegužės mėnesio, atsakovams buvo teikti įpareigojimai pakeisti savo elgesį, tačiau 2018 m. rugpjūčio 20, 27 dienomis socialinio darbuotojo atsakovai rasti visiškai girti, užfiksuota didelė netvarka namuose. Atsakovai nepateikė skyriui jokių įrodymų, kad jie pakeitė savo gyvenimo būdą. Vaikas globojamas ir prižiūrimas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, kur jis tapo daug savarankiškesnis, daugiau išreiškia pozityvaus elgesio, mokslas sekasi gerai, lanko būrelius. Vaikas savaitgaliais pas artimuosius neatvažiuoja, nes niekas iš artimųjų nėra pareiškęs noro vaiką pasiimti į svečius. Iš psichologo aprašytos apklausos matyti, kad vaikas jaučia ryšį su tėvais, norėtų gyventi šeimoje, bet vaikas būna piktas, kai mato tėvus išgėrusius ir supranta, ką jo tėvai turėtų padaryti, kad jis grįžtų į namus. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, darytina išvada, kad atsakovai yra abejingi ir nepakankamai deda pastangų savo, kaip tėvų pareigoms, vykdyti, negali suteikti vaikui saugių ir normalių gyvenimo sąlygų. Nuo 2017 m. spalio 4 d., kai vaikui nustatyta laikinoji globa, atsakovai galėjo daug ką pakeisti. Šiai dienai atsakovė negali tiksliai pasakyti, ar ji galės atvažiuoti pas psichiatrą gydytis nuo alkoholizmo. Turėtų būti taikomas neterminuotas tėvų valdžios ribojimas, jei tėvai dės realias pastangas ir pakeis savo elgesį, jie galės kreiptis dėl jo panaikinimo.

Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad gyvena kartu su atsakove R. A. jos seseriai priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Name nėra patogumų, tačiau šeimoje yra įvykę daug teigiamų pokyčių – sutvarkytas vaiko kambarys, t. y. išdažytos grindys, lubos, naujai sutvarkyta elektra, vaikui yra rašomasis stalas, lova, spinta, socialinė darbuotoja kambarį matė. Šiuo metu jie mažiau išgėrinėja, 3-4 kartus per mėnesį lanko vaiką, nuveža jam vaišių, su sūnumi susiskambina kiekvieną dieną, domisi vaiko ugdymu. Sūnus sakė, kad labiau norėtų gyventi namuose. Nežinojo, kad vaiką gali pasiimti savaitgaliais, atostogų, kad reikia jam mokėti išlaikymą. Vaikui pinigus duoda asmeniškai. Į skyrių dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė, nes atvykusi socialinė darbuotoja juos nuteikdavo, kad jie nieko nepadarė, kad jį susigrąžintų. Kai sūnus buvo paimtas, jis buvo įkalinimo įstaigoje, atliko bausmę dėl nelegalaus asmens gabenimo per sieną ir dėl smurto artimoje aplinkoje, bausmę yra visiškai atlikęs, paleistas 2017 m. gruodžio 8 d. Jis dirbo sezoninius darbus pagal paslaugų kvitus, uždirbo 600-700 Eur per mėnesį. Šiuo metu ieško darbo, užsiregistravo darbo biržoje. Ketina įsidarbinti darbui miškuose, darbo užmokestis būtų 800-900 Eur. Dabar gauna socialinę pašalpą – kiekvienas po 120 Eur. Nurodo, kad abudu linkę į alkoholio vartojimą. Sutinka, kad būtų laikinai apribota tėvo valdžia, stengsis negerti, susirasti pastovų darbą, lankysis pas psichologus. Sutinka, kad išgerdamas netinkamai naudojo tėvo valdžią, supranta, kad toks jo elgesys kenkia vaiko sveikatai. Per pusmetį galėtų pasitaisyti. Sutinka, kad būtų nustatytas veiksmų planas, ką jis turėtų įgyvendinti laikinai apribojus jam tėvo valdžią. Mano, kad turėtų įsidarbinti, lankytis pas psichologus ir lankyti vaiką. Anksčiau gerdavo su kaimynais, ateityje tikrai negers, nes nori susigrąžinti vaiką. Tikisi, kad užteks tik psichologų pagalbos, kitokio gydymo nereikia. Paskutinį kartą pas sūnų buvo 2018 m. spalio 14 d., pabendravo pusę valandos, paliko vaišes, davė pinigų ir išvažiavo. Sutinka, kad negerai pasielgė, kad iš vakaro gėrę, kitą dieną lankė vaiką globos namuose.

Atsakovo A. P. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovas su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Paaiškino, kad atsakovo noras pasikeisti yra tikras, tačiau atsakovams sunku yra kažkur atvykti, todėl tikslinga socialines paslaugas jiems teikti namuose ar seniūnijoje. Teismo psichologės apklausoje vaikas pakankamai aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvais. Psichologinis ryšys tarp vaiko ir tėvų yra išlikęs, todėl tai yra svarbi aplinkybė taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą. Jie pagal galimybes aplanko vaiką, yra nupirkę vaikui telefoną, gali su juo bendrauti kiekvieną dieną, kas stiprina jų ryšį. Vaikui tėvai duoda pinigų. Šeimos pajamos šiuo metu yra 240 Eur socialinės pašalpos, todėl yra sunku tenkinti savo būtiniausius poreikius ir teikti vaikui išlaikymą. Pajamų dydis lemia galimybes sudaryti sąlygas vaikui augti, atsakovai pagal savo galimybes sutvarkė vaiko kambarį. Atsakovas ieško darbo, jam siūlomas darbas, kur darbo užmokestis bus mokamas 800 Eur, todėl bus galimybės labiau tenkinti tiek savo, tiek vaiko poreikius. (duomenys neskelbtini) ŽŪB vadovas apie atsakovą atsiliepė pozityviai, pateikė teigiamą charakteristiką, nors darbo laikotarpis trumpas, bet atsakovas dirbo gerai. Patikrinimų metu atsakovai dažnai randami neblaivūs, atsakovas pripažįsta, kad vartojo alkoholį, tačiau teisme jis davė pažadą, kad taip nebebus, reikia juo tikėti. Ieškinys turėtų būtų tenkintinas iš dalies, laikinai apribojant atsakovui tėvo valdžią. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, prašo mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį.

Atsakovė R. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad nori, jog sūnus gyventų su ja. Sūnus buvo iš jos paimtas, nes ji buvo girta. Kai ji būdavo neblaivi, sūnų prižiūrėdavo kaimynė. Nori, kad jai laikinai apribotų motinos valdžią. Buvo užsiregistravusi pas gydytoją į Psichikos sveikatos centrą, bet nenuvažiavo dėl darbų, dabar jokių vaistų nuo alkoholizmo nevartoja. Į Šiaulių ligoninę nenori gultis gydytis, užteks psichologo pagalbos ir pusės metų pakeisti gyvenimo būdą. Jai pakaktų tokio pat veiksmų plano, kaip ir jos sugyventiniui. Šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, anksčiau dirbo sezoninius darbus pagal paslaugų kvitus žemės ūkio bendrovėse, pas ūkininkus, uždirbdavo po 100 Eur per mėnesį. Bandė susirasti nuolatinį darbą, bet jo neranda, dirba tik sezoninius darbus. Su socialine darbuotoja nekonfliktuoja. Nemokėjo vaikui išlaikymo, nes neturėjo pinigų. Jai buvo siūlyta dalyvauti Priklausomų nuo alkoholio integracijos į darbo rinką projekte, bet atsisakė, nes tuo metu dirbo sezoninius darbus, neturėjo, kada važinėti. Nuo 2012 m. gyvena sesers name, mokesčius sumoka, skolų neturi, tvarko sodybą, stengsis palaikyti švarą. Vaikui suremontavo kambarį, jame yra rašomasis stalas, lova, patalynė, spinta, žaislai. Jei vaikas gyventų pas juos, mokytųsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ji galėtų užtikrinti vaiko poreikius. Svečiuotis vaiką norėtų pasiimti, bet į skyrių nesikreipė, nes socialinė darbuotoja nurodė, kad vaiko jiems neduos.

Atsakovės R. A. atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu parodė, jog atsakovė su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Paaiškino, kad šioje situacijoje vaikui yra padarytas didelis neigiamas poveikis, nes jis jau metai yra atskirtas nuo savo šeimos, jam apribotos galimybės bendrauti su šeima. Tėvams tai nesukėlė jokio auklėjamojo pobūdžio pasekmių. Bandoma kovoti su girtuoklyste, tačiau tėvų valdžios ribojimas yra neadekvati kovos priemonė. Šeima yra socialinės ir ekonominės politikos auka. Tėvų valdžios ribojimo klausimą reikėjo spręsti iš karto tik nustačius laikinąją globą, nes globa negali būti ilgalaikė. Tenkinus ieškinį pilna apimtimi, vaikui atsiras dar žiauresnės pasekmės. Išeitis būtų laikinai riboti tėvų valdžią, dar pusę metų ar metus vaikas bus atskirtas nuo šeimos. Trumpalaikiai pasimatymai ir telefoniniai pokalbiai nelabai stiprina tėvų ir vaikų ryšį. Bylos medžiaga patvirtina, kad tėvai pasirinko ydinga gyvenimo kelią, piktnaudžiauja alkoholiu, atsiranda abejingumas savo pareigoms vaikui, todėl turėtų būti imtasi priemonių tėvus kitaip auklėti, nei laikinai riboti tėvų valdžią. Vaikų atitolinimas nuo tėvų neduoda teigiamų rezultatų. Jie yra atskiriami nuo ydingos aplinkos, bet įstatymo leidėjo tikslas yra stiprinti šeimą. Ieškinys nėra visiškai pagrįstas, tėvai turėtų būti auklėjami neribojant jiems tėvų valdžios, sudarant jiems kuo didesnes galimybes su vaikais bendrauti. Šioje situacijoje tėvų valdžia turėtų būti ribojama laikinai, per nustatytą laiką tėvai pasirinks naudingesnį šeimai gyvenimo būdą ir tikimasi, kad jų santykiai su vaiku stiprės.

Trečiojo asmens atstovė R. D. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad atsakovai vaiką aplanko periodiškai, po 1-2 kartus per mėnesį, atveža vaikui lauktuvių, bendrauja telefonu, paskutinį kartą atvyko neblaivūs – nuo tėčio sklido kvapas, o mamai buvo sutrikę judesiai. Neblaivių tėvų neleidžia susitikti su vaikais, todėl jie tą dieną su vaiku nebendravo. Vaikas buvo labai piktas, kai tėvai atvyko neblaivūs, vakare jiems skambino telefonu, bet nepriskambino, todėl buvo dar piktesnis, kad tėvai geria. Vaikas norėtų gyventi su tėvais, bet dėl alkoholio vartojimo šiuo atveju nelabai galėtų. Vaikas supranta, kad tėvai turėtų išspręsti alkoholizmo problemą. Atsakovai tam turėjo visus metus laiko, bet jokių išvadų nepadarė. Tėvai vaikui yra nupirkę telefoną, vaikas gauna kišenpinigius, iš kurių pasipildo telefono sąskaitą. Buvimas globos įstaigoje sukelia vaikui pergyvenimų, bet patobulėjo jo higieniniai ir bendravimo su bendraamžiais įgūdžiai. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, o įstaiga tik organizuoja tėvų ir vaikų susitikimus, kai tėvai atvyksta vaikų lakyti. Įstaigoje su vaikais dirba psichologas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai A. P. ir R. A. yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai; iš 2013 m. buities ir gyvenimo sąlygų patikrimo akto matyti, kad R. A. ir A. P. šeima nuo 2012 m. gruodžio 20 d. įrašta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežūros; 2013 m. vasario 24 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo panaikintas 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymas dėl laikinosios globos A. P. nustatymo ir A. P. grąžintas auginti tėvams R. A. ir A. P.; iš 2015 m. vasario 26 d. viešosios įstaigos Joniškio ligoninės rašto Joniškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad 2015 m. vasario 23 d. mažametis A. P. buvo atvežtas į ligoninę greitosios medicinos pagalbos tarnybos, nes rastas be priežiūros, šeimos nariai girti; nustatyta diagnozė: vaikystėje patirtas neigiamas įvykis dėl tėvų girtavimo; iš 2016 m. lapkričio 18 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos rašto matyti, kad Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro darbuotojams lankantis šeimoje R. A. ne kartą rasta neblaivi, namuose netvarkinga, prirūkyta; 2016 m. rugsėjo 13 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimoje R. A. rasta neblaivi, jai nustatytas 2,79 promilių girtumas; 2017 m. spalio 4 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa A. P.; tuo pačiu įsakymu A. P. laikinuoju globėju paskirtas Žagarės socialinių paslaugų centras, nustatyta A. P. gyvenamoji vieta globėjo buveinės vietoje; 2014 m. liepos 9 d., 2015 m. kovo 23 d., 2016 m. spalio 25 d., 2017 m. birželio 28 d. nutarimais atsakovė R. A. pripažinta panaudojusi tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, nes visais atvejais būdama neblaivi neprižiūrėjo, nesirūpino savo mažamečiu sūnumi, neužtikrino jo interesų; iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų banko išrašo matyti, kad A. P. nuo 2016 m.kovo 22 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietoje; iš 2018 m. kovo 1 d. viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro rašto matyti, kad R. A. nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. vasario 21 d. lankėsi centre dėl alkoholio vartojimo; iš 2018 m. gegužės 15 d. viešosios įstaigos Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro rašto matyti, kad 2018 m. kovo 20 d. namuose R. A. buvo rasta neblaivi, teigė, sutinkanti gydytis nuo alkoholizmo; 2018 m. balandžio 25 d. taip par rasta neblaivi, nustatytas 0,08 promiliių neblaivumas; iš 2018 m. rugsėjo 13 d. išvados matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. socialinei darbuotojai lankantis šeimos namuose R. A. buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumas, A. P. namuose nebuvo. 2018 m. rugpjūčio 27 d. socialinei darbuotojai lankantis namuose abu atsakovai rasti neblaivūs, nurodyta, kad atsakovai nuolat girtauja, jų namuose nėra sudarytų tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui augti. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro rašto matyti, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. R. A. ir A. P. rasti (duomenys neskelbtini), Joniškio r., prie parduotuvės vartojantys alkoholinius gėrimus. R. A. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, A. P. – 1,95 promilių neblaivumas. Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo psichologės Vaidos Šarauskienės pateiktos išvados matyti, kad vaikas gynybiškai reaguoja į klausimus, susijusius su jo šeima („Buvau paimtas iš tėvų, nes jie gėrė per daug alaus. Kai išgerdavo eidavo miegoti“; „Jausdavausi gerai, nes galėdavau pasiimti pinigų iš piniginės. Imdavau iš tėtės“; „Kartais būdavo baisu, kad neatvažiuotų policija ir neatimtų manęs iš tėvų, nes žinau, kad yra negerai, kai jie geria“; „Kol pinigų turėdavo tol gerdavo su kaimynais“; „Tėvai turi nebegerti, kad mane grąžintų“; „Jei man kas duotų stebuklingą lazdelę, padaryčiau, kad tėvai negertų“). Pokalbio metu vaikas negali įvardinti jo mėgstamos veiklos su tėvais, vengia pasakoti apie gyvenimo namuose kasdienybę, rutiną. Pastebimas berniuko poreikis gyventi saugioje, ramioje jam aplinkoje. Nuolatinis tėvų girtavimas, pašalinių asmenų dalyvavimas jo gyvenime trikdo saugumo, pastovumo jausmus, prieštarauja nepilnamečio interesams. Paprašytas daugiau papasakoti apie savo savijautą gyvenant su tėvais, berniukas tampa nekalbus, stengiasi užgniaužti savo jausmus, laiko juos savyje. Nurodo, jog šiuo metu tėvai jį aplanko, nupirko telefoną. Galima pastebėti, kad vaiko noras grįžti pas tėvus sąlygotas ne artimo ryšio siekimu, noru daugiau laiko praleisti su tėvais, o poreikio gauti pinigų, patogiau keliauti į mokyklą. Apibendrinant pokalbį su vaiku matyti, kad tėvai, vartodami alkoholį, įtraukdami į tai savo atžalą, negeba užtikrinti pilnaverčių vaiko fizinių, emocinių poreikių, kas trikdo jo raidą, kenkia nepilnamečio asmenybės vystymuisi. Iš atsakovų pateiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų matyti, jog laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. atsakovai dirbo (duomenys neskelbtini).

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų (tėvų) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Atsakovai viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu tėvų valdžios apribojimu sūnaus A. P. atžvilgiu, sutiko, kad būtų laikinai apribota jų kaip tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametis A. P. iš šeimos buvo paimtas tuo metu, kai atsakovas buvo įkalinimo įstaigoje, o atsakovė R. A. namuose buvo rasta neblaivi, nustatytas 3,20 promilių neblaivumas, ir negalėjo pasirūpinti sūnumi. Vaikas buvo neprižiūrėtas. Atsakovės nesirūpinimas vaiku, kai būdavo rasta namuose neblaivi, dėl ko nepilnametis vaikas ir buvo paimtas iš šeimos, nebuvo vienkartinis atvejis. Šeimoje yra išlikusi alkoholio vartojimo problema. Paėmus vaiką iš šeimos atsakovė lankėsi psichikos sveikatos centre dėl priklausomybės alkoholiui, jai buvo teiktas gydymas.

Šiuo metu atsakovai gyvena kartu, lanko sūnų, bendrauja su juo, duoda jam pinigų, ryšiai su vaiku nėra nutrūkę, vaikas nori sugrįžti į savo šeimą, supranta dėl kokių priežasčių negali šiuo metu gyventi su savo tėvais. Atsakovai teigė, jog gyvenamajame name yra įrengę kambarį vaikui, išdažę jį.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovai turi gyvenamąją vietą, periodiškai dirba, atsakovas nurodė, jog jam yra siūlomas darbas miške, kur galėtų uždirbti iki 800 Eur per mėnesį. Atsakovai pripažįsta, jog yra linkę vartoti alkoholį, tačiau yra pasiruošę lankytis pas psichologą, dalyvauti programose, kad galėtų susigrąžinti sūnų.

Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens išsakytą nuomonę, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad padėtis atsakovų šeimoje gali pasikeisti, jiems išsprendus alkoholio vartojimo problemą. Atsakovai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą ir teismo nuomone tai galėtų padaryti savo valios pastangomis pakeitę savo elgesį ir gyvenimo būdą. Teismo nuomone, šiuo metu negalima daryti kategoriškos išvados, jog byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Priešingai, atsakovams pakeitus gyvenimo būdą, susiradus pajamų šaltinį, atsisakius žalingų įpročių, padėtis gali pasikeisti. Be to, vaikas A. P. nori gyventi su tėvais. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo – taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus, todėl atsakovams R. A. ir A. P. tėvų valdžia jų sūnaus A. P. atžvilgiu apribotina laikinai. Teismo nuomone atsakovams yra būtina ir valstybės institucijų pagalba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Teismas, atsižvelgdamas į suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę nenustato konkretaus laikino tėvų valdžios apribojimo termino atsakovams.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo bei toliau nesirūpinant vaiku, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Teismo posėdžio metu atsakovai sutiko, jog jiems būtų nustatytas veiksmų planas, kad jie galėtų susigrąžinti sūnų, sutiko lankytis pas psichologą, gydytis priklausomybės ligas bei dalyvauti tėvų įgūdžių tobulinimo programoje. Ieškovės atstovė pateikė teismui informaciją apie projektą ,,Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“, kurio tikslas yra sudaryti sąlygas Joniškio rajone gyvenančioms šeimoms gauti kompleksines paslaugas, padedant įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Projekto programoje yra numatyti seminarai suaugusiems asmenims kaip padėti alkoholio problemų ir priklausomybių turintiems šeimos nariams, taip pat įvairūs seminarai šeimos įgūdžių ugdymo klausimais.

Atsižvelgiant į atsakovų siekį pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, jiems nustatytinas veiksmų planas: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) dalyvauti projekto ,,Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose; 3) lankyti vaiką ir bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę; 4) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 5) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą. Išsprendus išlaikymo priteisimo klausimą šioje byloje, atsakovams papildomai nustatytinas ir įpareigojimas mokėti sūnui nustatyto dydžio išlaikymą.

CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečio A. P. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikino globėjo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras yra licencijuota įstaiga, turinti teisę teikti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą be tėvų globos likusiems vaikams, todėl nustatytina nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta laikino globėjo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre buveinės vietoje.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų R. A. ir A. P. išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui A. P. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu iš atsakovės R. A. yra priteistas išlaikymas A. P., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Byloje nustatyta, jog atsakovai gyvena atsakovės seseriai priklausančiame gyvenamajame name, jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, nuolatinio darbo neturi, bylos nagrinėjimo metu dirbo žemės ūkio bendrovėje pagal paslaugų kvitus. Iš teismui pateiktų paslaugų kvitų matyti, jog per mėnesį atsakovai uždirbo apie 500-600 Eur kiekvienas. Atsakovai yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Šiuo metu gauna po 120 Eur dydžio socialinę pašalpą.Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog ieškosis pastovaus ar sezoninio darbo, kad galėtų užsidirbti. Teismo vertinimu ieškovės prašoma išlaikymo suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra pakankama, atsakovai turi galimybes dirbti ir uždirbti, bei teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, todėl iš atsakovo A. P. priteistina jo nepilnamečiam sūnui 130 Eur dydžio išlaikymo suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; bei pakeistinas iš atsakovės R. A. 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. P. nuo 50 Eur iki 130 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matyti su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Atsakovams R. A. ir A. P. laikinai apribojus tėvų valdžią jų sūnaus A. P. atžvilgiu jiems paliekama teisė matytis su A. P..

Atsakovams išaiškintina, jog tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant šeimos situacijai dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvų valdžią, tėvų valdžia vaiko atžvilgiu jiems gali būti apribota neterminuotai pagal teismui pateiktą ieškinį.

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jos laikinojo globėjo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre buveinės vietoje, Parko g. 9, Žagarė, Joniškio r., iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti atsakovams R. A. ir A. P. veiksmų planą laikino tėvų valdžios apribojimo laikotarpiui:

1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį;

2) dalyvauti projekto ,,Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ šeimai aktualiuose seminaruose;

3) lankyti vaiką ir bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę;

4) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas;

5) gydytis priklausomybės alkoholiui ligą;

6) teikti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. gegužės 18 d., iki A. P. pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-2021-457/2018, priteisto išlaikymo nepilnamečiam A. P. dydį ir priteisti iš R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieno šimtą trisdešimt eurų), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymui skiriamų lėšų uzufrukto teise paskirti A. P. laikiną globėją Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, j. a. k. 15767552.

Sprendimui įsiteisėjus pripažinti negaliojančiu 2018 m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. L2-2021-457/2018, R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur iki vaiko pilnametystės.

Laikinai apribojus R. A. ir A. P. tėvų valdžią vaiko A. P. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaiku A. P..

Išaiškinti atsakovams, jog tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Atsakovams tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant šeimos situacijai dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvų valdžią, tėvų valdžia vaiko atžvilgiu jiems gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.