Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisejas Arturas Šumskas, išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal R. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdybos 2011 m. rugpjucio 3 d. nutarimas administracinio teises pažeidimo byloje Nr. 10N-1034893-11, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau – ATPK) 148 str. 1 d. numatyta pažeidima ir jam buvo paskirta 600 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. J. nubaustas už tai, kad jis 2011-07-07 apie 7.50 val., vairuodamas automobili VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti N1 kategorijos transporto priemonems, važiavo magistraliniu keliu Al (Vilnius-Kaunas-Klaipeda), nesumokejes transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokescio. Tokiu budu pažeide KET 238 punkta (b. 1. 9, 15).

Skunde pareiškejas taip pat pateikia keleto automobiliu gamintoju keleiviniu (M1) transporto priemoniu charakteristiku palyginimo lentele ir nurodo, kad vienintelis kriterijus, pagal kuri nusprendžiama, ar transporto priemones vairuotojas turi sumoketi keliu naudotojo mokesti, yra registravimo žyma N1 arba M1. Tokiu budu, anot pareiškejo, sudaroma situacija, kai transporto priemone, kuri neveža jokio krovinio, bet yra aprašoma kaip N1, privalo moketi keliu mokesti, nors jos poveikis aplinkai (fizinis, akustinis ir pan.) yra akivaizdžiai mažesnis už daugelio sunkesniu M1 kategorijos transporto priemoniu. Šioje vietoje, kaip teisingo reglamentavimo pavyzdi pareiškejas R. J. pateikia Austrijos istatyma, kur visoms transporto priemonems taikomas vienas kriterijus – transporto priemones svoris. Pareiškejas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš ju ir Europos Sajungos valstybese narese, iregistruotu transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokescio dydžiai, mokejimo, administravimo ir kontroles tvarkos aprašo“ nuostatos sudaro prielaidas diskriminaciniam reglamentavimui, kai daliai Lietuvos pilieciu nustatoma pareiga ir jie verciami moketi mokescius už paslaugas, kuriomis nesinaudoja, tuo tarpu, kai tuo pat metu kita dalis pilieciu turi teise legaliai naudotis tomis paciomis paslaugomis už jas nieko nemokedami. Anot pareiškejo, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš ju ir Europos Sajungos valstybese narese, iregistruotu transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokescio dydžiai, mokejimo, administravimo ir kontroles tvarkos aprašas“ pagal normu turini ir reguliavimo apimti prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 29 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui, kadangi esamu reglamentavimu grupei asmenu primetama mokescio mokejimo pareiga nepriklausomai nuo tu asmenu poreikiu ir jiems suteikiamu paslaugu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikoje transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokescio mokejima reglamentuoja Keliu priežiuros ir pletros programos finansavimo istatymas, kurio 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp ju ir Europos Sajungos valstybese narese, iregistruotu transporto priemoniu savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokesti už važiavima magistraliniais keliais. Mokescio dydžius, mokejimo, administravimo ir kontroles tvarka nustato Vyriausybe, kuri 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš ju Europos sajungos valstybese narese, iregistruotu transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokescio dydžiu, mokejimo, administravimo ir kontroles tvarkos apraša. Šio aprašo 1, 2, 5 punktai numato, kokiu transporto priemoniu savininkai (tame tarpe krovininiu keliu transporto priemoniu iki 3,5 tonos bendrosios mases, registruotos N1 kategorijos), važiuodami kokiais magistraliniais keliais (tame tarpe keliu A1) turi moketi mineta mokesti ir nuo ko priklauso mokescio dydis.

Apelianto argumentas, kad automobilis VW CADDY, išvažiaves i kelia A1 nepaveike kelio dangos labiau nei iprastai, taip pat, kad daugiau nei iprastai nepadidejo nei oro užterštumas, nei akustinis triukšmas, nagrinejamu atveju neturi jokios reikšmes. Šiuo atveju objektyviaja pažeidimo puse sudaro LR ATPK 148 str. 1 d. dispozicijoje nurodytu veiksmu atlikimas, tai yra, važiavimas aukšciausios kategorijos automobiliu keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategoriju keliu transporto priemonemis nesumokejus transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokescio. Bylos duomenys rodo, jog negincytinai nustatyta, kad pareiškejas R. J. vairavo transporto priemone VW CADDY, registruota N1, kaip krovinine transporto priemone magistraliniu keliu Vilnius-Kaunas-Klaipeda (b. l. 13). Pareiškejas to negincija, taciau nesutinka su tuo, kad šiuo atveju yra tinkamas automobiliu kategoriju reglamentavimas, kadangi du analogiški automobiliai gali buti registruojami skirtingai: vienas kaip N1(krovininis), kitas gi M1 (keleivinis).

Skunda nagrinejantis teismas pažymi, kad šiuo atveju yra nustatytas transporto priemoniu klasifikavimas ir kodavimas, iš kurio matyti, jog pagal Valstybines keliu transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. Nr. 2B-479 (kuris isigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d.) isakyma „Del motoriniu transporto priemoniu ir ju priekabu kategoriju ir klasiu pagal konstrukcija reikalavimu patvirtinimo“ nustatyta, jog M1 klase – transporto priemone keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sedimas vietas keleiviams ir sedima vieta vairuotojui (lengvasis automobilis). Tuo tarpu N1 klase – transporto priemone kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemones (bendroji) mase ne didesne kaip 3,5 tonos (lengvasis krovininis automobilis). Atkreiptinas demesys i tai, jog kokiai klasei automobilis yra priskiriamas, priklauso nuo automobilio paskirties, tai yra, ar automobilis skirtas keleiviams ar kroviniams vežti. Tuo budu negalima sutikti su pareiškejo argumentu, jog Lietuvos Respublikos teises aktuose yra nustatytas dvigubas reguliavimas, kadangi yra aiškiai nurodyta, kokie automobiliai priskiriami N1 klasei, kokie – M1 klasei, nepriklausomai nuo ju svorio. Pareiga moketi transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokesti taip pat nepriklauso nuo to, ar konkreciu atveju automobilis veža krovini, ar ne. Automobilio paskirtis yra iregistruojama automobili registruojant VI „Regitroje“. Iš byloje esancio pareiškejo automobilio registracijos liudijimo matyti, kad mineto VW CADDY, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio kategorija – klase yra N1-BB---, kas reiškia, kad ši transporto priemone priskiriama klasei N1, tai yra kroviniams vežti, kurios bendroji mase ne didesne kaip 3,5 t (krovininis automobilis) (b. l. 10). Kodavimas BB reiškia furgonas – sunkvežimis, kurio kabina sujungta su kebulu ir turintis ne daugiau kaip 3 sedimas vietas (iskaitant vairuotoja) vienoje eileje (Valstybines keliu transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. Nr. 2B-479 isakymo „Del motoriniu transporto priemoniu ir ju priekabu kategoriju ir klasiu pagal konstrukcija reikalavimu patvirtinimo“ 16.15 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nepagristas apelianto ir tas argumentas, kad jo vairuojamame automobilyje visada buvo antra eile sedyniu ir tas automobilis buvo naudojamas statybininkams vežti i statybos objektus, ka R. J. teige pirmosios instancijos teisme (b. l. 29). Vel gi, iš byloje esancio automobilio registracijos liudijimo matyti, kad minetame VW CADDY, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), automobilyje vietu skaicius yra 2 (b. l. 10). Duomenu, kad pareiškejas teisetu budu isirenge papildomas sedynes, byloje nera. Norint pakeisti transporto priemones klase iš N1 i M1, privaloma iš gamintojo ar jo igaliotojo atstovo gauti raštiška patvirtinima, kad transporto priemoneje sumontuota stabdžiu sistema atitinka transporto priemoniu, skirtu vežti keleivius, reikalavimus, taip pat stabdžiu sertifikato, variklio skleidžiamo triukšmo, variklio išmetamuju teršalu, sedyniu tvirtinimo, diržu tvirtinimo bei diržu sertifikatu kopijas. Gavus raštiška patvirtinima ir sertifikatus, butina atlikti technine ekspertize kurios metu nustatoma, ar visos transporto priemones konstrukcija atitinka transporto priemoniu, suprojektuotu ir pagamintu vežti keleivius, reikalavimus. Atsižvelgiant i technines ekspertizes išvadas, sprendžiama, ar transporto priemone gali buti perregistruojama kaip lengvasis automobilis. Kaip matyti iš bylos duomenu, tokiu veiksmu atlikta nebuvo ir R. J. vairuojamas automobilis VW CADDY, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) VI „Regirtoje“ nebuvo perregistruotas kaip lengvasis keleivinis (M1). Todel nagrinejamu atveju, pagal galiojancius istatymus, pareiškejui, važiuojant magistraliniu keliu A1, buvo privalu susimoketi transporto priemoniu savininku ar valdytoju naudotojo mokesti.

Skunda nagrinejantis teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju teismas sprendžia, ar teisingai pritaikytas istatymas, ar ne, o pareiškejo teisingu laikomas Austrijos istatymas, kuris numato viena kriteriju visoms transporto priemonems, kurios turi moketi keliu mokesti – jo svori – negali buti taikomas. Lietuvos Respublikoje vadovaujamasi nacionaliniais teises aktais, numatanciais atitinkama reglamentavima ir kol yra nustatyta tokia pareiga, ji yra privaloma visiems istatyme išvardintiems transporto priemoniu savininkams ar valdytojams. Šiuo atveju pareiškejas R. J. pateike tik savo subjektyvia nuomone, taciau teismui nekyla abejoniu del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 29 d. nutarties ir Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdybos 2011 m. rugpjucio 3 d. nutarimo teisetumo ir pagristumo.

Išnagrinejus administracinio teises pažeidimo bylos medžiaga, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyre bylos aplinkybes, patikrino surinktus irodymus ir juos ivertino, nepažeisdamas proceso istatymu reikalavimu. Apylinkes teismas motyvuotai atsake i visus pagrindinius apelianto skundo argumentus, todel pagrindo naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nutarti nera. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-09-29 nutartis yra teiseta ir pagrista, todel paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 29 d. nutarti palikti nepakeista.

R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.