Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir S. J., atstovaujamų advokato M. S., apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-416-308/2015 pagal pareiškėjų V. M. ir S. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimą skundžia pareiškėjų V. M. ir S. J. advokatas M. S..

atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M., D.sūnaus, nuosavybės teise valdytą žemę Varėnos rajone, atnaujinti terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, susijusiems su buvusio savininko J. M., D. sūnaus, nuosavybės teise valdyta žeme Varėnos rajone, pateikti;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., D. sūnus, nuosavybės teise valdė 1 dešimtinės daržą Š. prieš trejus metus iki nacionalizacijos pirktą iš L..

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Teismas nepagrįstai taikė pareiškėjo S. J. pareiškimui LR CPK 182 str. nuostatas, kadangi S. J. nebuvo pareiškėju išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-2142-442/2016.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai yra J. M., D. sūnaus, anūkai ir kad jis per įstatymų nustatytus terminus turėjo teisę pateikti prašymus iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003-12-31. Todėl terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytiems dokumentams pateikti pareiškėjams gali būti atnaujinamas, kadangi jie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą ir dokumentus, tačiau šios galimybės nerealizavo per įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

Teismas neatsižvelgė į įstatymo leidėjo valią, 2004-10-12 įstatymo pataisą, kur Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismas turėjo vertinti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą akcentavęs, jog įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs: „Šiuo atveju, atsisakius atstatyti praleistą terminą, jam būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Pareiškėjo atstovo nuomone, išdėstytos priežastys patvirtina, kad praleistas terminas tokiomis aplinkybėmis gali būti atnaujintas.: (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. F. Serija, Nr. 253-B ir kt.).

Pareiškėjo atstovo vertinimu, buvo išnaudotos visos teisinės galimybės atnaujinti terminą prašymui ir kitiems dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryši su buvusiu savininku, pateikti, bet dokumentų paieška buvo vykdoma toliau ir buvo dedamos visos pastangos surasti dokumentus, dėl ko tik 2013 metais jiems pavyko sužinoti (nustatyti) senelio tikrus asmeninius duomenis: ne J. M., J., o J. M., D. sūnus.

Dėl pareiškėjo S. J. neveikimo: teismo posėdžio metu S. J. ir V. M. teigė, kad ieškodami nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pareiškėjai veikė kartu nepriklausomai nuo asmens, teikusio paklausimus į archyvus. Pareiškėjai mano, kad teismas, nesant kitų įrodymų, vis dėlto turėjo duotus paaiškinimus vertinti pareiškėjų naudai.

Teismo posėdžio, vykusio 2015-11-23, metu Varėnos rajono apylinkės teisme į teismo posėdį pakviesti liudytojai ir suinteresuoto asmens A. M. atstovas advokatas A. M. vienareikšmiškai patvirtino tai, kad J. M., D.sūnus, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę:

1 dešimtinės daržą Š., prieš trejus metus iki nacionalizacijos pirktą iš L.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjų atstovo nuomone, Š. kaimo žemės savininkų 1936 metų sąrašas yra neišsamus, dokumentas pateiktas į bylą ne proceso kalba (LR CPK 11 str.), todėl remtis juo negalima.

Teismas byloje neįvertino įrodymų – 2014-12-18 LCVA pažymėjimo Nr. R4-1965 ir 2015-02-26 LCVA pažymėjimo Nr. R4-2353, kurie, pareiškėjo atstovo manymu, patvirtina nuosavybės valdymo faktą, tuo pažeidė kasacinio teismo išaiškinimą dėl visapusiško bylos aplinkybių išaiškinimo.

Apeliantų argumentas, kad teismas taikė CPK 182 straipsnį, yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas bylos dalį nutraukė CPK 279 straipsnio 4 dalies pagrindu. Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad tik V. M. prašymas dėl terminų atnaujinimo nebuvo tenkinamas nutraukinat tą bylos dalį atsižvelgiant į tai, kad toks V. M. prašymas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl praleistų terminų atnaujinimo apeliantai nepateikia iš esmės kitų argumentų, nei buvo nurodę pareiškime Varėnos rajono apylinkės teismui, tik teigia, kad nesant kitų įrodymų, apeliantų parodymus teismas turėjo aiškinti apeliantų naudai.

Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad S. J. nepateikia jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurie leistų manyti, kad įstatymų nustatytais terminais veikė aktyviai ir tik dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negalėjo sužinoti, kad apeliantų senelis iki nacionalizacijos valdė žemės Varėnos rajone, taigi Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu terminų S. J. neatnaujino pagrįstai.

Suinteresuotas asmuo pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje saugomo dokumento, kurio pagrindu buvo atkuriamos nuosavybės Š. kaime, kopiją. Tuo atveju, jei apeliantai turėjo abejonių dėl minėto dokumento išsamumo, jie turėjo galimybę kreiptis į archyvus, ieškoti kitos „išsamesnės“ šio sąrašo versijos ir pateikti ją teismui, tačiau tai nebuvo padaryta.

Apeliacinio skundo teiginys, kad apklausti liudytojai ir advokatas A. M. patvirtino, jog J. M. iki nacionalizacijos valdė 1 ha daržą Š. ir 0,1457 ha Varėnos miško plotą, yra visiškai neteisingas, kadangi nei vienas apklaustas liudytojas ar advokatas A. M. tokių faktų nepaliudijo. Minėti asmenys tik pasisakė, kad J. M. galimai valdė žemės M. kaime, t. y. kitame kaime, nei įrodinėja pareiškėjai, ir jokių „vienareikšmiškų“ patvirtinimų dėl žemės valdymo Š. nebuvo.

Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė teisingą ir teisėtą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atitinkantį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-416-308/2015, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Iš administracinės bylos, prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos, matyti, kad pareiškėjai V. M. ir J. M., be kitų reikalavimų, 2006-03-03 pateikė teismui reikalavimą atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybes teises į pareiškėjų senelio J. M. (J. M.) nekilnojamąjį turtą, 3 ha žemę, esančią Varėnos rajone, M. kaime, ir pripažinti, kad prašymo pateikimo terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių;

Taip pat pareiškėjai V. M. ir J. M. prašė pripažinti, kad dėl seneliui J. M., J. (J. M.), priklaususios nuosavybės teise 3 ha žemės, esančios Varėnos rajone, M. kaime, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių ir prašė jį atnaujinti (b. l. 2–4, 1 t. adm. bylos).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjai V. M. ir S. J. patikslintu pareiškimu 2015-08-06, be kitų reikalavimų, pareiškė prašymą (1 t., b. l. 73–75):

atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M., D. sūnaus, nuosavybės teise valdytą žemę 1 dešimtinės daržą Š., pirktą prieš trejus metus iš L., ir 24 dešimtinės žemės M. kaime iki nacionalizacijos, paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui;

atnaujinti terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams, susijusiems su buvusio savininko J. M., D. sūnaus, nuosavybės teise valdyto 1 dešimtinės daržo Š., pirkto prieš trejus metus iš Latvio, ir 24 dešimtinės žemės M. kaime iki nacionalizacijos, paduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui.

Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą ir nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas; asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-7-385/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z., B. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-390/2010; kt.).

Šių nuosavybės teisių atkūrimo prielaidų (prašymo ir dokumentų pateikimo) įgyvendinimo teisė apibrėžta tokiais terminais: prašymo institucijai padavimo terminas nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys). 2004 m. spalio 12 d. priimtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti.

Pareiškėjai V. M. ir S. J. 2006-03-03 pradėjo rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu į senelio J. M., J, sūnaus, tariamai turėtą žemę M, kaime, tačiau pareiškėjų prašymas atnaujinti prieš tai aptartus terminus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-29 nutartimi atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A10-668-07).

Taip pat nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjai V. M. ir S. J. 2015-08-06 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. M., D, sūnaus, tariamai turėtą žemę Š, ir M, kaime. Šis pareiškėjų prašymas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-31 sprendimu nepatenkintas (2 t., b. l. 58).

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pripažinta, kad pareiškėjai neįgyvendino nei vienos iš prielaidų, būtinų subjektinės teisės įgyvendinimui, nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bet kuris vėlesnis, terminui pasibaigus, kreipimasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo asmeniui norimų teisinių pasekmių dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali sukelti, nebent teismas nuspręstų atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Apeliacinis teismas su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir jų nekartoja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad termino praleidimo priežasčių svarbą nustato teismas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-405/2005, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Taigi teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys.

Pareiškėjai V. M. ir S. J. svarbia termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad jie pradelsė pateikti prašymą dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo, nes klydo manydami, jog nuosavybės teisėmis žemę valdė J. M., J. sūnus, o ne, kaip teisingai nurodyta Lietuvos Valstybės istorijos archyvo 2013-12-19–2014-02-10 pažymose, kad J. M. yra D. sūnus. Tad pareiškėjai tik 2013 metų pabaigoje, praėjus daugiau nei 7 (septyniems) metams sužinojo tikrą pareiškėjų senelio velionio J. M. tėvavardį – D. (D.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie įstatymo nustatyto termino praleidimą dėl suklydimo, turėjo nustatyti tai, kad pareiškėjai sąžiningai klydo ir kad tokį suvokimą klydus pareiškėjams nulėmė jiems paaiškėję duomenys apie tikrąjį nurodyto žemės sklypo savininką. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjų argumento dėl informacijos neturėjimo apie buvusį žemės savininką svarbia aplinkybe pareiškėjų prašomam terminui atnaujinti. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodyti argumentai dėl informacijos neturėjimo, taip pat ir suklydimo nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų, iš kurių pareiškėjams staiga būtų paaiškėję, kad ginčijamą žemės sklypą valdė jų senelis J. M., D. sūnus. Priešingai, nei jie nurodė, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai galėjo išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus, kad pateikęs tam tikroms institucijoms prašymus pareiškėjas V. M. gavo reikiamą informaciją apie buvusį žemės savininką, šiuo atveju J. M. tėvo vardą. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2013-12-23 pažyma Nr. (P1-7905)P2-9064), esanti b. l. 9, 1 t., patvirtina, kad į 2013-12-03 prašymą pareiškėjui V. M. suteikta informacija, jog Varėnos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1875 m. liepos 27 d. pakrikštytas D. ir K., iki santuokos N., Matuizų sūnus vardu J. (J.), gimęs 1875-07-22 B. kaime; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-02-21 pažyma Nr. R4-265, esanti b. l. 12, 1 t., patvirtina, kad informaciją apie tai, kad M. J. (M. J.), D. (D.) sūnus, gim. 1877 m., Matuizų kaime turi 1 deš. daržą Š., pirktą prieš 3 metus iš L., be to, 5-sios mokesčių inspekcijos Vilniuje Apskrities žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde Vilniaus Trakų apskrities Valkininkų valsčiaus žemės sklypų 1936-01-27 sąraše įrašytas M. D. (M. D.), M.kaime turėjęs 24 deš. žemės, pateikta pareiškėjui V. M. į 2014-01-17 prašymą; 2014-03-12 raštas Nr. R6-18, esantis b. l. 13, 1 t., patvirtina, kad informaciją apie 2014-02-21 pažymoje Nr. R4-265 padarytas klaidas apie nekilnojamą turtą nurodant neteisingą pagrindą, kur vietoje F55 ap.10, b.674.l.77a.p. turi būti F55 ap.10,b.684.l.77 a.p., suteikta pareiškėjui V. M. į 2014-03-10 prašymą; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2013-12-17 pažyma Nr. P5-1096/ P10-2176, esanti b. l. 14, 1 t., patvirtina, kad Varėnos rajono civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1961 m. gegužės 17 d. Varėnos mieste mirė J. M., D. sūnus (85 metų amžiaus), pastaboje nurodyta, kad apie mirtį pranešė P. M., J. sūnus, gyv. Varėnos mieste, ši informacija suteikta pareiškėjui V. M. į 2013-12-13 prašymą.

Todėl apeliantų atstovo nurodytos aplinkybės dėl negalimumo nustatyti pareiškėjų senelio J. M. tėvo D.(D.) teisingų anketinių duomenų yra nepagrįstos, nes surinkti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas V. M. aktyviai reikiamų dokumentų paiešką atliko tik 2013 metais. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacija į pareiškėjo V. M. paklausimus pateikta pareiškėjui labai operatyviai, taigi dėl valstybės institucijų parengtų duomenų nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo užvilkintas. Todėl atmestinas apeliantų atstovo argumentas, kad pareiškėjai negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.

Taip pat apeliacinio teismo vertinimu, praleisto termino atnaujinimui reikšminga yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-29 nutartimi pareiškėjų V. M. ir J. M. prašymą dėl atnaujinimo termino paduoti prašymą atkurti nuosavybes teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus su buvusiu savininku J. M. atmetė (2 t., b. l. 32–34). Taigi pareiškėjas pradėjo pakartotinai rinkti informaciją apie senelio anketinius duomenis ir turimą turtą tik 2013 metais, taigi faktiškai dar po 6 metų.

Pareiškėjų atstovas teigia, jog pareiškėjai tik atsiradus galimybei realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pateikė 2015-12-16 prašymą institucijai, kuris yra prijungtoje administracinėje byloje Nr. 1-2142-442/06, b. l. 20, tačiau su šiuo argumentu sutikti negalima. Priešingai, nei teigia pareiškėjų atstovas, pareiškėjai nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Byloje yra Varėnos raj. Žemėtvarkos skyriui pareiškėjo V. M. (gyv. Varėnoje, (duomenys neskelbtini) ) 2005-12-16 surašytas prašymas pratęsti terminą nuosavybės teisių atkūrimui. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad vyksta teisminis procesas ir reikalinga pažyma dėl žemės, miško, gyvenamo namo buvusių pareiškėjo dieduko, močiutės (M. J., J. s., gim. 1874 m., M. O. (mergautinė L. O., gim. 1884 m.) M. kaime, kadangi grįžo archyvo dokumentai. Į minėtą pareiškėjo V. M. prašymą Varėnos rajono M. seniūnijos Žemėtvarkos tarnyba 2005-12-06 atsakė, kad V. M. iki nustatyto termino 2001 m. gruodžio 31 d. pirminio prašymo grąžinti žemę M. kaime nėra pateikęs. Tokia informacija atitinka paties pareiškėjo V. M. ir pareiškėjo S. J. nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybės institucijai iki šiol.

Taigi bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjai klydo dėl žemės sklypo tikrojo savininko. Atsižvelgdamas į pareiškėjų amžių (V. M. gimęs 1958 metais, pareiškėjas S. J. gimęs 1952 metais) apeliacinis teismas konstatuoja, kad jie turėjo suvokti pareigą per įstatyme nustatytą terminą pateikti dokumentus nuosavybės teisėms į žemės sklypą atkurti, tačiau šių veiksmų, nesant tam svarbių priežasčių, pareiškėjai neatliko, tad terminą praleido, todėl termino atnaujinti įstatyminio pagrindo nėra.

Apeliacinis teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atsiliepimu į pareiškėjų atstovo apeliacinį skundą, kad priimant sprendimą dėl S. J. pareiškimo, įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2142-442/2016 įtakos neturėjo. Skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad tik V. M. prašymas dėl terminų atnaujinimo nebuvo tenkinamas nutraukinat tą bylos dalį atsižvelgiant į tai, kad toks V. M. prašymas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pareiškėjai V. M. ir S. J., siekdami atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šiuo tikslu prašė nustatyti, jų manymu, juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: J. M., D. sūnus, nuosavybės teise valdė 1 dešimtinės daržą Š., pirkta prieš trejus metus iš L., ir 24 dešimtinės žemės M.kaime iki nacionalizacijos; kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2013-10-01 pažymoje Nr. (P1-5978)P2-6976 įrašyta P., iki santuokos L., M. ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2006-09-22 pažymoje Nr. (P1-10240)-10137 įrašyta O., iki santuokos L., M. vardas ir pavardė nurodo tą patį asmenį O. , iki santuokos L., M. .

Apeliacinis teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atsiliepimu į pareiškėjų atstovo apeliacinį skundą, kad pareiškėjų atstovo teiginiai, jog į bylą pateiktas 1936 m. Š. kaimo žemės savininkų sąrašas yra neišsamus, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir kad pareiškėjai galėjo pateikti duomenis, patvirtinančius paminėto dokumentą netikslumą.

Apeliantų atstovo argumentas dėl pareiškėjų atstovo ir liudytojų paaiškinimų apie J. M., D. sūnaus, nuosavybės teise valdytą žemę iki nacionalizacijos nesudaro pagrindo sutikti su atstovo išvada dėl šių įrodymų patikimumo (CPK 185 str.).

Padarytas nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio 2015-11-23 protokolo garso įrašas (1 t., b. l. 152–155) nepatvirtina pareiškėjų atstovo paaiškinimo dėl tariamai neginčytinai liudytojų paaiškinimu nustatytos aplinkybės, jog J. M. iki nacionalizacijos valdė 1 ha daržą Š. ir 0,1457 ha Varėnos miško plotą, nes apklausti liudytojai konkrečių duomenų apie J. M. žemę (jos plotą ir buvimo vietą) nenurodė, tiesiog paaiškino, jog patvirtina, kad J. M. valdė nuosavybės teise žemę galimai M., o ne Š. kaime.

Pažymėtina, jog pareiškėjų atstovo M. S. pozicija dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto byloje taip pat keitėsi. Pareiškėjų atstovas teismo 2015-11-23 posėdyje kalbėjo apie atsisakymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 24 dešimtinių žemės M. kaime ir atsisakė patraukimo byloje suinteresuotais asmenimis A. M., R. G., A. G. (1 t., b. l. 154). Tad negalima sutikti, jog visas aplinkybes ir susijusius įvykius su nagrinėjamu juridiniu faktu pareiškėjų atstovas išdėstė nuosekliai ir vienodai ir dėl to būtent pareiškėjų atstovo paaiškinimai yra labiau patikimi, nei pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, kuriuose J. M. nenurodytas 1936 m. tarp Š. kaimo žemės savininkų.

Nagrinėjamoje byloje neatnaujinus pareiškėjams termino prašymui atkurti nuosavybės teises į žemę ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, todėl nebeturi teisinės reikšmės pareiškėjų atstovo argumentai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjų senelio turtą ir pateiktų šiam faktui įrodymų vertinimo, todėl apeliacinis teismas plačiau dėl motyvų procesiniame dokumente nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 31 d. sprendimo nekeisti.