Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. B., išvadą teikiančios institucijos įgaliotam atstovui M. Ž., nedalyvaujant ieškovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui UAB „Osama“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b. l. 61), jis atlieka bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - 2015-08-24 išvadoje Nr. B6-(1.9)-2062 nurodė (b. l. 52-53), jog UAB „Osama“ neprivalėjo nurodyti ant platinamos kavos MK CAFE NATURAL (80 gramų) vartojimo instrukcijos, nes instrukciją nurodyti būtina tik tokiu atveju, jei be jos būtų sudėtinga vartoti maisto produktą, jei be jos nebūtų įmanoma teisingai vartoti produktą. Kava yra įprastinis, visuomenei puikiai žinomas maisto produktas, jos ženklinime nėra nurodyta vartojimo sąlygų, nes vidutinis vartotojas supranta tokio produkto naudojimą, šio produkto vartojamas kiekis ir būdas priklauso nuo vartotojo skonio, įpročių ir poreikio.

Išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – atstovas teismo posėdyje palaikė 2015 08 24 duotą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje ieškovas įsigijo atsakovo platinamos kavos „MK Cafe Natural“ 80 g. pakuotę (b. l. 9, 10, 15). Kartu su ieškiniu D. P. teismui pateikė M. R. raštiškus parodymus, kuriuose nurodyta, jog 2015-05-06 vakare Šiaulių tardymo izoliatoriuje ieškovas su kitais asmenimis žaidė domino, užsiplikė kavos, ją išgėrė, po kelių minučių jį supykino, jis visų akivaizdoje apsivėmė, dėl to naktį verkė (b. l. 7). Analogiškas aplinkybes prie ieškinio pridėtame rašte nurodė ir J. U. (b. l. 8). Ieškovas į bylą taip pat pateikė žaliosios kinietiškos arbatos 80 g. pakuotę (b. l. 17). Atsakovas pateikė kavos gamintojo „Strauss Cafe Poland Sp. Z o.o.“ pareiškimą, kuriame nurodyta, kad kava yra įprastinis ir populiarus produktas ir jos gėrimo būdas yra gerai žinomas, kavos prieš vartojimą apdoroti nereikia, todėl ant kavos pakuotės nėra būtina nurodyti jos vartojimo sąlygas (b. l. 31, vertimas – b. l. 32). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė 2015 08 24 išvadą dėl ginčo (b.l. 52-53).

Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais teisiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinei atsakomybei taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (reali), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 str.). CPK 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad pažeistas teisinis reguliavimas ir kartu vartotojų teisės dėl informacijos pateikimo kavos pakuotėje.

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004, 9 straipsnio „Privalomų duomenų sąrašas“ 1 dalies j punktas nustato, kad privalomai turi būti nurodoma vartojimo instrukcija, jei be jos būtų sudėtinga teisingai vartoti šį maisto produktą. Šio reglamento 27 straipsnis detalizuoja, jog maisto produkto vartojimo instrukcijos pateikiamos taip, kad maisto produktą būtų galima tinkamai vartoti. 2002 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 170 patvirtintų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30) 22.7 p. numatė, kad kai konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimo nereglamentuoja konkretus teisės aktas, ženklinant prekes pateikiami naudojimo ypatumai – jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnis numato, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ši tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Ši institucija pateikė išvadą byloje (b. l. 52-53), kurioje nurodė, kad atsakovas UAB „Osama“ neprivalėjo nurodyti ant platinamos kavos MK CAFE NATURAL (80 gramų) pakuotės vartojimo instrukcijos.

Ieškovas savo patirtą žalą kildina iš aplinkybės, jog ant kavos pakuotės nebuvo nurodytas jos vartojimo būdas, kiek kavos ir į kokį kiekį vandens dėti, todėl jis įsidėjo kavos savo nuožiūra, o kai ją išgėrė, netrukus pasijuto blogai, jį staigiai supykino ir jis kameroje buvusių žmonių akivaizdoje vėmė, dėl to patyrė gėdą, diskomfortą, emocinį stresą. Nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 1169/2011, nei Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės nenustato reikalavimo nurodyti vartojimo instrukciją ant visuotinai paplitusių ir nuo vartotojų įpročių bei skonio priklausančių produktų pakuočių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, jog kava yra įprastinis, visuomenei puikiai žinomas maisto produktas ir jos ženklinime nėra nurodytos vartojimo sąlygos, nes vidutinis vartotojas supranta tokių produktų naudojimą, šio produkto vartojamas kiekis ir būdas priklauso nuo vartotojo skonio, įpročių ir poreikių. Teismas sprendžia, jog ieškovas šioje byloje neįrodė, kad bloga savijauta atsirado nuo kavos, dėl blogos savijautos jis į medikus nesikreipė, negalavimo priežastys nebuvo nustatytos. Ieškovo pateikti liudytojų raštiški parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, kadangi liudytojų apklausa turi vykti laikantis tvarkos, nustatytos CPK 192 str. Pagrindinė liudytojų parodymų gavimo taisyklė – liudytojas apklausiamas teismo posėdyje, teisėjo ir posėdyje dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu geriausiai užtikrinamas proceso betarpiškumo principas, įtvirtintas CPK 14 str., sudaroma galimybė teismui bei dalyvaujantiems byloje asmenims užduoti liudytojui klausimus ir taip išsamiai nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis. Tik išimtiniais atvejais, kai liudytojo negalima ar jį sudėtinga apklausti teismo posėdyje, teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus įrodymus, duotus notaro akivaizdoje ir jo patvirtintus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui (CPK 192 str. 8 d.). Taigi galimybė remtis liudytojo rašytiniais parodymais yra labai ribota, taikytina tik išimtiniais atvejais, ir pateikti rašytiniai parodymai turi atitikti įstatymo reikalavimus (2015-09-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Pateikti liudijimai gali būti pripažinti reikšmingais tik išimtiniais atvejais, kai asmenį apklausti yra sudėtinga ar neįmanoma, ir tik šį asmenį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jam prisiekus ir duodant parodymus notaro akivaizdoje (CPK 192 str. 8 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas negali ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – M. R. ir J. U. raštiškus parodymus – laikyti leistinais įrodymais, t. y. atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, išdėstytus CPK 192 str. Teismas pažymi, kad asmens negalavimai gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių – neigiamo aplinkos poveikio, nervinės įtampos, apsinuodijimo maistu ir t. t., o ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad jo negalavimas atsirado būtent dėl netinkamo kavos vartojimo, dar daugiau, ieškovas neįrodė, kad ieškinyje nurodytas negalavimas iš viso buvo.

Ieškovas D. P. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Osama“ 500 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad patyrė emocinį stresą, gėdą, diskomfortą, jam pakilo kraujo spaudimas.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas, reikalaujantis priteisti neturtinę žalą, byloje turi įrodyti CK 6.250 str. 1 d. išvardintus neturtinės žalos pasireiškimo požymius, kuriuos teismas įvertina pinigais.

Šiuo atveju į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą. Tik ieškovo teiginiai, kad jis patyrė emocinį stresą, gėdą, jam pakilo kraujo spaudimas nėra patvirtinti bylos aplinkybių visuma, o vien tokių faktų išvardijimas neįrodo, kad ieškovas patyrė CK 6.250 str. 1 d. įtvirtintus neturtinės žalos išraiškos požymius, kuriuos teismas privalėtų įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įvertinus kasacinio teismo formuojamą praktiką, į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, kad jis patyrė žalą ir tuo labiau neleidžia patirtą žalą teismui įvertinti pinigais (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų atsakomybės sąlygų: neteisėtų atsakovo UAB „Osama“ veiksmų (CK 6.246 str.) ir jo kaltės (CK 6.248 str.), taip pat neturtinės žalos (CK 6.250 str.) ir atitinkamai priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), todėl deliktinės atsakomybės institutas šioje byloje negali būti taikomas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Osama“ 500 Eur neturtinę žalą, laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 185 str.). Atitinkamai netenkintinas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nurodyti ant kavos pakuočių jos paruošimo būdą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismui nusprendus atmesti ieškinį, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, pateikė įrodymus, jog turėjo 484 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Teismas nurodo, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas sumas. Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015-03-20, 8.19 p. numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis sudaro 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2015 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje bruto buvo 713,90 Eur. Atitinkamai už vieną atstovavimo valandą advokatui gali būti priteisiama 71,39 Eur suma, o vadovaujantis Rekomendacijų 5 p., kuris numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio, advokato padėjėjui – 57,11 Eur. Ataskaitoje apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas nurodyta, jog advokato padėjėjas V. B. pasirengimui ir atstovavimui 2015-10-29 Kauno apylinkės parengiamajame teismo posėdyje sugaišo 2 val. (b. l. 72), todėl maksimali suma už tokių teisinių paslaugų teikimą siekia 114,22 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisiniu reguliavimo atsakovui iš ieškovo priteistinos 404,62 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš ieškovo priteistinos teismo turėtos 5,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2; CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Osama“, į. k. 134993481, iš ieškovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 404,62 Eur (keturių šimtų keturių eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 5,20 Eur (penkių eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.