Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovams D. D. ir R. D. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia: (duomenys neskelbtini) Z. R., picerijos „Ant kampo” ir R. V., parduotuvės „Kava - arbata” savininkių prašymu; (duomenys neskelbtini) Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, (duomenys neskelbtini) perdavimo ir priėmimo aktu; (duomenys neskelbtini) socialinio būsto patikrinimo aktu; (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės raštais dėl prašymų; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu dėl informacijos; (duomenys neskelbtini) pažyma apie D. D. administracinius nusižengimus; (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Remiantis CK XXXI skyriaus nuostatomis, atsakovui yra taikoma civilinė atsakomybė, nes šiuo atveju šalis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. Iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. S. U., bylos Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu D. D. sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, nuomos mokesčių ir komunalinių paslaugų apmokėjimo bei kitų įsipareigojimų. Atsakovas šiame bute gyvenamąja vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kartu su juo šame bute faktiškai gyvena, bet nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos jo sutuoktinė R. D. Sutarties 4.1. papunkčiu nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, t. y. atsakovai D. D. ir R. D. įsipareigoja išnuomotas gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį; 4.2. papunktis nustato, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai įsipareigoja tausoti gyvenamąsias, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, palaikyti švarą ir tvarką laiptinėse, rūsiuose ir kituose bendro naudojimo vietose, taupiai naudoti vandenį, šiluminę ir elektros energiją. Šių pareigų atsakovai tinkamai nevykdo. Atsakovai D. D. ir R. D. savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ir/ar greta gyventi, taip pat gadina ir naudoja ne pagal paskirtį ieškovui, t. y. Prienų rajono savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą, socialinį atsakovui skirtą būstą. Kaip matyti iš atsakovų D. D. ir R. D. veiksmų, jie nesiėmė jokių priemonių net ir po gautų įspėjimų naudoti atsakovui D. D. skirtą socialinį būstą pagal paskirtį, nei išreiškė savo valią atsisakyti minėto būsto.

Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai pažeidė sutarties 4.1. ir 4.2. punktus dėl patalpų naudojimo pagal paskirtį ir jų tausojimo bei negadinimo. Duomenų, kad atsakovai būtų tinkamai vykdė nuomos sutartį, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai naudojosi ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa, esančia, (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jie yra nedarbingi ar turi sveikatos problemų ir dėl to negali dirbti, byloje nėra. Duomenų, kad kartu su jais socialiniame būste gyvena dėl sveikatos būklės, amžiaus pažeidžiamo asmenys ar nepilnamečiai vaikai, byloje taip pat nėra. Teismo nuomone, remiantis nurodytais duomenimis, darytina išvada, jog atsakovai savo tyčiniais veiksmais naudoja jiems suteiktą socialinį būstą ne pagal paskirtį, blogina jo būklę ir nesiima jokių priemonių būsto tvarkymui ar tausojimui. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas konstatuoja, kad sutarties nutraukimas ir iškeldinimas pripažintina proporcingomis priemonėmis, atitinkančiomis atsakovų padaryto sutarties pažeidimo sunkumą, todėl ieškinys dėl savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo tenkintinas (CK 6.610, 6.611 straipsniai).

Konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis yra nutraukta, atsakovai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) iškeldintini teismo sprendimu (CK 6.610, 6.611 straipsniai).

Tenkinant ieškinį iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas 150,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra pagal įstatymą atleista, iš kiekvieno atsakovų po 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos, priteisus iš ikvieno atsakovų atskirai (po 1,68 Eur) yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263–270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovės Prienų rajono savivaldybės ir atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iškeldinti atsakovą D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo šeimos narį – sutuoktinę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis sprendimą per 20 dienų gali apeliaciniu skundu apskųsti Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.