Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos apsaugos ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie iškeltą civilinę bylą paskelbta specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis). Per nustatytą terminą dėl pareikšto pareiškimo prieštaravimų niekas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas B. P.. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad po jo mirties turtą paveldėjo mirusiojo sutuoktinė K. P., gimusi (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas paveldėjimo liudijimas sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais; (duomenys neskelbtini) testamentu K. P. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai I. J.; K. P. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad I. J. po savo mamos K. P. mirties paveldėjo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas I. J. vardu, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą liudijimas; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma apie pastatus, patvirtina, kad po B. P. mirties pastatus paveldėjo jo žmona K. P., kuri 1989 m. (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame name gyveno iki savo mirties; (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono vyriausiojo architekto leidimas patvirtinantis, kad K. P. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad 2023 m. liepos 24 d. buvo atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-6151-5859, kadastriniai matavimai.

Byloje pateikti rašytiniai duomenys (duomenys neskelbtini) patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties pareiškėjos mama gavo leidimą statyti ir pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), kaip ir buvęs senasis namas (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame gyveno iki savo mirties, tačiau šis namas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Bylos duomenys patvirtina, kad K. P. nuo 1998 m. iki savo mirties atvirai ir nepertraukiamai valdė šį turtą, jį pastatė savo lėšomis, pastatą ji valdė teisėtai daugiau kaip 20 metų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančios civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68 straipsnis – 4.71 straipsnis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nustatytos visos CK 4.68 straipsnyje – 4.71 straipsnyje įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes K. P. nuo 1998 metų teisėtai, atvirai, nepertraukiamai namą valdė kaip savo nuosavybę, ji nebuvo registruota nekilnojamojo turto savininke, bet sąžiningai jį įgijo (pastatė savo lėšomis) ir valdė daugiau nei 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į namą, bet nė karto nepasinaudojo ta teise, tuo pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad K. P. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (CPK 533 straipsnis).

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 442 straipsnio 9 dalimi, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.