Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Č., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. solidariai 718,76 (septynių šimtų aštuoniolikos litų ir 76 cnt.) sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3000 (trijų tūkstančių) Lt sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. solidariai 945,91 (devynių šimtų keturiasdešimt penkių litų ir 91 cnt.) sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3000 (trijų tūkstančių litų) Lt sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. Č. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. solidariai 497 (keturių šimtų devyniasdešimt septynių) Lt sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 2000 (dviejų tūkstančių) Lt sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. solidariai 115,80 (vieno šimto penkiolikos litų 80 cnt.) sumą Fondo biudžetui padarytai žalai, vienam iš nukentėjusiųjų R. T., kaip dėl sveikatos sužalojimo buvusiam nedarbingam asmeniui, išmokėjus ligos pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti.

Iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. priteista lygiomis dalimis 900 (devynių šimtų) Lt suma advokatų paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. G. naudai.

Iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. priteista lygiomis dalimis 900 Lt (devynių šimtų) Lt suma advokatų paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. T. naudai.

Iš kaltinamųjų T. T., S. Č., D. Č. ir K. S. priteista lygiomis dalimis 400 Lt (keturių šimtų) Lt suma advokatų paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. Č. naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. T., D. Č., K. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 30 d., apie 03⁰⁰ val., nakties metu, kartu su T. T., D. Č. ir K. S. veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje prie Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančio restorano (duomenys neskelbtini) pastato, esančio adresu: Kauno g. Nr. 7, Ukmergės m., kur vyko E. Č. individualios įmonės darbuotojų uždaras Naujametinis vakaras, pastato, dviems iš kaltinamųjų T. T. ir K. S., kurie buvo užėję į restorano patalpų vidų apsižvalgyti, buvusiems išprašytiems iš restorano, jie (kaltinamieji T. T., S. Č., D. Č. ir K. S.) toliau stoviniavo netoli restorano (duomenys neskelbtini) paradinių durų, po ko, pradėjus skirstytis Naujametinio vakaro dalyviams, pastariesiems girdint, kaltinamieji garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir žodžiais kabinėjosi prie renginyje dalyvavusių asmenų, tarp kurių ant šaligatvio, esančio šalia restorano (duomenys neskelbtini) pastato, užsipuolė į lauką išėjusį vieną iš Naujametinio vakaro dalyvių R. G., kuriam vienas iš kaltinamųjų T. T. rankomis įsikibo į drabužius ir nukentėjusįjį parvertė ant šaligatvio, o tuo metu kiti trys kaltinamieji S. Č., D. Č. ir K. S., kiekvienas iš jų ne mažiau kaip po vieną kartą su kojomis įspyrė nukentėjusiajam R. G. į įvairias kūno vietas, dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam R. G. buvo padarytos kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies kairiame šone, dešiniame smilkinyje ir apatinės lūpos gleivinėje, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, vėl užsipuolė į lauką išėjusį kitą Naujametinio vakaro dalyvį R. T., kuriam vienas iš kaltinamųjų T. T. rankomis įsikibo į drabužius ir nukentėjusįjį parvertė ant šaligatvio, o tuo metu kiti trys kaltinamieji S. Č., D. Č. ir K. S., kiekvienas iš jų ne mažiau kaip po vieną kartą su kojomis įspyrė nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajam R. T. stojantis, vienas iš kaltinamųjų D. Č. vieną kartą su koja įspyrė nukentėjusiajam R. T. į galvą, o nukentėjusiajam vėl atsistojus T. T. vėl puolė nukentėjusįjį ir jį pargriovė ant žemės, o tuo metu kiti trys kaltinamieji S. Č., D. Č. ir K. S., kiekvienas iš jų vėl ne mažiau kaip po vieną kartą su kojomis įspyrė nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas, vienam iš kaltinamųjų K. S. su daiktu, panašiu į teleskopinę lazdą, sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam R. T. ir į galvą, dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam R. T. buvo padarytas nubrozdinimas kakle, muštinė žaizda viršugalvyje, kraujosruva kairiojo antakio srityje ir kairiojo klubo srities sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, vėl užsipuolė į lauką išėjusį trečią Naujametinio vakaro dalyvį R. Č., kuriam vienas iš kaltinamųjų T. T. rankomis įsikibo į drabužius ir nukentėjusįjį parvertė ant šaligatvio, o tuo metu kiti trys kaltinamieji S. Č., D. Č. ir K. S., kiekvienas iš jų ne mažiau kaip po vieną kartą su kojomis įspyrė nukentėjusiajam R. Č. į įvairias kūno vietas, dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam R. Č. buvo padarytas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas ir kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu visi keturi kaltinamieji T. T., S. Č., D. Č. ir K. S., savo bendrais įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Č. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas nurodo, kad byloje yra pakankamai daug abejonių dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, pažymi, jog byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, jog jis nusikaltimo nepadarė.

Apelianto teigimu, darant nusikaltimą jis nedalyvavo, necenzūrinių žodžių nevartojo. Nuteistasis pažymi, kad jis buvo nuėjęs už kampo parūkyti, todėl nuo įvykio vietos buvo maždaug 20-30 metrų atstumu, tik grįžęs pamatė gulintį vyriškį, kas jį sumušė nežino, pats jis nieko nemušė.

S. Č. savo skunde nurodo, kad nei T. T., nei D. Č., nei K. S. nenurodė, jog jis vartojo necenzūrinius žodžius, kabinėjosi prie nukentėjusiųjų ar kitaip būtų prisidėjęs prie daromo nusikaltimo.

Apelianto teigimu, nei vienas iš nukentėjusiųjų taip pat nenurodė, kad jis būtų juos mušęs. Pažymi, kad tik nukentėjusiojo R. T. žmona R. T. tariamai jį atpažino kaip smurtavusį nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Apelianto nuomone, R. T. jį atpažino tik iš nuotraukų, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d. nuostatos, kurios nustato, kad atpažinimas pagal nuotraukas gali būti daromas kai negalima parodyti paties asmens.

Nubaustojo manymu, apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kurios leidžia pagarsinti liudytojo parodymus tik tuomet kai jis yra miręs ar nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Nurodo, jog liudytojas L. Ž. į teismą neatvyko be svarbių priežasčių, todėl teismas negalėjo pagarsinti jo parodymų ir jais vadovautis priimant nuosprendį.

Apeliantas savo skunde pažymi, kad teismas pripažinęs jį kaltu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nubaustasis pažymi, kad teismas privalo įsitikinti ar įrodymai esantys byloje yra patikimi, objektyvūs ir nesuklastoti. S. Č. manymu, R. T. parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, kadangi ji yra nukentėjusiojo žmona, t.y. suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Ukmergės rajono apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl S. Č. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų teisinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau-BPK) 20 straipsnio nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplin­kai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje normoje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežasti­nis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta.

Veika pasireiškia kaip ne­pagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, visais atve­jais būtina nustatyti, kad kaltininko vei­ka turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei, t.y. kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demons­travimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti bent vienu iš alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms leisti laisvalaikį ir pan. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, dėl ko aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir pan.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Č. nuteistas už tai, kad jis kartu su T. T., D. Č. bei K. S. viešoje vietoje, t.y. prie restorano (duomenys neskelbtini) pastato, esančio Kauno g. Nr.7, Ukmergės mieste panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų R. G., R. T. ir R. Č. atžvilgiu ir tuo nežymiai sutrikdė pastarųjų sveikatą, savo įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nors apeliaciniame skunde S. Č. teigia, jog byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad jis nusikaltimo nepadarė, kad įvykio metu jis buvo nuėjęs už pastato kampo parūkyti, kad darant nusikaltimą jis nedalyvavo, necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau tokią nuteistojo gynybinę versiją paneigia bylos medžiaga, ir visų pirma nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jį patį bei jo bendradarbius užpuolė 4 vaikinai, kurie jam išeinant stovėjo restorano (duomenys neskelbtini) hole, nurodė, kad eidamas iš restorano jis turėjo pro juos praeiti (t.5 b.l.8,10, t.6 b.l.5-6), nukentėjusiojo R. T. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad tuomet kai jis išėjo iš restorano į lauką pažiūrėti, kas muša jo bendradarbį lauke pamatė 4 vaikinus, iš kurių du ankščiau jau buvo atėję pas juos į pokylių salę, kiti du jam buvo nematyti (t.5 b.l.28, t.6 b.l.7-9), liudytojos R. T. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad išeinant iš restorano hole ji pamatė 4 jaunuolius iš kurių vieną ji nurodė pažįstanti kaip T. T.. Liudytoja nurodė, jog hole stovėję jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie R. G., vėliau jau lauke prie restorano durų prie R. T. (t.5 b.l.111, t.3 b.l.128-131). Visi šie asmenys patvirtina tą faktą, kad nusikaltimo padarymo metu dalyvavo visi 4 jaunuoliai, neišskiriant ir S. Č. Todėl apelianto nurodytas argumentas, kad jis muštynių metu prie restorano nebuvo, o rūkė už pasato kampo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi prieštarauja byloje surinktiems ir apylinkės teismo įvertintiems įrodymams.

Netikėti gana nuosekliais nukentėjusiųjų R. G. ir R. T., taip pat liudytojos R. T. parodymais, teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi jų suinteresuotumas bylos baigtimi neįrodytas, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys. Byloje yra R. T. parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei fotolentelė prie minėto protokolo, iš kurių matyti, jog liudytoja R. T. atpažino S. Č. (t.5 b.l.117-121).

Faktą, kad S. Č. nusikaltimo padarymo metu buvo kartu su visais įvykio vietoje, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. Ž.. Pastarasis patvirtino tai, kad tuomet kai iš restorano išėjo R. G. ir pargriuvo ant restorano laiptų S. Č. jam padėjo atsikelti, jie tarpusavyje kalbėjo (t.1 b.l.140).

Tokiu būdu nubaustojo apeliacinio skundo argumentas, kad tik nukentėjusiojo R. T. žmona R. T. jį atpažino kaip smurtavusį nukentėjusiųjų atžvilgiu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Patikrinus bylos medžiagą konstatuotina, kad nuteistojo S. Č. parodymai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, ne tik kad buvo neišsamūs, bet ir nenuoseklūs, be to, jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

Nors apelianto teigimu, nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad jis būtų juos mušęs, tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą apeliantas įvykdė veikdamas bendrai su kitais asmenimis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apylinkės teismas tokiu būdu pažeidė S. Č. teises. Nustačius, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupės, pirmos instancijos teismas neturėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp atskirų nuteistųjų asmenų veiksmų bei sukeltų pasekmių, kadangi bendrininkai atsako už bendrais veiksmais padarytas nusikalstamas pasekmes.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog nebuvo nei vienos BPK 192 str. 5 d. nurodytos aplinkybės, dėl ko buvo daromas jo atpažinimas pagal nuotrauką, o ne gyvai, pažymėtina, jog BPK 192 str. 5 d. nuostatos taip pat numato, jog pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti, todėl šiuo atveju, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Todėl, nėra pagrindo pripažinti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų netinkamais įrodymais byloje. Tai, kad R. T. atpažino S. Č., taip pat nesuteikia pagrindo abejoti šio procesinio veiksmo patikimumu. Atkreiptinas dėmesys, kad baigus ikiteisminį tyrimą, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga nei S. Č., nei jo gynėja pastabų dėl asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų ir šių veiksmų atlikimo procedūros nereiškė.

Priešingai nei mano apeliantas, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kurios leidžia pagarsinti liudytojo parodymus tik tuomet kai jis yra miręs ar nedalyvauja dėl svarbių priežasčių, pažymėtina, jog patikrinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad baudžiamojo proceso nuostatos šiuo konkrečiu atveju pažeistos nebuvo. Byloje yra 2012 m. lapkričio 7 d. L. Ž. prašymas, kuriame nurodyta, kad jos sūnus L. Ž. atvykti į teismo posėdį liudyti negali, kadangi jis šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją (t.4 b.l.80). Tokiu būdu apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagrįstai šią liudytojo L. Ž. neatvykimo į teismo posėdį priežastį palaikė svarbia, todėl pagrįstai bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pagarsinti ankščiau paminėto liudytojo parodymai duoti ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant visus ankščiau paminėtus, teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, darytina išvada, kad S. Č. kaltė yra įrodyta. Tai kad S. Č. dalyvavimo konflikte, vykusiame 2010 m. gruodžio 30 d., apie 3⁰⁰ val., nakties metu, kartu su T. T., D. Č. ir K. S. veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje prie Ukmergės raj. vartotojų kooperatyvui priklausančio restorano „Vilkmergė“ pastato, abejonių nekelia, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. Č. apeliacinį skundą atmesti.