Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. B. T. D. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 23SD22713 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

Šalies argumentai

2.1. Jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. ir pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 21S26092 nusprendė nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiusti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, sprendimas dėl išsiuntimo). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė pakeisti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43509 (užsieniečio skunde neteisingai nurodyta administracinio sprendimo data ir numeris laikytini rašymo apsirikimu ir taisytini į 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21S26092), sumažindamas draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų nuo jo išsiuntimo dienos, likusią dalį užsieniečio skundo atmetė.

2.2. Pasikeitus aplinkybėms ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsniu, pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą persvarstyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 10K-6815 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. birželio 9 d. sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, jo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), todėl Migracijos departamentas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. VAAT pateikė skundą dėl atsakovo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo. VAAT, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-10731-596/2023 (toliau – ir VAAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas) pareiškėjo skundą tenkinti, panaikino 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas neskundė minėto teismo sprendimo.

2.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo nurodė, kad pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašyme nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje dalis, pareiškėjui naudojantis jam teisės aktais suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į jo teisinį statusą ir yra nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirtęs valstybės sieną ir neturėdamas tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, užsieniečio padarytas teisės pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip sudarantis pagrindą sprendimą dėl išsiuntimo priimti.

2.4. Sprendimas yra nelogiškas ir nepagrįstas. Pareiškėjas turi teisę dirbti ir ją realizuoja, uždirba pakankamai pragyventi, moka mokesčius, turi gyvenamąjį būstą, yra apsidraudęs sveikatos draudimu, turi plačius socialinius ryšius – sportuoja, šoka, mokosi lietuvių kalbos, todėl prašė persvarstyti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas dėl išsiuntimo nėra vykdomas ne dėl pareiškėjo kaltės, jo neįmanoma išsiųsti dėl objektyvių priežasčių (nėra galimybės gauti kelionės dokumento, nei Lietuva, nei Europos Sąjunga nėra sudariusi readmisijos susitarimo su kilmės valstybe), o atsakovas to neįvertino. Pareiškėjas negali jaustis saugus dėl savo ateities, neturi visavertės prieigos prie sveikatos paslaugų, todėl toks galiojantis sprendimas iš esmės pažeidžia proporcingumo principą.

2.5. Ribojama pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) bylas Hoti prieš Kroatiją (peticijos Nr. 63311/14) ir Sudita Keita prieš Vengriją (peticijos Nr. 42321/15). Užsienietis yra įgijęs teisę dirbti pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą, atsakovo suponuojamas reikalavimas, kad pareiškėjas įgytų teisę dirbti kitu pagrindu yra ciniškas ir nepagrįstas, nes užsienietis neturi tokios galimybės. Atsakovo vadovavimasis EŽTT 2014 m. spalio 3 d. sprendimu byloje Jeunesse prieš Nyderlandus (peticijos Nr. 12738/10) yra nepagrįstas.

2.6. Sprendimas grindžiamas pareiškėjo padarytu nusikaltimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. Pareiškėjas nėra baustas už jokį administracinį nusižengimą ar padarytą nusikalstamą veiką. Atsakovo teiginys, kad vien tai, jog toks jo padarytas teisės pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip sudarantis pagrindą sprendimui dėl išsiuntimo priimti, yra nepagrįstas. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio savaime nereiškia pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo.

2.7. Atsisakymas pakeisti sprendimą dėl išsiuntimo, nepaisant to, kad pasikeitus aplinkybėms, išnyko pagrindas taikyti išsiuntimą, iš esmės reikštų asmens nepagrįstą, neteisėtą ir neproporcingą teisių suvaržymą, atitinkamai institucijai suteiktų įgalinimų naudojimą ne pagal paskirtį ir tikslus, kuriems tokia institucija yra įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus veikti, nepagrįstą naudojimąsi valstybės valdžia, konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų pažeidimą. Atsakovas, atsisakydamas peržiūrėti savo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį pasikeitus aplinkybėms ir pareiškėjui pateikus tai patvirtinančius įrodymus, motyvuojant tuo, kad sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas pavestas kitai įstaigai, pažeidė viešojo administravimo principus. Pareiškėjas prašė ne sustabdyti sprendimo dėl išsiuntimo vykdymą Įstatymo 130 straipsnio pagrindu, o iš naujo įvertinti Įstatymo 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurios pasikeitė.

2.8. Sprendime nepateikti jokie nauji argumentai dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimo, apsiribojant tuo, kad užsieniečio teisinis statusas visam laikui įtvirtina sprendimu nustatytas aplinkybes. Tai pažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo (res judicata) principą, EŽTT praktiką, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Atsakovas negali revizuoti VAAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo nenustačius naujų aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant dėl pareigos peržiūrėti priimtą 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Šalies argumentai

3.3. Pareiškėjo nurodytas laikotarpis (2 metai) nėra pakankamas pripažinti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas dėl išsiuntimo turi būti panaikintas. Pareiškėjo išsiuntimo vykdymas nėra sustabdytas, iki 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo įvykdymo užsieniečiui yra suteiktos teisės aktuose nustatytos teisės, kuriomis pareiškėjas naudojasi, taigi atsakovas nenustatė pagrindo išvadai, kad sprendimas dėl išsiuntimo pažeidžia užsieniečio teises. Jo skunde nurodytos individualios aplinkybės (įsidarbino Lietuvos Respublikoje, sudarė būsto nuomos sutartis, šoka, mokosi lietuvių kalbos, sportuoja, uždirba pakankamai lėšų, moka mokesčius, apsidraudęs sveikatos draudimu) nesudaro savarankiško pagrindo pareiškėjui įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje arba panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo. Pareiškėjas nepagrindė turimų plačių socialinių ryšių, prie prašymo pridėta viena rekomendacija nėra pakankama pagrįsti, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra tokie stiprūs, jog galėtų sudaryti pagrindą panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį.

3.4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 2 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, 2021 m. rugpjūčio 3 d. pasiprašė prieglobsčio. Dėl jo prašymo priimtas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. VAAT 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5698-1063/2021 pakeitė 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo 3 ir 4 punktus, sumažindamas uždraudimo ir įvedimo į SIS terminus iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėjas jau nuo 2021 m. gruodžio mėnesio puikiai žino savo teisinę padėtį (nėra prieglobsčio prašytojas, Lietuvoje yra neteisėtai) ir turi būti išsiųstas, taikomas draudimas atvykti ir duomenys apie uždraudimą įvesdami į SIS sistemą. Tai, kad pareiškėjas nepageidauja išvykti pats ir laukia išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos institucijų, vertintina kaip paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis.

3.5. Pareiškėjo išsiuntimo vykdymas nėra sustabdytas, tačiau net ir sustabdžius išsiuntimo vykdymą, pareiškėjo reali situacija nepasikeistų. Įstatymo 128 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant. Pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nėra šios šalies ambasados, todėl reikia kreiptis į Vokietijoje esančią ambasadą, kuri kreipiasi į savo šalies atitinkamas institucijas dėl savo šalies piliečio grąžinimo, dėl minėtų objektyvių priežasčių užsieniečių išsiuntimas užtrunka.

3.6. Pareiškėjas cituoja EŽTT bylas Hoti prieš Kroatiją (peticijos Nr. 63311/14) ir Sudita Keita prieš Vengriją (peticijos Nr. 42321/15), tačiau konkrečiai nenurodo, kokia būtent jo teisė į privatų gyvenimą yra ribojama. Sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas yra įgijęs teisę dirbti. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka, kad minėta jo teisė įgyta pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 puntą, negali būti vertinama kaip jo teisių į privatų gyvenimą ribojimas. Pareiškėjo teisė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra apribota, jis turi teisę gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Taigi, pareiškėjo naudojimasis jam suteiktomis teisėmis (į darbą, gyvenamosios vietos pasirinkimą) nėra apribotas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl išsiuntimo.

3.7. Sprendime nėra kalbama apie pareiškėjo baudžiamąją atsakomybę. Buvo vertinamas pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas (į Lietuvos Respubliką atvyko prasidėjus masiniam užsieniečių antplūdžiui iš Baltarusijos Respublikos, neteisėtai kirto valstybės sieną, neturėjo tapatybės ir pilietybės patvirtinančių dokumentų, pateikė nepagrįstą prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo), t. y. buvo vertintas pareiškėjo elgesys, kuris kelia nelegalios migracijos grėsmę, kas ir nulėmė užsieniečio išsiuntimą. Pareiškėjas ir dabar nepateikia įrodymų, kurie paneigtų šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tik deklaratyviai nurodo, kad jis nepagrįstas. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateikti išsamūs ir motyvuoti argumentai. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Šalies argumentai

5.4. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. pateikė prašymą persvarstyti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti, pasikeitus 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis Įstatymo 128 straipsniu.

5.5. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 10K-6815 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašymą, nurodydamas, kad Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, jo vykdymas yra pavestas VSAT, todėl Migracijos departamentas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti.

5.6. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. VAAT pateikė skundą dėl atsakovo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo. VAAT, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu užsieniečio skundą tenkino, panaikino atsakovo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas VAAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo neskundė.

5.7. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašymą, Sprendimu nusprendė 2023 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti, nes pareiškėjo 2023 m. gegužės 11 d. prašyme nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje dalis, pareiškėjui naudojantis jam teisės aktais suteiktomis teisėmis, atsižvelgiant į jo teisinį statusą ir yra nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą panaikinti sprendimą dėl išsiuntimo, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirtęs valstybės sieną ir neturėdamas tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip sudarantis pagrindą sprendimui dėl išsiuntimo priimti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, peržiūrėti sprendimą dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.