- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eI2-10731-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07310-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. B. T. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. T. D. (J. B. T. D.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. T. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. 10K-6815 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą klausimą dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti išnagrinėti iš naujo; 3) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. ir pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 21S26092 nusprendė jam nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas Sprendimą apskundė, tačiau atsakovas skundo netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) neskundžiamu 2021 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu nusprendė sumažinti atsakovo Sprendimu pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų nuo jo išsiuntimo dienos, likusią apeliacinio skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad galiojantis Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl „Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės neturi įtakos prieglobsčio prašytojo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pasikeitus Sprendime nurodytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis UTPĮ 128 straipsniu, pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovui prašymą persvarstyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti (toliau – ir Prašymas), tačiau skundžiamu Raštu atsakovas atsisakė jį tenkinti, nurodydamas, kad Sprendimas yra įsiteisėjęs, jo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), todėl atsakovas neturi teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti.
Pažymi, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti prieglobsčio savaime nereiškia pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje neteisėtumo, o jo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdomas jau pusantrų metų, jis Lietuvos Respublikoje gyvena beveik dvejus metus, su Lietuva jį sieja tamprūs ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Atsižvelgdamas į jo teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje laiką, gaunamas teisėtas pajamas, mokamus mokesčius, nuomojamą būstą ir socialinius ryšius, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Raštą ir įpareigoti atsakovą klausimą dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti išnagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, kad VSAT nėra pavesta priimti sprendimus dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o pasikeitus atsakovo Sprendime nurodytoms aplinkybėms dėl UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo turi persvarstyti Migracijos departamentas.
Nurodo, kad jis turi teisę dirbti ir ją realizuoja: 2022 m. spalio 13 d. jis įsidarbino kroviku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o pratęsus užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimą, 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartis pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. Teigia, jog uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui ir moka mokesčius. Nurodo, kad turi gyvenamąjį būstą nurodytu adresu ir moka mokesčius už paslaugas, yra apsidraudęs sveikatos draudimu. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdomas jau pusantrų metų, o Lietuvoje jis gyvena beveik dvejus metus, Lietuvoje turi plačius socialinius ryšius, sportuoja, šoka, mokosi lietuvių kalbos.
Teigia, kad atsisakymas peržiūrėti sprendimą išsiųsti užsienietį, nepaisant to, kad pasikeitus aplinkybėms, išnyko pagrindas taikyti išsiuntimą, iš esmės reikštų asmens, kurio atžvilgiu išsiuntimas pritaikytas, nepagrįstą, neteisėtą ir neproporcingą teisių suvaržymą, atitinkamai institucijai suteiktų įgalinimų naudojimą ne pagal paskirtį ir tikslus, kuriems tokia institucija yra įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus veikti, nepagrįstą naudojimąsi valstybės valdžia, konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų pažeidimą.
Laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas, atsisakydamas peržiūrėti Sprendimą pasikeitus aplinkybėms ir pareiškėjui pateikus tai patvirtinančius įrodymus, motyvuojant tuo, kad jo vykdymas pavestas kitai Vyriausybės įstaigai, pažeidė viešojo administravimo principus, akcentuodamas, kad jis prašo ne sustabdyti išsiuntimo vykdymą UTPĮ 130 straipsnio pagrindu, o iš naujo įvertinti Įstatymo 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes, kurios pasikeitė. Pažymi, kad individualus administracinis sprendimas priimtas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į jį priėmusį viešojo administravimo subjektą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su Sprendimu nesutiko ir apskundė jį Migracijos departamento komisijai, kuri 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 6K-1092 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė skundą VAAT, kuris įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5698-1063/2021 (toliau – ir VAAT sprendimas) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, o likusią skundo dalį atmetė. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. pateikė atsakovui Prašymą, kuriuo prašė peržiūrėti Sprendimą ir panaikinti jo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, kad Sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį peržiūrėti ir panaikinti dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, nurodydamas, kad Sprendimo vykdymas yra pavestas VSAT.
Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis yra įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius bei turi socialinių ryšių, pažymi, kad draudimo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 130 straipsnyje, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės į šių pagrindų sąrašą nepatenka. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas Įstatymo 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jau buvo įvertinęs priimdamas Sprendimą.
Pažymi, kad ginčijamame Rašte papildomai buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jis gali teikti prašymą išbraukti arba sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką bei nurodyta tokio prašymo pateikimo tvarka, tačiau pareiškėjas, kuris yra atstovaujamas advokato, tokio prašymo nėra pateikęs, todėl, jeigu ir yra šiuo metu pažeidžiami pareiškėjo interesai, tai tik dėl jo paties neveikimo.
Laikosi pozicijos, kad ginčijamame Rašte faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, nurodyta prašymo išbraukti arba sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką tvarka, todėl, atsakovo nuomone, Raštas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023 m. liepos 17 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad atsakovo argumentas, jog Sprendimo vykdymas yra pavestas VSAT, taigi Migracijos departamentas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, nesudaro teisinio pagrindo persvarstyti priimtą sprendimą iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Teigia, kad asmeniui, manančiam, kad nebėra pagrindo toliau taikyti išsiuntimą, negali būti atimta teisė prašyti panaikinti jį pateikiant pasikeitusias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, galiojantis Sprendimas iš esmės pažeidžia proporcingumo principą.
Pažymi, jog konstatavęs, kad Įstatymas neleidžia iš naujo vertinti aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, atsakovas iš esmės nenagrinėjo jas pagrindžiančių pareiškėjo pateiktų įrodymų, todėl pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo Prašymą.
Paaiškina, kad skunde jis nesiremia Įstatymo 130 straipsnyje nurodytais pagrindais, draudžiančiais išsiuntimą, o nurodo, kad po priimto Sprendimo pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios pagal Įstatymo 128 straipsnį turi būti vertinamos priimant sprendimą dėl išsiuntimo.
Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra išvykęs ir nėra išsiųstas iš Lietuvos, todėl draudimas atvykti nėra įsigaliojęs. Paaiškina, kad Įstatymas nurodo, kad draudimas atvykti įsigalioja nuo tos dienos, kai užsienietis išvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pareiškėjas, remdamasis naujai atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėms ir Įstatymo 128 straipsniu, prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką.
Pareiškėjo nuomone, individualus administracinis sprendimas, priimtas pagal jo priėmimo metu egzistavusias aplinkybes, neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į jį priėmusį viešojo administravimo subjektą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Rašto, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo Prašymo peržiūrėti 2021 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 21S26092 ir panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S26092, kuriuo nusprendė: nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (1 punktas); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką (2 punktas); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas); įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 punktas).
Duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė skundą VAAT, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21S26092; 2) panaikinti Migracijos departamento komisijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 6K-1092, kuriuo jo skundas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (administracinė byla Nr. eI3-5698-1063/2021). VAAT neskundžiamu 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: 1) pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 21S26092 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui J. B. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 21S26092 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui J. B. T. D., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 6K-1092 dalį.
2023 m. gegužės 11 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą, kuriame, vadovaudamasis Įstatymo 128 straipsniu, prašė peržiūrėti 2021 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento sprendimą, panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, jį argumentuodamas tuo, kad: Sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdomas jau pusantrų metų; jis turi teisę dirbti ir ją realizuoja (2022 m. spalio 13 d. yra įsidarbinęs kroviku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartis pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.), Lietuvos Respublikoje gyvena beveik dvejus metus, su Lietuva jį sieja tamprūs ekonominiai ir socialiniai ryšiai; turi gyvenamąjį būstą; moka mokesčius; yra apsidraudęs sveikatos draudimu.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, jam atsakė 2023 m. birželio 29 d. raštu Nr. 10K-6815 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo peržiūrėti 2021 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento Sprendimą ir panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Pažymėjo, kad draudimo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 130 straipsnyje, o Prašyme nurodytos aplinkybės (pareiškėjas yra įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius bei turi socialinių ryšių) į šių pagrindų sąrašą nepatenka. Rašte nurodė, kad Migracijos departamentas Įstatymo 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jau buvo įvertinęs, priimdamas Sprendimą, pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, jog jis per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) gali teikti prašymą išbraukti arba sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką bei nurodyta tokio prašymo pateikimo tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. birželio 9 d. Migracijos departamento Raštu, pateikė skundą VAAT, prašydamas panaikinti atsakovo Raštą ir įpareigoti atsakovą Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) bei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis nustato, jog priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Pagal Įstatymo 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Pagal Tvarkos 5 punktą, tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Tvarkos III skyriuje įtvirtintas Kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo. Iš nurodyto reguliavimo matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas ar sutrumpinamas užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis arba išbraukiami duomenys apie užsienietį iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Migracijos departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020).
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog dėl pasikeitusių aplinkybių, kurios nurodytos Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamentas nepagrįstai netenkino jo Prašymo, nors jis pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis: nuo 2022 m. spalio 13 d. dirba kroviku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje darbo sutartis pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio 24 d.; uždirba pakankamai lėšų pragyvenimui ir moka mokesčius; turi nuomojamą gyvenamąjį būstą ir moka mokesčius už paslaugas ir nuomą; yra apsidraudęs sveikatos draudimu; Lietuvoje turi plačius socialinius ryšius, sportuoja, šoka, mokosi lietuvių kalbos (šiuo atveju pateikdamas Lietuvoje gyvenančių ir su juo bendraujančių asmenų rekomendacijas), be to, Sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdomas jau pusantrų metų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo pareigą peržiūrėti ir priimti naują Sprendimą dėl nagrinėjamu atveju aktualių Įstatymo 128 straipsnio 1 dalių 1 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių, susijusių su jo išsiuntimu ir draudimu atvykti, pasikeitimo.
Sutinkamai su Taisyklių 28.1 papunkčiu, duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, Įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas atitinkamai Migracijos departamentui arba VSAT per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu).
Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatomas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi atsižvelgti į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą.
Nagrinėjamai bylai taip pat aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, o konkrečiai 2018 m. gegužės 8 d. sprendime byloje Nr. C82/16 K.A. ir kt. suformuluotos išvados. Šio ESTT sprendimo 61 punkte nurodyta, kad pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 3 straipsnio 6 punktą ir 11 straipsnio 3 dalį, valstybėms narėms nedraudžiama panaikinti arba sustabdyti draudimą atvykti į šalį tuo atveju, jei sprendimas grąžinti nebuvo įvykdytas ir trečiosios šalies pilietis yra jų teritorijoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas skundžiamame Rašte nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, kurio vykdymas pavestas VSAT, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl Prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo peržiūrėti Sprendimą ir panaikinti jo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, tačiau nenurodė aiškių argumentų, dėl ko Prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti/panaikinti minėtą Sprendimo dalį. Tvarkos 49.1 papunktyje nustatyta, kad turi būti vertinami ne tik joje nurodyti kriterijai, bet ir visos kitos reikšmingos aplinkybės.
Migracijos departamentas Rašte lakoniškai nurodė, jog Sprendimas yra įsiteisėjęs, jį pavesta vykdyti VSAT, todėl atsakovas neturi teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, nes Įstatymo 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes jau buvo įvertinęs priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktame Prašyme yra detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios šį Prašymą bei nurodytas teisinis reguliavimas, aiškiai suformuluotas prašymas panaikinti Sprendimo dalį dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas skundžiamame Rašte neišnagrinėjo pareiškėjo Prašyme nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad jau pusantrų metų nevykdomas sprendimas jį išsiųsti, t. y. procedūra pernelyg ilgai užsitęsė, dėl to savo ruožtu prailginamas ir pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos priimant Sprendimą ir negalėjo būti nagrinėjamos, nes pareiškėjas savo Prašymą grindė naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t. y. faktinės padėties pasikeitimu, kurios sudaro pagrindą situaciją vertinti iš naujo, t. y. priimti naują administracinį sprendimą. Prašymo pateikimas suponuoja institucijos pareigą priimti naują administracinį sprendimą, Migracijos departamentas šią pareigą įvykdė netinkamai.
Sutinkamai su minėtomis Direktyvos normomis, kurios įgyvendintos Įstatyme, sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti. Taigi remiantis Įstatymu, aiškinant jį kartu su Direktyvos normomis, sprendimai grąžinti ir sprendimai dėl draudimo atvykti, yra priimami kartu, taigi yra susiję, todėl užsienietis, kuris prašo panaikinti draudimą atvykti arba sutrumpinti terminą, gali remtis motyvais, susijusiais su sprendimo dėl išsiuntimo netinkamu vykdymu. Aplinkybės dėl užsieniečio neišsiuntimo pernelyg ilgą laikotarpį, sprendžiant klausimą dėl draudimo atvykti panaikinimo arba termino sutrumpinimo, yra viena iš aplinkybių, galinčių apibūdinti tokio užsieniečio individualią padėtį, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama, nors ir nėra nurodyta Tvarkoje, numatančioje pavyzdinius kriterijus, kuriems esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus sprendimas.
Be to, Tvarka ir joje įtvirtintas Kriterijų sąrašas ir jų vertinimo tvarka priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį negali būti aiškinami taip, kad šis teisės aktas įtvirtina baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant gali būti priimamas užsieniečiui palankus/nepalankus sprendimas. Toks Tvarkos aiškinimas būtų nesuderinamas su Direktyvos tikslais. Minėta, kad pagal Direktyvą draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgiant į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, taigi kiekvieną kartą turi būti įvertinama užsieniečio individuali padėtis. Draudimas atvykti gali būti panaikintas ar sustabdytas ir dėl priežasčių, kurios nėra nurodytos Direktyvos 11 straipsnyje, t. y. ir dėl kitų priežasčių kaip nurodoma šiame straipsnyje. Toks Direktyvos 11 straipsnio aiškinimas pabrėžiamas ESTT praktikoje (ESTT 2018 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje Nr. C82/16 K.A. ir kt. prieš B. S.).
Minėta, kad remiantis Direktyva, pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią Direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas vertinti pareiškėjo Prašyme nurodytus argumentus yra esminis procedūrinis pažeidimas, todėl Raštas naikintinas.
Pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. LVAT praktikoje nurodyta, jog gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4524-520/2018).
Šiuo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamą Raštą, iš esmės nevertino pareiškėjo Prašyme nurodytų naujai atsiradusių aplinkybių, susijusių su jo išsiuntimu ir draudimu atvykti, o tik formaliai nurodė, kad Sprendimas yra įsiteisėjęs, kurio vykdymas pavestas VSAT, todėl turi būti vykdomas, bei tai, kad pareiškėjas turi teikti prašymą Tvarkos 28.1 papunktyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas tik formaliai įvertino pareiškėjo Prašymą, taip pat neįvertino individualios užsieniečio situacijos, kaip nustato Tvarkos nuostatos, o tai nesuderinama su gero administravimo principu, taip pat nenurodė aiškių argumentų, dėl ko kitos naujai atsiradusios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti draudimą atvykti ar pareiškėjo išsiuntimą. Pažymėtina ir tai, kad VSAT nepakankamas veikimas/neveikimas, nevykdant įsiteisėjusio Sprendimo dėl neišsiuntimo nėra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo Prašymo iš esmės, nenurodant tai pagrindžiančių argumentų.
Nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjo Prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Migracijos departamento Raštas naikintinas. Panaikinus šį atsakovo Raštą yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B. T. D. (J. B. T. D.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 9 d. raštą Nr. 10K-6815 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo J. B. T. D. (J. B. T. D.) 2023 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui J. B. T. D. (J. B. T. D.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) žyminį mokestį.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.