Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 163 straipsnį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 163 straipsnį ir BK 153 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinta bausme apimta bausmė, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės dalis pridėta prie 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, įskaitytas 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ir atliktos bausmės, paskirtos 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu dalį, paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinta.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. S. P. S. priteista 4 500 (keturi tūkstančiai penki šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į P. S. vardu atidarytą banko sąskaitą. Kita ieškinio dalis atmesta.

Netenkintas prašymas išdėstyti neturtinės žalos atlyginimą.

Iš R. S. priteista E. R. 660 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt eurų) išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad būdamas mažametės P. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, turėdamas teisę ir pareigą auklėti savo vaiką, būdamas atsakingas už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), sistemingai piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas vaiką, o būtent: jis tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai žemino, tyčiojosi ir užgauliojo nukentėjusiąją mažametę savo dukrą P. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ją vadindamas jos garbę ir orumą žeminančiais žodžiais „kalė“, „durnė“ ir kitais necenzūriniais, ją įžeidžiančiais žodžiais, „eik tu „nachui“ dūra, „kūrva“, šikna ir kt.“ Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo fizinį smurtą, t. y. nenustatytą skaičių kartų, ne mažiau du kartus į savaitę, smurtavo prieš mažametę dukrą P. S., ištempdamas ją už kojos, tąsydamas ją už plaukų, spardydamas jai į kojas (nuo kelio iki dubens), suimdamas rankomis jai už kaklo ir nutempdamas nuo kėdutės „pufo“, stipriai suspausdamas jos rankas, taip padarydamas mažametei mėlynes (kraujosruvas) ant rankų, t. y. tokiais savo smurtiniais tyčiniais veiksmais sukėlė mažametei P. S. fizinį skausmą. Šie R. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 163 straipsnyje.

2. Taip pat R. S. nuteistas už tai, jog tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, o būtent: jis, turėdamas tikslą tvirkinti mažametes P. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, pasinaudodamas jų bejėgiška būkle dėl mažametystės, nuo 2016 metų iki 2021 metų gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vakarais, prieš mažametei nukentėjusiajai P. S. einant miegoti, pastarajai mobiliojo ryšio telefone rodydavo vaizdus su nuogais žmonėmis, pasakodavo mažametei apie lytinius santykiavimus, apie jo matytus vaizdo įrašus, komentuodamas, kaip tam žmogui buvo smagu, ką jis darė; susitikimo su mažamete namuose metu, rodydavo jai seksualinio turinio filmus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis mažametėms nukentėjusiosioms P. S. ir A. S. rodė tvirkinamojo pobūdžio vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas nuogas vyras, pakabintas ant kablio už savo lytinių organų galva žemyn. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, mažametei P. S. siuntė seksualinio pobūdžio vaizdo įrašo nuotraukas, t. y., kurioje pavaizduotas apsinuoginęs vyras, nuleidęs apatines kelnaites, rodantis daktarui savo lytinį organą su užrašu: „daktare pas mane nestovi“, „bus korona“, nuotrauką su daiktu panašiu į lytinį organą automobilio priekaboje, nuotrauką su užrašu: „Biologija, kitai pamokai atsinešti spermos“, nuotraukas, kuriose užfiksuoti keiksmažodžiai ir amoralūs išsireiškimai, t. y., tokiu būdu tyčia atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiųjų mažamečių P. S. ir A. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusiųjų ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą. Šie R. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, R. S. nuteistas už tai, kad 1 ir 2 pastraipoje nurodytais atliktais nusikalstamais veiksmais prieš mažametę P. S., sukeldamas mažametei P. S. fizinį skausmą, ilgalaikiai, sistemingai psichiškai ir fiziškai ją gniuždydamas bei ją tvirkindamas, sutrikdė nukentėjusiosios P. S. psichinę sveikatą, jai nustatytas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl R. S. nusikalstamų veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie R. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam R. S. taikytu bausmių subendrinimo būdu. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl bausmių subendrinimo ne apėmimo būdu, o dalinio sudėjimo būdu, yra pagrįstos ir teisingos.

6. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog R. S. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 163 straipsnyje, BK 153 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose) ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu (BK 260 straipsnio 3 dalis), priskiriamos skirtingų nusikalstamų veikų kategorijoms. T. y. remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis jos skiriasi per vieną nusikalstamų veikų pavojingumo klasifikavimo kategoriją ? priskiriamos apysunkiams ir labai sunkiems nusikaltimams, todėl formaliai atitinka BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą atvejį, kuomet paskirtų bausmių subendrinimui turėtų būti taikomas apėmimo būdas. Tačiau teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kuomet esant tokiai situacijai, kai veikos formaliai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 10 straipsnio ar BK 11 straipsnio nuostatas, bendrinant bausmes buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimo būdas. Teisėjų kolegija, nesutinka su skunde nurodomais argumentais, kad dalinis bausmių bendrinimo būdas, kurį šiuo atveju pasirinko pirmosios instancijos teismas, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, galimas tik tokiais atvejais, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimų nusikalstamų veikų kategorijoms.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022). Taigi, nustatant koks konkretus bausmių bendrinimo būdas turėtų būti taikomas asmeniui, būtina atsižvelgti į konkretaus nusikaltimo pavojingumą.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nors nusikaltimas, už kurį R. S. nuteistas pirmesniu nuosprendžiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir nusikaltimai, už kurių padarymą buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, tačiau tai nesudarė pagrindo teigti, kad jie skiriasi pagal savo pavojingumą. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje R. S. padarytais nusikaltimais pasikėsinta į bejėgiškos būklės asmenų, mažamečių vaikų seksualinį neliečiamumą bei į vaiko saugumą, žalojant vaiko psichinę sveikatą, psichinį vystymąsi, jog P. S. sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog vaikų saugumas yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, o minėtu atveju R. S. disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti nėra pavojingesnė nusikalstama veika už jo padarytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kaip ir su nukentėjusiųjų atstovės advokatės Miglės Petronienės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje pateiktais argumentais, jog nuteistasis atliko nusikalstamus veiksmus prieš itin pažeidžiamus asmenis – vaikus, o būtent prieš jo paties mažamečius vaikus, jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Sutiktina, jog nukentėjusiųjų gebėjimą adekvačiai ir aktyviai priešintis nuteistojo veiksmams sunkino jų amžius, menka gyvenimiška patirtis, prieraišumas prie tėvo, susiklosčiusios aplinkybės, kurių metu vaikai negalėjo užkirsti jų atžvilgiu taikomo netinkamo, neteisėto elgesio, dėl ko skundžiamame nuosprendyje nuteistojo veiksmai nustatyti kaip nusikalstami, sukėlę neigiamas pasekmės vaikų normaliam gyvenimui, vystymuisi.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo yra pagrįstos ir detaliai argumentuotos. Pastebėtina ir tai, kad be pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų dėl veikų pavojingumo, jog jos šiuo konkrečiu atveju nėra tokios skirtingos, patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu įvertinus tiek nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes ir jos pavojingumą, tiek R. S. asmenybę, buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės paskyrimą, ir R. S. už šio nusikaltimo padarymą buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė yra net 5 kartus mažesnė už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, akivaizdu, jog tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms priskiriamos R. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra esmingai besiskiriančios pagal savo pavojingumą.

10. Pažymėtina ir tai, kad bausmė asmeniui turi būti teisinga ir tinkamai individualizuota. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Kaip jau paminėta, pirmosios instancijos teismas taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir prie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus subendrintos bausmės dalį ? 6 mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę nustatė laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. T. y., už tris R. S. padarytus apysunkius nusikaltimus buvo pridėta tik 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės ir tokia bausmė yra itin švelni. Neatmetama galimybė, jog teismai, spręsdami R. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir vertindami jo asmenybės ir visų nusikaltimų pavojingumą vienoje byloje (o ne taip kaip šiuo atveju ? viena byla nagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kita ? Vilniaus miesto apylinkės teisme), taikydami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas būtų paskyrę ženkliai didesnę nei 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo konkrečiu atveju formaliai pritaikius bausmių apėmimo bendrinimo būdą ir paskyrus galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašo nuteistojo gynėja, nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir tai formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas.

11. Taigi, atsižvelgdama į aukščiau aptartą teismų praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, jog R. S. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, iš esmės nesiskiria savo pavojingumu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas ir prie Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus subendrintos bausmės dalį ? 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę subendrintą bausmę nustatė laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pridedamos bausmės dalis, kaip jau paminėta, yra itin maža, jos dar labiau mažinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.