Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinavos aidas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinavos aidas“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios apsaugos inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alinavos aidas“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma: 1) įpareigoti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) nušalinti Gyvosios apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotoją D. S. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje; 2) atlikti minėtam pareigūnui neeilinę atestaciją dėl tinkamumo užimti pareigas ir dirbti valstybės tarnyboje.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vertinant Bendrovės keliamo ginčo pobūdį, pažymėta, kad Inspekcijos viršininkas pareiškėjo atžvilgiu jokio viešojo administravimo akto, kuriuo būtų pažeistos jos teisės bei teisėti interesai, nėra priėmęs, todėl pripažinta, kad tarp Bendrovės ir Inspekcijos viršininko ginčas, kuris galėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka, nėra kilęs. Pažymėta ir tai, kad skundo reikalavimu, kuriuo prašoma įpareigoti Inspekcijos viršininką nušalinti D. S. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, yra siekiama ginti administracinėn atsakomybėn traukiamos R. R., o ne Bendrovės teises bei teisėtus interesus. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ginčo atveju – R. R.) teisę į teisminę gynybą realizuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka skųsdamas jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio pažeidimo byloje ir toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog, nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą (Bendrovė tai įvardija atestacija) dėl valstybės tarnautojų galimai netinkamų pareigų vykdymo, tačiau jie neturi teisės apskųsti įstaigų vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, siekiantys inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkrečius institucijos vadovo šiuo klausimu priimtus sprendimus, o tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A552-2745/2012, Nr. AS492-23/2012 ir kt.). Taigi Inspekcijos atsakymas R. R. pripažintinas informacinio pobūdžio raštu, nėra sietinas su jos teisių pažeidimu, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrovės keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas, todėl skundą priimti atsisakyta (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Inspekcijos 2015 m. balandžio 29 d. pakartotinis šaukimas patvirtina, jog UAB „Alinavos aidas“ direktorė buvo šaukiama kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvykti į Inspekciją pas viršininko pavaduotoją D. S. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodo, jog UAB „Alinavos aidas“ direktorei R. R. atvykus į Inspekciją protokolo surašymui, D. S., turėjęs surašyti protokolą, su ja elgėsi nemandagiai ir nepagarbiai, jos prašymas nušalinti minėtą asmenį nuo bylos tyrimo nebuvo tenkintas. Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės pareiškėjas siekia Gyvosios apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojo D. S. nušalinimo ne nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, o nuo dalyvavimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje yra nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės – turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus (ATPK 272 str. 1 d.). ATPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad (ATPK) kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui, BPK 57 straipsnyje įtvirtinta nušalinimo teise bei BPK 58 straipsnyje įtvirtintais nušalinimo pagrindais. Taigi reikšdama nušalinimą UAB „Alinavos aidas“ direktorė pasinaudojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam pareigūnui, todėl sprendimas, kuriuo buvo išspręstas UAB „Alinavos aidas“ direktorės D. S. pareikštas nušalinimo klausimas, nelaikytinas viešojo administravimo subjekto atliekant viešąjį administravimą priimtu sprendimu, o laikytinas sprendimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo teisenoje. Atitinkamai administracinis teismas neturi teisės spręsti dėl reikalavimų, kuriais siekiama įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nutarimas, kuriuo išspręstas nušalinimo klausimas, yra procesinio pobūdžio. Toks nutarimas yra tarpinis procesinis sprendimas, kurio apskundimas teismui nenumatytas. Argumentai dėl šio sprendimo gali būti pareikšti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, dėl kurių teismas pasisakytų priimdamas galutinį sprendimą. Taip būtų užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-115/2013).

Be to, tiesa, jog Inspekcijos viršininkas pareiškėjo UAB „Alinavos aidas“ atžvilgiu jokio viešojo administravimo akto, kuriuo būtų pažeistos jo teisės bei teisėti interesai, nėra priėmęs, šiuo atveju matyti, jog UAB „Alinavos aidas“ kreipiasi į teismą, norėdamas apginti UAB „Alinavos aidas“ direktorės R. R. neva pažeistas teises. Primintina, jog vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą nepagrindė, jog tarp Bendrovės ir Inspekcijos yra kilęs ginčas, kuris galėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas skunde prašo atlikti D. S. neeilinę atestaciją dėl tinkamumo užimti pareigas ir dirbti valstybės tarnyboje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012, 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013). Piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Kita vertus, pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas šiuo atveju taip pat neturi galimybės įpareigoti atsakovą tai padaryti (ABTĮ 88 str.). Taigi šiuo atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alinavos aidas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.