- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- 2-766-341/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-523-00243-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- M. Ž.
dalyvaujant ieškovei A. Ž., nedalyvaujant atsakovui M. Ž., dalyvaujant Institucijos – Vilniaus rajono VTAS atstovui D. Charitonovui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovė nurodė, kad santuoka tarp ieškovės A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Ž. (a.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1. Dėl santuokos nutraukimo motyvų. Pirmus kelis metus po santuokos sudarymo su atsakovu sutarė pakankamai gerai, vedė bendrą ūkį, augino sūnų M. Deja, metams bėgant, išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, vaiko auklėjimą. Gimus antrajam sūnui, santykiai su atsakovu visiškai pašlijo. Atsakovas tapo irzlus, priekabus, jis nebejautė jai meilės ir pagarbos, nebeatliko šeimyninių pareigų, keldavo nepagrįstus konfliktus, dėl to namuose nuolat tvyrojo įtampa. Prieš 2 metus atsakovas paliko šeimą ir išėjo iš namų. Retkarčiais atsakovas paskambindavo vaikams, pabendraudavo su jais, bet jau nuo 2010 m. rugsėjo mėn. jis nebeskambina net vaikams ir jais nebesidomi. Faktiškai 2 metus su atsakovu nebendrauja, jai nežinoma jo gyvenamoji vieta. Daug kartų prašė jo pinigų vaikų išlaikymui, motyvavo, kad susirgo sunkia onkologine liga (ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini)), kad gydymui ir operacijai reikia didelių lėšų, bet atsakovas atrėžė, kad yra pats bedarbis ir jokių lėšų vaikų išlaikymui neturi, kad pats yra išlaikomas savo sugyventinės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio mėn. 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-207/2008 (S) konstatuota: „Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės". Remiantis CK 3.26 str., vienas iš pagrindimų sutuoktinių tarpusavio elgesio principų - lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą. CK3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsakovas paliko šeimą, neteikia jai moralinės ir materialinės paramos, yra neištikimas, jis nebejaučia ieškovei meilės ir pagarbos, yra jai nelojalus dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) -tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Esant išvardytoms aplinkybėms, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškinyje išdėstytas aplinkybes paliudys liudytojai.
2. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, nuostatas. Ieskovė gerai prižiūri ir auklėja sūnus M. ir L., teikia jiems išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas. Prašo po santuokos nutraukimo vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)
3. Dėl vaikų išlaikymo.
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio l dalis). Sutuoktinių atsakomybė vaikų atžvilgiu išlieka tiek santuoką sudarius, tiek ją nutraukus. Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis , sąlygas. Šiuo metu ieškovės pajamas sudaro 523 Lt socialinė pašalpa ir 52 Lt išmoka vaikams. Be to, serga (duomenys neskelbtini), nemažai lėšų reikia gydymui. Atakovo pajamos ieškovei nežinomos. Pažymi, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras, turintis aukštąjį inžinieriaus-elektriko išsilavinimą, todėl atsakovo darbo susiradimas objektyviai priklauso tik nuo jo paties ir tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis yra objektyviai sunki. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyje vartojama sąvoka „turtinė padėtis" aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę užsidirbti, t.y. darbinį potencialą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodama šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtiniai padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, ir konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai, nustatydami priteistą išlaikymo dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo, būdamas darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą. Toks LR CK 3.192 str. 2 ir 3 dalių aiškinimas atitinka taip pat ir prioritetinius vaiko interesus bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvo (motinos) gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus imperatyvas; tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu taip pat pripažintinas priežastimi, nepateisinančia išlaikymo dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m, gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790, 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to, teismui nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi., kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams Mantui ir Lukui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia jam išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, ieškovei tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais. nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., 'bylos Nr. 3K-3-259/2004), prašo, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei ieškovės sunkią sveikatos būklę, išlaikymo dydžio vertę nustatyti skaičiuojant po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinių išmokų ir iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki jų pilnametystės po 500 Lt (penias šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui. Mano, atsakovo esama sveikatos būklė, darbinis potencialas bei turtinė padėtis leidžia jam prisiimti didesnę vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dalį ir tai atitinka proporcingumo principą (LR CK 3.192 str.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau nei 2 metus visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, vadovaudamasi LR CK 3.200 str., prašo priteisti iš atsakovo vaikų neteikto išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 24 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Bendra išlaikymo įsskolinimo suma 19 200 Lt (24 mėn.X400 Lt X 2 vaiku = 9600 Lt). Prašo paskirti vaikų M. Ž. ir L. Ž. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)
4. Dėl tarpusavio išlaikymo.
Sau išlaikymo neprašo, atsakovui išlaikymas nereikalingas.
5. Dėl turto padalijimo.
Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytas keleivinis automobilis VW GOLF, pag. m. 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 660 Lt, nustatyta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamą lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos šaltinį www.epmprekis.lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka M. Ž. (a.k, (duomenys neskelbtini)Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2008-07-16 Pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeistas AB SEB bankui ir kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Lt, nustatyta pagal VĮ „Registrų centras" viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)
6. Turto balansas.
Santuokoje įgyto turto vertė 31 660 Lt. Ieškovei tenka 31 000 Lt vertės turtas, atsakovui -660 Lt. Turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.118). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių galima nukrypti tik tam tikrais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1-2 dalys). CK 3.123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vienas iš veiksnių, kuriam esant yra priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo - vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas jau daugiau nei 2 metus paramos šeimai neteikia, neprisideda prie būsto, kuriame kartu gyvena, mokesčių. CK 3.123 straipsnio l dalyje įtvirtinti kiti veiksniai, kuriems esant yra priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo - nepilnamečių vaikų interesai bei vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė. Būtent tėvams ir tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, pagal jų gebėjimus ir finansines galimybes. Neturėdama gyvenamosios vietos, nesugebės pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Be to, yra silpnos sveikatos, serga (duomenys neskelbtini), yra nedarbinga (nustatytas 60% nedarbingumo lygis), Atsižvelgdama į išdėstytą, prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti didesnės vertės turto dalį.
7. Dėl kreditorių.
Ieškovė kreditorių neturi.
Visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko (į.k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) sudarytą 2008-07-31 kredito sutartį Nr. 1450818012917-35,- po santuokos nutraukimo prašo palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles kreditoriui AB SEB bankas M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai.Ieškovei žinoma, kad atsakovas buvo įsiskolinęs bendrovei UAB „Omnitel" už mobiliojo ryšio paslaugas. Bendrovė jai į namus kelis kartus buvo atsiuntusi pranešimus., kad atsakovas jai yra skolingas. Teismo prašo atsakovo skolą kreditoriui UAB „Omnitel" pripažinti asmenine atsakovo skola. Kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Omnitel" apie teikiamą ieškinį dėl santuokos nutraukimo informuoti (LR CK 3.126 str.). Pridedamas pranešimas kreditoriui ir patvirtintas pašto siuntų lydraštis dėl pranešimo išsiuntimo.
8. Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę pavarde – Ž., atsakovui -Ž.
9. Dėl galimybės susitaikyti.
Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės tęsiasi daugau nei 2 metus. Visą šį laiką atsakovas šeima nesirūpino ir nesidomėjo. Dėl to santuokinis gyvenimas ir šeimos išsaugojimas yra neįmanomas, susitaikymo terminas neturėtų prasmės ir būtų netikslingas, todėl prašo teismo nenustatyti termino susitaikymui.
Ieškovė, atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytus motyvus ir vadovaujantis LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.35 str., 3.60 str., 3.62 str., 3.117 str., 3.123 str., 3.170 str., 3.174 str., 3.185 str., 3.192 str., 3.194-3.196 str,, 3.200 str., teismo prašė:
Santuoką tarp ieškovės A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui.Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)Iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki jų pilnametystės po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k, (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 19 200 Lt.Po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalauja, atsakovui išlaikymas - nepriteistinas.Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Ž., atsakovui - Ž.Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytą keleivinį automobilį VW GOLF, pag. m. 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 660 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2008-07-16 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įkeistas AB SEB bankui ir kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)Visus sutartinius įsipareigojimus pagal M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas (į.k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) sudarytą 2008-07-31 kredito sutartį Nr. 1450818012917-35,- po santuokos nutraukimo palikti M. Ž. (a.k, (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles kreditoriui SEB Vilniaus bankas M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai.Atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skolą UAB „Omnitel" (į.k. 110305282, T.Ševčenkos g. 25, Vilnius) pripažinti asmenine M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skola.Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį, o pasinaudojus advokato paslaugomis, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikęs.
Šalies argumentai
Vilniaus rajono VTAS, išvadą teikianti institucija, savo išvadoje pagal ieškinį nurodė, kad A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriame prašo nutraukti santuoką su atsakovu, nustatyti nepilnamečių vaikų M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 500 Lt iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo 19200 Lt įsiskolinimą už išlaikymo neteikimą nepilnamečiams vaikams, padalinti santuokos metu įgytą turtą, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovės asmeninėn nuosavybėn paskiriant butą. Ieškovė nurodo, kad po santuokos, bėgant metams, išryškėjo ieškovės ir atsakovo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą materialines ir dvasines vertybes, vaiko auklėjimą gimus antrajam sūnui, santykiai su atsakovu visiškai pašlijo, atsakovas tapo irzlus, priekabus, nebejautė meilės ir pagarbos ieškovei, nebeatliko šeimyninių pareigų, keldavo nepagrįstus konfliktus. Ieškovės teigimu, prieš 2 metus atsakovas paliko šeimą ir išėjo iš namų, retkarčiais atsakovas paskambindavo vaikams, pabendraudavo su jais, bet jau nuo 2010 m. rugsėjo mėn. jis vaikais nebesidomi, apie 2 metus ieškovė su atsakovu nebendrauja, atsakovas paramos šeimai neteikia. Ieškovė su vaikais gyvena sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Butas su patogumais, sanitarinės ir buities sąlygos geros. Ieškovės teigimu, šiuo metu jos pajamas sudaro 523 Lt socialinė pašalpa ir 52 Lt išmoka vaikams, ieškovė yra silpnos sveikatos, serga (duomenys neskelbtini), yra nedarbinga. Jokios neigiamos informacijos apie ieškovę skyrius neturi. Atsakovo gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)Vilniaus r.
1. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. 1 d.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium, apžvalgoje (teismų praktika, 2002 m. Nr. 17, p. 347-398) nurodyta, kad: „atkreiptinas teismų dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims". Pabrėžia, kad tai, jog mažamečių vaikų interesams labiau atitiks motinos globa, nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui. Kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, kurie nuolat gyvena su motina, be to, vienas iš jų - L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ikimokyklinio amžiaus, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
2. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
LR CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikydamas materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl skyrius kol kas negali pateikti galutinės išvados išlaikymo dydžio klausimu, bet, siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, mano, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis už 400 litų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 plenarinėje sesijoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-l 86/2010, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi buti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z T. v. R. T. irki, bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Jei atsakovo įsiskolinimas bus įrodytas, įsiskolinimo priteisimas iš atsakovo galimas, vadovaujantis vaikų interesais, įstatymo normomis bei Aukščiausiojo teismo formuojama praktika.
3. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Dalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovė prašo priteisti jai dviejų kambarių butą.
Motyvuojamoji dalis
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Turto rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-20 Civilinė byla Nr. 3K-3-49/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 plenarinėje sesijoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-l86/2010, formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d, nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Dalinant santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 sausio 15 d. nutartis, priimta byloje J. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-66/2003, 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta byloje O. P. v. V. P., bulos Nr. 3K-3-1334/2002, 2001 m. kovo 28 d. nutartis, priimta byloje V. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-365/2001), vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali būti priteisiama didesnė dalintino turto dalis. Šioje byloje, ginant nepilnamečių vaikų interesus, atsižvelgiant į ieškovės materialinę padėtį dalinant santuokoje įgytą turtą, mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę šio turto dalį. Jeigu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po tėvų santuokos nutraukimo bus nustatyta su motina, tai, šiuo atveju, ieškovė turės teisę prašyti sau priteisti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, ir tokį prašymą skyrius palaikys. Dalintinas butas yra įkeistas AB SEB bankui. Ieškovės teigimu, atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo. Jeigu butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa ir kito nekilnojamojo turto jis neturi, tai taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.) bei CK 3.127 str. 3 d. ir atsižvelgiant į teismų praktiką mano, kad visas butas gali atitekti ieškovei, jeigu atsakovas sutiks palikti visą butą ieškovei. Priešingu atveju, butas gali būti padalintas natūra nelygiomis dalimis, priteisiant ieškovei didesnę turto dalį, arba visas butas gali būti paliktas ieškovei, kuri turės sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už atitekusią jai atsakovo turto dalį. Kiti ieškinyje išreikšti prašymai (santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės, kreditorinių įsipareigojimų padalinimas ir t. t.) nėra skyriaus kompetencijos ribose, todėl prašo šiuos klausimus spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Vadovaujantis CPK 252 straipsnio nuostata, pateiks savo galutinę išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Teismo posėdyje 2011-07-18 ieškovė prašymu dėl reikalavimų patikslinimo nurodė, kad tikslina ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, kur galutiniais ieškinio reikalavimais teismo prašo:
Santuoką tarp ieškovės A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)Iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki jų pilnametystės po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant išieškojimą nuo ieškinio padavimo dienos 2011-01-24, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo reikalavimų priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k, (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 19 200 Lt. atsisako.Po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalauja, atsakovui išlaikymas - nepriteistinas.Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Ž., atsakovui - Ž.Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytą keleivinį automobilį VW GOLF, pag. m. 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 660 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Kompensacijos už automobilį nereikalauja.Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2008-07-16 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įkeistas AB SEB bankui ir kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Lt, - po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)Visus sutartinius įsipareigojimus pagal M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas (į.k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) sudarytą 2008-07-31 kredito sutartį Nr. 1450818012917-35,- po santuokos nutraukimo palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles kreditoriui SEB Vilniaus bankas M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai.Atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skolą UAB „Omnitel" (į.k. 110305282, T.Ševčenkos g. 25, Vilnius) pripažinti asmenine M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skola.Kiekviena iš šalių pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais su patikslintais 2011-07-18 galutiniais ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad iš esmės laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, nes šeimyniniame gyvenime nėra iš esmės vieno kalto dėl santykių nutrūkimo. Prašė nenurodyti santuokos nutraukimo priežasčių teismo sprendime.
Kadangi patikslinti ieškovės reikalavimai nepablogina kitos šalies teisinės ir turtinės padėties, iš esmės nepažeidžia kreditorių interesų, todėl teismas laiko, kad iš esmės galima nagrinėti bylą pagal pateiktus ieškovės byloje patikslintus ieškinio reikalavimus /CPK 376 str./.
Atsakovui apie teismo posėdį žinoma /CPK 130 str./.
Vilniaus RVTAS atstovas patikslintam ieškiniui neprieštaravo.
Apklaustas nepilnametis M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje parodė, kad gyvena kartu su ieškove ir toliau nori gyventi su mama. Kadangi teismo posėdžio metu mažametis L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl amžiaus, šis nepilnametis asmuo teismo apklaustas nebuvo /CK 3.177/.
Teismas laiko, kad ieškinys ieškinio galutinio reikalavimo apimtimi tenkintinas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo.
Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos tarp šalių sudarytai santuokai nutraukti, nes bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str.).
Teismo posėdžių metu ieškovės paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) faktiškai iširo, nes šalys gyvena atskirai, duomenų apie atsakovo faktinę buvimo vietą nėra, ieškovė šeimos atkurti nenori, todėl nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi normalų santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkys ūkį, taigi šeimos išsaugoti nebėra galimybės (CPK 384 str. 6 d.). Ieškovė galutinai teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir kt. Ieškovė nurodo galutinai, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Kitų įrodymų byloje nėra pateikta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, t.y. šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės /CK 3.63 str./.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikų išlaikymo
Teismas laiko, kad ginčo vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir priteistinas pastariesiems išlaikymas pagal ieškovės galutį ieškinio reikalavimą remiantis galiojančiais įstatymais ir faktine bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalių vaikai gyvena kartu su ieškove. Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su vienu iš tėvų, vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 str. 1 d.), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Kadangi, remiantis bylos medžiaga, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, kurie nuolat gyvena su motina, be to, vienas iš jų - L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra ikimokyklinio amžiaus, teismas laiko, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Be to, atsakovo buvimo vieta pagal bylą nėra žinoma. LR CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikydamas materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, bet, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktiką, teismas laiko, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis už 400 litų. Todėl teismas laiko, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistina nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas iki jų pilnametystės po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant išieškojimą nuo ieškinio padavimo dienos - 2011-01-24, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kadangi ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k, (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 19 200 Lt., toks ieškinio reikalavimas priimamas teismo ir byla šioje dalyje nutrauktina /CPK 293 str. 1 d. 4 p./.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalauja, atsakovui išlaikymo prašo nepriteisti. Teismas laiko, kadangi santuoka tarp šalių nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl vienam iš kito išlaikymas šalims nepriteistinas /CK 3.70 str./.
Dėl šalių pavardžių nutraukus santuoką
Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti santuokinę pavardę - Ž, atsakovui - Ž. Ieškovės šis reikalavimas tenkintinas /CK 3.69 str./.
Dėl šalių turto padalijimo, turto balanso ir kreditorių.
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.) bei į tai, kad dalintino turto balansą sudaro kilnojamieji daiktai, turtas sutuoktiniams padalijamas natūra, mažesnę turto dalį tenkančiam natūra sutuoktiniam priteisiant kompensaciją. Remiantis bylos medžiaga, šalių santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytas keleivinis automobilis VW GOLF, pag. m. 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 660 Lt, nustatyta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos rekomenduojamą lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos šaltinį www.epmprekis.lt, . Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2008-07-10 Pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įkeistas AB SEB bankui ir kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Lt, nustatyta pagal VĮ „Registrų centras" viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį. Ieškovė nurodo, kad pastarajai žinoma, kad atsakovas buvo įsiskolinęs bendrovei UAB „Omnitel" už mobiliojo ryšio paslaugas. Bendrovė jai į namus kelis kartus buvo atsiuntusi pranešimus., kad atsakovas jai yra skolingas. Remiantis bylos medžiaga kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Omnitel" apie teikiamą ieškinį dėl santuokos nutraukimo informuoti (LR CK 3.126 str.). Kreditoriai pagal ieškinį byloje nepateikią jokių argumentų pagal bylą ir ieškinio reikalavimus.
Teismas laiko, kad ieškovės reikalavimai galutinio ieškinio reikalavimo apimtimi tenkintini, santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytą keleivinį automobilį VW GOLF, pag. m. 1989, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 660 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė kompensacijos už automobilį nereikalauja, todėl kompensacija, aukščiau nurodyto pagrindais ieškovei nepriteistina. Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2008-07-10 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įkeistas AB SEB bankui ir kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Lt, - po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise priteistinas po ½ dalį A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) kas atitinka tiek šalių interesus, ieškovės reiškiamą reikalavimą tuo pagrindu ir bendrus įstatymų reikalavimus tuo pagrindu. Teismas taip pat laiko, kad visi sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui pagal M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas (į.k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) sudarytą 2008-07-31 kredito sutartį Nr. 1450818012917-35,- po santuokos nutraukimo palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles kreditoriui SEB Vilniaus bankas M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai yra nepažeidžiantys nei šalių , nei kreditoriaus turtinių teisių ir pareigų, remiantis kreditavimo sutartimi, pačios ieškovės valia.
Atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skola UAB „Omnitel" (į.k. 110305282, T.Ševčenkos g. 25, Vilnius) pripažintina asmenine M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skola, kadangi teismas laiko, kad tai taip pat bedra tvarka nepažeis kreditoriaus teisių ir interesų, tuo labiau, kad pats kreditorius tuo klausimu nepasisakęs, o byloje yra tik pačios ieškovės nuoroda į tas faktines aplinkybes, kad atsakovas yra nurodyto UAB „Omnitel" subjekto kreditorius/ CK 3.126 str./.
Kadangi ieškovė sutinka ir nurodo, kad kiekviena, iš šalių pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajams priteistina už turtinį reikalavimą 465 lt, už išlaikymo priteisimą – 288 lt ir pašto išlaidų valstybei- 11,98 lt, t.y. viso 764,98 lt /CPK 80, 85, 93, 96 str., b.l.55/.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Patikslintą ieškovės ieškinio reikalavimą tenkinti.
Santuoką tarp ieškovės A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), - nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)Iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iki jų pilnametystės po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant išieškojimą nuo ieškinio padavimo dienos 2011-01-24, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Po santuokos nutraukimo išlaikymas šalims viena kitai nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Ž., atsakovui - Ž.Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įgytą keleivinį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 660 Lt, - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Kompensacijos už automobilį ieškovei A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepriteisti.Santuokoje M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 2008-07-10 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įkeistas AB SEB bankui ir kurio vidutinė rinkos vertė 31 000 Lt, - po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini)Visus sutartinius kreditorinius įsipareigojimus pagal M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas (į.k. 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius) sudarytą 2008-07-31 kredito sutartį Nr. 1450818012917-35,- po santuokos nutraukimo palikti M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) Sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju pagal prievoles kreditoriui SEB Vilniaus bankas M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsako solidariai.Atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skolą UAB „Omnitel" (į.k. 110305282, T.Ševčenkos g. 25, Vilnius) pripažinti asmenine M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) skola.
Nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo priteisimo iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k, (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 19 200 Lt.
Priteisti iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 764, 98 Lt valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus rajono apyl. teismo 2011-01-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl priteisimo iš atsakovo M. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir L. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki jų pilnametystės po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant išieškojimą nuo ieškinio padavimo dienos 2011-01-24 iki bus priimtas teismo sprendimas.
Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Sprendimo nuorašą pasiųsti atsakovo kreditorių, CHĮ žiniai.