Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK 281) str. 3 d. ir nuteista laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams; pagal BK 144 str. ir nuteista laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas nuteistajai atidėtas 2 metams ir ji įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. BK 68 str. pagrindu T. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metus.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo S. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: turtinei žalai atlyginti (už akinius) iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo S. J. naudai priteista 127,44 eurų; neturtinei žalai atlyginti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo S. J. naudai priteista 2000 eurų, iš T. K. – 15 000 eurų, į neturtinės žalos atlyginimą įskaitant kaltinamosios T. K. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestus 700 eurų, po nuosprendžio įsiteisėjimo pervedant juos iš kaltinamosios priteistai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteista už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 11 d., apie 19.06 val., Vilniuje, vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama Liudo Giros gatve link S. Stanevičiaus gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių ir 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus eismo dalyviams, tai yra, važiuodama L.Giros gatve, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, priartėjusi prie ties L.Giros g. pastatu Nr. 80, stovinčiu automobiliu Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesulėtino greičio, apvažiuodama šį automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono ir partrenkė prie automobilio Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvusį ir priekinį kairį ratą keitusį S. J., dėl ko pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Ji gi, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 19.06 val., Vilniuje, ties L.Giros gatvės namu Nr. 80, sukėlusi eismo įvykį, kurio metu jos vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo partrenktas ties automobiliu Peugeot 406, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvęs ir priekinį kairį automobilio ratą keitęs S. J., tokiu būdu jam padarant sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą, sukėlusį pavojų gyvybei, pažeisdama KET 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimus, numatančius su eismo įvykiu, kurio metu buvo sužalotas žmogus, susijusio vairuotojo pareigas, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu, kaltinamoji T. K., turėdama pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą, jam nepagelbėjo, kai pati sukėlė tą pavojų.

Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 3 d. ir 144 str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, nurodė eilę LAT nutarčių. Apeliantės nuomone, išanalizavus teismo nuosprendyje nurodytas LAT nutartis, teismo priteistos 15 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Apeliantė atkreikia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis S. J. hospitalizuotas dėl 2015-01-05 operacijos, tačiau kaip patvirtina išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2015/2017, 12 punktas, hospitalizacijos metu „nors negalima vaikščioti, personalo nesiklauso, vaikšto mindamas kaire koja“, tokie nukentėjusiojo veiksmai parodo, kad jis yra linkęs į rizikingą elgesį, o tai yra pagrindas mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Dėl neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo dalimis apeliantė skunde nurodė, kad nors teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios turtinė padėtis yra sunki (nedirba, registruota darbo biržoje, butas įkeistas bankui, moka paskolą), tačiau vadovavosi tik baudžiamojo įstatymo normomis, kurios nereglamentuoja priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo, tačiau BPK 113 str. numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti. Apeliantė iš dalies sutinka su priteistu ieškiniu, tačiau neturi galimybės priteistą ieškinį sumokėti iš karto dėl objektyvių aplinkybių, susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Duomenų, kad ji piktybiškai vengtų padengti priteistą ieškinį, byloje nėra. Apeliantė registruota darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, planuoja įsidarbinti, jos butas įkeistas bankui ir ji turi mokėti paskolą, jokių kitų pajamų ji neturi, šiuo metu ją išlaiko mama ir sesuo. Be to, ji turi sveikatos problemų, gydėsi nuo depresijos, sunkaus epizodo be psichozės. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis, sumokant per penkerius metus.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė Rūta marytė Janavičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras palaikė apeliantės prašymą įskaityti į jai teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones – laiką vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpį, likusioje dalyje prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios T. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, taip ikiteisminio tyrimo institucijoms padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nukentėjusiojo rizikingą elgesį (BK 59 str. 1 d. 6 p.), pripažinus lengvinančiomis atsakomybę šias aplinkybes, prašo sumažinti paskirtą bausmę, taip pat prašo įskaityti į teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones – laiką vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpį, sumažinti neturtinės žalos dydį iki 7500 eurų bei neturtinės žalos atlyginimo sumos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą tik apeliacinio skundo reikalavimų ribose.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos proceso metu surinktus duomenis, juos įvertino, vadovaudamasis BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. įtvirtintomis įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosiomis nuostatomis, todėl teisingai nustatė eismo įvykio aplinkybes, mechanizmą, nukentėjusiojo palikimo be pagalbos aplinkybes, dėl ko T. K. teisėtai ir pagrįstai pripažino kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 3 d. bei 144 str.

Susipažinus su baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma, apeliacinio skundo argumentais, konstatuotina, kad apeliantės prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, taip ikiteisminio tyrimo institucijoms padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nepagrįstas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai (t.1 b.l.117-119), ji teisme pakeitė parodymus. Kaip matyti iš apklausos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad važiuodama pajuto smūgį į savo automobilio dešinį priekinį kampą; pamatė, kad kažkas sujuodavo ir ant variklio dangčio ir priekinio stiklo kažkas užkrito; pamanė, kad tai galėjo būti žmogus, tačiau supanikavo ir važiavo toliau (t.1., b.l. 118). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. K. nurodė, kad važiuodama pajuto smūgį į automobilį iš keleivio pusės, buvo apgadintas veidrodis; kodėl nepastebėjo, jog nukentėjo ir žmogus, paaiškinti negali, tiesiog nepastebėjo nukentėjusiojo; išsigando, galvojo, kad nieko baisaus nenutiko, kad tikriausiai apgadino automobilį, todėl nesustojo ir nuvažiavo toliau; iki šiol negali paaiškinti savo elgesio, išsigando, nesuvokė situacijos, nesuprato, kad nukentėjo žmogus. Taigi, tokiais parodymais pirmosios instancijos teisme, teigdama, jog nesuprato, kad partrenkė žmogų, nuteistoji stengėsi pateisinti savo veiksmus - nukentėjusiojo palikimą be pagalbos pavojingoje gyvybei būsenoje, palengvinti savo teisinę padėtį, sušvelninti savo atsakomybę, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nes tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir kaltinimo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po 2014-11-11 įvykusio eismo įvykio T. K. iš įvykio vietos pasišalino ir į policiją kreipėsi tik 2014-11-13. Taigi, nuo pat eismo įvykio kilimo momento akivaizdu, kad kaltinamoji, pasišalindama iš įvykio vietos ir palikdama nukentėjusįjį pavojingoje gyvybei būsenoje, po to kitais veiksmais - sąmoningai atjungdama savo mobiliojo ryšio telefono aparatą, dvi dienas slėpdamasi savo sesers bute, siekė išvengti atsakomybės, tikėjosi, kad ji nebuvo pastebėta padariusi eismo įvykį ir į policijos įstaigą kreipėsi tik tuomet, kai jos sukeltas eismo įvykis buvo parodytas per visuomenės informavimo priemones ir nuteistoji suprato, jog yra ieškoma bei atsakomybės neišvengs. Iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą R. M. J. parodymų matyti, kad nuteistoji T. K. nukentėjusiojo net neatsiprašė, tą padarė tik kaltinamosios motina. Taigi, visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti apeliantės deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Šiuo atveju apeliantė dalį kaltės bando perkelti nukentėjusiajam S. J., nurodydama jo rizikingą veikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės poziciją dėl padarytų nusikalstamų veikų, formalų nukentėjusiojo ir jo šeimos atsiprašymą bei kitas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Apeliantės prašymas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos (BK 59 str. 1 d. 3 p.), nepagrįstas. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, kaltinamosios neatsargia nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl patirtų sužalojimų neteko 60 procentų darbingumo (t.1 b.l.178). Byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t.1 b.l.172-173). Kadangi kaltinamosios T. K. automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, apylinkės teismas pagrįstai iš T. K. civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisė 127,44 Eur turtinei žalai (dėl sugadintų akinių) ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamosios T. K. nukentėjusiojo naudai priteisė 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. K. įmokėjo į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą 700 Eur daliniam nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimui, taip pat apeliacinio proceso metu į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 500 Eur daliniam nukentėjusiajam S. J. padarytos žalos atlyginimui. Taigi, nustatyta, kad T. K. teisminio proceso metu nukentėjusiajam atlygino 1200 Eur neturtinės žalos dalį, ši suma, lyginant ją tiek su skundžiamu nuosprendžiu priteista 15000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tiek ir su apeliantės prašoma priteisti 7 500 Eur suma, nėra ženkli, todėl nėra pagrindo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog ji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 159 str. 1 d. 3 p.).

Nuteistoji T. K. taip pat prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nukentėjusysis veikė rizikingai, keisdamas automobilio ratą kelio važiuojamojoje dalyje (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis S. J. veikė rizikingai, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis įvyko gerai apšviestoje gatvės atkarpoje, nors ir tamsiu paros metu, matomumas buvo geras (t.1 b.l.28). Nukentėjusysis S. J. keitė automobilio ratą, apsirengęs šviesą atspindinčią liemenę (t.1 b.l.74), buvo įjungti jo automobilio avariniai žibintai. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats nukentėjusysis S. J., tiek eismo įvykio liudytojas V. V.. Taigi, nustatyta, jog nukentėjusysis S. J. keitė ratą automobilio, kuris stovėjo kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, leistinoje vietoje, apsirengęs šviesą atspindinčią liemenę, apšviestoje vietoje, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatliko jokių neleistinų, įstatymus pažeidžiančių veiksmų, nelaikytinas rizikingu, galėjusiu sąlygoti apeliantės T. K. nusikalstamus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusysis KET reikalavimų nepažeidė, jo veiksmų negalima vertinti kaip rizikingų, o tuo pačiu jų pripažinti T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Dėl bausmės

Skirdamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą. T. K. padarė du nusikaltimus: nesunkų tyčinį ir nesargų nusikaltimą, kurių metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Teismas pagrįstai nenustatė T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad T. K. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos vertinimu, apylinkės teismo T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 3 d. ir 144 str., mažesnės nei baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatyti šių bausmių vidurkiai, subendrintos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams yra adekvati T. K. padarytiems nusikaltimams. Vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, pagrįstai T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, nustatant atitinkamus įpareigojimus ir taikant baudžiamojo poveikio priemonę, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios nusikalstamais veiksmais sunkiai sužalotas darbingo amžiaus žmogus, kuris dėl eismo įvykio neteko 60 procentų turėto darbingumo, šiuo atveju sukeltos pasekmės yra sunkios ir ilgalaikės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, atitinkamų baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, vienos iš nusikalstamų veikų neatsargų pobūdį ir pasekmes, taip pat į kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nė vienai iš aplinkybių nesuteikiant išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Paskirta bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Apeliantė skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimais jai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Nutarimo dėl dokumento paėmimo pagrindu iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Apeliantės teigimu, tokiu būdu kardomoji priemonė savo turiniu analogiška teismo nuosprendžiu skirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždrausti T. K. naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, jai taikoma jau nuo 2014 m. lapkričio 13 d., todėl jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia turėtų būti laikoma pastaroji data.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuteistosios prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamu teismo nuosprendžiu T. K. BK 68 str. pagrindu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Nuteistoji neginčija jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo pagrįstumo ir šios priemonės taikymo termino, tačiau nesutinka, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas būtų skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu T. K. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Šiuo nutarimu iš jos be jos asmens paso buvo paimtas ir vairuotojo pažymėjimas Nr. JC 024147. Taigi, akivaizdu, kad nuo 2014 m. lapkričio 13 d. šios kardomosios priemonės taikymo metu T. K., neturėdama vairuotojo pažymėjimo (taip pat nesant byloje duomenų, kad T. K. minėtu laikotarpiu būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl T. K. taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka jai skundžiamu teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, turinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, T. K. taikytos kardomosios priemonės - vairuotojo pažymėjimo paėmimas terminas įskaitytinas į teismo nuosprendžiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą, tokiu būdu nuteistajai T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia laikytina 2014 m. lapkričio 13 d. Toks sprendimas neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1S-455-387/2014) ir atitinka teisingumo principus.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas, daromo manevro saugumą ir pan. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau neturtinės žalos sveikatos sužalojimu atveju visiškas atlyginimas nėra galimas, kadangi neturtinės žalos įvertinti tikslia pinigų sumą nėra įmanoma, todėl būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5.).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis S. J. dėl nuteistosios T. K. nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Nors ši neturtinė žala buvo įvertinta 30000 Eur, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šio klausimo išsprendimui aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisminę praktiką, į tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo įstaiga, į ilgalaikes pasekmės nukentėjusiojo sveikatai netektą 60 procentų darbingumą, reikalingą tolimesnį gydymą, numatomas operacijas nukentėjusiajam, prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažino iki 17000 Eur (iš nuteistosios 15000 Eur ir draudimo bendrovės 2000 Eur). Nuteistoji nesutinka su tokia priteista neturtinės žalos suma ir prašo ją mažinti iki 7500 Eur.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išvardytų kriterijų visuma vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas įvertino iš esmės visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 30000 Eur suma yra per didelė, todėl ją iš sumažino iki 17000 Eur, iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisiant 2000 Eur, o iš apeliantės T. K. 15000 Eur.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. J. eismo įvykio metu patyrė sunkius kūno sužalojimus bei labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, neteko 60 procentų darbingumo, privalėjo nutraukti darbą, nebegali pilnavertiškai leisti laiko pagal savo pageidavimus. Nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, darbo praradimu. Traumos pasekmėms pašalinti nukentėjusiajam numatytos naujos operacijos. Įvykio metu nukentėjusysis taip pat patyrė didelį emocinį šoką, po įvykio S. J. taip pat patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, išliko ilgalaikės neigiamos pasekmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant neturtinės žalos dydį (17000 Eur – iš T. K. priteisiant 15000 Eur, iš draudimo bendrovės – 2000 Eur), įvertinta pažeistų vertybių svarba, skirtingų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai (taip pat ir į tas, kurias savo skunde akcentuoja apeliantė), taip pat vadovautasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str.). Be to, negalima teigti, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20 000 Lt (kas atitinka 5792,40 Eur) iki 80 000 Lt (kas atitinka 23 169,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir daryti kitokias išvadas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos išdėstymo dalimis

Vertinant apeliaciniame skunde išdėstytą apeliantės prašymą išdėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą penkerių metų laikotarpiui, pažymima, kad BPK 113 str. 2 d. numato, jog, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.

Apeliantė skunde nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, planuoja įsidarbinti, jos butas įkeistas bankui ir ji turi mokėti paskolą, jokių kitų pajamų ji neturi, šiuo metu ją išlaiko mama ir sesuo, be to, ji turi sveikatos problemų, gydėsi nuo depresijos, sunkaus epizodo be psichozės (t.1 b.l.149). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistosios T. K. turtinė padėtis šiuo metu yra išties sudėtinga, dėl susidariusių sunkumų ji neturi galimybės iškart sumokėti nukentėjusiajam 15000 Eur neturtinės žalos sumos, todėl, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistosios interesų pusiausvyrą, tikslinga išdėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui. Kaip apeliaciniame skunde nurodė pati nuteistoji, ji aktyviai ieško darbo, iš bylos medžiagos matyti, kad ji yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl turi galimybę įsidarbinti. T. K. įsidarbinus, jos turtinė padėtis pagerės ir ji galės atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėsčius vienerių metų laikotarpiui, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas dalyje baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams – taikymo pradžios nustatymo ir neturtinės žalos sumokėjimo išdėstymo, likusioje dalyje keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

nuteistosios T. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nuosprendį:

T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvejiems metams – terminą skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 13 d.;

iš nuteistosios T. K. nukentėjusiajam S. J. priteistos 15000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.