Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. J. ir nuteistojo E. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš E. M. priteista: D. J. 5 721 Lt turtinei žalai ir 22 565,35 neturtinei žalai atlyginti; K. T. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 746,16 Lt už nukentėjusiajai D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nukentėjusiosios D. J. bei nuteistojo E. M. apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio13 d., apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) rajone, G. Č. sodyboje, šalia lauko virtuvės, asmeninio konflikto metu sudavė kumščiu E. P. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai muštines žaizdas kairio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas su nubrozdinimais kaktos dešinėje, akių vokuose, nosies pamato srityje, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kairio riešo srityje, kairėje plaštakoje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose kairės akiduobės srityje, apatinio žandikaulio dešinės pusės projekcijoje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės skilties srityje, po to E. P. dėl patirtų sužalojimų ir išgerto alkoholio (jos kraujyje rasta 2,72 promilės etilo alkoholio) esant bejėgiškos būklės, paėmė nukentėjusiąją už pažastų, nuvilko iki vandens telkinio ir pastatęs nukentėjusiąją ant kojų, įstūmė į vandenį bei užmetė ant jos metalines akėčias ir lovos čiužinio metalinį tinklą, nuo ko, patekus vandeniui į kvėpavimo takus, nukentėjusioji (užduso) mirė, taip jis tyčia nužudė bejėgiškos būklės E. P..

Apeliantės manymu, apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra netinkamai išspręsti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

Taip pat apeliantės manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė jai turtinės žalos - 635 Lt, kurią ji patyrė dėl mirties metinių paminėjimo, bei be pagrindo iš turtinės žalos išskaitė 775,35 Lt vaiko globos pašalpą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios D. J. apeliacinio skundo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Prokurorė prašė nukentėjusiosios D. J. skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo E. M. apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiosios D. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nuteistasis E. M. savo kaltės dėl E. P. nužudymo ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti.

Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam E. M. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta tiesiogine tyčia. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta gyvybė jaunai moteriai. Be motinos liko mažametis vaikas. Nuteistojo padarytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – bejėgiškai žmogaus būklei. Taip pat atsižvelgta į byloje nustatytą sunkinančią nuteistojo atsakomybę aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas iki suėmimo dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 198), jo gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturėjo (t.1 ,b. l. 200), ankstesnis apelianto teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų nuteistasis neturi (t. 1, b. l. 190, 195).

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, apeliantui už jo įvykdytą nužudymą paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė atitinka įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Nuteistasis, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, savo skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis iki sulaikymo gyveno su motina, kuri šiuo metu liko viena ir neturi jokių artimųjų, bei į tai, kad jis serga nepagydoma liga.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis iki sulaikymo gyveno su motina, kuri liko viena ir neturi jokių artimųjų, negali būti pakankamu pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, nes, kaip jau buvo minėta, apeliantas padarė tyčinį labai sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą. Taip pat nėra pagrindo apeliantui švelninti paskirtą bausmę ir dėl jo sveikatos būklės. Iš apelianto pateikto išrašo iš jo ligos istorijos matyti, kad jam diagnozuotas kairės kaklo pusės limfmazgių uždegimas, kairės kaklo pusės cista. Tačiau minėtame išraše nurodyta, kad šiuo metu gydymas nuteistajam nereikalingas ir prognozė yra palanki (t. 2, b. l. 155). Taigi apelianto pateiktas išrašas iš jo ligos istorijos nepatvirtina apelianto skunde nurodyto teiginio, kad jis serga nepagydoma liga.

Apeliantas skunde kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to, apelianto nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų

Nukentėjusioji D. J., nesutikdama su skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, savo apeliaciniu skundu prašo jį pakeisti dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir iš nuteistojo E. M. priteisti jai 7 131,35 Lt turtinei bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tokie apeliantės prašymai tenkintini iš dalies. Skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų civilinio ieškinio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. M. nukentėjusiajai D. J. priteista 5 721 Lt turtinei žalai ir 22 565,35 neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiosios D. J. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas 7 536, 54 Lt sumai. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 1 040 Lt vienkartinė laidojimo pašalpa ir po E. P. mirties globėjai D. J. mokama globos pašalpa 775, 35 Lt, priteistinos turtinės žalos dydį - 7 536, 54 Lt – sumažino iki 5 721 Lt (7 536,54 – 1040 – 775,35 = 5 721) ir šią sumą priteisė nukentėjusiajai D. J. kaip turtinės žalos atlyginimą.

Apeliantė, nesutikdama su tokiu jai priteistu turtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jai turtinės žalos, kurią ji patyrė dėl sesers mirties metinių paminėjimo (635 Lt), bei be pagrindo iš turtinės žalos išskaitė 775,35 Lt vaiko globos pašalpą. Toks apeliantės skundo teiginys yra pagrįstas iš dalies.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atlyginami tie nuostoliai, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai D. J. buvo padaryta turtinė žala. Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl nuteistojo E. M. nusikalstamų veiksmų ir ji pasireiškė nukentėjusiosios turėtomis išlaidomis, laidojant seserį – nužudytąją E. P. Nukentėjusioji D. J. pateikė įrodymus apie savo turėtas laidojimo išlaidas, kurias sudaro E. P. laidojimo išlaidos, paminklo pastatymo išlaidos ir sesers mirties metinių paminėjimo išlaidos (t. 1, b. l. 50-52; t. 2, b. l. 117, 118).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino nukentėjusiosios turėtas sesers E. P. laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidas, o išlaidas, susijusias su gedulingais pietumis E. P. mirties metinių paminėjimui, nepripažino išlaidomis, susijusiomis su laidojimu ir šioje dalyje ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko ją pagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Mirties metinių minėjimas nėra mirusiojo laidojimo procesas, todėl patirtos išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos laidojimo išlaidos, todėl jos negali būti priteistos iš nuteistojo. Dėl to, apeliantės prašymas – priteisti iš nuteistojo jos turėtas išlaidas dėl E. P. mirties metinių paminėjimo – atmetamas.

Tačiau pagrįstas yra nukentėjusiosios D. J. skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jai priteistinos turtinės žalos išskaitė 775,35 Lt vaiko globos pašalpą.

Globos (rūpybos) išmoka mokama kiekvienam tėvų globos netekusiam vaikui, globojamam šeimoje, nevyriausybinėje, valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį. Ši socialinė išmoka yra tikslinė, ji skirta globotinio poreikiams tenkinti, todėl negali būti vertinama kaip išmoka padengianti laidojimo išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nukentėjusiajai D. J. priteistinos turtinės žalos sumos išskaitė 775,35 Lt sumą (vaiko globos pašalpą), dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliantė taip pat nesutinka su jai priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, ir prašo jį padidinti iki 50 000 Lt.

Šis apeliantės prašymas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista nukentėjusiajai D. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo suma – 30 000 Lt – yra aiškiai per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų bei susiklosčiusios teisminės praktikos tyčinių nužudymų bylose, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Paprastai didžiausia neturtinė žala nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose padaroma asmenims, kurie emociškai labai susiję su nužudytu asmeniu. Tai tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra glaudūs. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šis kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai D. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo E. M. veiksmais, kuriais buvo atimta gyvybė jos seseriai E. P. Iš bylos duomenų matyti, kad nors nužudytoji ir nukentėjusioji D. J. gyveno atskirai ir buvo sukūrusios atskiras šeimas, tačiau jos buvo artimos, dažnai bendraudavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, sužinojusi apie sesers dingimą, nukentėjusioji jos ieškojo, dėl jos dingimo kreipėsi į policiją. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. buvo nužudyta 2009-04-13, o jos lavonas buvo rastas tik 2009-04-22, visą tą laiką nukentėjusioji gyveno nežinioje, ir dėl to neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą. Radus nužudytosios palaikus, nukentėjusioji rūpinosi jos laidotuvėmis, o po sesers mirties globoja ir rūpinasi jos mažamečiu vaiku, jo sveikata. Šios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji dėl sesers E. P. nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti.

Todėl įvertinusi paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei atsižvelgdama į susiklosčiusią teisminę praktiką tyčinių nužudymų bylose sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-621/2007, 2K-457/2008, 2K-289/2009), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priteistos nukentėjusiajai D. J. neturtinės žalos atlyginimo dydį didina iki 50 000 litų. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiosios prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ir jai buvo išmokėtas 7 544,65 Lt neturtinės žalos atlyginimas (t. 2, b. l. 113-115). Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei atėmus avansu nukentėjusiajai išmokėtą 7 544,65 Lt sumą iš priteistinos 50 000 litų sumos, nukentėjusiajai D. J. priteistinas 42 455, 35 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti:

Iš E. M. nukentėjusiajai D. J. priteistą 5 721 (penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt vieno) Lt turtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 6 496,35 (šešių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt šešių) Lt 35 ct, o priteistą 22 565,35 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių) Lt 36 ct neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 42 455, 35 (keturiasdešimt dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt penkių) Lt 35 ct.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.