Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Garnelienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neringos žuvis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-376-370/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neringos žuvis“ prevencinį ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinis uostas“, dėl uždraudimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB ,,Neringos žuvis“ raštu atsakovui, kuriuo ieškovas prašo nutraukti ginčo sutartį, kadangi šis raštas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes pasirašytas ne įmonės vadovo, nenurodyta rašto sudarymo data, teismui pateikta tik rašto kopija, ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas perleido valstybinės žemės nuomininko teises pagal 1997 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bylos šalių sudaryta nuomos sutartis yra galiojanti. Atsakovo veiksmai, kuriais siekiama nutraukti sutartį, įrodo, kad ieškovo, kaip nuomininko, teisės nėra perleistos. Šį faktą patvirtina Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas apie ieškovo sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, nuomojamu žemės sklypu naudojosi, mokėjo už jį žemės nuomos mokesčius, kuriuos ieškovui kompensuodavo nekilnojamojo turto savininkė T. T. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas žemės sklypo nuomininko teisių neperleido, nes žemės sklypas buvo reikalingas ieškovo ūkinei veiklai.Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neanalizavo ginčo sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą. Ieškovas nepažeidė valstybinės žemės nuomininko pareigų, numatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje, sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovo sutarties nutraukimo motyvas nepagrįstas, nes, remiantis nuomos sutarties 11 dalimi, ieškovas turėjo teisę ne tik eksploatuoti jam priklausiusius pastatus, bet ir statyti sklype naujus statinius. Ieškovas naudojosi visu nuomojamu žemės sklypu (sandėliavimo ir kitai ūkinei veiklai), o ne tik ta dalimi, kurią užima pastatai.Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.562 straipsnio 3 punktu, kadangi bankroto byloje nėra priimtas sprendimas dėl ieškovo, kaip juridinio asmens, pabaigos, todėl žemės nuomos sutartis minėtame punkte nurodytu pagrindu negali būti laikoma pasibaigusia. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktas nustato ne žemės nuomos sutarčių pasibaigimo, o turto, kuris nuomojamas ne aukciono būdu, nuomos sutarčių sudarymo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Ieškovas bankrutavusi UAB ,,Neringos žuvis“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nutraukti Sutartį, iki UAB „Neringos žuvis“ bankroto byloje bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Ieškinys grindžiamas tuo, kad, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nutraukus Sutartį, ieškovas patirs žalos, nes negalės daiktinės valstybinės žemės nuomos teisės parduoti ir taip bent iš dalies patenkinti likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimus.

CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, pateikė teisės normos, reglamentuojančios prevencinį ieškinį, aiškinimą. Prevencinis ieškinys - tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo. Ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų. Ieškovas, pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų, turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos. Tai gali būti pasirengimas tokiems veiksmams, pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudarytų objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui ar žalai arba taptų pagrindu padaryti dar kitus neteisėtus veiksmus. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Minėta, kad prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu ar iš viso neveikti. Veiksmai laikomi neteisėtais, jei jie neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala.

Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją gali sudaryti apskrities viršininkas, savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 str. 2 d.). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu yra galima tuomet, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 28.1 punkte nustatyta, kad naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai išnuomojami, jei jie yra užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę paskirtį, apie tai ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininką įspėdamas prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 punkte įtvirtinta žemės sklypo naudojimo būdo sąvoka. Tai teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Iš bylos duomenų seka, kad, kai tarp UAB ,,Neringos žuvis“ ir kompetentingos valstybės institucijos buvo sudaryta ginčo Sutartis, išnuomotoje valstybės žemėje esantys statiniai (pastatas – žuvies perdirbimo punktas ir kiemo statiniai) nuosavybės teise priklausė ieškovui UAB ,,Neringos žuvis“ (b. l. 47-49). Sutartyje nurodytas pramoninės–ūkinės paskirties žemės naudojimo pobūdis, Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išraše žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - pramonės, sandėliavimo ir kitiems objektams statyti ir eksploatuoti. Turėdamas nuosavybės teise priklausančius statinius, ieškovas UAB ,,Neringos žuvis“ turėjo nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniais ir skirtą statiniams naudoti pagal paskirtį, vykdant ūkinę veiklą, todėl su juo ir buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šiuo metu statiniai nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB ,,Gintarinis uostas“, todėl įstatymas numato jam teisę į valstybinės žemės sklypo, užstatyto jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir būtino jiems naudoti pagal paskirtį, nuomą (CK 6.394 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad pagal valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jei ji yra užstatyta asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, nuosavybės teisei į statinius, esančius išnuomotoje valstybinėje žemėje, perėjus kitam asmeniui, nuomotojas turi teisę nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir šią žemę išnuomoti asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklauso statiniai. Šią išvadą patvirtina nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo teisinis reglamentavimas Civiliniame kodekse. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (CK 6.394 str. 3 d.).

Nustačius, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija įstatymų nustatyta tvarka turi teisę nutraukti Valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, pripažintini teisėtais. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų negalima reikalauti nutraukti prevencinio ieškinio tvarka, nes prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai ateityje, sukeliantys realią žalos grėsmę. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti teisėtus veiksmus.

Bylos duomenys liudija, kad 1998 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas UAB ,,Neringos žuvis“ pardavė, o pirkėja T. T. nupirko statinius (žuvies priėmimo punktą ir kiemo įrenginius), esančius išnuomotame valstybinės žemės sklype, šioje sutartyje nėra aptartas žemės nuomos klausimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad, parduodamas nekilnojamąjį turtą, pardavėjas buvo gavęs valstybės įgaliotos institucijos sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę. Bylos duomenimis, žemės mokestį už nuomojamą valstybinę žemę 2001 m. mokėjo T. T. tiesiogiai Klaipėdos apskrities VMI Neringos skyriui (b. l. 69-70), už 2002 m. ir 2003 m. T. T. žemės nuomos mokesčio sumą pervedė bendrovei ,,Neringos žuvis“ (b. l. 73-74, 75-76), delspinigius už žemės nuomos mokestį pagal Sutartį už 2005, 2006, 2007 m. mokėjo UAB ,,Neringos žuvis“ (prijungta civ. b. Nr. 2-1192-370/2007, b. l. 11), nors tais metais ginčo valstybinėje žemėje esantys nekilnojamieji daiktai priklausė kitiems asmenims, dėl kurių teisės nuomoti valstybinę žemę kompetentinga institucija buvo priėmusi atitinkamus sprendimus (b. l. 115-117, 121). Iš 2007 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas, kad pagal 1997 m. gruodžio 31 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 0,2670 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas yra UAB ,,Neringos žuvis“ (b. l. 10-11). Nurodytos aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, kad, parduodamas nuosavybės teise turėtus statinius, jis neperleido pirkėjai valstybinės žemės nuomininko teisių, tačiau tai nepaneigia atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisės nutraukti su ieškovu sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad byloje esantis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pateiktas teismui atsakovui adresuotas UAB ,,Neringos žuvis“ raštas dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (b. l. 136), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Byloje esantis atsakovui skirtas UAB „Neringos žuvis“ raštas dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pasirašytas laikinai einančio direktoriaus pareigas asmens, rašte nenurodyta jo sudarymo data, nėra patikimų duomenų apie šio rašto pateikimą adresatui. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Nepripažįstami įrodymais dokumentai, asmenų išduoti, pažeidžiant šiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, ar dokumentai, išduoti pažeidžiant juos išdavusių institucijų kompetencijos ribas. Dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus nustato Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19. UAB ,,Neringos žuvis“ raštas atsakovui dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo parengtas pažeidžiant minėtų taisyklių 5.6 punkte nustatytą reikalavimą dėl datos rekvizito. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šį raštą pasirašiusi V. K. laikinai turėjo UAB „Neringos žuvis“ direktoriaus įgalinimus (CK 2.81 str. 1 d.). Tačiau net ir pripažinus aptartą apelianto argumentą pagrįstu, neatsiranda pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo, kuris rėmėsi įrodymų leistinumo taisyklių neatitinkančiu dokumentu, sprendimą, nes šie apelianto argumentai nepaneigia atsakovo teisės nutraukti su ieškovu sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį. Juolab kad įspėdamas apie Sutarties nutraukimą prieš terminą, atsakovas tokiu veiksmu pripažino jos galiojimo faktą ir bylos teisminio nagrinėjimo metu jo neneigia.

Apeliantas nurodo, kad pagal Sutarties 11 punktą jis turėjo teisę išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius, o ne tik eksploatuoti senus, kad naudojosi visu žemės sklypu, o ne tik ta dalimi, kurią užima pastatai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepasinaudojo jo nurodoma Sutartyje numatyta teise ginčo sklype statyti naujus statinius, o esamus statinius pardavė, todėl, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama tik turint nuosavybės teise priklausančius statinius ir tiek, kiek reikia jiems naudoti pagal paskirtį, atmeta šiuos apelianto argumentus.

Apeliantas teigia, kad UAB „Neringos žuvis“ bankroto byloje nėra priimtas sprendimas dėl ieškovo, kaip juridinio asmens, pabaigos, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai taikytas CK 6.562 straipsnio 3 punkte numatytas žemės nuomos pasibaigimo pagrindas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas laikytinas pagrįstu tik tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo veiksmų teisėtumą, neturėjo taikyti CK 6.562 straipsnio 3 punkte numatyto žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo, nes nagrinėjamos bylos dalyką sudaro atsakovo veiksmų, kuriais jis siekia Valstybinės žemės nuomos sutarties su ieškovu nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo patikrinimas, o ne valstybinės žemės nuomos teisinių santykių pasibaigimas CK 6.562 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Netinkamas materialiosios teisės normos taikymas nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu, jį panaikinti ir dėl to tenkinti ieškinį, nes šis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.

Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovas yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinos 10 Lt (b. l. 80) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Neringos žuvis“ į valstybės biudžetą 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.