Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovams A. P., R. P., ieškovų atstovui adv. Algiui Molevičiui, atsakovui H. P., jo atstovui adv. Irmantui Ruželei, trečiajam asmeniui R. I. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl 188800 Lt nekilnojamo turto pagerinimo išlaidų priteisimo pagal ieškovų A. P., R. P. ir L. P. ieškinį, atsakovas H. P., tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. I. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktuose ieškiniuose ieškovai nurodė (T1, b.l.1-5; 89-92; T3, b.l.53-57), kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 01 31 civilinėje byloje Nr. 2-173-620/2013 priėmė sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad H. P. priėmė L. P., mirusios 1988-10-31 d., palikimą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo teismo nustatytas H. P. paveldėjimo teisės liudijimui gauti bei paveldėti L. P. priklausantį nekilnojamą turtą, gyvenamą namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodoma, jog L. P., dėl kurios turto paveldėjimo civilinėje byloje Nr. 2-173-620/2013 teismo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, buvo ieškovės A. P. mirusio vyro P. L. A. pamotė, t.y. jo tėvo L. P. antroji žmona. Iš antros santuokos su L. P. L. P. turėjo du vaikus: H. ir O. P. 1983 m. mirus L. P. visą jam priklausantį turtą paveldėjo jo antroji žmona -L. P. 1988 m. mirus L. P., pagal bendrą susitarimą su broliais iš antros tėvo santuokos H. P. ir O. P., L. A. P. perėmė tėvų kolūkiečių kiemą (gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais), esantį (duomenys neskelbtini). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais, P. L. (A., L.) 1990-12-18 d. Rokiškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 132V gavo 21,77 hektaro žemės ūkiui steigti, pertvarkė kolūkiečių kiemo ūkį į ūkininko ūkį ir pradėjo ūkininkauti. L. P. A. ūkininko ūkiui steigti pasirinko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame stovėjo jo tėvui L. P. priklausantys pastatai: gyvenamasis namas, klėtis, klojimas, tvartas, kiemo rūsys ir šulinys, (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas prie Valstybinės žemės nuosavybės akto Nr.31).

Nuo 1990 metų L. P. A. su savo šeimos nariais pradėjo šiuos pastatus eksploatuoti bei jais rūpintis kaip savo nuosavybe, nes pagal susitarimą su broliais iš jo tėvo antros santuokos, niekas nepretendavo į tėvų ūkį bei grąžintiną žemę, ką patvirtinantis 1993-03-31 d. susitarimas, 1990-09-03 d. L. P. pareiškimas-įsipareigojimas Elektros tinklams.

Po ieškovės A. P. vyro L. A. P. mirties 1995 metais, A. P. kaip ūkininkė-paveldėtoja perėmė vyro ūkį pagal įstatymą bei kartu su sūnumi R. P. ir jo žmona L. P. šiame ūkyje toliau ūkininkavo. 2005 03 17 žemės sklypo dovanojimo sutartimi ieškovė A. P. minėtą ūkį perdavė savo sūnui R. P., kuris šiame ūkyje ūkininkauja iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys atmestinas.

Ieškovas pateiktą ieškinį grindžia CK 4.97 str., nurodydami, kad po atsakovo motinos L. P. mirties 1988 metais, jie yra neteisėti, bet sąžiningi, L. P. vardu registruotų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojai, todėl pagal CK 4.97 str. 2 dalį, turi teisę reikalauti iš atsakovo H. P., nuosavybės teisę paveldėjimo pagrindu, viešame registre įregistravusio tik po Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 01 31 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-173-620-2013, įsiteisėjimo, atlyginti visas jų padarytas dėl gyvenamo namo būtinas išlaidas, o taip pat pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto, reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, susijusias su daikto vertės padidėjimu.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių paaiškinimų teisme, matyti, kad ieškovams buvo žinoma aplinkybė, jog po L. P., A. mirties 1983m. jam priklausantį turtą paveldėjo jo žmona iš antros santuokos-L. P. Dėl to, nepagrįstais laikytina ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad po L. P. mirties, pagal bendrą susitarimą su broliais iš antros tėvo santuokos H. P. ir O. P., L. A. P. perėmė tėvų kolūkiečių kiemą, tačiau aplinkybei dėl tėvų kolūkinio kiemo perėmimo pagrįsti, jokių įrodymų nepateikė. Pasinaudojus teismų informacinės sistemos duomenų bazės duomenimis (CPK 179str.3d.) Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-173-620/2013, kurio nuasmenintą sprendimą yra pateikę ieškovai prie pirminio ieškinio, matyti, kad minėtoje byloje ieškovė A. P. buvo pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydama ir aplinkybę dėl kolūkiečių kiemo ūkio (duomenys neskelbtini) perėmimo. Įsiteisėjusios Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 04 15 nutarties (civilinėje byloje Nr.A2-386-233/2013), kuria nebuvo patenkintas A. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo, motyvuojamoje dalyje, vertinant surinktus įrodymus, konstatuota, jog L. P. mirties datai 1988 10 31, pareiškėjos vyras nebuvo kolūkinio kiemo narys. Minėtoje teismo nutartyje taip pat konstatuota aplinkybė, kad pil . P. L., A., mirusio 1983 07 13 turtą paveldėjo jo žmona P. L., K., o paveldimą turtą sudaro: medinis gyvenamas namas, tvartas, klojimas, klėtis, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad minėtas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas užregistruotas K. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete 1984m. vasario 21d., registro Nr.28. Šią aplinkybę patvirtina iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovų prie ieškinio pateiktas Rokiškio rajono k. seniūnijos 2000 01 26 pažymėjimas Nr.28(T1, b.l.23), kuriame nurodyta, kad L. P., mirusios vardu registruotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1994m,. gyvena ir ūkininkauja A. P. gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės A. P. nurodytą teismo posėdyje aplinkybę, kad norėdama po vyro mirties perleisti ūkį sūnui, kadangi jai su vyru ūkininkaujant (duomenys neskelbtini) ir gyvenant ginčo name, buvo pastatyta ir naujų statinių, ji kreipėsi į savivaldybę ir buvo patvirtinta nuosavybės teisė L. P. į gyvenamą namą su kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) patvirtina ir pateikti byloje rašytiniai įrodymai(T1, b. l. 9-21).

Aukščiau nurodytas minėtoje teismo nutartyje konstatuotas paveldėjimo teisės liudijimo išviešinimas, jį įregistruojant K. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Iki 1965 01 01 Lietuvoje galiojo 1922m. RTFSR civilinis kodeksas, kurio nuo 1949 04 14 pakeistas minėto kodekso 185 straipsnis, nustatė, kad trobesių pirkimo pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamame komunaliniame skyriuje, kaimo vietovėje sutartis buvo registruojama vietinės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Nuo 1965 01 01 įsigaliojo 1964 m. Lietuvos civilinis kodeksas, kurio 255 straipsnis reikalavo, kad gyvenamo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo(dovanojimo) sutartis būtų patvirtinta notariškai ir įregistruota vietinės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 07 25, t.y. iki 1991 07 25 LR Vyriausybės nutarimu Nr.297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo, pagal kurią pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose, kaimo vietovėse esančio gyvenamo namo pirkimo pardavimo (dovanojimo) notariškai patvirtinti sandoriai turėjo būti įregistruoti DŽDT vykdomajame komitete, t.y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose ( 1964m. CK 255 str.). 1964m. CK 149str. 2d. nuosavybės teisės atsiradimą registruojamam daiktui siejo su įregistravimo momentu. Todėl laikytina, kad paveldimas registruotinas turtas turėjo būti įregistruotas tuo metu galiojusia tvarka, vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 4,10 punktai numatė, kad pastatus, statinius ir butus inventorizavimo biuruose turi registruoti piliečiai ir kiti savininkai, pateikdami inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir vėlesniame Vyriausybės 1996 08 23 nutarime Nr.1011, 1996 09 24 Nekilnojamojo turto registro įstatyme.

Ieškovai, vienu iš argumentų, pateiktam ieškiniui ir jų nurodomai aplinkybei, jog ieškovai jų nurodomais laikotarpiais buvo neteisėti, bet sąžiningi ginčo gyvenamo namo valdytojai, patvirtinti nurodo aplinkybę, kad po L. P. mirties 1988m. savo nuosavybės teisę, įgytą paveldėjimo pagrindu, atsakovas H. P. įregistravo viešame registre tik Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 01 31 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-173-620/2013, pagrindu, nurodydami jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik šią teisę įregistravus viešame registre, VĮ Registrų centre.

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas nesutinka, su nurodytais ieškovų argumentais.

Palikimo atsiradimo momentu po atsakovo motinos L. P. mirties 1988 10 31 galiojusio 1964 m. CK 587str. numatė, kad paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587str.5d.).

Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad atsakovas H. P. po motinos L. P. mirties priėmęs palikimą vienu iš įstatymu jam suteiktų būdų, t.y. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikimą priėmė, ką patvirtina įsiteisėjęs Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 01 31 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-173-620/2013, todėl atsakovui nuosavybės teisė į priimtą palikimą, tame tarpe ir į ginčo namą, atsirado nuo palikimo atsiradimo laiko, t.y. palikėjos L. P. mirties momento (1964 m. CK 569str.). Atsakovas, kaip priėmęs palikimą įpėdinis po motinos mirties, tačiau paveldėto nekilnojamo turto neįregistravęs nekilnojamo turto registre, turėjo teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau buvo ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t.y. įgyvendinti tuo metu galiojusio CK 96 straipsnyje numatytas savininko teises. Tokius palikimą priėmusio įpėdinio, kaip turto savininko teisių ribojimus, konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 04 11 nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-7-316/2000, bylų kategorija 13 (Teismų praktika, Nr.14, psl.93-100).

Tačiau, būdamas teisėtu paveldėto turto savininku, atsakovas turėjo teisę susitarti dėl paveldėto nekilnojamo turto neatlygintino perdavimo naudotis L. A. P., L. šeimai (žmona -ieškovė A. P.). Po L. A. P. mirties 1995m., perduotais atsakovo neatlygintinai naudotis pastatais (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ieškovė L. P., o jai 2005 03 17 dovanojimo sutartimi dovanojus žemės sklypą, kuriame stovi ir ginčo pastatas priklausantis atsakovui, sūnui R. P., toliau pastatais naudojosi R. P. su žmona L. P.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus ir aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad tarp šalių nuo 1990 m. buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kai atsakovo sutikimu jo paveldėti pastatai buvo perduoti neatlygintinai naudotis L. A. P., L. šeimai, o atsakovui neginčijant panaudos gavėjų pasikeitimo, tokie pat santykiai siejo atsakovą su palikimą po vyro mirties priėmusia A. P., o nuo 2005m.-su R. P., jo žmona L. P. Dėl išdėstyto, sutiktina su atsakovo, jo atstovo nurodytais argumentais, kad dėl reikalaujamų priteisti ginčo gyvenamo namo pagerinimo išlaidų atlyginimo, turi būti sprendžiama pagal tarp šalių susiklosčiusių panaudos teisinių santykių teisinį reglamentavimą. Aplinkybę, kad L. A. P. pradėjo valdyti ginčo pastatus (duomenys neskelbtini) kaime neatlygintinai, atsakovo H. P. ir jo brolio O. P. sutikimu, pripažįsta ir ieškovai, šią aplinkybę nurodę pateiktuose ieškiniuose ir patvirtinę teismo posėdžiuose.

Iki 2001 07 01 CK įsigaliojimo, galiojusiame 1964 m. CK panaudos gavėjo gauto pagal panaudos sutartį turto pagerinimo atlyginimo klausimus reglamentavo 316 str., o CK 307str. numatė nuomininko pareigą savo sąskaita daryti einamą nusinuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis, ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Minėtos CK nuostatos buvo taikomos ir taikomas ir panaudos teisiniams santykiams (CK 366str.2d.).

Analogiškas reglamentavimas dėl pagal panaudos sutartį turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, numatytas ir nuo 2001 07 01 įsigaliojusio CK 6.501 str., o CK 6.636 straipsnyje, be ankstesniame teisiniame reglamentavime buvusių panaudos gavėjo pareigų, numatyta panaudos gavėjo pareiga daryti ne tik turto einamąjį, bet ir kapitalinį remontą. Minėtos CK nuostatos taikomas ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2d.).

Vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: panaudos gavėjas turėjo panaudos davėjo leidimą daryti daikto pagerinimus; panaudos gavėjas pagerino naudotą neatlygintinai daiktą; panaudos gavėjo turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad susiklostę tarp šalių žodinės panaudos sutarties pagrindu, panaudos teisiniai santykiai buvo ilgalaikiai, šalis sieja artimi giminystės ryšiai, atsakovas tarėsi tiek su pirminiu panaudos gavėju L. A. P., tiek su paskutiniu teisių perėmėju R. P., dėl atsakovo H. P. paveldėto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, sudarant turto pirkimo pardavimo sutartį.

Viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas, turint panaudos davėjo leidimą. Atsakovas nurodė, kad jam lankantis ginčo name maždaug prieš 8 metus iki kreipiantis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 2013m., jokie esminiai namo pagerinimai iki to laiko nebuvo atlikti (buvo paremontuota krosnis, stogas, langai, atlikti namo vidaus dažymo darbai), o įvykus žodiniam konfliktui su ieškovu R. P., pastarajam pasakius, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) niekas nepriklauso, jis daugiau name nesilankė. Kad paskutinį kartą su atsakovu ginčo name bendravo ir buvo tariamasi su atsakovu dėl namo pardavimo, patvirtino ir ieškovas R. P. duodamas paaiškinimus teisme bei nurodydamas, kad tai buvo apie 2002-2003 metus. Ieškovas R. P. nurodė, kad didžiausia dalis gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų buvo atlikta po 2009 metų, rekonstrukcijos darbus jis vykdęs būdamas įsitikinęs, jog jau yra suėjusi senatis atsakovui pareikšti reikalavimus dėl ieškovo valdomo turto. Ieškovai leistinomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog buvo gavę panaudos davėjo, atsakovo leidimą, pagerinti jiems perduotą neatlygintinai naudotis atsakovo turtą bei derino su atsakovu numatomų atlikti gyvenamo namo rekonstrukcijos darbų, reikalingų tiems darbams atlikti lėšų panaudojimo, apimtis.

Prie savo pirminių ieškinių ieškovai pateikė pačių sudarytą darbų sąmatą, nurodydami, jog gyvenamo namo ir kitų pastatų rekonstrukcijos vertė 263380 Lt (T1, b. l. 93-97). Minėtoje sąmatoje nurodyta, kad gyvenamas namas rekonstruotas 2004-2009 metais, klojimas 2000-2007 metais, klėtis 2006-2007 metais, tvartas 1990-2002 metais, kiemo rūsys 1990-2002 metais. Aplinkybei, dėl turėtų išlaidų pagrindimo, ieškovai pateikė rašytinius įrodymus (T1, b. l. 52-60), tačiau iš juose padarytų prierašų matyti, kad dalis jų nebuvo panaudota gyvenamo namo rekonstrukcijai (T1, b. l. 52, 60). Likusių medžiagų panaudojimas, galėjo būti panaudotas ir medžiagų įgijimo laikotarpiais remontuojant gyvenamą namą, tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kokie konkretūs darbai medžiagų įgijimo laikotarpiu buvo atlikti būtent remontuojant gyvenamą namą (iš sąmatoje nurodytų duomenų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo atliekami ir kitų pastatų remonto darbai), todėl negali spręsti ar įgytos ieškovų medžiagos nebuvo panaudotos einamam gyvenamo namo remontui atlikti, t.y. vykdyti savo kaip panaudos gavėjų teisės aktais nustatytą pareigą, susijusią su perduoto turto naudojimu pagal paskirtį. Iš pateiktų ieškovų prie pirminės sąmatos fotonuotraukų matyti, kad 2008 metais buvo pakeista dalis gyvenamo namo langų (T1, b. l. 39), iš nuotraukų darytų rekonstruojant gyvenamą namą (2009m.) ir jau po atliktos gyvenamo namo rekonstrukcijos matyti, kad dalis rekonstruoto gyvenamo langų dar kartą buvo pakeisti, nurodant, kad buvo įgyti rudos spalvos plastikiniai langai su stiklo paketu ir uosine palange (12 vnt.). Pagal pateiktus trečiojo asmens buhalterinius dokumentus apie įgytas medžiagas ginčo namo renovacijai bei pateikto namo renovacijai sunaudotų medžiagų pirkimo dokumentų rejestro matyti, kad langai buvo įgyti R. P. 2009 08 31 -11500Lt sumai ir 2011 02 10 2720 Lt sumai (T2, b. l. 37, nurodyti 27-28 punktai). Kadangi ieškovai, pateikę ieškinio dalyką, t.y. reikalaujamą priteisti iš atsakovo sumą padidino 121837,3 Lt, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu duotus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, sutiktina su trečiojo asmens R. I. nurodytais argumentais, kad ieškovai, kaip nurodo, trečiuoju etapu 2009-2011m. atlikdami esminę gyvenamo namo rekonstrukciją (121800 Lt sumai), tokį sprendimą priėmę savo iniciatyva, nesant atsakovo sutikimo, sunaikino prieš tai atliktų remontų rezultatus ir nepateikė įrodymų, kad prieš tai buvę panaudotos atliktų gyvenamo namo remontui medžiagos būtų buvę panaudotos ir atliekant esminę namo rekonstrukciją 2009-2011 metais.

Iš pateikto byloje Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T1, b.l.12-19) matyti, kad ieškovų nurodomu gyvenamo namo rekonstrukcijos laikotarpiu 2009-2011 metais, kuris buvo atliktas R. P. ūkio lėšomis, nes šios lėšos buvo apskaitytos kaip ūkininko ūkio turėtos išlaidos, nuo jų paskaičiuotas valstybei mokėtinas PVM mokestis, buvo užbaiginėjami ir kitų statomų pastatų statybos darbai: daržovių sandėlio, daržovių rūšiavimo cecho, daržovių saugyklos, transporto angaro. Į namo renovacijai sunaudotų medžiagų pirkimo dokumentų rejestrą įtrauktos kai kurios medžiagos, galimai susiję ne su namo renovacija, nes pirkimo dokumentuose padaryti prierašai rodo, kad jie galėjo būti panaudoti kitų pastatų statybai (remontui) ar asmeninių ieškovų poreikių tenkinimui, R. P. ūkininko ūkio veikloje, todėl nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su ieškovų nurodoma gyvenamo namo renovacija: pvz. minėto rejestro 11 ir 24 punktuose nurodytos įgytos medžiagos atitinkamai 213,43Lt ir 3333,6 Lt sumai, pirkimo dokumentuose, T2, b.l.61,79, nurodytos kaip įgytos sandėlio priežiūrai, bulvių sandėliui: rejestro 26 punkte nurodytos įgytos įvairios statybinės medžiagos iš AB Lytagra 2541,99 Lt sumai, PVM sąskaitoje faktūroje (T2, b.l.81) nurodytos įgytos prekės -tualetinis popierius, riebokšlis, kardanas, kryžmė, kardanas, guoliai. Ieškovai, nurodę, kad jiems atliekant gyvenamo namo rekonstrukcijos darbus nebuvo reikalinga gauti leidimą pagal Statybos įstatymo, kitų poįstatyminių aktų reikalavimus, šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė.

Iš teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovui priklausančio gyvenamo namo rekonstrukcija, buvo atliekama 2009- 2011 metais. Nuo 2006 10 31 iki 2010 10 01 galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnis (Žin., 2006, Nr.116-4402 ir vėlesnės redakcijos iki 2010 10 01) numatė, kad statybos leidimas statinio statybai privaromas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą ir statinio einamąjį remontą. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, nesudėtingu statiniu yra laikomas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. To paties Statybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 10 01 numatė, kad statybos leidimas reikalingas ypatingo ir neypatingo statinio rekonstrukcijai (Žin., 2010, 84-4401, su vėlesnėmis įstatymo redakcijomis, galiojusiomis iki 2012 06 30). Pagal nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, ginčo gyvenamas namas priskirtas prie neypatingų statinių (bylos 18 l.). Pagal toje pačioje byloje pateiktus duomenis apie atliktų darbų mastą matyti, kad padidėjo buvęs iki rekonstrukcijos gyvenamo namo plotas, tūris, pastogės patalpos įrengtos naujai, pastatyti naujai priestatas, veranda (kadastro duomenų bylos l.18-20).

Vertinant aukščiau nurodytus Statybos įstatymo reikalavimus bei tarp šalių buvusius susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, ieškovai, būdami panaudos gavėjai, teisėtai valdydami jiems perduotą neatlygintinai naudotis atsakovui priklausantį turtą, neturėjo ir negalėtų turėti disponavimo turtu teisių, kurios priklauso tik turto savininkui, todėl pagal Statybos įstatymo nuostatas, nelaikytini teisėtais statytojais. Tai, kad pradėdami jiems nepriklausančio nuosavybės teise gyvenamo namo rekonstrukcijos darbus, ieškovai pradėjo esminę gyvenamo namo rekonstrukciją ūkio būdu, neturėdami atsakovo, t.y. savininko leidimo, rodo, tuo jie prisiėmė ir dėl tokių veiksmų atsiradusią riziką. Aplinkybės, kad ieškovai, panaudos teise naudodamiesi atsakovo nekilnojamuoju turtu, buvo įsitikinę dėl nuosavybės teisių įgijimo į tokį daiktą įgyjamosios senaties būdu, nėra pagrįstu ieškinį pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Aplinkybė, kad tarp šalių vyko derybos dėl gyvenamo namo pirkimo iš atsakovo tiek su pirminiu panaudos gavėju L. A. P., L., tiek su jo sūnumi R. P., aiškiai rodo ieškovus žinojus esant atsakovą teisėtu ginčo pastato savininku, tačiau nepaisant šios aplinkybės, pradėjus namo rekonstrukcijos darbus be savininko sutikimo, jo neinformavus nei apie atliekamų darbų mastą nei apie galimai tam panaudotinas lėšas.

Įvertinus visetą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų laikytina, kad ieškovai neįrodė, jog būdami panaudos gavėjais, nekilnojamąjį turtą, gyvenamą namą, priklausantį atsakovui, dėl kurio pagerinimo išlaidų priteisimo teikia ieškinį, pagerino turėdami atsakovo, t.y. panaudos gavėjo leidimą, neįrodinėjo, ar galimas padarytų pagerinimų atskyrimas be žalos daiktui, kokias pagerinimo išlaidas buvo būtina atlikti, norint tinkamai pagal paskirtį naudotis perduotu daiktu, neįrodė, kokias realiai turėjo išlaidas būtinų remonto išlaidų atlikimui (dalis išlaidų kaip nurodė R. I. ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, dar nėra padengtos ir šiuo atveju dengiamos ne iš ieškovų lėšų), pateikti duomenys apie turėtas išlaidas neįrodo, kad nurodytos išlaidos buvo susiję tik su gyvenamo namo rekonstrukcija, teismui pasiūlius, kad būtų galima spręsti dėl panaudotų ginčo namo rekonstrukcijai medžiagų kiekių, pasitelkiant specialistų pagalbą, ieškovai atsisakė savo aplinkybių įrodinėjimui pasinaudoti ekspertizės skyrimu, todėl ieškovų ieškinyje nurodytais pagrindais, ieškinys netenkintinas (CK 6.501 str. 3 d., 6. 629 str. 2d.).

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės- įrašas nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centre“, draudžiant atsakovui H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims bei draudimą atsakovui H. P. be teismo leidimo iki teismo sprendimo priėmimo atlikti bet kokią gyvenamo namo rekonstrukciją ar statybos darbus, užtikrinant gyvenamo namo tinkamą apsaugą nuo bet kokių trečiųjų asmenų veiksmų, taikytos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 11 06 nutartimi (civilinės bylos Nr.2-1402-233/2013, šiuo metu-Nr.2-40-2014; T1, b.l.61-62) ieškovų pateikto ieškinio reikalavimų užtikrinimui (CPK 150 str. 2d.).

Priteistina iš ieškovų A. P., R. P., L. P. po 550,10 Lt iš kiekvieno atsakovui H. P. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (T1, b.l. 130-135; T3, b.l.76-77) atlyginimui (CPK 93str.1d.) bei po 25,53Lt iš kiekvieno teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 263-265, 269 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovų A. P., R. P. ir L. P. ieškinio netenkinti.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones- įrašą nekilnojamojo turto registre VĮ „Registrų centre“, draudžiant atsakovui H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims bei draudimą atsakovui H. P. be teismo leidimo iki teismo sprendimo priėmimo atlikti bet kokią gyvenamo namo rekonstrukciją ar statybos darbus, užtikrinant gyvenamo namo tinkamą apsaugą nuo bet kokių trečiųjų asmenų veiksmų, taikytos Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 11 06 nutartimi (civilinės bylos Nr.2-1402-233/2013).

Priteisti iš ieškovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 550,10 Lt iš kiekvieno atsakovui H. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei po 25,53 Lt iš kiekvieno teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.