Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

4. Kaltinamasis E. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to labai gailisi. Jis su N. kartu gyvena nuo 2009 m. 2022 m. balandžio 17 d., tai buvo Velykos, kartu su sugyventine N. B. šventė, vaišinosi alkoholiu. Viskas vyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gėrė degtinę. Viso išgėrė 0,5 litro talpos butelį. Namuose nieko nebuvo, jie buvo vieni. Viskas įvyko vakare, valandos jis nepasakys, nes nepamena. N. sėdėjo virtuvėje ant kėdės. Jis nežino kaip, kas ir kodėl, bet jis ją pastūmė nuo kėdės ir ji nukrito nuo jos bei prasikėlė galvą. Pamatęs, kad bėga kraujas jai iš galvos, jis iškvietė taksi ir kartu su ja nuvažiavo į ligoninę, kur jai susiuvo žaizdą. Jis N. prašė, kad ši gydytojams nesakytų, kad jis ją pastūmė ir dėl to jai buvo prakirsta galva. Jis nenorėjo nemalonumų. Kai susiuvo N. žaizdą, jie grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namai priklauso nuosavybės teise jo mamai. Kai grįžo į namus, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jis tiksliai laiko pasakyti negali, jie taip pat su N. gėrė alkoholį, gėrė degtinę. Tai buvo praėję keletas dienų po Velykų. N., kai išgeria, pradeda kalbėti tokias nesąmones, kad negalima jų klausyti. Ji pradėjo kalbėti nesąmones ir jis, nesusivaldęs, vieną kartą kumščiu jai sudavė sėdinčiai virtuvėje ant kėdės į veidą. Nuo smūgio ji nenukrito, o tik užsiėmė už veido. Daugiau jos nemušė. Po smūgio N. pasakė, kad eina vedžioti šuns, bet, nepaėmusi šuns, išėjo iš namų ir negrįžo kelias dienas. Abu kartus jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau jautė tik lengvą apsvaigimą, girtas visiškai nebuvo. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi ir pažada ateityje daugiau nenusikalsti. Esant galimybei atsiprašys N. ir bandys su ja susitaikyti. Nori su ja gyventi. N. ir jis turės galimybę atskirai pagyventi, yra dar vienas butas (duomenys neskelbtini), kol vyks ikiteisminis tyrimas. Labai gailisi dėl savo poelgių, tikrai tai daugiau nepasikartos (b. l. 122-125). Papildomos apklausos metu, įtariamasis E. Š. parodė, kad neneigia, kad 2022 m. balandžio 17 d., būnat namuose, virtuvėje, jam atrodo, N. sėdint prie stalo, jis, stovėdamas jai iš priekio, kairės rankos delnu pliaukštelėjo jai per dešinę ausį kažkur, po ko N. iš karto nukrito nuo kėdės ant grindų ir krisdama kaktą trenkė į durų langelio apvadą. Jis N. pliaukštelėjo dėl šios nusišnekėjimo, nemoka paaiškinti, čia reikia išgirsti. N. nukrito, jam atrodo, ant, lyg dešinio šono. Tada, atsimena labai gerai, ji suėmė ranka už savo kaktos ir jis pamatė, kad jai iš kaktos kraujas bėga. Jis iškvietė taksą ir jie išvažiavo į ligoninę siūti jai kaktos. Kojomis jis jai tikrai nieko nedarė, tik rankomis. Tomis dienomis jis gėrė daug alkoholio. Praėjus kelioms savaitėms, gali būti ir gegužės 3 d., jie vėl kartu su N. gėrė alkoholį. Vėl sėdėjo, viskas buvo gerai ir ji pradėjo vėl nesąmones kalbėti, kaip ir prieš kelias savaites. Jis nemoka paaiškinti ką ji sakė, bet ji nusišnekėjo ir jis, sėdėdamas prie stalo, priešais prie stalo sėdinčią N., jai vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė per veidą kažkur. Daugiau jos nemušė. Jis dėl savo elgesio gailisi. N. atsiprašė, jie toliau gyvena kartu. N. jis neskriaudžia, jos užrakinęs namuose nelaiko, jai niekur nesiūlo normalaus, padoraus normaliai apmokamo darbo, o kadangi pinigų užtenka iš jo šeimos turimos žemės nuomos, jis neprieštarauja, kad N. nedirbtų ir būtų namuose. Ir anksčiau jų namuose yra buvę konfliktų, bet be smurto, jie pasipykdavo žodžiais ir tiek. Alkoholio jis dažnai negeria. Dėl savo elgesio labai gailisi. Sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Ligonių kasai žalą atlygino. Su N. susitaikė, jos atsiprašė, jie toliau gyvens kartu (b. l. 128-131, 137-139).

5. Nukentėjusioji N. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji ir E. Š. yra sugyventiniai 10 m. Kiek jie gyveno, niekada konfliktų nebūdavo, sutardavo normaliai. E. alkoholį vartoja labai retai. Ji taip pat vartoja alkoholį retai. 2022 m. balandžio 17 d., ji kartu su savo sugyventiniu buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namai nuosavybės teise priklauso jo mamai ar tai jam pačiam, tačiau jie ten gyvena dviese. Buvo Velykos ir jie nuo vakaro, valandos pasakyti negali, su E. vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Gėrė degtinę. Dviese išgėrė butelį degtinės, 0,5 litro talpos. Kai išgėrė alkoholio, E. pasidarė piktas. Jie tuo metu buvo virtuvėje. Ji, norėdama išvengti konflikto, atsistojo nuo kėdės ir norėjo išeiti iš virtuvės. Tuomet E. ją pastūmė ir ji pargriuvo ir atsitrenkė į duris. Į kurią vietą ją pastūmė, pasakyti negali, nes nepamena. Kai ji pargriuvo, galva, tiksliau kaktos dešine dalimi, trenkėsi kažkur tai palei duris. Pamatė, kad jai bėga kraujas, jai tuo metu skaudėjo, kai ji trenkėsi galva į duris. Tai pamatęs, E. iškvietė taksi ir nuvažiavo abu į ligoninę. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą ir paleido į namus. Gydytojams ji sakė, kad griuvo pati, nes nenorėjo, kad E. būtų blogai. Kartu su E. grįžo į namus. Tuo viskas ir baigėsi. Maždaug po dviejų dienų, ji su E. vėl vartojo alkoholinius gėrimus namuose. Išgėrė galbūt po 3 stikliukus degtinės. Tai buvo maždaug apie 23 val. Ji buvo virtuvėje kartu su E.. Ten ir gėrė alkoholinius gėrimus. E. vėl kažko supyko ir jai, sėdinčiai ant kėdės, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Ji po smūgio pajuto stiprų skausmą, nuo skausmo susiėmė už veido. Ji tuomet E. pasakė, kad eina pavedžioti šuns, nes bijojo, kad jis jos neišleis. Tai pasakiusi, išėjo iš virtuvės ir pabėgo iš namų. Į namus grįžo tik po kelių dienų. Kol nebuvo namuose, gyveno pas savo tetą N. A.. Ji jos klausė, kas jai nutiko. Ji pasakė, kad sumušė E.. Smulkmenų nepasakojo, tik tiek, kad sumušė. Į policiją nesikreipė todėl, kad galvojo visas problemas išspręs pati, viskas susitvarkys. Daugiau neturi ką pasakyti apie įvykį. Ji ir dabar nepageidauja jokio tyrimo, pretenzijų E. dėl jos sužalojimo neturi, pas teismo med. ekspertą ji nesikreips dėl kūno sužalojimo mąsto nustatymo. Taip pat nepageidauja būti pripažįstama nukentėjusiąja šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Nepageidauja, kad E. būtų iškeldintas iš savo gyvenamosios vietos. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, ji pagyvens atskirai nuo E., pas tetą. Ar toliau gyvens su E., nežino, nuspręs vėliau, žiūrės, kaip jis elgsis toliau (b. l. 27-30). Papildomos apklausos metu, N. B. parodė, kad sugyventinis kojomis jos nei vieną kartą, kai prieš ją smurtavo, nespardė. Ji su sugyventiniu susitaikė, jie toliau gyvena kartu. Pretenzijų jam neturi, ieškinio byloje neteiks (b. l. 33-35).

6. Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. B. pažįsta, kadangi jo darbovietė ir jos namai yra toje pačioje (duomenys neskelbtini), netoli vienas nuo kito esantys objektai. Pažįsta jau 4-5 metai, gal ir daugiau. Jų santykiai tiktai kaimyniški. Nedaug, bet ji kartais su juo pakalba. Apie santykius su sugyventiniu nepasakoja. Tik paskutinius du atvejus kai, nurodė skambindamas į BPC, ji jam pripažino, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Po to, kai ji jam nurodė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis, jis paklausė, ar ir anksčiau jis yra prieš ją smurtavęs, ji nurodė, kad taip. 2022 m. po Velykų, atrodo balandžio 20 ar 21 d., sutiko N. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur yra aptvaras, kuriame ji prižiūri šuniuką. Ji atėjo pašerti to šuniuko. Nebūtų atkreipęs dėmesio, bet tą dieną atėjo šuns šerti iš kitos pusės, nei eidavo įprastu sau keliu. Jis priėjo prie N. ir ją užkalbino. Ši buvo su dideliais akiniais nuo saulės. Paprašius nusiimti akinius, ji juos nusiėmė. Matėsi, kad yra smarkiai sumuštas jos veidas, akys ir susiūta kakta. Paklausus, kas nutiko, ji nurodė, kad sugyventinis ją sumušė ir paskui kojomis suspardė kaktą, dėl ko jai kaktą reikėjo siūti ligoninėje. N. nurodė, kad ją sumušė per Velykas. Ji smulkiai nepasakojo kaip ją mušė, tik nurodė, kad rankomis ir kojomis. Priežasties įvykio nenurodė. Paklausus, ar apie įvykį ji pranešė policijai, ji nurodė, kad ne, kad ligoninėje pamelavo, kad nukrito. Policijai negali sakyti, nes jai bus tik blogiau. Kas gali nutikti blogiau, neklausė. N. nurodė, kad dabar apsistojusi pas gimines. Tą kartą, kai N. jam nurodė, kad bus pas gimines, jie kalbėjosi, kad ji turi kreiptis į policiją, jai patogiau nueiti pas advokatą pasitarti, kad turi ieškotis darbo, kad nebereikėtų grįžti pas sugyventinį. Iš pokalbio su N. suprato, kad ji sutiko su tokiais pasiūlymais. Kadangi N. telefoną buvo paėmęs jos sugyventinis, jis jai ant lapelio užrašė savo numerį, o ji jam davė savo tetos numerį. Tai ne pirmas kartas, kai iš N. buvo paimtas telefonas. 2022 m. Gegužės 3 d., jam, 9:00 val. iš savo telefono numerio, kuris jam buvo žinomas kaip jos numeris, N. paskambino ir pasakė, kad ji vėl sumušta ir paprašė, kad jis pasirūpintų šuniu. Jis paklausė, ar ši sugrįžo pas sugyventinį. Ji nurodė, kad sugrįžo. Nurodė, kad dabar šis yra išvykęs ir ji gali kalbėti. Jam paklausus kas nutiko, ji atsakė „tas pats“. Jis liepė N. kreiptis į policiją, kad susirinktų greitai daiktus ir išeitų, jeigu reikia pasisiūlė pats išvežti. Ji pasakė, kad „pažiūrėsiu“. 09:52 val. iš N. gavo trumpąją sms žinutę „Aš išėjo pas tetą, ačiū Jūms“. Tą pačią dieną nenorėjo kelti N. nepatogumų, nemalonumų, todėl sekančią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar ji tikrai atėjo pas tetą ar ji ten yra saugi. Pakalbėjo su jos dėde, kuris nurodė, kad N. buvo pas jį tik prieš dvi savaites, kad paskui išvyko ir daugiau jis jos nematė. Tada, 10:58 val., paskambino 112, kad padėtų N. kažkaip susitvarkyti, nes suprato, kad ši pati nesusitvarkys, suprato, kad jeigu nesureaguotų, ją gali ir užmušti. Po Velykų, kai pamatė N. sumuštą, jis pradėjo prisiminti visokių tokių nutikimų, kurie jam leidžia galvoti, kad prieš N. smurtaujama ne pirmą kartą. Būdavo, kad N. netikėtai paskambindavo ir pasakydavo, kad išvyko ir prašydavo, kad pašertų šuniuką. O paskui po kažkiek laiko atsiradusi neįprastai dažydavosi, lyg kažką maskuotų, jos veidas atrodydavo keistas. Taip pat nori pasakyti, kad N. tada po Velykų jis klausė, kodėl ji grįžta pas sugyventinį, ji nurodė kad jo bijo. R. B. parodė, kad N. sugyventinio nepažįsta, žino kaip šis atrodo, susitikęs pasisveikina. N. daug metų nedirba, tik retkarčiais vasaros metu ją savivaldybėje priimdavo pavaduoti valytoją. Iš žmonių kalbų yra girdėjęs, kad sugyventinis jai neleidžia dirbti, nes nenori, kad ji dirbtų. Sugyventinis ją išlaiko. R. B. parodė, kad nėra girdėjęs iš jų namų kylančių triukšmų (b. l. 52-55).

7. Į bylą pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. Lobino tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 4 d. buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, buvo ekipažas V7049, kurio darbuotojos paaiškino, kad patikrinti informacijos negali, kadangi pranešėjo nėra vietoje, o minėtu adresu niekas neatidaro durų. Po kurio laiko namo duris atidarė E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,83 promilių girtumas. Jis pasakė, kad namuose jokio konflikto nėra, girtavo su savo sugyventine N. B., gimusia (duomenys neskelbtini). Užėjus į namus, iš kambario išėjo N. B., ant kurios veido buvo matyti kraujosruvos aplink akis bei kaktoje susiūta žaizda. N. B. nustatytas 2,09 promilių girtumas. N. B. paaiškino, kad per Velykas, t. y. 2022 m. balandžio 17 d., ją sumušė E. Š.. Dėl to pastarasis 12:00 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Ukmergės r. PK. N. B. apklausti nebuvo galimybės, kadangi dėl neblaivumo sunkiai orientavosi, kalbėjo nerišliai. Ji sugebėjo paaiškinti, kad 2022 m. balandžio 17 d., vakare, namuose, girtavo su sugyventiniu E. Š., kuris be jokios priežasties jai vieną kartą, sėdinčiai virtuvėje prie stalo, trenkė kumščiu į veidą ir ji, griūdama galva atsitrenkė į duris ir prasiskėlė galvą. Dėl to ji kreipėsi į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai žaizdą sutvarstė. Po kelių dienų, tiksliai datos ir laiko nežino, vėl namuose girtavo su E. Š., kuris vėl, be jokios priežasties, vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą. Apie šiuos įvykius ji pagalbos nesikreipė, pareigūnų apie tai neinformavo. Ukmergės r. ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas L. Mišeikis, apžiūrėjęs N. B., nustatė galvos plaukuotos dalies žaizdą daugiau kairėje frontoparietalinėje dalyje bei periokulines hematomas abipus ir pateikė gydytojo įrašą (b. l. 17-24).

8. Į bylą pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nustatyta: atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas mūrinis gyvenamas namas. Įėjimas yra iš dešinės pusės. Pro duris patekus į prieškambarį, iš kurio pro tiesiai esančias duris patenkama į virtuvę. Priešakinėje sienoje, dešinėje pusėje, yra durys į kambarį. Durų kairėje pusėje stovi stalas ir dvi kėdės, ant stalo stiklainis su nuorūkomis, cigarečių pakelis ir žiebtuvėlis. Durys medinės su matiniais stiklais. Dešinėje pusėje, prie staktos ant grindų, matoma 1 cm skersmens raudona dėmė, panaši į kraują. Ant N. B. veido aplink akis matomos kraujosruvos, kaktoje matyti susiūta žaizda. Kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 9-16).

9. Į bylą pateiktas kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta: BPC užfiksuoto pranešimo apžiūros metu nustatyta: MP3 formato įrašas pavadinimu: BPC skambučio įrašas (ID 92010157101, skambučio pradžia 2022-05-04 10 58 51). Įraše girdimi du balsai. Vienas jų pranešėjo apie įvykį, toliau balsas Nr. 1 ir BPC operatorės, toliau balsas Nr. 2. Balsas Nr. 2: „112. Klausau“. Balsas Nr. 1: „Laba diena“. Balsas Nr. 2: „Laba diena“. Balsas Nr. 1: „Čia skambina Jums R. B. Jums iš (duomenys neskelbtini)“. Balsas Nr. 2: „Taip klausau“. Balsas Nr. 1: „Aš noriu pranešti apie smurtą šeimoje. Ne pas mus tiktai, čia pas kitus žmones. Norėčiau papasakoti kas čia darosi“. Balsas Nr. 2: „Sakykit. (duomenys neskelbtini) čia kalbat viskas?“ Balsas Nr. 1: „(duomenys neskelbtini). taip. Aš dirbu (duomenys neskelbtini). Retkarčiais atvykstu tik prižiūrėti prietaisus. O netoliese kampiniam name (duomenys neskelbtini) gyvena tokia N. B. su sugyventiniu. Sugyventinio aš vardo ir pavardės nežinau. Tiktai žinau, kad jis vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini)“. Balsas Nr. 2: „O tai Jūs girdėjote triukšmą, smurtą“. Balsas Nr. 1: „Aš pasakysiu. Žinot buvo po Velykų. Nes prižiūri jinai šunį, jinai kreipėsi. Šinadie sutikau. Jinai per Velykas buvo stipriai sumušta. Jai visai užtinęs veidas, sudaužytas, kakta buvo siūta ligoninėje, bet sakė jinai nepasakė, kad kas atsitiko, jinai bijo, jinai nepasitiki savim, bijo to sugyventinio. Jinai neturi darbo, neturi kur gyventi, nes čia to vyro tas namas yra. Aš prižiūrėjau tą šuniuką, jinai gyveno pas savo mamos brolį laikinai (duomenys neskelbtini) R. A. ir paskui sakė, kad jinai pas jį nebegrįš ir, kad jinai išsipręs. Dabar vakar man jinai vėl skambina telefonu, kad ją vėl sumušė, kad jinai negali išeiti į lauką, negali to šuniuko, kad aš kelias dienas prižiūrėčiau tą vėl šuniuką lauke esa. Bet jinai sumušta. Aš sakau reikalinga būtinai kreiptis į tarnybas. Nu jo po to ji man parašė žinutę, kad aš išėjau pas tetą. Aš šiandien patikrinau, nuvažiavau pas tuos žmones ir jinai niekur neatėjus. Matyt jinai bijo, kad atvažiuos policija , taip, kad jai bus dar blogiau, tada nuo jo gaus visai dar labiau mušti“. Balsas Nr. 2: „O ten vaikų nėra?“. Balsas Nr. 1: „Ne ne. Jie vaikų neturi. Jie gyvena dviese. Aišku jie ten bus užsirakinę. Jai paprastai ten telefono neduoda. Taip anksčiau į praeitį ir susidėlioji. Anksčiau yra prašiusi, kad ten jai kažką padėt, maty ten buvę ne vieną kartą ir jinai bijo sakyti. Jinai niekam tuo nesiskundžia, nesako ir“. Balsas Nr. 2: „Žodžiu tyliai kenčia“. Balsas Nr. 1: „Taip tyliai kenčia“. Balsas Nr. 2: „Supratau. Sakykit dar jos numeriuką turit?“. Balsas Nr. 1: „Suprantat jeigu skambinant bus ir jis namuose ir jis būdavo atima tuos telefonus. Aš tą numerį iš kurio paskutinį skabino taip aš turiu. Aš pabandysiu pasižiūrėti bekalbant“. Balsas Nr. 2: „Gerai gerai pažiūrėkit“. Balsas Nr. 1: „(duomenys neskelbtini)“. Balsas Nr. 2: „Tai matot pareigūnai pasižiūrės ir jei jinai durų neatidarys tai matys ar jinai namuose“. Balsas Nr. 1: „Greičiausiai bus ir jis namuose tenais“. Balsas Nr. 2: „Tai čia bus (duomenys neskelbtini) čia nuosavas namas taip bus“. Balsas Nr. 1: „Tas nuosavas namas. Jeigu nuo miesto važiuoji“. Balsas Nr. 2: „Tai ras pareigūnai. Pavardė B. kaip ten sakėt?“. Balsas Nr. 1: „Jinai B. N.“. Balsas Nr. 2: „Supratau. Jūsų vardas“. Balsas Nr. 1: „Mano R. B.“. Balsas Nr. 2: „Gerai perduosim pareigūnams. Nu bandys važiuos žiūrėti jeigu jinai sumušta tai jau išveš žinokit. Negalima taip“. Balsas Nr. 1: „Aš noriu kažkaip atskirti ir duoti. Jinai negali būt kartu ten jokiu būdu“. Balsas Nr. 2: „Svarbiausia, kad nors biški noro jinai parodytų nors krislelį nes jeigu priešinsis tai kaip ir pareigūnai bejėgiai. Svarbiausia, kad nors biški sutiktų“. Balsas Nr. 1: „Bet tada patikrinti kad tikrai, vistiek yra kažkokie įrašai ligoninėje, kad jai prieš dvi savaites ten susiuvo. Aišku ji gydytojams ir nesakė“. Balsas Nr. 2: „Taip beabejo ligos istorijoja žmogaus yra vedama. Medikai ir praneša policijai jeigu atvyksta žmonės ir mato traumos ar sumušimai kažkokie, ar kažkokios durtinės žaizdos ar pjautinės žaizdos“. Balsas Nr. 1: „Bet jinai negeria nieko visiškai, aš niekad nesu matęs, kad nors kiek būtų. Ten tiktai jis būna kai išgeria tai jis suprado. Kažkaip reikia ją iš tenais išimti ir, kad jinai galėtų toliau pradėt gyvenimą, dirbt, nes jai neleisdavo dirbti“. Balsas Nr. 2: „Vardas jo koks sakėt?“. Balsas Nr. 1: „Nežinau, žinokit nežinau. Jis buvęs kalėjime sėdėjęs. Žinot kaip sako šneka“. Balsas Nr. 2: „Namas jo sakėt tai nustatys pagal namą tada“. Balsas Nr. 1: „Namas automobilis ten turėtų būti jo vardu vistiek. Jis neturėjo tų pinigų, bet jam motina davė“. Balsas Nr. 2: „Supratau, gerai ponas tada mes perduodam policijai, kad tenais nuvažiuotų patikrintų kas ten vyksta“. Balsas Nr. 1: „Aišku jinai pyks ant manęs. Aš galvojau, kad viskas ten išsispręs, kad jinai išeis, kad jinai imsisi priemonių nes tiap negalima“. Balsas Nr. 2: „Matot smurtas pats baisiausias yra tas kuris tyliai tyliai“. Balsas Nr. 1: „Jinai sužlugdyta. Jinai bijo. Jinai bijo nes jinai nemato išeities nei ką daryti. Jisai ten ... ir kiek reikia ir pinigo duoda. Nu jinai kaip vergas“. Balsas Nr. 2: „Supratau geria perduodam tada“. Balsas Nr. 1: „Viso geriausio“. Garso įrašo trukmė 07:29 min. (b. l. 65-69).

10. Į bylą pateikti policijos pareigūnų BODY kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, kurių apžiūros metu nustatyta:

10. 1. Vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0504_112638_001. Vaizdo įrašo pradžia 2022/05/04 d. 11:26:38 val. Matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vaikšto po kiemą. Skambina ir beldžiasi į namo duris, tačiau durų niekas neatidaro. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnė kieme bendrauja su liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje R. B., kuris nurodė, kad N. B. sumušta buvo prieš dvi savaites ir vakar. Toliau R. B. parodo tai, kas yra užfiksuota jo apklausos protokole. Vaizdo įrašo trukmė 05 min. 1 s.;

10.2. Vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0504_113139_002. Vaizdo įrašo pavadinimu 2022_0504_112638_001 tęsinys, kuriame policijos pareigūnės toliau bendrauja su R. B.. Vaizdo įrašo trukmė 01 min. 48 s.;

10. 3. Vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0504_113820_003. Vaizdo įrašo pradžia 2022/05/04 d. 11:38:20 val. Matoma, kaip policijos pareigūnė pasisveikina su vyru, kuris nurodė, kad jis yra R. A., kad N. yra jos sesers dukra, kuri buvo paskutinį kartą atėjusi per Atvelykį su mėlynėmis po akimis. Vaizdo įrašo trukmė 03 min. 13 s.

10.5. Vaizdo įrašas pavadinimu 2022_0504_120119_002. Vaizdo įrašo pavadinimu 2022_0504_115618_001 tęsinys, matoma, kaip namo viduje policijos pareigūnas bendrauja su nuketėjusiąja N. B., kuri nurodo, kad biški supykdė, viskas gerai. E. Š. nurodo, kad užgavo prieš 5 dienas. Jis geria jau savaitę, jie susipyko ir parodė, kad į duris trenkėsi, trenkė su kuloku, ji trenkėsi į duris. B. nurodė, kad prieš dešimt dienų ji buvo ligoninėje, kur policijai ji pasakė, kad nieko nebuvo, šiandien jie taip pat kartu gėrė visą dieną. Vaizdo įrašo trukmė 05 min.;

13. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).