Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-778-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
1-778-298/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42870-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-778-298/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-42870-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.10.1; 2.3.6.4.2.; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant M. T., vertėjai E. T.,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamajam K. B.,nukentėjusiajai L. S.,ekspertui K. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

-2015-02-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo metu laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Į paskirtą bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo laikas 2014-12-29. 2015-03-03 buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą (Klaipėdos APT probacijos skyrius). 2015-12-03 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (laisvės apribojimas) (Klaipėdos APT probacijos skyrius),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2019-10-04 apie 12 val., būdamas neblaivus, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia grasino L. S. nužudyti ir sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, nukentėjusiajai sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

K. B. 2019-10-04 apie 12 val., būdamas neblaivus, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė smūgį į L. S. ranką, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Po to dešine koja vieną kartą spyrė į L. S. veido sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai parkritus ant grindų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo K. B. nukentėjusiajai L. S. padarė poodines kraujosruvas veide, dešinėje rankoje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu sukėlusiu fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta kuo kaltinamas ir neprisipažįsta kaltu. Parodė, jog jis kaime po žvejybos sugalvojo užeiti pas J. B.. Gyvena 2 km nuo jo. Žvejoti buvo netoli nuo Jono namų. Užėjo su drauge. Apie 16 val. -18 val. Užėjo pasisveikinti. Laimikį parodyti. Su juo geriausiai bendrauja iš kaimo. (duomenys neskelbtini) rūkė lauke. Pakvietė į vidų. Namie buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu J. B. buvo išgėręs, (duomenys neskelbtini) sėdėjo labai girta. Išgėrė kelis stikliukus, išėjo į lauką parūkyti. Jam užėjus, ji gal nesuprato kas vyksta, ji pradėjo įžeidinėti jį ir jo šeimą. Ji daug metų jį įžeidinėja. Perspėjo, kad jo neįžeidinėtų. Jis išėjo, o (duomenys neskelbtini) nuėjo miegoti, (duomenys neskelbtini) užkliuvo už slenksčio. Jie su drauge atsisveikino, ruošėsi išeiti. Su (duomenys neskelbtini) kalbant, jis pasakęs, kad ji pasigailės gyvenime. Ji keikė jį ir visus. Jis išėjo savo reikalais. Po savaitės maždaug sužinojo, kad kažkas nutiko (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad ją kažkas sumušė ir ant jo pareiškimas surašytas. Nežino kodėl jį apkaltino, gal dėl išgerto alkoholio. (duomenys neskelbtini) jį tą vakarą matė ir galėjo tiesiog jį apkaltinti.

Nuketėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ją sumuštą rado sūnus. Greitajai paskambino ji, o su greitąja atvažiavo ir policija. Su BPC darbuotojais bendravo jos sūnus, jie netoli gyvena. Jos sūnaus vardas – S. S., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jie su J. B. buvę sugyventiniai. Kaltinamasis buvo dar vaikas, jie dirbo su jo motina. Su J. B. jie išsiskyrė, 2018 m. ją paguldė į Santariškes. Ji grįžo pas mamą į butą. Jis rado kitą moterį ir pas jį nebegrįžo. Iki to laiko jokių konfliktų nebuvo. Pernai spalio 2 d. J. B. paskambino, kad nori jos matyti ir užsakė draugo mašiną ir atvežė ją pas jį. Pas jį buvo šalta, užkūrė pečių, jis buvo išgėręs. Ji negėrė, po to telefonu susitarė, kad atvežtų dar alkoholio. Ji truputį išgėrė, vakare atvyko J. B. dabartinė sugyventinė (duomenys neskelbtini) su mašina. Ji atvyko patikrinti ir rado ją. Tada išvyko su mašina atgal. Ji pasiliko pas jį; 13 metų kartu pragyveno. (duomenys neskelbtini) išvykus jis šiek tiek nusiminė. Spalio 3 d. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Nuėjo, kad mažiau matytų, kad ji pas jį. Spalio 4 d. atsirado K. B., atėjo su savo mergina, 12 val. dienos. K. B. pradėjo jai sakyti, kad kodėl iškeitė į (duomenys neskelbtini). Ji sakė, nežeminti jos. Ji pajuto, kad K. B. agresyvus. Nuėjo į koridorių, o jis atsistojo taip, kad ją užstotų. K. B. lauke su mergina, ji koridoriuje, o (duomenys neskelbtini) per vidurį. J. B. ją uždengė ranka, tačiau K. B. pirmą smūgį jai sudavė per ranką. Po to spyrė į veidą. Po smūgio ji nukrito ant žemės. K. B. mergina pradėjo sakyt jam „nedaryk klaidos“. Ji nuėjo į kambarį. Nežino apie ką kalbėjo, J. B. davė jai drėgną rankšluostį ir nebuvo toks girtas, kad neatsimintų įvykio. Jis niekada nemiega. Jis meluoja. Ji buvo pas jį 3 dienas. Ji dar buvo pas jį apie kelias valandas ir jai pasidarė bloga. Ji nuėjo į savo bendrabutį (duomenys neskelbtini). Ten jos sūnus gyvena su savo šeima. Kai atėjo, buvo sūnus su šeima. Jie pamatė visą jos kairį žandą. Buvo patinęs, mėlynas (mėlynė). Pamatęs sūnus, paklausė kas nutiko. Visi žino kur ji buvo. Ji jam papasakojo, kas ją sumušė. Medikus ir policiją kvietė sūnus, jau buvo vėlus laikas. Iš K. B. buvo žodiniai grasinimai „nori suduosiu“. Tuo momentu K. B. jai grasino sakydamas, kad nužudys ją. Tai buvo prieš suduodant smūgius. Jis sakė, kad (duomenys neskelbtini) jam žymiai geresnė (duomenys neskelbtini). Pastaroji dirba (duomenys neskelbtini). Atsakydama į klausimus taip pat parodė, kad fizinį skausmą juto. Su greitąja nevyko, sakė nuveš patikrinti jai galvą, bet ji nutarė, kad neturės kaip grįžti ir atsisakė. Pas teismo mediką kreipėsi, nepamena, pirmadienį ar antradienį. Grasinimus nužudyti suprato kaip realius ir išsigando K. B.. Jis agresyvus. Prieš tai buvo sumušęs kaimyną. Pagalvojo, kad ir jį gali sumušti. Patikslino, kad suprato grasinimus kaip realius. K. B. buvo išgėręs. Ji buvo išgėrusi 2 ar 3 stikliukus degtinės. Viską gerai prisimena. Su J. B. gyveno daug metų. Jis 6 kartus psichiatrinėje ligoninėje gulėjo dėl gėrimo. Buvo epilepsija. Girdėjo prokurorės pasiūlymą. Sutinka su prokurore. Neturi ką pridurti.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vienas gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji gerai jam pažįstama. Kaltinamąjį pažįsta, kaimynas, pažįsta nuo mažumės. Konfliktų su nei vienu nebuvo. Gimė jo anūkas ir jis užgėrė. K. B., kaip pažįstamą, pakvietė išgerti. Jis kaimynystėje gyvena. Daugiau nebuvo su kuo išgerti. K. B. dėl kompanijos pasikvietė, dienos metu, bet tiksliai nepamena kaip. Nukentėjusioji atėjo ar atvažiavo, nepamena. Ji žinojo, kad jis išgėręs ir atėjo. Nežino kaip ji sužinojo, kad pas jį yra išgerti. Ji nuo jo 5 km gyvena. Nežino kaip atvyko. Ji atėjo išgerti. Jis taip negeria. Dabar iš vis negeria, bet būna dienų kai kelias užgeria. Dabar negeria gal 3-4 mėn. Atvykus nukentėjusiajai, jie ten išgėrinėjo. Pas jį trise išgėrinėjo ((duomenys neskelbtini) ir jis). Ar K. B. vienas atvyko nepamena, nes jau buvo gerai išgėręs. Iki ateinant jiems gal jau dieną prieš buvo išgėręs. Serga, nelabai atsimena. Kai jie išgėrinėjo, jokių konfliktų nebuvo. Nebijo K. B.. Dėl sumušimų jis pasakojo policijai, smulkmenų neatsimena. Buvo išgėręs, pakvietė K. B. išgerti, atvyko L. S. ir gėrė kartu. Gėrė, muštynių nematė. Girtas jis nueina miegoti. Nežino ar liko K. B., ar L. S. jam nuėjus miegoti. Neatsimena ar kas liko jam nuėjus miegot, nes buvo girtas. Nebuvo konfliktų kol buvo sąmoningas. Atsibudo ryte. Nieko nebuvo. Paskui girdėjo iš žmonių, kad L. S. buvo sumušta. Nežino kur buvo sumušta. Pas jį nebuvo muštynių. Kas toliau buvo, jis nežino. Pas jį ne atviros durys, kad kažkas vyktų. Paaiškino, jog prie jo nebuvo jokių incidentų, kad kur kištųsi.

(duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tuo metu buvo vyr. patrulis. Buvo du panašūs įvykiai. Gavo pranešimą iš budinčiojo, kad yra stipriai sumušta moteris. Prie bendrabučio rado šią moterį (rodo į nukentėjusią), ją sumušė jos draugas ar kažkoks draugas. Nurodyti kur vyko viskas negalėjo, nes buvo vėlu. Paaiškino kaip buvo sumušta, buvo jo pildytas protokolas. Ten berods nėra nurodyta įvykio vieta. Nukentėjusioji aiškino, kad buvo pas sugyventinį. Atėjo jaunas vaikinas. Pastarajam kažkas nepatiko ir jis pradėjo ją mušti. Vizualiai matėsi, kad ji buvo sumušta. Toliau nukentėjusioji aiškino, kad ten būdama nekvietė policijos, nes bijojo. 5/1 protokolas. Protokolas surašytas iš nukentėjusiosios parodymų. Įvykio vietos apžiūros protokolas nepildytas, nes ten nebuvo. Jo pildytas dokumentas, pridėtos nuotraukos. Įvykis buvo vėliu paros laiku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino pareigūno surašytą protokolą (ikiteisminio tyrimo metu): 2019-10-05 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2019-10-04 apie 12 val. dienos L. S. būnant pas jos buvusį sugyventinį J. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į jo namus atėjo pažįstamas asmuo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su kažkokia šviesiaplauke mergina, kurios ji nepažįsta ir išėjo su J. B. penkioms minutėms į lauką išgerti alkoholio. Jai einant į lauką K. B. pradėjo prie jos kibti sakydamas, kad ji nuviliojo (duomenys neskelbtini) nuo jo dabartinės sugyventinės (duomenys neskelbtini). Tada ji jam kažką atsakė. Tada jis pastūmęs jos buvusį sugyventinį J. B. pradėjo eiti jos link rusiškai sakydamas „Aš tave galėčiau dabar užmušti jeigu norėčiau“, po šitų žodžių jis supykęs, du kartus dešine koja spyrė jai į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Tada prie jos priėjo jai nepažįstama mergina, kuri bandė jį apraminti ir patraukti nuo jos, kad jis jos daugiau nežalotų. Tada K. B. išėjo girtauti į lauką, o ji liko kambaryje, kadangi bijojo dėl savo sveikatos. Maždaug po 30 min. J. B. įėjo į kambarį. Jis paklausė „kodėl su K. B. kalbėjo, jeigu žino, kad jis kvailys“. Ji policijos pareigūnų iš karto nekvietė, nes bijojo, kad jai bus po to grasinama ir nenorėjo problemų. Pareigūnų prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. B. veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino pareigūno tarnybinį pranešimą (ikiteisminio tyrimo metu): kad 2019-10-05 apie 00 val. 10 min. jam patruliuojant su vyriausiuoju patruliu (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo primušta pranešėjo mama. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos tarnybos 5608 automobilis, kuriame sėdėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Buvo sužalotas jos veidas. L. S. paaiškino, kad ją primušė (duomenys neskelbtini) 2019-10-04 apie 12 val. dienos pažįstamas K. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris du kartus spyrė jai į veido sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat K. B. grasino L. S. susidorojimu. Tiksliai įvykio vietos L. S. nurodyti negalėjo. Ji vis nurodydavo kitą vietą. Nuvykus į K. B. registruotą gyvenamąją vietą į butą patekti negalėjo, nes aukšto laiptinė yra rakinama.

Pareigūnas papildomai paaiškino, kad surašytas įvykio aplinkybes patvirtina. Tikslaus adreso nurodyti negalėjo, ieškojo kaltinamojo. Nukentėjusioji tiksliai neatsiminė kur viskas vyko. Nepamena ar medikai buvo kviesti. Jie nuvežė informaciją į centrą. Tuo jo darbas ir pasibaigė. Tarnybinis buvo taip pat surašytas.

Ekspertas K. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina savo išvadą. Sužalojimai atsirado sudavus į veido sritį, tai nėra griuvimo pobūdžio. Dėl traumuojančio objekto pasakyti negali. Galėjo būti ranka ar koja. Tai nežymus sveikatos sužalojimas.

2019-10-07 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ajame veiklos skyriuje pateiktu L. S. pareiškimu, kuriuo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-42870-19 pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl to, kad 2019-10-04 apie 12.00 val. svečiuose pas buvusį vyrą adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) B. L. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. du kartus dešine koja spyrė jai į veido sritį, tuo jai sukeldamas stiprų fizinį skausmą bei taip ją sužalojo.

2019-10-05 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad 2019-10-04 apie 12 val. dienos L. S. būnant pas jos buvusį sugyventinį J. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į jo namus atėjo pažįstamas asmuo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su kažkokia šviesiaplauke mergina, kurios jis nepažįsta ir išėjo su J. B. penkioms minutėms į lauką išgerti alkoholio. Jai einant į lauką K. B. pradėjo prie jos kibti sakydamas, kad ji nuviliojo (duomenys neskelbtini) nuo jo dabartinės sugyventinės (duomenys neskelbtini). Tada jis jam kažką atsakė. Tada jis pastūmęs jos buvusį sugyventinį J. B. pradėjo eiti jos link rusiškai sakydamas „Aš tave galėčiau dabar užmušti jeigu norėčiau“, po šitų žodžių jis supykęs du kartus dešine koja spyrė jai į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant žemės. Tada prie jos priėjo jai nepažįstama mergina, kuri bandė jį apraminti ir patraukti nuo jos, kad jis jos daugiau nežalotų. Tada K. B. išėjo girtauti į lauką, o ji liko kambaryje, kadangi bijojo dėl savo sveikatos. Maždaug po 30 min. ji įėjo į kambarį. Jis paklausė „kodėl su K. B. kalbėjo, jeigu žino, kad jis kvailys“. Ji policijos pareigūnų iš karto ji nekvietė, nes bijojo, kad jai bus po to grasinama ir nenorėjo problemų. Pareigūnų prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. B. veiksmų.

2019-10-05 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2019-10-05 apie 00 val. 10 min. jam patruliuojant su vyriausiuoju patruliu (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo primušta pranešėjo mama. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos tarnybos 5608 automobilis, kuriame sėdėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Buvo sužalotas jos veidas. L. S. paaiškino, kad ją primušė (duomenys neskelbtini) 2019-10-04 apie 12 val. dienos pažįstamas K. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris du kartus spyrė jai į veido sritį taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat K. B. grasino L. S. susidorojimu. Tiksliai įvykio vietos L. S. nurodyti negalėjo. Ji vis nurodydavo kitą vietą. Nuvykus į K. B. registruotą gyvenamąją vietą į butą patekti negalėjo, nes aukšto laiptinė yra rakinama.

2019-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3617/2019 (01), kad: 1. L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūne nustatytos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje. 2. Nustatytos poodinės kraujosruvos padarytos kietais bukais daiktais, galimai 3-6 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 3. Nustatytos poodinės kraujosruvos yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl tikėtina, kad susidarė neilgai trukus viena po kitos. 4. Nustatytos poodinės kraujosruvos yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl tikėtina, kad susidarė neilgai trukus viena po kitos. 5. Nustatyti sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Poodinė kraujosruva dešinėje rankoje galėjo susidaryti atsitrenkiant į kietą buką daiktą, poodinės kraujosruvos veide visumoje griuvimui nebūdingos.

2020-01-28 raštu Nr. 41D(v)-136 nurodyta, kad BPC informacinėje sistemoje 2019-10-04 yra užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonentinis Nr. +(duomenys neskelbtini), todėl iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas 2019 m. spalio 4 d. Centro informacinės sistemos užregistruoto skambučio iš telefono, kurio abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) garso įrašo kopijos rinkmena, kurios pavadinimas: download_10.102.186.21_2019-10-04_23-59-19_25.01 (Baciul).mp3.

2020-03-25 atlikta garso įrašo kopijos rinkmenos, kurios pavadinimas: download_10.102.186.21_2019-10-04_23-59-19_25.01 (Baciul).mp3 apžiūra ir padarytu garso įrašo aprašu. Garso įrašas vyksta rusų kalba, buvo pasitelkta vertėja iš rusų į lietuvių kalbą E. B., kuri buvo įspėta dėl melagingo ar žinomai neteisingo vertimo. Pokalbio trukmė: 3:12. Vyras: Policiją kviesiu (keiksmažodis). Operatorius: 112 klausau. Vyras: Laba diena, norėčiau iškviesti policiją. Operatorius: O kas atsitiko? Vyras: Čia sumušimai, šita, sumušė, motina buvo svečiuose, ją sumušė, aš tik neseniai ją suradau, valandą ieškojau. Operatorius: Taip. Vyras: Sumušė. Operatorius: Palaukite, būkite malonus, visų pirma medikai reikalingi motinai? Vyras: Medikai nežinau, nu, ji dabar visa su mėlynėmis. Operatorius: Tai, žinote, tuomet atsiųsime. Vyras: Ji net nesuvokia. Operatorius: Tai tuomet būtinai atsiusime, blogiau nebus. Vyras: Aha. Operatorius: Dabar kur Jūs randatės? Pagal kokį adresą? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Palaukite. Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Taip, čia Vilniaus rajonas? Vyras: Taip, Vilniaus rajonas. Operatorius: (duomenys neskelbtini), tikriausiai. Vyras: Taip. Taip. (duomenys neskelbtini). Operatorius: Palaukite, taip. Vyras: I. S. pasakyk.. Operatorius: (duomenys neskelbtini), o gatvė kokia? Vyras: Bendrabutis, (duomenys neskelbtini). Operatorius: Taip. Vyras: (duomenys neskelbtini) (fone girdimas moters balsas). Operatorius: Aš supratau, (duomenys neskelbtini). Vyras: Taip, taip, trečias aukštas. Operatorius: Butas, koks, kambarys? Vyras: Koks butas? (fone girdimas moters balsas, pasakė (duomenys neskelbtini)), pakartoja (duomenys neskelbtini) Operatorius: (duomenys neskelbtini).Vyras: Taip. Operatorius: Pasakykite, kur ją sumušė, kokiu adresu? Vyras: E, tai (duomenys neskelbtini), aš ten nežinau, kaip jie ten vadinasi. Operatorius: Taip, (duomenys neskelbtini), yra greta, toks kaimas. Vyras: Nu, nu, kaimas, taip. Operatorius: O kokioje vietoje? Vyras: E, adreso aš nežinau, ji buvo svečiuose. Operatorius: Gerai. Vyras: Mėlynas žmogus. Operatorius: Būkite malonus, paklauskite pas motiną, kada tai įvyko, kiek laiko jau praėjo? Vyras: Kelintą val. motinai tai įvyko? Moterys: Nu neatsimenu, aš to laiko. Vyras: Neatsimena. Operatorius: Apytiksliai. Vyras: Apytiksliai, apytiksliai, kelinta? Moterys: Dvylikta. Vyras: Sako dvyliktą, dienos metu. Operatorius: Dvyliktą, dienos metu? Vyras: Taip. Aš tik dabar ją suradau, aš pusantros valandos ieškojau. Operatorius: Supratau, supratau, gerai. Dabar būkite malonus, motinos vardas, pavardė kaip bus? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Taip, vardas bus (duomenys neskelbtini). Vyras: A. S. pavardė. Operatorius: (duomenys neskelbtini), Kiek motinai metų? Vyras: Kiek motina tau metų? Moterys: (duomenys neskelbtini).Vyras: Pakartoja (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini) metai. Vyras: Aš dar pas motiną klausiu, kiek jai metų, žinau, kad ji (duomenys neskelbtini) metų. Operatorius: Būkite malonus, Jūsų vardas ir pavardė, kas skambina? Vyras: S. S.. Operatorius: Jūs būsite S. S. sūnus? Vyras: Sūnus. Taip. Operatorius: P. J. ten apačioje, pirmame aukšte, kodas koks yra ar nėra? Vyras: Kaip? Operatorius: Ar yra kodas? Vyras: Ne, ne. Operatorius: Durys atidarytos? Vyras: Ne, laisvas praėjimas. Operatorius: Ten atidaryta. Vyras: Taip. Operatorius: Gerai perduodam, važiuoja. O Jūs negalėtumėte paklausti pas motiną ar reikia, kad medikai atvyktų ją apžiūrėti? Vyras: Tai, mamka, medikai reikalingi ar ne? Moterys: Ne. Vyras: Bet ji mėlyna. Moterys: Nu tai mėlyna ir kas. Vyras: Visa mėlyna. Operatorius: Gerai, tuomet atsiųsime, laukite. Vyras: Nu. Operatorius: Laukite, viskas, viso gero.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Dėl pareikšto kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, jog savo kaltės dėl 2019-10-04 įvykio nepripažįsta, paaiškino, kad tą dieną jis su drauge atvyko pas jo gerą pažįstamą J. B., pas kurį buvo atvykusi jam pažįstama L. S. ir ten visi vartojo alkoholį. Teigė, jog L. S. buvo neblaivi, ji įžeidinėjo jį ir jo giminaičius (nes konfliktuoja su ja nuolat), dėl ko kaltinamasis ją perspėjęs, kad ji dar dėl to pasigailės. Kaltinamojo teigimu, jam atsisveikinus su šeimininku ir išeinant iš jo namų, L. S. pagriuvo ant slenksčio.

Teismo vertinimu, kaltinamojo aukščiau nurodytą versiją paneigia ir jo kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas, beje, konfliktuoja jie nebe pirmą kartą, tik įvykių seką kaltinamasis nurodo skirtingai nei nukentėjusioji. Nukentėjusioji L. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusioji, kaltinamasis ir J. B. vartojo alkoholį, taip pat teigė, kad tarp kaltinamojo ir jos buvo žodinis konfliktas. Nors, kaip minėta, kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji pati pargriuvo ant slenksčio, tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką. Nors įvykio metu ir vietoje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusioji (kadangi J. B., kaip jis pats teigia, nuėjęs miegoti), nukentėjusiosios nuoseklius parodymus teisme (ir ikiteisminio tyrimo metu) patvirtina ne tik liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje parodymai, bet ir jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi bei kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat tarnybiniai pranešimai (nurodoma, kad nukentėjusiajai buvo sumuštas veidas ir tai padarė K. B.), BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (pažymima, kad L. S. sumušta buvo K. B.; medikai nustatė veido sumušimus) bei specialisto išvada dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų: L. S. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje, kurios padarytos kietais bukais daiktais, galimai 3-6 paros iki apžiūros <...> poodinės kraujosruvos tikėtina, kad susidarė neilgai trukus viena po kitos <...>, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje galėjo susidaryti atsitrenkiant į kietą buką daiktą, poodinės kraujosruvos veide visumoje griuvimui nebūdingos. Tuo tarpu paties kaltinamojo versijos apie nukentėjusiosios nugriuvimą ant slenksčio ir pačiai susižalojus, byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, kaltinamasis teigęs, kad nukentėjusioji griuvo ant slenksčio tuo metu, kai jis atsisveikinęs su namo šeimininku J. B. ir jau ruošėsi eiti į savo namus, tačiau kaip matyti liudytojas J. B. parodė, kad jis nežino kas likęs namuose, kai jis nuėjęs miegoti ir jokių muštynių nebuvo. Tai vis tik paneigia kaltinamojo versiją dėl L. S. griuvimo ant slenksčio, kadangi nukentėjusiosios griuvimą tuomet turėjo matyti ir J. B., ne tik kaltinamasis. Sutiktina, kad nuo kaltinamojo stiprių smūgių nukentėjusioji griuvo ant žemės, nes kaip parodė pati nukentėjusioji 2019-10-05 pareiškime (ikiteisminio tyrimo metu), kaltinamasis tuo metu buvo įpykęs ir jai grasino („aš tave galėčiau dabar užmušti jeigu norėčiau“), tačiau kaip nustatyta jau minėta specialisto išvada, nukentėjusiosios veide nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Pažymėtina ir tai, kad nors ir kaltinamasis teigė, jog jis apie nukentėjusiosios sužalojimą sužinojo tik po kurio laiko ir iš aplinkinių, akivaizdu, kad L. S. po kaltinamojo suduotų jai smūgių galėjo likti kambaryje ir nesirodyti kaltinamajam, kadangi kaip nurodžiusi, ji policijos pareigūnų nekvietė bijodama kaltinamojo ir nenorėdama su juo turėti problemų.

Visi aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma, konstatuoja, kad K. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-10-04 apie 12 val., būdamas neblaivus, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė smūgį į L. S. ranką, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Po to dešine koja vieną kartą spyrė į L. S. veido sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai parkritus ant grindų, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo K. B. nukentėjusiajai L. S. padarė poodines kraujosruvas veide, dešinėje rankoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad K. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies nusikalstamą sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl pareikšto kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, aiškiai išreikštas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis K. B. nežymiai sužalojo L. S., sužalojimus jis jai padarė grasindamas nužudyti ar sunkai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. K. B. 2019-10-04 apie 12 val., būdamas neblaivus, J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia grasino L. S. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, nukentėjusiajai sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą gali būti įvykdytas.

Apklausiamas teisme kaltinamasis K. B. neigė savo kaltę dėl šios veikos, teigdamas, jog žodinį konfliktą inicijavo nukentėjusioji, kuri įžeidinėjo jį ir jo giminaičius. Parodė, kad jis įspėjo nukentėjusiąją, kad jo neįžeidinėtų ir pasakęs, kad ji pasigailės gyvenime. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamojo grasinimas nužudyti ar sunkai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, kaip ir viso įvykio bei smurto aplinkybes patvirtina aukščiau nurodyti ir išanalizuoti įrodymai bei nelieka abejonių, jog kaltinamasis grasino nužudyti ar sunkai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

Faktą, kad L. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, įrodo ne tik jos parodymai, bet ir kiti įrodymai. K. B. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai L. S. poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje, poodines kraujosruvos veide, kas sukėlė L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, nukentėjusioji iš kart po įvykio (ikiteisminio tyrimo metu) parodė, kad kaltinamasis neblaivus buvo agresyvus ir tuo metu pagalvojusi, kad ją gali sumušti, nes kaltinamasis yra kaimyną sumušęs, ji jo išsigandusi ir dėl to įvykio vakarą bijojusi kviesti policiją.

Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, nelieka abejonių, kad L. S. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog K. B. grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas, nes žodinius grasinimus K. B. išsakė prieš pat atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. pačiais veiksmais parodydamas grasinimo realumą.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

K. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl jų padarymo jis nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, anksčiau buvo teistas (taip pat už smurtinį nusikaltimą), administracine tvarka nebaustas, yra darbingo amžiaus ir dirbantis.

Sprendžiant dėl bausmės rūšies kaltinamajam parinkimo, atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose nurodytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, K. B. skirtini tarpusavyje suderinami įpareigojimai ir uždraudimai, kas teismo nuomone, drausmins kaltinamąjį ir padės koreguoti jo elgesį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso įrašo laikmenos (2 vnt.), pridėtos ir saugomos byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,

nusprend ž i a:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., K. B. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašo laikmenas (2 vnt), pridėtas ir saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis