Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Aldonai Vitkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas – Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – 30 MGL (3900 Lt) bauda, kuri sumokėta 2015-12-14, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 9 d. akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. Z. nurodė, jog nežino, bent jau neatsimena, dėl kokios priežasties L. G. jam smūgiavo, ir įvykio vietoje atsimena tik įtariamąjį, negali pasakyti, ar buvo kitų asmenų; jis taip pat neatsimena, kas vyko po to, kai jis po smūgio į veidą nukrito ant žemės. Kaltinamasis L. G. nurodė, kad dėl to, jog A. Z. jį pasiuntė po klausimo, kada grąžins J. J. skolą, susinervinęs tris kartus kumščiu smūgiavo į veidą, po ko A. Z. nukrito šalikelėje kartu su dviračiu, kurį turėjo; teigė, kad daugiau A. Z. nesmūgiavo, bet visiškai pripažino 2015 m. spalio 3 d. A. Z. padaręs nesunkų sveikatos sužalojimą (b. l. 68-70);

Kauno teritorinės ligonių kasos 2015 m. lapkričio 11 d. ieškinys dėl 59,71 Eur žalos už nukentėjusio A. Z. gydymą (b. l. 53) bei 2015 m. lapkričio 24 d. pranešimas dėl ieškinio baudžiamojoje byloje, iš kurio nustatyta, jog L. G. visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo A. Z. gydymą, todėl atsisako 2015 m. lapkričio 11 d. pareikšto civilinio ieškinio, ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (b. l. 63);

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi palikta nepakeista (b. l. 129), netvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės 2015 m. lapkričio 30 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55073-15 pagal BK 138 str. 1 d. nutraukimo L. G. atžvilgiu, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 119-120).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Tais atvejais, kai kaltininko padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).

L. G. neneigia sudavęs tris smūgius nukentėjusiajam A. Z. į veidą ir visiškai prisipažįsta nesunkiai sutrikdęs sveikatą nukentėjusiajam, tačiau tvirtina taip pasielgęs ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad supyko ant nukentėjusiojo, kuris, paklausus jo apie skolos dėdei grąžinimą, išplūdo jį. Kaltinamasis taip pat teigia, kad A. Z. nespardė, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas tokiu būdu, negali patvirtinti ir ekspertas.

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl L. G. kaltės padarius A. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau ši L. G. padaryta nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes bylos aplinkybės nepatvirtina, kad L. G. sužalojo A. Z. dėl chuliganiškų paskatų.

Tai, kad nukentėjusiajam A. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2954/ 2015(02) (b. l. 47-48) (toliau – specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad A. Z. buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, muštinė žaizda nosyje su skeveldriniu nosikaulių lūžiu, poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai dešinėje krūtinės pusėje ir nugaroje, kairės pusės IX-o šonkaulio lūžis, minkštųjų audinių sumušimas dešinio raktikaulio-peties srityje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dalis A. Z. sužalojimų galėjo būti padaryti ir smūgiuojant rankomis ar kojomis, ypač minimos kraujosruvos veide, žaizda nosyje su skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, kairės pusės IX šonkaulio lūžis, kuris, labiau tikėtina, išsivystė nuo spyrio kojomis. Sužalojimai dėl skeveldrinio nosikaulio ir kairės pusės IX šonkaulio lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis visiškai pripažino 2015 m. spalio 3 d. A. Z. padaręs nesunkų sveikatos sužalojimą.

Taigi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad L. G. 2015 m. spalio 3 d., apie 16 val., kelyje Šventininkai – Kalviai, Šventininkų kaimo ribose, Kruonio sen., Kaišiadorių r. sav., tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smūgiavo A. Z. į veidą, dėl ko A. Z. nukrito ant žemės, ir dėl muštinės žaizdos kairio antakio srityje, muštinės žaizdos nosyje su skeveldriniu nosikaulių lūžiu, poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimų dešinėje krūtinės pusėje ir nugaroje, kairės pusės IX-o šonkaulio lūžio, minkštųjų audinių sumušimo dešinio raktikaulio – peties srityje, padarė nukentėjusiajam A. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog L. G. kumščiu daugiau nei vieną kartą trenkė nukentėjusiajam A. Z. į veidą patvirtina tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. L. G. parodė, kad trenkė dėl to, jog buvo labai supykęs (susinervinęs), kadangi paklaustas apie skolą jo dėdei nukentėjusysis atsakinėjo įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais (pasiuntė tolyn necenzūriniais žodžiais). Tokie kaltinamojo paaiškinimai nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nukentėjusiojo parodymai dėl to, kokie galėjo būti jį sumušusio L. G. motyvai, priešingai, buvo nenuoseklūs, dažnai keitėsi. Ir, nors 2016 m. kovo 9 d. teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad iš kaltinamojo dėdės J. J. pinigų nesiskolino, ir iš kitų žmonių nesiskolina, kad nesuprato, už ką yra mušamas, nes L. G. nieko neprašė, nesakė, o jis jo neplūdo, 2016 m. kovo 31 d. teisiamajame posėdyje po liudytojo J. J. apklausos vis dėlto pripažino, kad buvo skolingas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. spalio 3 d. 17.50 val. pirmą kartą policijos pareigūnams telefonu pranešdamas apie tai, kad L. G. jį sumušė, A. Z. nurodė ir sumušimo motyvą – „kad jis skolingas pinigų“ (b. l. 71-74). Pažymėtina, jog liudytojo J. J. parodymai, kad nukentėjusiam A. Z. buvo paskolinęs pinigų ir ilgai jų neatgavo, yra nuoseklūs, tai jis visą laiką nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme. Byloje yra 2015 m. spalio 5 d., t. y. tik po dviejų dienų po įvykio, L. G. rašytas prisipažinimas, kuriame taip pat teigiama, jog konfliktas vyko dėl skolos (b. l. 75).

Taigi nustatyta, jog tarp kaltinamojo L. G. ir nukentėjusiojo A. Z. kilo konfliktas kaltinamajam sutikus nukentėjusįjį ir jį užklausus apie skolos dėdei grąžinimą. Kaip jau buvo minėta, tai, kad skola L. G. dėdei liudytojui J. J. nukentėjusiojo nebuvo grąžinta ilgą laiką, nurodė ne tik kaltinamasis, bet ir liudytojas J. J., nukentėjusiojo parodymai buvo prieštaringi. Be to, L. G. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad jo susierzinimas, pyktis kilo būtent iš to, kad A. Z. neatsakė į jo klausimą ir įžeidinėjo. Tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo L. G. elgesį, o būtent tai, kad jis ne mažiau vieną kartą smogė ranka nukentėjusiajam A. Z. į veidą, iššaukė netinkamas nukentėjusiojo elgesys su juo bei su jo dėde J. J., t. y. asmeninės paskatos. Nors, teismas vertindamas nukentėjusiojo A. Z. elgesį su L. G. nagrinėjamos bylos kontekste negali būti visiškai tikras dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, nes įvykio vietoje liudytojų nebuvo ir teismas remiasi tik pačių įvykio dalyvių ir liudytojo, paliudijusio netiesioginę aplinkybę, patvirtinančią kaltinamojo versiją, parodymais, tačiau būtina pastebėti, kad teismo įsitikinimui šiuo atveju turi įtakos ir proceso dalyvių elgesys. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, bylos duomenimis, jis yra pasielgęs netinkamai – iš Kaišiadorių ligoninės po nepilnos medikų apžiūros pabėgo (b. l. 7); pagal gautą užduotį pas teismo med. ekspertus jis nuvykęs nebuvo ir nevyks (b. l. 14-17), o tai, kaip matyti iš eksperto išvados apsunkino bylos tyrimą. Be to, atsižvelgiant į in dubio pro reo principą („abejojant – švelnesnis“) bet kokios abejonės turi būti vertintinos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. Z. buvo sužalotas ne dėl chuliganiškų paskatų ar mažareikšme dingstimi, bet dėl asmeninių paskatų, daroma išvada, kad L. G. suformuluotame kaltinime nepagrįstai nurodyta veiką kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos, todėl iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog L. G. veikė „dėl chuliganiškų paskatų“. Konstatuotina, jog kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. dalyje dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvo neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Darytina išvada, kad nesant L. G. veiksmuose BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio, kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Taigi teismas sprendžia, kad veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikavimas į BK 138 straipsnio 1 dalį nėra esminių faktinių aplinkybių keitimas, galintis apsunkinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis teisme.

Priėmus sprendimą L. G. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, spręstinas bausmės nuteistajam paskyrimo už minėtos nusikalstamos veikos padarymą klausimas.

Skirdamas bausmę L. G. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į tai, kad L. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d.), nusikaltimas yra baigtas, sukėlė pasekmes, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), kaltinamasis anksčiau yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką viešoje vietoje (b. l. 95-96, 99-100), teistumas neišnykęs, kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nuosprendžiu už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskirtą 30 MGL (3900 Lt, t. y. 1129,52 Eur) baudą sumokėjo tik 2015 m. gruodžio 14 d. (b. l. 129, 131), jis nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, pasireiškiančius chuliganišku elgesiu, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., 187 str. 2 d., niekur nedirba ir niekada nedirbo (b. l. 119), viešosios įstaigos respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 108), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus už padarytą nusikaltimą L. G. terminuotą laisvės atėmimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. G. paskirtini BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai. Prokurorės prašyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.) – L. G. taikytina, kadangi tai numato BK 75 str. 2 d.

L. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93), panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nes žala jam atlyginta; valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl ji jo atsisako, nurodydama, kad pasekmes žino (b. l. 60).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 str., 307-308 str., 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punkto, 8 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį: per bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 6 punktu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Įmoka sumokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuteistajam nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.