- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2744-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31968-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos didmena“
- Atsakovas
- S. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos didmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos didmena“ ieškinį atsakovui S. V. dėl tikrovės neatitinkančios ir juridinio asmens dalykinę reputaciją žeidžiančios informacijos paskleidimo bei tuo padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tikrovės neatitinkančios ir juridinio asmens dalykinę reputaciją žeidžiančios informacijos paskleidimo bei tuo padarytos žalos atlyginimo.Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešant atsakovui areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos – 100 000 EUR. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškovo reiškiamo ieškinio suma yra didelė – 100 000 EUR. Be to, atsakovas, gavęs pretenziją, į ją nesureagavo, socialiniame tinkle piktybiškai tyčiojasi iš susidariusios ginčo situacijos, kad neva jam reikės atlyginti pretenzijoje nurodytą sumą ir šiuo elgesiu vengia pripažinti savo neteisėtus veiksmus bei taikiai susitarti, o taip pat patvirtina, kad neturi ieškovo reikalaujamų sumų, todėl tikėtina, kad atsakovo finansinė padėtis gali būti bloga, jis neturi esminio nekilnojamojo turto, o gavęs ieškinį gali imtis priemonių turimam turtui paslėpti, taip išvengiant galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-03 nutartimi nutarė atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos didmena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui S. V..Teismas nurodė, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiančių daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui neturint jokių duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, apie atsakovo ketinimus perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra galimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei apribojus atsakovo disponavimo savo turtu galimybes, gali būti pažeisti atsakovo turtiniai interesai, suvaržant jo teises labiau, negu reikia teisėtų tikslų pasiekimui, o taip pat pažeista ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyra.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Teismas nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo ir dėl šios sąlygos buvimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nutartyje nepasisakė. Teismas analizavo tik vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – ir tik šios sąlygos pagrindu priėmė sprendimą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Su ieškiniu pateikiami įrodymai ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo pareikštas ieškinys atsakovui preliminariai gali būti laikomas tenkintinu.Ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. kad ji prasta bei atsakovas gali imtis priemonių, dėl kurių nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.Ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad vien didelė ieškinio suma negali būti vienintelė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovas nurodė ir kitas teismų praktikoje išskiriamas aplinkybes (ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, atsakovo elgesys iki ieškinio padavimo).Nepagrįsti ir neteisėti teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad neva ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Įrodymai yra pateikti kartu su ieškiniu, kartu pateikti ir kiti įrodymai, pagrindžiantis atsakovo piktybišką elgesį iki ieškinio pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-06-26 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-06-26 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, t. y. pirma įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis.Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog ieškinio prima facie pagrįstumas teismo nebuvo vertintas. Tai, kad teismo nutartyje nėra vertinta pirmoji sąlyga nereiškia, jog teismas tokios sąlygos neįvertino. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareikštame ieškinyje ne tik nurodyti reikalavimai ir jų teisinis pagrindas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, taip pat pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Po ieškinio trūkumų ištaisymo ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2236/2014). Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma).Tačiau šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Taigi, didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Iš ieškovo pateiktų į bylą dokumentų negalima įvertini atsakovo turtinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai yra tik VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, jog atsakovui S. V. priklauso 6048/596253 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog jis pateikė įrodymus, kurie leistų teismui įvertini atsakovo turtinę padėtį. Be to, apeliantas pats atskirajame skunde nurodo, jog atsakovo finansinė padėtis gali būti bloga, jos neturi esminio nekilnojamojo turto, o Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės.Apeliantas taip pat nurodo, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atsakovo elgesys iki ieškinio padavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo elgesys iki ieškinio padavimo nesudaro pagrindo vertinti apie grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, o tik kaip atsakovo gynybinę poziciją ieškovo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų mėginęs paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.