- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-403-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24019-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Bronius Zalaga
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, pripažinta mažareikšme ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad ji melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą surašydama pareiškimą ir davė ikiteisminio tyrimo byloje melagingus parodymus: 2015 m. balandžio 28 d., 00 val. 18 min., atvykusiam Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnui, būdama įspėta už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, teigė, kad jos sūnus R. J. 2015 m. balandžio 27 d., apie 23 val. 30 min., grįžęs neblaivus į namus, adresu: Mažeikiai, Laisvės g. 32-5, kilus žodiniam konfliktui, miegamajame kambaryje ją pastūmė į lovą, sudavė delnu į dešinį skruostą, prieškambaryje kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, nuo smūgio ji pargriuvo ant žemės, prarado sąmonę, jai grasino. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir R. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, 2015 m. balandžio 28 d. 1 val. 45 min. buvo patalpintas į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK areštinę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė O. Alibajeva prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti G. G. kalta padariusią nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 4 MGL dydžio (150,64 Eur) baudą.
Skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl jis turi būti panaikintas. Pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. J., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo sulaikytas 2015 m. balandžio 28 d. 1.45 val., o paleistas iš sulaikymo 2015 m. balandžio 29 d. 22.00 val. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2015 m. balandžio 28 d. R. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apeliantės teigimu, minėtos aplinkybės rodo, kad teismas, atleisdamas G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi R. J. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, jam buvo atimta laisvė, G. G. veiksmai melagingai pranešus apie nebūtą nusikaltimą surašant pareiškimą ir duodant ikiteisminio tyrimo byloje melagingus parodymus negali būti vertinami kaip mažareikšmiai (dėl šių jos veiksmų buvo pažeistos kito asmens – R. J. – teisės), todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Prokurorės apeliacinis skundas netenkinamas.
BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad G. G. padaryta veika turi visus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad G. G. savo kaltę padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino, paaiškino, kad neteisingus parodymus, jog sūnus R. J. ją stūmė, sudavė jai į veidą, davė todėl, kad buvo ant sūnaus supykusi, tarp jų buvo kilęs konfliktas. Ji norėjo sūnų pagąsdinti, todėl policijos pareigūnams pamelavo, kad sūnus jai sudavė į veidą (63–64 b. l.).
Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013). Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010).
Melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai ir vertimai iš esmės trukdo bylos tyrimui ir tiesos nustatymui baudžiamosiose bylose, taigi BK 235 straipsnyje numatytų nusikaltimų objektas yra normali ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veikla, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose, o papildomas objektas – baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
Byloje nustatyta, kad melagingus parodymus G. G. davė tyčia, tačiau ji tai padarė tik norėdama pagąsdinti savo sūnų, kuris į namus tąkart grįžo neblaivus ir kartu parsivedė jai nepažįstamą merginą, o ne turėdama tikslą apkaltinti sūnų nusikalstamos veikos padarymu ir, be to, trukdyti tyrimui. G. G. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, savo veiksmais pastaroji nesiekė padaryti ir nepadarė didelės žalos. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad R. J. 2015 m. balandžio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai G. G. protokole-pareiškime nurodė, jog sūnus ją sumušė (19 b. l.), buvo laikinai sulaikytas (27 b. l.), jam buvo pranešta apie įtarimą galėjus padaryti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad R. J. nurodė, jog jis mamai (G. G.) pretenzijų neturi, jokia žala jam nepadaryta, jis civilinio ieškinio nereiškia ir nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (33 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad G. G. padaryta veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektu jos nebūtų galima pripažinti mažareikšme.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos apeliacinį skundą atmesti.