Telšių apylinkės teismo nuosprendis

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi Telšių rajone, Luokės kaime, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą , Mažeikiuose, LR pilietė, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, pensininkė, administracine tvarka nebausta, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą surašydama pareiškimą, ir davė ikiteisminio tyrimo byloje melagingus parodymus: 2015 m. balandžio 28 d., 00 val. 18 min., atvykusiam Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnui, būdama įspėta už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str., teigė, kad jos sūnus R. J. 2015 m. balandžio 27 d., apie 23 val. 30 min., grįžęs, neblaivus į namus, adresu , Mažeikiai, kilus žodiniam konfliktui, miegamajame kambaryje ją pastūmė į lovą, sudavė delnu į dešinį skruostą, prieškambaryje kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, nuo smūgio ji pargriuvo ant žemės, prarado sąmonę, jai grasino, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., ir R. J. vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., 2015 m. balandžio 28 d., 01 val. 45 min., buvo patalpintas į Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK areštinę.

G. G. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad tą vakarą sūnus grįžo į namus neblaivus ir parsivedė nepažįstamą draugę. Kadangi tai buvo vėlus metas ji pradėjo bartis ant sūnaus, kodėl taip pasielgė, nes namuose dar buvo senyvo amžiaus močiutė, nepilnametis vaikas. Prašė sūnaus išeiti iš buto, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji kambaryje sėdėjo ant lovos ir, kai norėjo išvaryti tą merginą iš namų, staigiai stojosi, susvyravo ir atgal atsisėdo į lovą. Toliau ant sūnaus šaukė, kad jis dingtų iš namų, sūnus sakė, tuoj išeis ir nuėjo iki prieškambario mautis batų. Ji, priėjusi prie sūnaus, liepė, greičiau eiti lauk, tada ji sūnų stūmė ir, žengdama atgal, pargriuvo, užkliūdama už batų. Sąmonės praradusi nebuvo, tik negerai jautėsi, nes serga širdies ligomis. Atėjusiems pareigūnams pasakė, kad nugriuvo aukštielninka, kad sūnus mušėsi, nesakė. Pareigūnas surašė protokolus, ji pasirašė neskaičiusi jų, nes buvo labai susinervinusi. Pareigūnai klausė ar reikia pagalbos, ji atsakė kad reikia ir iškvietė greitąją, nes jai skaudėjo galvą, kai pargriuvo ir susitrenkė galvą. Ligoninėje jai suleido vaistų ir paleido namo. Kadangi buvo labai susinervinusi, susijaudinusi, tai nieko negali pasakyti, nes nuo streso net neatsimena nieko, ką sakė ir ką darė. Smurto sūnus nevartojo. Tik policininkams taip sakė, nes norėjo tik pagąsdinti sūnų. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Nurodė, kad yra pensininkė, pensijos gauna 170 eurų.

Liudytoja J. K. apklausta teisme parodė, kad kaltinamoji yra jos mama. Ji dabar su mažamete dukra gyvena pas mamą. Tą vakarą jos brolis R. J. į namus grįžo vėlai vakare neblaivus ir su nepažįstama mergina. Ji prašė brolio leisti miegoti, nes buvo vėlus metas, buvo mažas vaikas, tačiau brolis pradėjo ant jos šaukti. Kilo konfliktas, tai išgirdusi iš kambario atėjo mama, tada ji su pižama išbėgo į lauką kviesti pagalbos, nes brolis kai būna girtas būna agresyvus, smurtauja. Paskambino policijai ir pranešė apie konfliktą. Kai atvažiavo policija brolio ir jo draugės jau nebuvo. Jei brolis būtų grįžęs blaivus ir be draugės, jokio konflikto nebūtų buvę.

L. R. J. apklaustas teisme parodė, kad jis yra kaltinamosios sūnus. Grįžus į namus su drauge tarp jo ir mamos kilo konfliktas dėl parsivestos draugės. Mama garsiai šaukė, jis prašė nešaukti. Bandė nutildyti mamą, bet nepavyko. Mama išėjo į laiptinę ir šaukė, bandė parvesti į butą, bet ji užkliuvo už batų ir nuvirto, o jis užvirto ant mamos. Supratęs, kad geruoju tai nesibaigs jis pasišalino iš buto. Vėliau buvo sulaikytas policijos ir uždarytas į areštinę. Jei jis taip vėlai nebūtų grįžęs į namus ir su drauge, tai to konflikto ir nebūtų buvę. Pripažįsta, kad negerai pasielgė.

Iš byloje esančio 2015-04-28 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 011500022349 matyti, kad 2015-04-28, apie 00.20 val., adresu , Mažeikių m., pranešėja prašo pagalbos, nes jos brolis, kuris yra neblaivus, agresyvus, smurtauja prieš mamą. Pranešėja yra J. K. (b. 1. 13-14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2015-04-28 G. G. pareiškimo policijai matyti, kad ji savo pareiškime nurodė, kad 2015-04-27 apie 23 val. 30 min. į namus, Mažeikiai, grįžo neblaivus sūnus R. J., kuris ją stūmė į lovą ir ranka sudavė į dešinės pusės skruostą, vėliau į galvos sritį, prarado sąmonę, nukrito akiniai, juto fizinį skausmą (b. l. 19).

Iš byloje esančio 2015-04-28 G. G. apklausos protokolo matyti, kad būdama įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. dėl melagingų parodymų, duodama paaiškinimus patvirtino policijos pareigūnui, kad sūnus R. J. jos atžvilgiu vartojo smurtą (b. l. 20).

Iš byloje esančio prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2015-05-07 buvo nutrauktas R. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d., nesant nusikalstamos veikos (b. l. 4-5).

Visos šios aplinkybės rodo, kad G. G. šį nusikaltimą padarė norėdama tik pagąsdinti sūnų, kuris į namus grįžo vėlai vakare būdamas neblaivus ir su drauge. Kartu su G. G. 2 kambarių bute gyvena jos dukra J. K. su mažamete dukra, dar gyvena vyresnio amžiaus močiutė, kuri dalijasi vienu kambariu su R. J., pats R. J. patvirtino, kad jei jis nebūtų grįžęs taip vėlai ir su mamai ir sesei nepažįstama drauge, tai konfliktas nebūtų kilęs. Teismas daro išvadą, kad šio konflikto kilimui turėjo įtakos kaltinamosios sūnaus R. J. elgesys. Todėl konstatuotina, jog G. G. melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą nepadarė esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl G. G. melagingo pranešimo, nes policiją iškvietė jos dukra jau prasidėjus konfliktui tarp jos ir jos neblaivaus brolio R. J., kuris labai vėlai grįžo į namus su nepažįstama mergina.

Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.

BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje.

G. G. tiesiogiai pati neskambino policijai ir nepranešė apie nebūtą nusikaltimą, nes policijai paskambino kaltinamosios dukra, tik melagingai surašė pareiškimą ir davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ne siekdama apkaltinti sūnų R. J. nusikaltimo padarymu, o norėdama jį tik pagąsdinti, kad taip vėlai grįžo į namus neblaivus ir su nepažįstama drauge. Tai padarė iš didelio susijaudinimo. Teismo manymu, esant nustatytoms aplinkybėms, G. G. veika, nors ir turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., formaliuosius požymius, tačiau nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų aspektu, jos negalima būtų pripažinti mažareikšme, todėl teismas G. G. nusikalstamą veiką pripažįsta mažareikšme, o taikant Lietuvos Respublikos BK 37 str., ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Teismas laiko, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti LR BK 37 str.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-308 straipsniais,

nusprendė:

G. G. veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 dalį pripažinti mažareikšme ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str., ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.