Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-206-356/2020, pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; suinteresuoti asmenys: R. D., A. R., Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kai kyla ginčas dėl teisės, teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuoti asmenys gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos V. R. ir suinteresuoto asmens R. D. kilo ginčas dėl teisės.

Utenos rajono 1 – ojo notaro biuro notarė Dalia Malinauskienė (duomenys neskelbtini) patvirtino E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentą, kuriuo jai priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), paliko V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (9 b.l., t.1).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja V. R. iki (duomenys neskelbtini) m. buvo E. R. marti (10 b.l., t.1), o suinteresuoti asmenys R. D. ir A. R. yra palikėjos vaikai.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metais E. R. ir jos sutuoktiniui J. R. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o po J. R. mirties (12-15, 51-54 b.l., t.1) nuosavybės teisės į visą butą atiteko E. R., nes jų vaikai R. D. ir A. R. atsisakė palikimą priimti (121 b.l., t.1 b.l.). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-10-22 išrašas (12-15 b.l., t.1) patvirtina, kad E. R. visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) valdė asmeninės nuosavybės teise.

VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (32 b.l., t.1) patvirtina, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Utenos rajono 4-asis notaro biuras (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos E. R. įstatyminės įpėdinės R. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o kitas įstatyminis įpėdinis A. R. atsisakė palikimą priimti (7, 49-50 b.l., t.1). Priėmusi palikimą, įstatyminė įpėdinė R. D. apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, o nuomos teisių į jai suteiktą socialinį būstą atsisakė, kito nuosavybės teise valdomo gyvenamojo būsto neturi, socialinis būstas iš naujo jai galėtų būti suteiktas tik eilės tvarka, nes ji vėl yra įrašyta į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą (89 b.l., t.1, 5 b.l., DOK-3667, 27-30 b.l., t.2).

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, pagal CK 5.50 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, pareiškėja, kaip testamentinė įpėdinė, palikimą priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokių veiksmų pareiškėja per 3 mėnesių terminą neatliko.

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti 3 mėnesių terminą, jeigu pripažįstama, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, sutrukdžius realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, o taip pat ir kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimas, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiamas atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, atsižvelgiama į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

CK 5.33 straipsnyje įtvirtinta pareiga palikimo atsiradimo vietos notarui paskelbti testamentą. Testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, jog būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims.

Taigi aplinkybė, ar palikimo atsiradimo vietos notaras tinkamai įvykdė CK 5.33 straipsnyje įtvirtintą pareigą, yra teisiškai reikšminga, nes nustačius, kad pareiga paskelbti testamentą neįvykdyta, ši aplinkybė būtų reikšminga vertinant termino palikimui priimti praleidimo priežastis, jo atnaujinimo pagrindus, kadangi netinkamas nurodytos pareigos vykdymas objektyviai apriboja asmens galimybes priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą.

Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė pripažino, kad ne tuoj pat sužinojus apie E. R. mirtį, o tik praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) buvo užklausta ir gauta informacija apie palikėjos E. R. sudarytą testamentą, t. y. kai (duomenys neskelbtini) įstatyminė įpėdinė R. D. paprašė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Paaiškėjus, kad yra sudarytas testamentas, jo kopija buvo gauta (duomenys neskelbtini), būtent tik tada buvo gauti duomenys apie testamentinę įpėdinę V. R. ir jai pranešta.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog notarė savalaikiai neįvykdė pareigos, numatytos CK 5.33 straipsnyje, gauti duomenis ir informuoti pareiškėją apie jos naudai sudarytą testamentą ir jos teisę priimti palikimą, yra teisiškai reikšminga, tačiau ji vertintina kartu su kitomis aplinkybėmis byloje.

Pareiškėja pripažino, kad iki testamento sudarymo yra gyvenusi kartu su anyta, jos namuose, kad anyta, būdama nepatenkinta abiem savo vaikais dėl jų netinkamo gyvenimo būdo, jai buvo užsiminusi apie tai, kad po mirties savo vaikams nepaliktų nieko, butą norėtų palikti jai, savo marčiai. Pareiškėja nurodė, kad tai buvo vienintelis kartas, kai anyta jai užsiminė apie savo ketinimą palikti turtą po mirties. Po to ji išsikėlė gyventi skyrium, pas anytą užeidavo, tačiau niekada neklausė apie tai, ar anyta sudarė testamentą jos naudai. (duomenys neskelbtini) metais pareiškėja nutraukė santuoką su palikėjos sūnumi, pas buvusią anytą užeidavo, tačiau rečiau, turto palikimo tema niekada nesikalbėjo, taigi iki kol notarės buvo informuota, iš viso nežinojo, kad buvo sudarytas testamentas jos naudai. Anyta jos neprašė pasakyti asmens kodą ar duoti asmens dokumentą, kai gyveno kartu, ji savo asmens dokumentus laikė visiems, t.t. ir anytai žinomoje vietoje, taigi anyta galėjo asmens kodą užsirašyti.

Kaip patvirtino liudytoja A. R., pareiškėjos dukra, po E. R. mirties, jai būnant šarvojimo salėje R. D. sakė, kad visas turtas paliktas jos dukrai E., o liudytoja I. M., pareiškėjos sūnaus draugė, patvirtino, kad R. D. šarvojimo salėje jai sakė, kad E. R. viską paliko jai, savo dukrai, ir sūnui. Suinteresuotas asmuo A. R., buvęs pareiškėjos sutuoktinis, su kuriuo pareiškėja bendrauja ir po santuokos nutraukimo (leidžia gyventi jai nuosavybės teise po santuokos nutraukimo atitekusiame name, esančiame kaime, moka priteistą kompensaciją už turtą), tarėsi su suinteresuotu asmeniu R. D. dėl palikimo pasidalijimo, jų abiejų bendru sutarimu pastaroji priėmė palikimą savo vardu, o jis atsisakė palikimą priimti, jam nebuvo žinoma apie testamento sudarymą, o todėl negalėjo tokių duomenų atskleisti pareiškėjai. Taigi tiek liudytojos A. R. ir I. M., tiek suinteresuotas asmuo A. R. nurodė, kad jiems, o taigi ir pareiškėjai galėjo būti žinomos tik tokios aplinkybės, kad butas atiteko suinteresuotam asmeniui R. D. arba jos dukrai, bet tikrai ne buvusiai marčiai.

Suinteresuotas asmuo R. D., įvertinusi tai, kad pareiškėja gerai sutarė su anyta, kartu gyveno, anyta pasitikėjo pareiškėja, testamente nurodė pareiškėjos asmens kodą, padarė išvadą, kad pareiškėja žinojo apie jos naudai sudarytą testamentą nuo jo sudarymo, nes esant tokiems geriems santykiams anyta negalėjo nepasakyti, o ir asmens dokumentą galėjo duoti tik pati pareiškėja. Kadangi po E. R. mirties pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kad palikimą priimtų, suinteresuoto asmens R. D. įsitikinimu, yra pagrindas vertinti, kad nebuvo ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios palikimą priimti. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė nurodė atsiliepime į pareiškimą ir paaiškino, kad bendraujant su pareiškėja ir suinteresuotais asmenimis, jai susidarė įspūdis, kad žinia apie pareiškėjos naudai sudarytą testamentą jiems visiems nebuvo naujiena.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys R. D. ir notarė Daiva Sabaliauskienė, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė kitokių įrodymų, galinčių patvirtinti jų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai nuo testamento sudarymo jos naudai ar vėliau tapo apie tai žinoma ir pareiškėja, žinodama apie savo teisę paveldėti, neatliko jokių veiksmų. R. D. nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja pati davė asmens dokumentą ar jo duomenis, kurie įrašyti į testamentą, taip pat nepatvirtintos jokiais įrodymais, galima būtų tik spėti tokį faktą buvus. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pareiškėja, priešingai nei suinteresuotas asmuo R. D., nėra palikėjos giminaitė, jai pareiga domėtis, ar anyta tikrai sudarė testamentą jos naudai, nenumatyta. Jau minėta, kad CK 5.33 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas, nustatantis pareigą palikimo atsiradimo vietos notarui paskelbti testamentą, leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos tokios situacijos, kai asmuo gali nežinoti apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas labiau tikėti buvus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir laikyti įrodyta (CPK 178 straipsnis), kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie testamento sudarymą jos naudai (duomenys neskelbtini) metais ir netapo žinoma iki notarė neatliko CK 5.33 straipsnyje nustatytos pareigos ją informuoti.

Pareiškėja siekia paveldėti anytos, su kuria palaikė gerus santykius, jai testamentu paliktą turtą. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. (E. G.) v. G. B., 3K-3-553/2009). Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta testatorės valia.

Minėta, kad palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtino (197-198 b.l., t.1, 6-7 b.l., t.2) Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė, (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė palikėjos E. R. įstatyminė įpėdinė R. D., ji (duomenys neskelbtini) paprašė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tada paaiškėjo, kad yra sudarytas testamentas, jo kopija buvo gauta (duomenys neskelbtini), ir tik po to buvo renkama informacija apie pareiškėją ir ji informuota. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti subjektinę teisę paveldėti būtent po to, kai notarė įvykdė CK 5.33 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), taigi yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja buvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino rūpestingai, terminas praleistas nežymiai.

Suinteresuotas asmuo R. D. nurodė, kad CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Suinteresuotas asmuo mano, kad E. R. sudarytas testamentas nėra teisėtas, nes palikėja jo sudarymo metu buvo savininkė tik ½ dalies buto, todėl testamentu negalėjo būti paliktas visas butas. Kaip paaiškino suinteresuotas asmuo Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė, išduodant paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą vadovautųsi CK 5.18 - 5.19 straipsnių normomis, nes svarbiausia yra testatoriaus valia ir tai, kad testamentu paliktas turtas mirties dieną buvo valdomas testatoriaus nuosavybės teise.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais įvertina, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tokias aplinkybes turi įrodyti suinteresuotas asmuo (CPK 178 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo R. D. nurodė, kad ji, būdama pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savalaikiai priėmė palikimą, yra turto savininkė, juo naudojasi, moka mokesčius, todėl atnaujinus terminą pareiškėjai priimti palikimą pagal testamentą, būtų sumažinta jos palikimo dalis, o dėl to nukentėtų jos turtiniai interesai bei teisėti lūkesčiai gyventi paveldėtame bute. Ji gyveno socialiniame būste, kurio po palikimo priėmimo atsisakė, kito nuosavybės teise valdomo gyvenamojo būsto neturi, yra iš dalies darbinga, jos gaunamos pajamos – 238,45 EUR netekto darbingumo pensija (55-59 b.l., t.1).

Pareiškėja su tokia suinteresuoto asmens pozicija nesutiko, nes pati palikėja nusprendė dukrai jokio turto nepalikti, (duomenys neskelbtini) metais sudaryta dovanojimo sutartimi turtą, išskyrus butą, padovanojo anūkei, o ne dukrai. Paaiškino, kad jos ir suinteresuoto asmens R. D. turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, suinteresuotas asmuo ir iki to nuosavo gyvenamojo būsto neturėjo, ir nėra numatyta, kad ji privalo būti aprūpinta nuosavu gyvenamuoju būstu, turi dukrą, kuriai yra pareiga rūpintis savo motina, socialinio būsto atsisakė savo valia ir rizika, nes tuo metu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dar nebuvo išduotas.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar iš viso nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Tokio reikalavimo suinteresuotas asmuo R. D. šioje byloje nepareiškė (CPK 443 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad E. R. (duomenys neskelbtini) metais nusprendė padovanoti visus nekilnojamuosius daiktus (16-31 b.l., t.1), išskyrus butą, tačiau 4 žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tarpe kurių buvo ir 2 gyvenamieji namai, padovanojo ne dukrai R. D., kuri neturėjo nuosavo gyvenamojo būsto, o anūkei, t. y. savo dukros dukrai. Taigi palikėja testamentu ir dovanojimo sutartimi aiškiai išreiškė savo valią vaikams vertingesnio turto nepalikti. Dėl kito turto palikėja jokio sprendimo nepadarė, todėl jis atitektų suinteresuotam asmeniui R. D., nes ji palikimą priėmė (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo R. D. nuo (duomenys neskelbtini) naudojosi, o (duomenys neskelbtini) atsisakė socialinio būsto ir iš jo išsikraustė (89 b.l., t.1; 27-30 b.l., t.2), nors dar nebuvo pasibaigęs 3 mėnesių terminas palikimui priimti ir ji neturėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, negali būti vertinama pareiškėjos nenaudai, nes suinteresuotas asmuo veikė savo rizika, nebuvo apdairi ir rūpestinga, be to, notarė savalaikiai neatliko CK 5.33 straipsnyje nustatytos pareigos, pareiškėjos kaltės nėra. Suinteresuotas asmuo R. D. šiuo metu yra įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti (89 b.l., t.1).

Tai, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nedidelės vertės nekilnojamuosius daiktus, esančius kaime (13-26 b.l., t.2), ir gauna apie 530 EUR dydžio darbo užmokestį, o suinteresuotas asmuo R. D. nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų neturi, yra iš dalies darbinga ir gauna 238,45 EUR dydžio netekto darbingumo pensiją (55-59 b.l., t.1; 27-30 b.l., t.2), taip pat negali būti vertinama pareiškėjos nenaudai, nes ji nėra atsakinga už suinteresuoto asmens turtinę padėtį ar jos pagerinimą.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens R. D. teisėtus interesus. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ar neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens R. D. teises.

Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėja įrodė (CPK 178 straipsnis), jog įstatymu nustatyto 3 mėnesių ter­mi­no eigos laikotarpiu realiai egzistavo konkrečios faktinės aplinkybės (nežinojo apie jos naudai sudarytą testamentą, notarės savalaikiai nebuvo informuota), ku­rias, įvertinus pareiškėjos elgesį visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (ėmėsi aktyvių veiksmų realizuoti savo teisę paveldėti po to, kai notarės buvo informuota) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas pripažinti kliu­džiusiomis pareiškėjai laiku ir tinkamai atlikti veiksmus, numatytus CK 5.50 straipsnio 2 - 3 dalyse, todėl nustačius, kad pareiškėja 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), tuo nepagrįstai ar neteisėtai nebūtų suvaržytos ar pažeistos suinteresuoto asmens R. D. teisės. Nusprendus priešingai, be teisėto pagrindo būtų paneigta testatorės E. R. valia, išreikšta testamente, nors jos valia po mirties turi būti gerbiama ir vykdoma.

CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau numatyta išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).

Pareiškėja turėjo bylinėjimosi išlaidų: 700 EUR sumokėjo už teisines paslaugas (už pareiškimo parengimą ir už atstovavimą teisme) (122-123, 126-127 b.l., DOK-640, DOK-731 t.1), atstovavimo išlaidas prašė priteisti iš suinteresuoto asmens R. D. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, buvo būtinos, yra pagrįstos, yra mažesnės už suinteresuoto asmens R. D. turėtas atstovavimo išlaidas –950 EUR, todėl vertinamos kaip atitinkančios advokatės ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas.

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas, palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. D. yra priešingas teisinis suinteresuotumas, nes suinteresuotas asmuo ne tik nesutiko, kad pareiškėja minėta tvarka priimtų palikimą, bet ir ginčijo pareiškimą, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo R. D. buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, todėl laikoma, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinomos galimos neigiamos bylos baigties pasekmės, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikimybė.

Pareiškimas tenkinamas, iš suinteresuoto asmens R. D. pareiškėjai priteistina 700 EUR už teisines paslaugas. Byloje susidarė 7,26 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas vertina, kad šias išlaidas valstybei turėtų padengti lygiomis dalimis (po 3,63 EUR) pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. D., tačiau išieškotinos sumos būtų mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 EUR (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą palikimui pagal (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priimti po E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 700 EUR už teisines paslaugas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.