Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Swedbank AB dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pagal CK 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas pripažinti negaliojančia neteisėtai ir apgaulės būdu (panaudojus apgaulę ir nutylėjimą (suklaidinimą)) išduotą paskolos sutartį Nr. BS1133040103 (su priedais) nuo sutarties pasirašymo dienos (ab initio nuo jo sudarymo momento); 2) pagal CPK 373 straipsnio nuostatas, panaikinus (pripažinus negaliojančia) sutartį, ieškovo prašymu įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sutartį vykdydamos, t. y. taikyti restituciją (ieškovas hipoteka įkeitė butą, bankas paskolino pinigų, todėl ieškovas turi sugrąžinti paskolintą sumą, o bankas panaikinti buto hipotekos įkeitimą ir jos pasekmes).Ieškovas taip pat prašė sustabdyti neteisėtus išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Teismas 2018-02-09 nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018-02-19 gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-09 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde ieškovas taip pat prašo atleisti jį nuo žyminių mokesčių sumokėjimo, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo A. C. prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė. Teismas nustatė ieškovui A. C. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 38 EUR žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei pateikti mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas (apeliantas) A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas galėjo būti atleistas, nes byloje ginčijo banko jam taikomas nesąžiningas ir neteisėtas sutarties sąlygas (visas), kurių kriterijai yra apibrėžti CK 6.228 str. 4 d. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 83 str. 1 d. 1 p. redakciją, nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai, kurie bylose ginčija vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymą, ir kadangi šioje ginčo byloje bankas taikė (ieškovas ginčijo) atsakovo vartojimo sutarties nesąžiningas ir neteisėtas sąlygas (visas), kurios ankstesnių teismų sprendimais jau buvo pripažintos nesąžiningomis ir panaikintos nuo jų pasirašymo momento (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-24 dienos nutartis c. b. Nr. 2S-208-881/2012, ir Vilniaus apygardos teismo 2017-09-07 dienos nutartis c. b. Nr. e2A-25-590/2017). Pagal šiuo metu galiojančias CPK nuostatas ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo pateikti be žyminio mokesčio sumokėjimo, ir todėl tokia teismo nutartis yra skubiai naikintina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui ir netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Be kitų reikalavimų, suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti neteisėtus išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui, unikalus Nr. 4400-0636-3311:3654, ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. 4400-0636-5293:3717) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Teismas 2018-02-09 nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apylinkės teismo skundžiama nutartimi ieškovas įpareigotas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, be kita ko, sumokėti 38 EUR žyminį mokestį už paduotą skundą. Teismas taip pat netenkino prašymo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.Ieškovo teigimu, jis žyminio mokesčio mokėti neprivalo, nes yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 EUR žyminis mokestis. CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 EUR (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, o vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo jo ir banko sudarytą kredito sutartį pripažinti negaliojančia, nes ji buvo sudaryta bankui panaudojus apgaulę ar suklaidinus ieškovą. Panaikinus sutartį, ieškovas prašo taikyti restituciją jo ieškinyje nurodytu būdu. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinio reikalavimu neprašo pripažinti kredito sutarties sąlygas nesąžiningomis, o prašo panaikinti visą sutartį, kaip sudarytą dėl valios trūkumo. Taigi minėta norma sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą netaikytina.CPK 83 str. 1 d. nurodytas sąrašas asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepatenka į CPK 83 str. 1 d. nurodytų asmenų sąrašą, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido ieškovo nuo žyminio mokesčio (38 EUR) mokėjimo. Kadangi ieškovui pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti ir jo sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams pirmosios instancijos teismui pateikti, t. y. terminas nustatytinas iki 2018-04-16 (įskaitytinai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui A. C. terminą iki 2018 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) 38 EUR žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Nutartis neskundžiama.