- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-107-332/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-6-00029-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- J. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Vilčinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. U., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta - (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nuo 2016-05-01 iki 2018-07-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2016-2018 m., nes:
pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus:
laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 buhalterei S. J., nesuvokusiai J. U. nusikalstamų veikų pobūdžio, įrašymui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nepateikė apskaitos dokumentų dėl R. F. įgytų 33343 litrų dyzelinio kuro už 18750,03 Eur (1294295,00 RUB), kuris garaže buvo perpiltas į kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vilkikų, vykdančių krovinių pervežimus (duomenys neskelbtini) šalyse, kuro bakus;
laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbusiems 8 vairuotojams iš viso išmokėjo 2841,80 Eur apskaitos dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio ir šių duomenų nepateikė vyriausiajai buhalterei D. K., nesuvokusiai J. U. nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl ko šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:
2017 m. S. B. išmokėjo 813,07 Eur, A. B. išmokėjo 111,09 Eur, S. J. išmokėjo 434,07 Eur, V. M. išmokėjo 5,15 Eur, V. Š. išmokėjo 274,49 Eur;
2018 m. S. B. išmokėjo 278 Eur, A. B. išmokėjo 25,67 Eur, R. D. išmokėjo 234,19 Eur, I. R. išmokėjo 314,86 Eur, A. U. išmokėjo 351,15 Eur;
2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo vairuotojams apskaitos dokumentais nepagrįstų iš viso 9799,83 Eur komandiruočių išlaidoms ir šių duomenų nepateikė vyriausiajai buhalterei D. K., nesuvokusiai J. U. nusikalstamų veikų pobūdžio, dėl ko šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą;
pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,
2016 m. vyriausiajai buhalterei D. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė neteisingus duomenis apie 22809,14 Eur išmokėjimą vairuotojams komandiruočių išlaidoms, nors realiai pinigai kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos vairuotojams nebuvo išmokėtos, dėl ko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos dėl šių pinigų išmokėjimo, kurių privalomas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo;
2018 m. vyriausiajai buhalterei D. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė neteisingus duomenis apie 16527,39 Eur išmokėjimą vairuotojams komandiruočių išlaidoms, nors realiai pinigai kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos vairuotojams nebuvo išmokėtos, dėl ko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos dėl šių pinigų išmokėjimo, kurių privalomas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės ir pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo.
Be to, J. U., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta - (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010-04-01 įstatymo Nr. XI-722 redakcija) 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, kad nuo akcizų atleidžiami energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami standartiniuose gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių nuolatinai pritvirtinamuose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytuose kuro bakuose ir tepalų talpyklose, iš kurių kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į transporto priemonės kuro tiekimo ir tepimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose (2016-11-03 įstatymo Nr. XII-2696 redakcija), pažeisdamas to paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda kai akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos be akcizų šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams, pažeisdamas to paties įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir (ar) 5, ir (ar) 8 ir (ar) 10 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą, akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju (2015-04-23 įstatymo Nr. XII-1655 redakcija), pažeisdamas to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokėtina akcizų suma, turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos (2015-12-10 įstatymo Nr. XII-2152 redakcija),
laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13 neteisėtai įgijo, laikė ir naudojo didesnės nei 250 MGL (12500 Eur ) vertės akcizais apmokestinamas prekes – 32 417 litrų (duomenys neskelbtini) pirkto 31740,68 Eur vertės dyzelinio kuro, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai standartinėse kuro talpyklose įvežė į Lietuvos Respubliką, tačiau nepanaudojo šio kuro savo reikmėms, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje - teritorijoje ir garaže, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. U. davė nurodymus tyrimo metu nenustatytam bendrovės darbuotojui, nesuvokusiam jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atlikti techninius darbus, susijusius su kuro perpylimu iš vilkikų kuro bakų į talpas ir kitų vilkikų kuro bakus:
laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir garaže, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vilkikų, įvažiavusių į Lietuvos Respubliką ir standartinėse kuro talpyklose įvežusių (duomenys neskelbtini) pirktą dyzelinį kurą, per 56 kartus neteisėtai išpylė 24769 litrus dyzelinio kuro į UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpas ir po to šį dyzelinį kurą neteisėtai naudojo bendrovės vilkikams vykdant krovinių pervežimus (duomenys neskelbtini) šalyse:
- 2018-07-13 iš vilkiko v/n (duomenys neskelbtini) išpilta 747 litrų dyzelinio kuro;
laikotarpiu nuo 2016-09-17 iki 2018-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir garaže, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių vilkikų, įvažiavusių į Lietuvos Respubliką ir standartinėse kuro talpyklose įvežusių (duomenys neskelbtini) pirktą dyzelinį kurą, per 11 kartų neteisėtai perpylė 7648 litrus dyzelinio kuro į kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus ir po to šį dyzelinį kurą neteisėtai naudojo bendrovės vilkikams vykdant krovinių pervežimus (duomenys neskelbtini) šalyse:
- 2016-09-17 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 235 litrus dyzelinio kuro,
- 2016-12-30 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 610 litrų dyzelinio kuro,
- 2017-02-20 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 980 litrų dyzelinio kuro,
- 2017-08-12 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) perpylė 440 litrų dyzelinio kuro,
- 2018-03-26 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 610 litrų dyzelinio kuro,
- 2018-04-01 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 830 litrų dyzelinio kuro,
- 2018-04-03 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) perpylė 740 litrų dyzelinio kuro, į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 645 litrus dyzelinio kuro,
- 2018-05-14 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 235 litrų dyzelinio kuro,
- 2018-05-22 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 733 litrų dyzelinio kuro,
- 2018-05-28 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) perpylė 810 litrų dyzelinio kuro,
- 2018-06-18 iš vilkiko, v/n (duomenys neskelbtini), į vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini), perpylė 780 litrų dyzelinio kuro,
tokiu būdu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13 J. U. neteisėtai įgijo 32417 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 27435,35 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir garaže, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikų standartinių kuro talpyklų neteisėtai perpylus šį (duomenys neskelbtini) pirktą dyzelinį kurą, iš kurio 7648 litrus po perpylimo neteisėtai laikė kitų vilkikų kuro bakuose bei 24769 litrų neteisėtai laikė talpose ir po to šį dyzelinį kurą neteisėtai naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikams vykdant krovinių pervežimus (duomenys neskelbtini) šalyse, o šių veiksmų pasekoje atsiradus prievolei mokėti mokesčius už įgytą dyzelinį kurą, nedeklaravo ir 2016-2018 metais nesumokėjo 369 Eur muito mokesčio, 10 903 Eur akcizo mokesčio ir 4759 Eur PVM mokesčio, iš viso nesumokėjo 16058 Eur mokesčių.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. U. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
paties kaltinamojo J. U. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 buhalterei S. J. jis nepateikė (duomenys neskelbtini) įsigyto 33340 litrų dyzelinio kuro įsigijimo dokumentų įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Dėl laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėto 2841,80 Eur apskaitos dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio paaiškino, kad suma 2841,80 Eur susidarė per ilgą laikotarpį, išmokant nedidelėmis sumomis, dažniausiai tai buvo po keletą eurų likusi pinigų suma iš komandiruotės išlaidoms duotų pinigų. Jis buhalterei nepateikė duomenų apie šių pinigų išmokėjimą. Dėl vairuotojams išmokamų pinigų komandiruotėms išlaidoms paaiškino, kad išmokėtos tokios sumos, kurios nurodytos buhalterinėje apskaitoje. Revizijos metu nustatyti neatitikimai 2016, 2017 ir 2018 m. atsirado dėl to, kad vairuotojams išvykstant į reisą, tą dieną kai išduodami pinigai, avansas išduotas vairuotojui komandiruotės išlaidoms, nebuvo fiksuojamas buhalteriniuose apskaitos dokumentuose. Grįžus vairuotojui iš reiso, suskaičiavus komandiruotės išlaidas, išvažiuojant į reisą išduota avanso suma būdavo įrašoma į kasos išlaidų orderį. Dėl to susidarė išmokėtų sumų neatitikimai 2016 m. 22 809,14 Eur ; 2017 m. 9799,83 Eur, 2018 m. 16 527,39 Eur. Jis neperdavė buhalterei duomenų apie išmokėtą avansą komandiruotės išlaidoms, todėl tai nebuvo fiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose tą dieną, kai pinigai buvo išduoti. J. U. pripažino savo kaltę dėl nelaiku užpildytų buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl (duomenys neskelbtini) įsigyto 32 417 litų dyzelinio kuro perpylimo UAB “(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir garaže visiškai prisipažino. Įtarime nurodytas kiekis 32 417 litrai buvo neteisėtai perpiltas iš vienų vilkikų kuro bakų ar iš šaldytuvų kuro bakų į kitus, siekiant ekonomiškumo įmonei. Dėl padarytų pažeidimų gailisi, prašė, esant galimybei, užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (6 t., b. l. 35, 36);
liudytojo A. R. 2018-10-15 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirbo apie metus laiko. Iš darbo išėjo 2018 m. birželio 25 d. Jo reisai buvo į (duomenys neskelbtini). Reisas trukdavo apie 2 mėn. Išvažiuojant į reisą UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius J. U. išduodavo ataskaitų lapus ir kelionės lapus. Ataskaitose vairuotojai turėjo patys daryti įrašus, pagal lapuose esančias grafas. Pirmoje ataskaitos lapo pusėje rašydavo išvykimo ir parvykimo datą, automobilį, su kuriuo važiuoja. Grafoje "važiavimo maršrutas" nurodydavo maršrutą, kuriuo važiuoja. Grafoje "atstumas" nurodydavo nuvažiuotą atstumą nuo vieno taško iki kito. Krovinio svorį nurodydavo pagal krovinio važtaraštyje nurodytą svorį. Išvykstant į reisą "(duomenys neskelbtini)" degalinėje prisipildavo pilną baką kuro. Grafoje "kuras išvykstant" įrašydavo kiek kuro pripila. Po reiso grįžus jau į (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" degalinėje reikėdavo vėl pripilti pilną baką kuro. Grafoje "kuras grįžus" nurodydavo, kiek kuro yra bake. Grafoje "kuro pildymai" rašydavo kiek kokioje šalyje pila kuro, kiek moka už kurą. Išvykstant į reisą būdavo turėdavo kreditines korteles kurui užsipilti: (duomenys neskelbtini). Pildamas kurą, tiek Lietuvoje, tiek kitoje (duomenys neskelbtini) šalyje, už kurą mokėdavo jam išduota kreditine mokėjimo kortele. Už kurą grynais jis nemokėdavo. Priklausomai nuo to, kurioje degalinėje pildavo kurą, ta kortele ir atsiskaitydavo. Ataskaitoje sumą nurodydavo tokią, kokia būdavo įrašyta čekyje. Atsiskaitant kortele (duomenys neskelbtini), nebūdavo nurodyta suma, tik kiekis, todėl atskaitoje neįrašydavo sumos. Ataskaitą pildydavo tušinuku. Įrašai padaryti pieštuku yra ne jo daryti. Pirmame lape grafoje "Lietuva(garažas" įrašai "kiekis 534,03", "suma 625,88", "kiekis 328,04", "suma 384,46", 14 lape įrašas "943 1034,48", 22 lape įrašas "871 877,10", 28 lape įrašas "200 201,40" yra ne jo įrašyti. Kelionės lape būdavo nurodyta išvykimo data. Į kelionės lapą išvažiuodamas jis įrašydavo mašinos spidometro parodymus. Grįžus įrašydavo grįžimo datą ir mašinos spidometro parodymus. Daugiau kelionės lape nieko nerašydavo. Jo pildyta ataskaita su kelionės lape nurodytu nuvažiuotu atstumu turėjo sutapti. Grįžęs po reiso ataskaitą, kelionės lapą, CMR-us, čekius atiduodavo vadybininkei J. Jokios kitos ataskaitos jis nepildydavo. Grafoje "išlaidos" rašydavo kelionės išlaidas. Jei mokėdavo grynais, tai skliautuose pažymėdavo (gryni). Už kurą visada atsiskaitydavo kreditine kortele, nurodydavo, kokia kortele atsiskaitė. Visoms išlaidoms gaudavo kasos čekius. Nuo kelionės pradžios numeruodavo čekius nuo 1. Ataskaitoje prie išlaidų yra pažymėta čekio numeris. Grįžęs iš reiso čekius kartu su ataskaita atiduodavo vadybininkei J. Grafoje "gauta pinigų" pirmame stulpelyje rašydavo, kiek pinigų gauna grynais. Grynuosius duodavo direktorius J. U.. Gaudamas grynuosius jokio dokumento nepasirašydavo. Gautus grynuosius fiksuodavo atskaitoje. Ar J. U. žymėdavo kur nors, kiek jam išmoka grynųjų, nežino. Antrame stulpelyje rašydavo, kiek jam būdavo pervedama kelionės metu, kelionės išlaidoms, t. y. kelių mokesčiams, parkingui ir kt., į jo asmeninę kortelę. Kartais nuo savo kortelės nusiimdavo pinigus ir mokėdavo grynais, kartais atsiskaitydavo savo asmenine kortele. Žemiau esančiuose grafose "išlaidos grynais", "kitos išlaidos", "išlaidos kurui", "visos išlaidos", "atiduoda pinigų", "likutis viso", "Atlyginimas" jis nieko nerašydavo. Kas tą paskaičiavimą atlikdavo, nežino. Grafoje "likutis viso" būdavo įrašas, kiek jam liko pinigų, nuo kelionės išlaidų, bendrai paėmus gautus grynus ir į jo asmeninę kortelę. Likučio negrąžindavo. Likutis būdavo išskaičiuojamas iš jam turimo mokėti atlyginimo. Įsidarbinant buvo sutarta, kad (duomenys neskelbtini) pasikrovus krovinį iki išsikrovimo kitoje (duomenys neskelbtini) šalyje mokės 0,10 euro už 1 km, o jau toliau vežant krovinius gausiu 60 eurų už parą. Apie dienpinigius komandiruočių metu nebuvo tartasi. Jis nežino, ar jam buvo skaičiuojami dienpinigiai, o jei buvo skaičiuojami, tai kaip jie buvo skaičiuojami. Dienpinigių atskirai jis negaudavo. Grįžus iš reiso jam duodavo pasirašyti "išlaidų orderį", bet jis būdavo tuščias, kas vėliau jame būdavo surašoma nežino. Dar duodavo pasirašyti ant lapo, kur surašyta, kokias detales mašinai, su kuria jis važiavo pirko. Išeinant iš darbo gavo pilną atsiskaitymą 268 eurus. Juos gavo grynais į rankas. Jam parodytoje atskaitoje, esantis įrašas "20 000 rub. perduota vairuotojui V." reiškia, kad įmonės direktorius J. U. jam išvažiuojant davė 20 000 rublių, kuriuos jis perdavė vairuotojui V., pavardės neprisimena. Pasirašė dėl savęs, kad nepamirštų, nes kai jam pinigus perdavė J. U., o jis perdavė vairuotojui V. jokie dokumentai nebuvo surašyti. Jam parodytoje ataskaitoje esantis įrašas "išpilta garažą 425 l" ne jo rašytas. Prisimena, kad buvo pirmas jo reisas. (duomenys neskelbtini) sugedo mašina. Prieš jį ta mašina važiavęs ukrainietis, važiavo be kuro bako kamščio, pribėgo vandens, ukrainietis bandė gelbėti mašiną į kuro baką pripildamas dinatūros, bet mašina vis tiek sugedo. Sugedusia mašina grįžo į (duomenys neskelbtini), kuras buvo išpiltas "(duomenys neskelbtini)" garaže. Ar kuras vėl buvo naudojamas nežino. Jam išvažiuojant į reisus kurą užsipildavo degalinėje. "(duomenys neskelbtini)" garaže į jo vairuojamus automobilius kuras nebuvo pilamas (2 t., b. l. 3-6);
liudytojo A. R. 2019-03-13 papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad išeinant iš UAB "(duomenys neskelbtini)" jam sakė, kad paskaičiuotas atsiskaitymas 268 eurai. J. U. grynais padavė 270 eurų. 2 eurų grąžos neturėjo ir neatidavė. Jam parodyti 2018-06-25 atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai. Dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" tokių atlyginimų išmokėjimų žiniaraščių niekada nėra pasirašęs, todėl mano, kad jam parodytuose atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose yra ne jo parašas. 2018-06-25 jam nebuvo išmokėtos sumos 356,05 eur. ir 22,58 eur. 2018-06-25 kiek prisimena išvis jokių dokumentų nepasirašė. Jam parodytas 2018-05-17 kasos išlaidų orderis. Dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" tokius orderius pasirašinėdavo nuolat, dažnai tokius orderius buhalterė duodavo ir liepdavo pasirašyti tuščius, t. y. juose nebūdavo nurodytos išmokamos sumos. Dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" nėra gavęs 3000 eurų vienu kartu komandiruotės išlaidoms. 2018-05-17 jam tokia suma nebuvo išmokėta. Neatmeta, kad 2018-05-17 orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašas, bet tokia suma jam tikrai nebuvo išmokėta, galimai jis pasirašė ant tuščio orderio. Jam parodytas 2018-06-25 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi tokius orderius pasirašydavo tuščius, tai parašas gali būti jo, bet 214,61 eurų komandiruotės išlaidų 2018-06-25 jam nebuvo išmokėti. Kaip jau minėjo 2018-06-25 jokių dokumentų nepasirašė, orderis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti pasirašytas anksčiau (2 t., b. l. 10-12);
liudytojo A. R. 2019-06-11 papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad kelionės išlaidoms, t. y. aikštelėms, plovyklai pinigus iš direktoriaus J. U. gaudavo tik grynais. Grynuosius gaudavo prieš išvažiuodamas į komandiruotę, kartu su kitais kelionės dokumentais. Tuo metu, kai gaudavo grynuosius kelionės išlaidoms, kasos išlaidų orderio ar kokio kito dokumento, kad gauna grynuosius, nepasirašydavo. Grįžus iš reiso kartais vadybininkė J., kartais buhalterė, kuri buhalterė nežino, jų neskiria, duodavo pasirašysi neužpildytus orderius. 2017-05-26 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. 2017-11-15 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. 2018-01-09 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. Tokius neužpildytus kasos išlaidų orderius grįžus iš reiso jam duodavo pasirašyti vadybininkė J. arba kažkuri buhalterė (2 t., b. l. 16, 17);
liudytojo I. R. 2018-10-15 apklausos metu duotais parodymais, kad vairuotoju dirbo nuo 2018-01-19 iki 2018-04-16. Koks buvo numatytas atlyginimas priimant į dabą tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad minimumas, plius komandiruotpinigiai. Komandiruotpinigiai būdavo skaičiuojami 10 centų už pravažiuotą kilometrą. Pagal pravažiuotus kilometrus pasiskaičiavo, kiek turi gauti komandiruotpinigių, bet kai gaudavo algą, tai gaudavo tik sutartą algą, komadiruotpinigių nei karto negavo, nei kartu su alga, ne atskirai. Važiuodavo reisu (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant į reisą direktorius J. U. arba vadybininkė J., duodavo tuščius ataskaitos lapus. Seniau dirbantys vairuotojai jam paaiškino, kaip pildyti duotus ataskaitų lapus. Ataskaitoje pildydavo išvykimo ir grįžimo laiką, užrašydavo automobilį, su kuriuo vykdavo. Grafoje "važiavimo maršrutas" nurodydavo išvažiavimo vietą (duomenys neskelbtini) ir krovinio iškrovimo vietą, sekančioje grafoje "atstumai" nurodydavo nuvažiuotą atstumą. Išvažiuojant į reisą, degalinėje "(duomenys neskelbtini)" pripildavo pilną kuro baką ir grafoje "kuras išvykstant" nurodydavo, kiek kuro yra bake. Grafoje "kuras grįžus" nurodydavo kuro likutį, kurį apskaičiuodavo pagal nuvažiuotus kilometrus ir tonažą. Ar pildė kelionės lapus, neprisimena. Išvažiuojant į reisą direktorius J. U. visada duodavo grynųjų pinigų. Grafoje "gauta pinigų" nurodydavo, kiek pinigų, kokia valiuta gauna. Pinigus jam duodavo direktorius J. U.. Jokio dokumento nepasirašydavo. Žemiau esančių grafų, t. y. "išlaidos grynais", "kitos išlaidos", "visos išlaidos", "atiduota pinigų", "likutis viso", nepildydavo. Kas pildė nežino. Grafoje "išlaidos" rašydavo, kiek sumokėjo už kelius, aikšteles, plovyklas ir kt. Išvažiuojant jam būdavo duodama mokėjimo kortelė, kuria galėjo atsiskaityti tik degalinėje, t. y. sumokėti už kurą, kelius. Degalinėje visada mokėjo kortele, o kur reikėjo grynų, mokėdavo iš tų pinigų, kur jam išvažiuojant davė J. U.. Sumokėjus už kelius, parkingą, plovyklą gaudavo čekius, kuriuos kartu su ataskaita grįžęs pateikdavo direktoriui, o jei jo nebūdavo vadybininkei. Grįžus iš reiso ir paskaičiavus, kiek liko pinigų, bendrai paėmus, kiek jam buvo duota grynais ir dar kiek buvo pervesta į jo asmeninę kortelę, t. y. jei neišleido visų pinigų, tų pinigų jis negrąžindavo, o juos pasilikdavo sau. Vėliau mokant atlyginimą, iš atlyginimo būdavo išskaičiuojamas tas likutis. Visas atlyginimas jam buvo pervedamas į banko sąskaitą, grynais atlyginimo negaudavo, išskyrus "likutį", kurį pasilikdavo. Grįžus iš reiso jokios kitos ataskaitos nepildė, ataskaitą pildė reiso metu, ji buvo viena. Išeinant iš darbo jam į kortelę buvo pervesta apie 400-500 eurų, tiksliai sumos neprisimena, nors pagal jo skaičiavimą, skaičiuojant po 10 euro centų už kilometrą, jam turėjo sumokėti apie 700 eurų. Direktoriui J. U. pasakė, kad atsikaitymo turėtų būti daugiau, bet J. U. parodė kažkokius skaičiavimus ir pasakė, kad sumokėjo tiek, kiek priklauso. Nebesiginčijo. Per visą laiką kiek jis dirbo "(duomenys neskelbtini)" nėra gavęs sutartų komandiruotpinigių po 10 centų už kilometrą nei prie atlyginimo, nei atskirai. Į reisą važiuodavo su puspriekabe, kurioje šaldytuvas. Kad veiktų šaldytuvas, jam reikalingas dyzelinis kuras. Nors važiuodavo su šaldytuvu, veždavo elektronines prekes, kurioms šaldytuvo nejungdavo, todėl nepanaudodavo šaldytuvo kuro. Grįždamas namo, dažniausiai (duomenys neskelbtini), iš puspriekabės šaldytuvo persipildavo kurą į sunkvežimį. Jo ataskaitos 2 lape esantis įrašas " šaldytuvas 230 l", 5 lape "220 l šaldytuvas", 6 lape "230 šaldytuvas" reiškia, kad jis iš puspriekabės šaldytuvo kurą įsipylė į savo sunkvežimį. Kas ir iš kur į puspriekabės šaldytuvą pripildavo kuro jis nežino. Pasakydavo kurią puspriekabę pasiimti. Pasiimdavo puspriekabę jau pripildytą kuro. Jam parodytos ataskaitos 7 -tame lape įrašas "Lietuva (garaže) 325". Tas įrašas reiškia, kad 325 litrus dyzelino jis įsipylė "(duomenys neskelbtini)" garaže. Direktorius J. U. jam nurodė 325 litrus įsipilti iš garažo. Kurą garaže išvažiuodamas į reisą pylė tik vieną kartą. Iš kur garaže kuras jis nežino. Kuras buvo laikomas standartinėse metalinėse 200 litrų talpos bačkose. Įrašai, kur prie kuro nurodyta suma, tai kuras piltas degalinėse. O kur nurodyta tik litrai, tai kuras piltas garaže. Taip ataskaitas pildydavo visi vairuotojai (2 t., b. l. 20-22);
liudytojo I. R. 2019-03-18 papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad 2018 m. balandžio mėn. išeinant iš darbo iš UAB "(duomenys neskelbtini)", atsiskaitymą gavo tik pavedimu į savo banko sąskaitą. Jam parodytame 2018-04-04 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. 150 eurų gavo reiso išlaidoms prieš išvažiuodamas į reisą. 2018-04-16 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje gavėjo parašas, parašytas parašas yra panašus į jo, bet 419,39 eurai nei 2018-04-16, nei anksčiau ar vėliau grynais jam nebuvo išmokėti. Grįžus iš reiso, buhalterė, kuri neprisimena, jam duodavo pasirašyti neužpildytus kasos išlaidų orderius, sakydavo, kad užpildys vėliau. Sakydavo, kad reikia pasirašyti, jis pasirašydavo. Ką vėliau tuose kasos išlaidų orderiuose įrašydavo nežino. 2018-04-16 atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, kur nurodyta, kad jam yra išmokama 339,09 eurų ir 119,32 eurai, stulpelyje gavėjo parašas, parašas yra jo, bet 339,09 eurų ir 119,32 eurų jis nei 2018-04-16 nei anksčiau ar vėliau negavo. Grįžus iš reiso būdavo pavargęs, skubėdavo namo, buhalterė duodavo pasirašyti daug ir įvairių dokumentų. Nežiūrėdavo, kokie tie dokumentai, dažnai jie būdavo neužpildyti, pasirašydavo, kur parodydavo buhalterė. Ar paskutinę darbo dieną pasirašė kokius dokumentus neprisimena, bet tiksliai prisimena, kad paskutinę darbo dieną jam grynieji pinigai įmonės kasoje nebuvo išmokėti (2 t., b. l. 26-28);
liudytojo V. Ž. 2018-10-22 apklausos metu duotais parodymais, kad jis vairuotoju dirbo nuo 2006-02-13 iki 2018-08-02. Priimant į darbą buvo sudaryta darbo sutartis. Koks buvo numatytas atlyginimas darbo sutartyje neprisimena. Pamena, kad kai buvo įvesti eurai, žodžiu su UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi J. U. buvo sutarę, kad bus mokama už nuvažiuotus kilometrus, t. y. 11 euro centų už 1 nuvažiuotą kilometrą, plius komandiruotpinigiai. Žino, kad komandiruotpinigius turėjo mokėti už kiekvieną išvažiuotą dieną. Kokią sumą už vieną dieną turėjo mokėti, neprisimena. Už prastovą komandiruotpinigių nemokėdavo. Jei reisas būdavo neilgas, nuvažiuota nedaug kilometrų, atlyginimas nedidelis, tai komandiruotpinigius priskaičiuodavo prie atlyginimo ir pervesdavo į kortelę kartu su atlyginimu. Jei atlyginimas būdavo didesnis, komandiruotpinigius išmokėdavo grynais pats direktorius J. U.. Grynais komandiruotpinigių gaudavo nuo 50 iki 100 eurų. Išmokant grynais jokio dokumento nepasirašydavo. Kiek kartų yra gavęs komandiruotpinigius grynais nepamena. Grynais išmokėdavo labai retai. Paskutiniu metu važiuodavo tik į (duomenys neskelbtini), dažniausiai būdavo reisai (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) nevažiuodavo. Atlyginimą kartu su komandiruotpinigiais, gaudavo virš 500 eurų, t. y. būdavo 530, 560, 580 eurų. Virš 600 eurų atlyginimo su komandiruotpinigiais kartu nėra gavęs. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus nurodymu reiso metu pildydavo ataskaitas. Ataskaitą pildydavo pagal joje esančias grafas. Ataskaitoje nurodydavo išvykimo ir parvykimo datą, važiuotą maršrutą, nuvažiuotą atstumą, automobilį kuriuo važiuoji. Grafoje "kuras išvykstant" nurodyta, kiek kuro yra sunkvežimio bake. Žemiau nurodyta kiek kurioje šalyje kuro įsipila. Eilutėje suma, nurodyta už kurą sumokėta suma, tos šalies valiuta, kurioje piltas kuras. 1-ame lape įrašas "šaldytuvas 230" reiškia, kad keliones metu į šaldytuvo baką (duomenys neskelbtini) įpylė 230 litrų kuro, t. y. pilną šaldytuvo baką kuro. Tie 230 litrų yra nurodyta grafoje "R. K. kiekis". Įrašas "garaže 747" reiškia, kad toks kiekis kuro buvo išpiltas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) į UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže esančias talpas. 3-ame lape esantis įrašas "(duomenys neskelbtini) 780" reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), 780 litrų kuro įpilta į sunkvežimį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 4-ame lape esantis įrašas "palikta garaže 705l" reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), 705 litrai kuro buvo išpilta UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į talpas. 5-ame lape esantis įrašas "išpilta 230l šaldytuvas; 810 l į (duomenys neskelbtini) rašyta ne jo. Šį įrašą gali paaiškinti taip, kad 230 litrų yra palikta šaldytuve, o 810 litrų iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) yra supilta į sunkvežimį (duomenys neskelbtini) 6-ame lape esantis įrašas "šaldyt. 230" reiškia, kad grįžęs iš reiso pridavė šaldytuvą su 230 litrų kuro. Įrašas "(duomenys neskelbtini) 733" reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) 733 litrai kuro buvo įpilti į sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro baką. 7-ame lape esantis įrašas "šaldyt 230 po reiso" reiškia, kad jis pridavė šaldytuvą su 230 litrų kuro. 8-ame lape esantis įrašas "875 išpilta", reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), grįžus iš reiso, UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže išpilta 875 lirai kuro. 9-lape esantis įrašas "garaže 587, šaldyt 230" reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į talpas išpilta 587 litrai kuro, o šaldytuvo kuro bake 230 litrų kuro. 10-ame lape nurodyti dviejų reisų kuro ataskaitos. Vieno reiso įrašas "740 (duomenys neskelbtini) , 23 šaldytuvas" reiškia, kad iš sunkvežimio, (duomenys neskelbtini), kuriuo grįžo iš reiso 740 litrų kuro buvo įpilta į A. sunkvežimį, o 23 litrų kuro palikta šaldytuve. Kitas įrašas " 645 (duomenys neskelbtini) 23 šaldyt" reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), 645 litrai kuro buvo įpilta į sunkvežimį (duomenys neskelbtini), o 23 litrų kuro palikta šaldytuvo kuro bake. 11-ame lape esantis įrašas "šald 230, garaž 115, (duomenys neskelbtini) 610" reiškia, kad šaldytuvą pridavė pilnu baku, iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) 115 litrų kuro supilta į talpas UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže, 610 litrų kuro įpilta į sunkvežimį (duomenys neskelbtini). 12-ame lape esantis įrašas"išpilta 750, 23 šaldyt" reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) į talpas išpilta 750 litrų kuro, o šaldytuvas priduotas su 230 litrų kuro. 13-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)” garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 750 litrų kuro. 14-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 722 litrų kuro. 18-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 825 litrų kuro. 19-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 214 litrų kuro. 22-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 850 litrų kuro. 32-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 545 litrų kuro. 35-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 182 litrų kuro. 36-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 620 litrų kuro. 38-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 620 litrų kuro. 39-ame lape įrašas "sekimas 590l" rašytas ne jo , todėl ką jis reiškia nežino. "išpilta 860" rašytas jo, reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į talpas išpilta 860 litrų kuro. 40-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 605 litrai kuro. 43-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 889 litrai kuro. 46-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 630 litrų kuro. 47-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 800 litrų kuro, 610 litrų kuro supilta į G. sunkvežimį, 230 litrų palikta šaldytuve, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 48-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 620 litrų kuro. 49-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 620 litrų kuro. 50 -ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 600 litrų kuro. 52-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 630 litrų kuro. 62-ame lape esantis įrašas reiškia, kad 70,33 litrai kuro pilta Lietuvoje degalinėje, tik neužrašyta kuro kaina. 70-ame lape esantis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) išpilta 213 litrų kuro. Kelionės lapus pildydavo. Jame fiksuodavo nuvažiuotą atstumą ir faktiškai sunaudotą kuro kiekį. Kuras išpiltas garaže ar perpiltas į kitą sunkvežimį kelionės lapuose neatsispindėdavo. Jokio dokumento išpilant kurą iš vieno sunkvežimio į kitą, ar į talpyklą nepildydavo. Kai grįždavo iš reiso sunkvežimį su visu kuru palikdavo garaže. Kas išpildavo kurą nežino. Vėliau pažiūrėdavo, kiek kuro sunkvežimio bake trūksta, tokį skaičių ir įrašydavo. Kartais kiti vairuotojai jam pasakydavo, kad kuras įpiltas į jų sunkvežimį, tada ataskaitoje, nurodydavo konkrečiai į kurį sunkvežimį ir kiek įpilta. Išvažiuojant į reisą UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius duodavo grynųjų pinigų išlaidoms. Ataskaitoje grafoje "gauta pinigų" nurodydavo kokią sumą, kokia valiuta gaudavo. Daugiau nieko nerašydavo. Mano, kad visus skaičiavimus ataskaitų lape darydavo vadybininkas. Jokio dokumento gaunat pinigus nepasirašydavo. Grįžus vadybininkas paskaičiuodavo kokia suma jam likdavo. (duomenys neskelbtini) rublius atiduodavo kartu su atskaita vadybininkui. Jokio pinigų grąžinimo čekio, kito dokumentų nepasirašydavo. Likusius eurus pasilikdavo sau. Likusi eurų suma būdavo minusuojama iš priskaičiuoto atlyginimo. Taip pat jam būdavo išduota "darbinė" banko kortelė, į kurią UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius jam pervesdavo pinigus, jei trūkdavo išlaidoms. Pinigus pervesdavo eurais. Tai būdavo retai, tik jei gaudavo kokią baudą ar dar koks nenumatytas mokėjimas. Turėjo asmeninę banko kortelę, į kurią būdavo pervedamas tik atlyginimas. Taip pat buvo išduotos įvairių degalinių mokėjimo kortelės. Už kurą dažniausiai atsiskaitydavo degalinių kortelėmis. Tik kartais kelionės metu už kurą mokėdavo grynais. Grafoje "išlaidos" rašydavo išlaidas susijusias su kelione. Jei mokėjimas buvo oficialus t. y. keliai, aikštelė, tai prie ataskaitos pridėdavo kasos čekį arba degalinėje atsikaitydavo degalinės kortele. Nurodyti mokėjimai "muitininkas, transportininkai, grįžtant" buvo mokami neoficialiai, niekas čekio neišrašydavo. Tie mokėjimai buvo mokami iš tų grynųjų pinigų, kuriuos išvažiuojant į reisą duodavo J. U.. Grįžus iš reiso, ataskaitas, užpildytus kelionės lapus, išlaidų čekius atiduodavo vadybininkui. Jokių kitų ataskaitų nepildė. Kokios ataskaitos būdavo pateikiamos buhalterijai, jis nežino. Išeinant iš darbo gavo pilną atsiskaitymą, t. y. per du kartus į jo asmeninę banko kortelę buvo pervesta apie 800 eurų. Grynais atsiskaitymo negavo. Atlyginimas taip pat buvo pervedamas į kortelę. Grynais negaudavo. Avanso negaudavo (2 t., b. l. 32-35);
liudytojo V. Ž. 2019-03-21 papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad dirbdamas UAB "(duomenys neskelbtini)" atlyginimą, atostoginius gaudavo pavedimu į savo banko sąskaitą. Direktorius J. U. labai retai grynais duodavo tik komandiruotipinigius, kurie būdavo nuo 50 iki 100 eurų. Duotus pinigus išskaičiuodavo iš atlyginimo. Jam parodytame 2018-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad jam išmokama suma 400 eurų, eilutėje gavėjo parašas yra jo parašas, bet jis 400 eurų 2018 m. liepos mėn. grynais į rankas negavo. 2018-07-16 atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, kur nurodyta, kad jam išmokami atostoginiai 268,45 eurai yra jo parašas, bet 268,45 eurų atostoginių jis grynais į rankas 2018 m. liepos mėn. negavo. 2018-08-02 atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, kur nurodyta, kad jam išmokamos sumos yra 306,24 eurai ir 42,15 eurų yra jo parašai, bet grynais 2018 m. rugpjūčio 2 d. jis pinigų t. y. 306,24 eurų ir 42,15 eurų negavo. Kaip jau minėjo, atsiskaitymas jam buvo pervestas į banko sąskaitą, per du kartus apie 800 eurų. Jis pats banko kortele nesinaudoja. Pinigus jam nuimta dukra, todėl tiksliai nežino, kiek gavo atsiskaitymo. Buhalterė jam visada duodavo pasirašyti atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį arba kasos išlaidų orderį, nors atlyginimas, atostoginiai būdavo pervedami į banko sąskaitą. Jis pasirašydavo, nors pinigų grynais negaudavo. Buhalterė sakydavo, kad pinigai pervesti į banko sąskaitą, reikia pasirašyti atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį arba orderį (2 t., b. l. 37-39);
liudytojo P. T. 2018-10-25 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirbo nuo 2017-01-23 iki 2017-12-27. Buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Kiek prisimena sutartyje buvo numatyta mokėti valstybės nustatytą minimalų atlygį. Atlyginimą gaudavo į savo asmeninę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)" banke. Avanso negaudavo. Atlyginimo gaudavo nuo 500 iki 600 eurų kas mėnesį. Kiek prisimena taikydavo suminę darbo apskaitą ir prie minimalaus valstybės nustatyto atlyginimo skaičiuodavo priedą. Priimant į darbą su direktoriumi J. U. sutarė, kad prie atlyginimo bus mokami dienpinigiai už dienas prabūtas reise. Nebuvo aptarta kiek mokės už dieną. Kaip buvo skaičiuojami dienpinigiai nežino. Dienpinigius jis gaudavo grynais. Dažniausiai po reiso. Juos sumokėdavo pats direktorius J. U.. Gavęs pinigus pasirašydavo kasos išlaidų orderį. Kasos išlaidų orderyje būdavo nurodyta išmokėta suma. Ar būdavo nurodyta kelionės data nepamena. Kiekvieną kartą dienpinigių gaudavo skirtingai. Nuo ko priklausydavo dienpinigių suma jis nežino ir nesidomėjo, jį tenkino bendrai gaunama pinigų suma t. y. atlyginimo ir dienpinigių suma, ji susidarydavo ne mažiau kaip 1000 eurų kas mėnesį, todėl nieko neklausinėjo. Išvykstant į reisą, visiems vairuotojams būdavo duodamos ataskaitos, kurias turėjo pildyti pagal ataskaitoje esančias grafas. Ataskaitoje žymėdavo išvykimo ir parvykimo datą, automobilį su kuriuo važiuoja, važiavimo maršrutą, nuvažiuotus kilometrus. Grafoje "kuras išvykstant" rašydavo, kiek kuro yra sunkvežimio bake išvykstant. Grafoje "kuras grįžus" rašydavo kiek kuro sunkvežimio bake yra grįžus. Grafoje "kuro pylimai" rašydavo, kiek kokioje šalyje įsipylė kuro. Jam buvo išduotos įvairių degalinių kreditinės mokėjimo kortelės, kuriomis jis atsiskaitydavo už kurą, todėl eilutėje "suma" nerašydavo sumos. Grįžus po reiso paduodavo atskaitą vadybininkui, kas įrašydavo sumą nežino. Į reisus vykdavo su kietašone puspriekabe, t. y. joje nebūdavo kuro bako. Išvykstant į reisą direktorius J. U. duodavo grynųjų pinigų įvairia valiuta t. y. eurų, zlotų, rublių. Grafoje "gauta pinigų" įrašydavo kiek kokia valiuta grynųjų gaudavo. Žemiau esančių grafų nepildydavo. Grįžus užpildytą ataskaitą, išlaidų čekius pateikdavo vadybininkui arba direktoriui. Kitų ataskaitą jis nepildydavo. Taip pat pildydavo kelionės lapus. Juose rašydavo nuvažiuotus kilometrus ir sunkvežimio numerį. Kelionės lapą priduodavo kartu su atskaita. Kelionės lapuose ir ataskaitoje nuvažiuoti kilometrai sutapdavo. Grafoje "išlaidos" rašydavo kelionės metu patirtas išlaidas. Kad jam pačiam būtų aiškiau, pasižymėdavo kokiu būdu mokėdavo, grynais ar kreditine degalinės kortele. Už kelius visada mokėdavo degalinės kortele. Kitos išlaidos dažniausiai būdavo apmokamos grynais. Jei gaudavo čekį, tai čekį pridėdavo prie ataskaitos ir atiduodavo kartu su ataskaita. (duomenys neskelbtini) pasienyje, muitinėje norint pravažiuoti greičiau mokėdavo muitininkui ar pasieniečiui asmeniškai grynais. Mokėdavo iš tų pinigų, kuriuos jam išvažiuojant į reisą duodavo J. U.. Šiems mokėjimams čekių neturėdavo, J. U. patikėdavo. Nėra buvę, kad jam trūktų duotų grynųjų. Grįžus iš reiso likusius grynuosius zlotus, rublius jis grąžindavo J. U.. Grąžinant jokio dokumento nepasirašydavo. Likusius duotus grynuosius eurus, pasilikdavo sau. Kaip supranta, eurų suma, kurią pasilikdavo nuo reiso, būdavo minusuojama iš atlyginimo. 2017-03-16 - 2017-04-02 ataskaitoje esantis įrašas "210 davė garaže" rašytas jo. Jis kuro į sunkvežimio baką nepylė. Grįžus iš reiso sunkvežimį su visais raktais palikdavo garaže. Kuro į baką galėjo įpilti bet kas dirbantis garaže. Kiek prisimena šį atvejį, tai jam atėjus J. U. pasakė, kad į jo sunkvežimio baką įpilta 210 litrų kuro. Atskaitoje tai įrašė. Žino, kad būdavo sunkvežimiai iš (duomenys neskelbtini) grįždavo pilnais sunkvežimių ir šaldytuvų bakais. Pagal supiltą kuro kiekį t. y. 210 litrų galvoja, kad kuras buvo išpiltas iš kokio nors šaldytuvo. 2017-02-13 - 2017-02-20 ataskaitoje esantis įrašas "980 iš (duomenys neskelbtini)" rašytas jo. Pagal maršrutą jis mato, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) beveik tuščiu baku, vėl turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Į jo automobilį buvo įpilta 980 litrų kuro iš automobilio (duomenys neskelbtini), kuris buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pilnu baku. Jis pats kuro nepylė, kas jį supylė nežino. Jam buvo pasakyta, kad tiek kuro įpilta, jis tai ir įrašė ataskaitoje. Automobilio parodymai atitiko supilto kuro kiekį. UAB "(duomenys neskelbtini)" darbo sąlygos, atsiskaitymas už darbą tenkino. Išeinant iš darbo jis gavo pilną atsiskaitymą. Visi pinigai buvo pervesti į kortelę. Kokią sumą gavo, neprisimena (2 t., b. l. 43-45);
liudytojo V. P. 2018-10-26 apklausos metu duotais parodymais, kad vairuotoju dirba nuo 2001 m. Reisai būna (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant į reisą pasiima ataskaitas ir kelionės lapus. Pildyti ataskaitas ir kelionės lapus vairuotojams liepia direktorius J. U.. Ataskaitas pildo pagal esančias grafas, t. y. rašo išvykimo ir parvykimo datą, automobilį, kuriuo važiuoja, važiavimo maršrutą, nuvažiuotą atstumą. Grafoje "kuras išvykstant" rašo kurą, kuris liko bake nuo praeito reiso. Jam yra išduota įvairių degalinių kortelių, kuriomis atsiskaito už kurą. Eilutėje "suma" nuo kvito nurašo, kiek kortele sumokėjo už kurą. Sumą rašo ta valiuta, kurioje šalyje kuras piltas. Šalia esantys paskaičiavimai eurais yra skaičiuoti ne jo. Kuras eilutėje "Lietuva (garažas)" yra kuras užpiltas Lietuvoje degalinėje (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) išvažiuojant į reisą. Išvykstant į reisą direktorius J. U. duodavo grynųjų pinigų. Jei direktoriaus nebūdavo, tai grynieji pinigai būdavo pridėti prie ataskaitos ir kelionės lapo. Ataskaitoje jis rašydavo kiek grynųjų ir kokia valiuta gaudavo. Paimant grynuosius pasirašydavo ant paprasto balto popieriaus lapelio kiek, kokia valiuta pinigų jam išduota. Lapelį pasilikdavo sau dėl apskaitos. Jokio kito dokumento paimant grynuosius nepasirašydavo. Žemiau esančius paskaičiavimus darydavo ne jis. Tuos skaičiavimus atlikdavo "(duomenys neskelbtini)" kontora. Kas konkrečiai nežino. Kai būdavo suskaičiuojami išleisti pinigai ir būdavo pinigų likutis, likutį grąžindavo kartu su ataskaita vadybininkui arba direktoriui. Kartais paskaičiuoto likučio negrąžindavo, o pasilikdavo sau. Tais atvejais likučio suma jam būdavo išskaičiuojama iš atlyginimo. Pasiliekant sau likutį, jokio dokumento, kvito nepasirašydavo. Kartais kelionės metu pritrūkdavo jam J. U. duotų grynųjų pinigų, tada į jo asmeninę sąskaitą būdavo pervedama pinigų kelionės išlaidoms. Pervesdavo tokią sumą, kuri buvo reikalinga. Grafoje "išlaidos" rašydavo už ką kelionės metu mokėdavo. Jei mokėdavo degalinės kortele, tai prie mokėjimo parašydavo raidę "K". Jei mokėdavo grynaisiais , tai prie mokėjimo parašydavau raidę "P". Grynaisiais mokėdavo iš tų pinigų, kuriuos gaudavo išvykdamas į reisą. Jei mokėjimas būdavo oficialus, tai visada prie ataskaitos pridėdavo kasos čekį. Tokie mokėjimai, kaip "sienos perėjimas", "transportininkai", "muitininkai" būdavo mokami neoficialiai, muitininkui, transportininkui į rankas, čekių tiems mokėjimams nėra. Visuose jo pildytose ataskaitose įrašai daryti laikantis tos pačios tvarkos. Kelionės lapuose rašydavo maršrutą ir nuvažiuotus kilometrus. Jo pildyti kelionės lapai, sutapdavo su parodytomis ataskaitomis, kurias jis pildydavo kelionės metu. Grįžus po reiso jokios kitos ataskaitos nepildydavo. Kiek prisimena, kažkokią darbo sutartį pasirašė, bet kas joje numatyta neprisimena. Žino, kad jam atlyginimas būdavo skaičiuojamas už važiuotą dieną. Kiek į dieną buvo priskaičiuojama nežino. Už prastovas mokėdavo tik tuo atveju, jei sumokėdavo klientas. Užmokestis būdavo mokamas vieną kartą, pervedant į jo banko sąskaitą "(duomenys neskelbtini)", pastaruoju metu į "(duomenys neskelbtini)" sąskaitas. Jei reikėdavo pinigų, paprašydavo, kad sumokėtų avansą. Avansas dažniausiai būdavo mokamas grynaisiais. Kartais būdavo pervedamas į sąskaitą. Jei jam būdavo sumokamas avansas, tai ataskaitoje grafos "gauta pinigų" apačioje jis užrašydavo kiek avanso gavo. Pas buhalterę ant užpildyto kasos išlaidų orderio, kur būdavo nurodyta suma kurią gauna, pasirašydavo, kai gaudavo pinigus. Kartais ant tokio kasos išlaidų orderio pasirašydavo gaudamas atlyginimą, nors atlyginimas būdavo pervedamas į banko sąskaitą. Kaip, kokiu tarifu, ar priklausė nuo šalies į kurią važiuoja, būdavo skaičiuojami dienpinigiai, nežino. Dienpinigių gaudavo įvairiai. Dienpinigiai būdavo išmokami grynais, kartais prieš reisą, bet dažniausiai po reiso. Išmokant dienpinigius jokio dokumento nepasirašydavo. Dienpinigius išmokėdavo pats J. U.. Atostoginiai būdavo pervedami į kortelę. Važiuodavo su tuo pačiu automobiliu: (duomenys neskelbtini). Kuro UAB "(duomenys neskelbtini)" garažuose į jo sunkvežimį nebuvo nei įpilama nei išpilama (2 t., b. l. 49-51);
liudytojo V. P. 2019-06-11 papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad išvažiuojant į reisą gaudavo grynųjų pinigų komandiruotės išlaidoms, t. y. plovyklai, kelių mokesčiui, aikštelei, (duomenys neskelbtini) transportininkams, muitininkams. Kurą už grynuosius pirkdavo labai retai, tik tada, kai negalėdavo atsiskaityti kortele, t. y. kortelės limitas būdavo išnaudotas. Kiek gaudavo grynųjų komandiruotės išlaidoms, įsirašydavo ataskaitoje grafoje "gauta grynųjų". Įprastai komandiruotės išlaidoms gaudavo tik grynuosius. Pervedimu į savo banko kortelę pinigų komandiruotės išlaidoms gaudavo tik įvykus nenumatytoms išlaidoms, kai nebeužtekdavo grynųjų, t. y. jei sugesdavo, gaudavo baudą, padarydavo avariją. Pavedimu gaudavo ne daugiau kaip vieną kartą į metus, sumą tokią, kokia buvo reikalinga. Kaip buvo nurodoma pavedime, nežino. 2017-10-23 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. 2017-10-05 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. 2018-01-05 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas.2018-01-23 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje "gavėjo parašas" yra jo parašas. Išvykstant į reisą direktorius išmokėdavo grynuosius komandiruotės išlaidoms ir ant lapelio užrašydavo, kiek išmoka. Su tuo lapeliu nueidavo pas buhalterę D., ji lapelyje nurodytai sumai užpildydavo kasos išlaidų orderius, jis juos pasirašydavo. Kodėl 2018-10-26 apklausos metu sakė, kad gaudamas grynuosius dokumento nepasirašydavo, paaiškinti negali (2 t., b. l. 55, 56);
liudytojo D. T. 2018-10-29 apklausos metu duotais parodymais, kad vairuotoju dirba nuo 2016 m. gegužės mėn. Įsidarbinant buvo sudaryta darbo sutartis. Kiek prisimena, sutartyje buvo numatyta, kad bus mokamas valstybės nustatytas minimumas, kuris lygai didinamas 1.3 karto pagal įstatymą, bei komandiruotpinigiai. Taip pat buvo numatyta, kad atlyginimas bus mokamas vieną kartą į mėnesį, t. y. sekančio mėnesio 10 d. pervedamas į banko sąskaitą. Jis naudoja "(duomenys neskelbtini)" ir "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitas. Kartais atlyginimas pervedamas į vieną sąskaitą, kartais į kitą. Kaip skaičiuojami komandiruotpinigiai nežino. Ar tai priklauso nuo to į kurią šalį važiuoja, ar nuo nuvažiuotų kilometrų nežino. Kiekvieną kartą komandiruotpinigius gauna skirtingai. Komandiruotpinigiai kartu su atlyginimu pervedami į banko sąskaitą. Būna taip, kad mėnesio 10 d. į sąskaitą pervedamas minimumas, priskaičiuotas atlyginimas, komandiruotpinigiai pervedami keliomis dienomis vėliau. Banke mato tik bendrą sumą. Jei jam įdomu, paklausia buhalterės ir jam pasako, kokį atlyginimą gavo, kiek komandiruotpinigių priskaičiuota. Kadangi komandiruotpinigius gauna kartu su atlyginimu į banko sąskaitą, tai jokio dokumento neduoda pasirašyti. Gaudamas atlyginimą, jokio žiniaraščio nepasirašinėdavo, nes pinigai pervedami į banko sąskaitą. Išvykstant į reisą pasiima ataskaitą. Ataskaitos kelionės metu nepildo, nes labai nenori tai daryti. Viską rašo savo sąsiuvinyje, o kai grįžta iš reiso, ramiai namuose užpildo ataskaitą pagal savo sąsiuvinį. Ataskaitoje rašo išvykimo ir parvykimo datą, automobilį su kuriuo važiuoja, nuvažiuotą maršrutą ir atstumą. Grafoje "kuras išvykstant" yra užrašyta, kiek kuro yra bake išvykstant į reisą. Žemiau esančiose grafose jis užrašo kiek, kurioje šalyje kuro pylė, ir kiek sumokėjo tos šalies valiuta. Tarpe tarp kuro kiekio ir sumos esantis paskaičiavimas yra kiek sumokėta už kurą eurais. Tuos skaičiavimus daro jis. Vykstant į reisą išduoda įvairių degalinių kortelių, kuriomis atsiskaito už kurą. Grynais pinigais už kurą jis nemoka. Grafoje gauta pinigų, rašo, kiek išvykdamas į reisą gauna grynųjų pinigų. Pinigus duoda pats direktorius J. U. arba pinigai būna pridėti prie visų kelionės dokumentų. Ant paprasto balto lapelio būna užrašyta kiek, kokia valiuta pinigų duodama. Grafoje "išlaidos" jis rašo kelionės metu patirtas išlaidos. Už išlaidas visada moka grynais. (duomenys neskelbtini), kitoje (duomenys neskelbtini) šalyje visoms išlaidoms yra išduodami kasos čekiai. Tik važiuojant per (duomenys neskelbtini) muitininkams, transportininkams, aikštelė mokama asmeniškai jiems grynais, čekio nėra. Visos tos išlaidos yra apmokamos iš grynųjų pinigų, kuriuos gauna su dokumentais išvažiuodamas į reisą. Yra buvę, kad kelionės metu trūksta duotų pinigų, tada jis sumokėdavo iš savų pinigų. Grįžęs suskaičiuodavo, kiek sumokėjo iš savų, jam grąžindavo pridedant prie atlyginimo. Grįžus iš reiso vadybininkė paskaičiuodavo kiek liko duotų grynųjų pinigų. Likusius grynuosius eurus pasilikdavo sau, ta suma išskaičiuojama iš atlyginimo. Pasiliekant eurus jokio dokumento, kasos išlaidų orderio nepasirašo. Likusius rublius, zlotus gražina pridėdamas prie ataskaitos, ant to pačio popieriuko, kurį jam davė išvažiuojant užrašo, kiek kokia valiuta pinigų gražina. Jokio kito dokumento nepasirašo, tik likusias sumas įrašo ataskaitoje. Kelionės metu pildo kelionės lapus. Juose rašo išvažiavimo ir grįžimo datas, maršrutą, atstumą, kurą išvažiuojant ir kurą grįžus. Kelionės lapai su ataskaitomis sutampa. Jokių kitų ataskaitų nepildo, tik tas, kurios parodytos apklauso metu. Grįžus iš reiso kelionės lapus, ataskaitas, išlaidų čekius pateikia vadybininkei. 2018-04-05 2018-04-12 reiso ataskaitoje esantis įrašas "gauta iš (duomenys neskelbtini) ltr + 10 l" rašytas jo, reiškia, kad į jo sunkvežimį iš (duomenys neskelbtini) sunkvežimio įpilta 830 litrų kuro. Atsimena, kad buvo prakiurę "Volvo" sunkvežimių bakai. Iš bakų pradėjo bėgti kuras, todėl iš kiaurų bakų kuras buvo perpiltas į kitus sunkvežimius. Kuro pats nepylė, kurą perpylė šaltkalviai, mechanikai. 2017-06-02 2017-06-11 reiso ataskaitoje esantis įrašas reiškia, kad sunkvežimis (duomenys neskelbtini) skubos tvarka buvo parduotas. Jame buvo likutis 120 litrų. Apie 60 litrų kuro paliko parduotame sunkvežimyje, kad pirkėjas galėtų nuvažiuoti iki degalinės, o ne mažiau kaip 60 litrų kuro buvo perpilta į jam duotą naują sunkvežimį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2017-04-04 2017-0421 reiso ataskaitoje esantis įrašas "620 Lietuva garaže", 2017-03-27 2017-04-03 esantis įrašas "Lietuva garaže 630", rašyti jo. Jie reiškia, kad į jo sunkvežimio baką "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta atitinkamai 620 ir 630 litrų kuro. Kuras piltas ne degalinėje, nes nėra užrašyta išlaidų suma, kurią rašo pagal čekį gautą iš degalinės. 2017-01-04 2017-01-12 reiso ataskaitoje esantis įrašas "Lietuva garaže 214", 2016-12-02 2016-12-15 reiso ataskaitoje esantis įrašas "Lietuva garaže 137", 2016-11-01 2016-11-16 reiso ataskaitoje esantis įrašas "Lietuva garaže 127, 147" yra rašyti jo. Ką jie reiškia jis nežino, neprisimena. Keistai atrodo kuro kiekis, t. y. ne kažkoks lyginis skaičius. Pilant kurą "(duomenys neskelbtini)" garaže nėra prietaiso taip tiksliai paskaičiuoti įpilto kuro (2 t., b. l. 59-62);
liudytojo R. D. 2018-10-30 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2015-04-16. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad atlyginimas bus mokamas už nuvažiuotus kilometrus. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) šalis vieno kilometro kaina mažesnė, (duomenys neskelbtini) vieno kilometro kaina didesnė. Atlyginimas mokamas vieną kartą, pervedant į jo asmeninę sąskaitą "(duomenys neskelbtini)" banke. Avanso negauna. Ar darbo sutartyje buvo numatyta, kaip bus mokami dienpinigiai ar komandiruotpinigiai nežino, kaip jie skaičiuojami nežino. Ar dienpinigiai priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, ar nuo šalies į kurią važiuoju, nežino. Dienpinigius jam išmokėdavo po reiso, pats direktorius J. U., grynais. Paimant grynuosius jokio dokumento jis nepasirašydavo, t. y. nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis ar koks kitas dokumentas. Pirmą kartą dienpinigiai į jo sąskaitą buvo pervesti už 2018 m. rugsėjo mėn. Kiekvienais metais deklaruoja turtą ir pajamas. Deklaruodamas pajamas už 2017 m. jis VMI pažymose pamatė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" deklaravo, kad jam už 2017 m. sumokėta apie 7000 eurų komandiruotpinigių. Anksčiau to nepastebėdavo ar to nebūdavo. Ar UAB "(duomenys neskelbtini)" deklaruota jam sumokėta komandiruotpinigių suma su jam grynais sumokėta komandiruotpinigių suma, nežino. Išvažiuojant į reisą kartu su kitais kelionės dokumentais gauna ataskaitą, kurią pildo pagal joje esančias grafas direktoriaus J. U. nurodymu. Ataskaitoje rašo išvykimo ir parvykimo datą, kelionės maršrutą, nuvažiuotą atstumą, sunkvežimį, kuriuo važiuoja. Grafoje "kuras išvykstant" rašo, kiek kuro yra sunkvežimio bake išvykstant. Grafoje "kuras grįžus" rašo, kiek kuro yra sunkvežimio bake grįžus. Išvažiuojant į reisą duodamos degalinių kortelės, kuriomis atsiskaito už kelionės metu įsipiltą kurą, kelius. Kuro užsipylimo čekius prideda prie atskaitos. Už kurą grynais nemoka. Rašo, kiek kokioje šalyje kuro prisipylė. Sumos, kiek sumokėta už kurą, jis nerašo. Paskaičiuoja ir įrašo vadybininkė. Išvykstant į reisą jis gauna grynųjų pinigų kelionės išlaidoms. Grynieji pinigai būna padėti prie kelionės dokumentų t. y. prie kelionės lapo, CMR-ų. Pasiėmus dokumentus ir grynuosius pinigus, buhalterė išrašo kasos išlaidų orderį, kuriame būna užrašyta kiek grynųjų pinigų, kokia valiuta išduota. Kiek gauna grynųjų pinigų kelionei, kokia valiuta, jis užsirašo ataskaitoje. Grafoje "išlaidos" rašo kokias išlaidas patyrė kelionės metu, kiek, kam sumokėjo. Jei mokėjimas būna oficialus, t. y. keliai, aikštelė, plovykla, tai toms išlaidoms gauna čekius ir juos prideda prie ataskaitos. Jei moka kortele, pasižymi, kad mokėta degalinės kortele. Jei mokėjimas būna neoficialus, t. y. muitininku, transportininkui (mokama, kad greičiau praleistų pravažiuoti sieną), tai čekio nėra, įrašo tik į ataskaitą. Kelionės išlaidoms naudoja pinigus, kuriuos davė grynuosius išvykstant į reisą. Grįžus iš reiso vadybininkė suskaičiuoja kiek grynųjų pinigų išleido, kiek grynųjų pinigų liko. Kilusius grynuosius zlotais, rubliais grąžina vadybininkei. Jokio kasos pajamų ar išlaidų orderio, ar kokio kito dokumento nepasirašo. Likusius grynuosius eurus, pasilieka sau. Likusi eurų suma jam išskaičiuojama iš atlyginimo. Grįžęs iš reiso ataskaitą, išlaidų čekius atiduoda vadybininkei. Visus paskaičiavimus ataskaitose įrašo vadybininkė. Jokių kitų ataskaitų nepildo, tik tas kurios jam parodytos apklauso metu. Dar pildo kelionės lapą, kuriame rašo nuvažiuotą maršrutą, atstumą, kuro sąnaudas. Jį kartu su ataskaita priduoda vadybininkei. Kelionės lapai sutampa su pildytomis ataskaitomis. 2018-05-11 2018-05-19 kelionės atskaitoje esantis įrašas "253+867 garaže" reiškia, kad po reiso jo sunkvežimio bake buvo likę 253 litrai kuro, o UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže pripilta 867 litrai kuro. Ką reiškia įrašas esantis 2018-04-23 2018-05-05 ataskaitoje "200" eilutėje "Garaže Lietuva" nežino. 2017-08-03 2017-08-17 reiso ataskaitoje esantis įrašas "atiduota kuro 213 l" rašytas jo. Jis reiškia, kad iš puspriekabės šaldytuvo, buvo ištraukta 213 litrų kuro, kuris buvo supiltas į statines UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže. 2017-05-03- 2017-05-11 reiso ataskaitoje esantis įrašas "Atiduota kuro 210" rašytas jo ranka. Tai reiškia, kad iš jo puspriekabės-šaldytuvo UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže ištraukta 210 litrų kuro. 2017-02-25 2017-02-29 reiso ataskaitoje esantis įrašas "atiduota kuro 710 980 litr. gauta 220 litr" rašytas jo. Jis reiškia, kad iš jo sunkvežimio UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 710 litrų ir 980 litrų kuro. Po to UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže įpilta 220 litrų kuro. 2016-09-05 - 2016-09-21 reiso ataskaitoje esantis įrašas "240 litr R." rašytas ne jo. Bet pagal įrašą jis supranta, kad iš jo sunkvežimio UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 240 litrų kuro ir jis atiduotas R. 2016-05-31 2016-06-18 reiso ataskaitoje esantis įrašas "B. A. 10 000" rašytas jo, jis reiškia, kad A. B., iš gautų grynųjų pinigų davė 10000 rublių. 2016-03-21 20116-04-07 reiso ataskaitoje esantis įrašas "S. daviau 5000" rašytas jo. Jis reiškia, kad 5000 rublių, kuriuos gavo grynais išvažiuodamas į reisą, atidavė S. 2016-02-17 2016-03-03 reiso ataskaitoje esantis įrašas "paskolinau 1000 S." rašytas jo. Reiškia, kad iš grynųjų pinigų gautų išvykstant į reisą, 1000 rublių paskolino S. (2 t., b. l. 66-69);
liudytojo S. J. 2018-10-31 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2015 m. gegužės mėn. Sudarė darbo sutartį, bet kas joje numatyta nežino. Jam moka už nuvažiuotus kilometrus, t. y. važiuojant į vakarus 10 centų, į (duomenys neskelbtini) 12 centų už kilometrą. Atlyginimą moka sekančio mėn. 10 dieną, perveda į jo banko sąskaitą " (duomenys neskelbtini)" banke. Paprastai gali paaiškinti taip, kad už vieną nuvažiuotą reisą, jam atlygį perveda į kortelę, o už kitą reisą jam sumoka grynais direktorius J. U.. Neprisimena, kad sumokant grynuosius pasirašytų kokį dokumentą. Už vieną reisą gauna ne mažiau kaip 630 eurų. Važiuoja du reisus į mėnesį. Tai apie 630 eurų jam pervedama į kortelę, ne mažiau kaip 630 eurų kas mėnesį gauna grynais. Beveik pastoviai važiuoja tuo pačiu maršrutu į (duomenys neskelbtini). Kartais tenka nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Ar yra sutartyje numatyta mokėti dienpinigius ar komandiruotpinigius nežino. Ar jam jie yra skaičiuojami taip pat nežino, nesigilina. Atskirai dienpinigių ar komandiruotpinigių negauna. Tenkina bendra uždirbta suma, nesigilina už ką ji yra priskaičiuota. Avanso nemoka. Direktoriaus nurodymu reiso metu pildo ataskaitas pagal jose esančias grafas: rašo nuvažiuotą atstumą, kilometražą. Rašo kiek kokioje šalyje pylė kuro. Už kurą atsiskaito degalinės kortele. Eilutėje suma nerašo kiek sumokėta už kurą. Dar pildo kelionės lapus, kuriuose rašo maršrutą, spidometro parodymus ir kurą. Kelionės lapuose ir ataskaitose ne visada sutampa nuvažiuoti kilometrai, t. y. kelionės lapuose kartais rodo mažiau nuvažiuotų kilometrų. Pildo tik ataskaitas jam parodytas apklauso metu, jokių kitų ataskaitų nepildo. Išvykstant į reisą direktorius J. U. duoda grynųjų kelionės išlaidoms. Gaudamas pinigus kasos išlaidų orderio, ar kokio kito dokumento nepasirašo . Grafoje "gauta pinigų" užrašo kiek, kokia valiuta pinigų gauta. Grafoje "išlaidos" rašo už ką kelionės metu mokėjo. Moka iš tų grynųjų pinigų, kuriuos davė direktorius. Jei mokėjimas būna oficialus, prie ataskaitos prideda čekius. V. E. visi mokėjimai oficialūs, grįžus po reiso prie ataskaitos prideda čekius. Važiuojant per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moka transportininkams, muitininkams į rankas, kad greičiau pravažiuoti. Sumokėtas sumas įrašo į ataskaitą. Grįžus po reiso vadybininkas suskaičiuoja išlaidas ir kiek kokia valiuta pinigų liko. Zlotų, rublių likutį grąžina kartu su dokumentais. Jokio pinigų grąžinimo dokumento nepasirašo. Eurų likutį negrąžina, pasilieka sau. Tą likutį, kurį pasiliko sau, yra minusuojama iš atlyginimo. Ataskaitoje yra surašoma kiek pinigų grąžinama, kiek pinigų pasiliekama sau. Grįžęs iš reiso ataskaitą, kurią užpildo reiso metu, išlaidų čekius, kelionės lapą bei kitus kelionės dokumentus priduoda į kontorą. Visi paskaičiavimai atlikti kelionės lapuose daryti ne jo. Kas skaičiavo nežino, bet mano, kad vadybininkė. 2018-02-27 2018-03-05 reiso ataskaitoje eilutėje "Lietuva (garaže)" esantis įrašas "Palikta 900" rašytas jo. Prisimena, kad buvo remontuojamas jo sunkvežimio kuro bakas, todėl iš kuro bako buvo ištraukta 900 litrų kuro. Kur kuras supiltas nežino. 2018-02-20- 2018-02-26 reiso ataskaitoje, eilutėje "Lietuva(garaže)" esantis įrašas "paimta garaže 695 150" rašytas jo. Tas įrašas reiškia, kad į jo sunkvežimį UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 695 ir 150 litrų kuro. Jis to kuro nepylė, kas pylė nežino, jam buvo pasakyta, kad tiek kuro įpilta. Be to pagal ataskaitą mato, kad taip ir buvo. 2017-03-15 2017-03-30 reiso ataskaitoje eilutėje "Lietuva(garaže)" esantis įrašas "įpilta 213" rašytas jo. Buvo senai, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad jam buvo pasakyta, kad į sunkvežimio kuro baką buvo įpilta 213 litrų kuro, todėl ataskaitoje užrašė, kad įpilta 213. 2017-01-05 2017-01-13 reiso ataskaitoje, eilutėje "Lietuva(garažas" esantis įrašas "Palikta 745" reiškia, kad iš jo sunkvežimio bako UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 745 litrai kuro. 2016-08-23 2016-09-08 reiso ataskaitoje eilutėje "Lietuva (garažas)" esantis įrašas "Palikta 213" rašytas jo. Įrašas reiškia, kad iš sunkvežimio bako UAB "(duomenys neskelbtini) garaže buvo ištraukta 213 litrų kuro. Jis kuro niekada netraukdavo ir nepildavo. Kas tai darydavo nežino. Jam tik pasakydavo kiek ištraukta ar kiek įpilta, jis įsirašydavo į ataskaitą (2 t., b. l. 73-75);
liudytojo A. I. 2018-10-31 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju ekspeditoriumi dirba nuo 2014-02-18. Priimant į darbą buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus: 10 centų už 1 km nuvažiuotą (duomenys neskelbtini), 12 centų už 1 km nuvažiuotą (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra numatyta, kad atlyginimas bus mokamas du kartus per mėnesį. Taip atlyginimas ir mokamas. Kiekvieno mėnesio 10 d. yra atlyginimas pervedamas į jo banko sąskaitą. Antrą kartą atlyginimas yra sumokamas grįžus iš reiso, suskaičiavus nuvažiuotus kilometrus, išlaidas. Kartais ir antrą kartą atlyginimas pervedamas į banko sąskaitą, kartais atlyginimas išmokamas grynais. Grynais atlyginimą išmoka direktorius. Kiek sumokėti grynųjų suskaičiuoja kai pateikia ataskaitą. Gaudamas grynuosius kasos išlaidų orderio nepasirašo. Kasos išlaidų orderį pasirašo kai priduoda ataskaitą. Kas tame čekyje nurodyta, kokia pinigų suma įrašyta, nesidomi, pasirašo ir tiek. Į kortelę pervedama yra apie 600 eurų, grynais gauna taip pat nuo 500 iki 600 eurų, priklauso nuo to koks buvo reisas. Pasiskaičiavo, kad metų atlyginimo vidurkis jam gaunasi 1100 eurų į mėnesį sudėjus gautus pinigus į kortelę ir gautus grynuosius. Ar yra sutartyje numatyta mokėti dienpinigius ar komandiruotpinigius nežino. Ar jie jam yra skaičiuojami nežino. Atskirai nei į banko sąskaitą, nei grynais komandiruotpinigių nėra gavęs. Pats pasiskaičiuoja kiek kilometrų nuvažiuoja, už nuvažiuotus kilometrus ir gauna po 10 arba 12 centų. Daugiau nei pats prisiskaičiuoja už nuvažiuotus kilometrus, atlyginimo negauna. Jei būna prastovos, tai gauna už prastovas. Už prastovas moka skirtingai, tai priklauso nuo užsakovo, nuo siuntėjo. Atlygis už prastovas mokamas prie atlyginimo. Reiso metu direktoriaus J. U. nurodymu pildo ataskaitas, pagal jose esančias grafas. Ataskaitoje rašo reiso datą, sunkvežimį, važiuotą maršrutą, atstumą. Taip pat rašo, kiek kuro yra bake išvažiuojant į reisą, kiek kuro yra grįžus. Jei reiso metu pila kurą, tai grafoje "kuro pildymai" rašo, kiek, kurioje šalyje kuro įsipylė. Už kurą atsiskaito degalinės kortele. Čekius už kurą renka ir grįžus iš reiso pateikia su ataskaita. Sumokėtos sumos į ataskaitą nerašo. Išvažiuojant į reisą prie dokumentų būna įdėta grynųjų pinigų. Kiek, kokia valiuta duota grynųjų pinigų įsirašo į ataskaitą grafoje "gauta pinigų". Jokio kito dokumento gaudamas grynuosius nepasirašo. Grafoje "išlaidos" rašo reiso metu patirtas išlaidas. Jei mokėjimas oficialus, gauna mokėjimo čekį, tai jį prideda prie ataskaitos. Važiuojant per (duomenys neskelbtini), kad greičiau pravažiuoti, nesikabinėtų, yra mokama muitininkui, transportininkui į rankas. Tuos mokėjimus tik įrašo į ataskaitą. Jei prie išlaidų yra jo ranka parašyta degalinės kortelės pavadinimas "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)", "(duomenys neskelbtini)" ar kitos pavadinimas, tai reiškia, kad sumokėjo degalinės kortele. Jei kortelės pavadinimas nenurodytas, reiškia mokėjo grynais, iš tų pinigų, kuriuos gavo išvažiuodamas. Jei reiso metu trūksta duotų grynųjų pinigų, tai tada skambina direktoriui ir sako, kad trūksta. Tada į jo asmeninę sąskaitą "(duomenys neskelbtini)" banke būna pervedama trūkstama pinigų suma. Jei po reiso lieka grynųjų pinigų rubliais, zlotais, tai juos grąžina su ataskaita. Grąžinant grynuosius jokio dokumento nepasirašo. Zlotų lieka labai mažai, o rublių lieka daugiau. Jei lieka eurų, juos pasilieka sau. Likusi eurų suma yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Pasiliekant eurus, jokio dokumento nepasirašo, tik įrašo ataskaitoje. Visus grynųjų pinigų išlaidų paskaičiavus ataskaitoje rašo ne jis. Reiso metu pildome kelionės lapus. Juose rašo spidometro parodymus išvažiuojant, spidometro parodymus grįžus, maršrutą, kilometrus ir sunaudotą kurą. Kelionės lapuose esantys įrašai sutampa su apklauso metu parodytomis ataskaitomis. Reiso metu pildo tik vieną ataskaitą, kuri jam parodyta apklausos metu. Jokios kitos ataskaitos nepildo. 2018-05-15 2018-05-28 reiso ataskaitoje eilutėje "Lietuva(garaže)" esantis įrašas "160" rašytas jo. Jis reiškia, kad į sunkvežimio baką UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 160 litrų kuro. 2018-04-26 2018-05-12 reiso ataskaitoje eilutėje "LIetuva(garaže)" esantis įrašas "180" rašytas jo. Jis reiškia, kad į sunkvežimio baką UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 180 litrų kuro. 2017-08-02 2017-08-12 reiso ataskaitoje eilutėje "Lietuva (Garaže)" esantys įrašai " 215 ir 735" rašyta jo. Jis reiškia , kad į sunkvežimio baką UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 215 ir 735 litrai kuro. 2017-07-21 2017-07-31 reiso ataskaitoje eilutėje "LIetuva(garaže)" esantis įrašas "215" rašytas jo. Jis reiškia, kad į sunkvežimio baką UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 215 litrų kuro. 2017-01-15 2017-02-01 reiso ataskaitoje eilutėje "Lietuva(garaže)" esantis įrašas "garaže 20" rašytas jo. Tai reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini) garaže į sunkvežimio baką buvo įpilta 20 litrų kuro. 2016-11-13 2016-11-19 reiso ataskaitoje įrašas "garaže +81" rašytas jo. Tai reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į sunkvežimio baką įpilta 81 litras kuro. 2016-07-22 2016-08-04 reiso ataskaitoje esantis įrašas "230 iš šald." reiškia, kad iš puspriekabės-šaldytuvo kuro bako 230 litrų kuro UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo perpilta į sunkvežimio kuro baką. 2016-07-05 2016-07-18 reiso ataskaitoje esantis įrašas "601" rašytas jo. Mano, kad jis reiškia, kad 601 litras kuro UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta į sunkvežimio baką. 2016-02-22 - 2016-03-13 reiso ataskaitoje esantys įrašai "120 garaž" ir "100" rašyti jo. Jie reiškia, kad į sunkvežimio kuro baką UAB "(duomenys neskelbtini)“ garaže buvo įpilta atitinkamai 120 ir 100 litrų kuro. 2016-01-08 2016-01-22 reiso ataskaitoje esantis įrašas "170(g)" rašytas jo. Jis reiškia, kad į sunkvežimio baką UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 170 litrų kuro. Kuras buvo įpiltas į tą sunkvežimį, kuris nurodytas ataskaitoje. Jis pats kuro niekada nepildavo. Jam pasakydavo kiek kuro įpilta, jis tiek parašydavo ataskaitoje. Pats tik perpumpuodavo iš šaldytuvo kuro bako į sunkvežimio kuro baką (2 t., b. l. 79-82);
liudytojo A. U. 2018-11-05 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2007 metų. Kokia darbo sutartis buvo sudaryta neprisimena. Kaip jam skaičiuojamas atlyginimas ar nuo pravažiuotų kilometrų, ar nuo važiuotų dienų skaičiaus nežino. Žino, kad kuo daugiau važiuoja, tuo daugiau gauna. Mėnesio 10 dieną jam į kortelę būna pervesta apie 500 eurų, kiekvieną mėnesį skirtingai. Išvažiuojant į reisą, gauna grynųjų pinigų sumą išlaidoms įvairia valiuta: eurų, zlotų, rublių. Grynuosius kartais duoda pats direktorius, kartais pasiima iš vadybininkės. Gaudamas grynuosius jokio dokumento nepasirašo. Visų gautų grynųjų pinigų kelionės metu neišleidžia, juos pasilieka sau, kaip atlyginimą. Likus suma jam yra išskaičiuojama iš priskaičiuoto atlyginimo. Pasiskaičiavo, kad sudėjus gautus į kortelę ir likusius grynuosius pinigus, į mėnesį gauna ne mažiau, kaip 1500 eurų atlyginimo. Už reisuose prabūtą laiką jam skaičiuoja dienpinigius. Kaip juos skaičiuoja ar nuo nuvažiotų kilometrų, už dieną, ar priklauso nuo to į kurią šalį važiuoja, ar nuo to kokį krovinį veža, nežino. Gaudamas dienpinigius jis pasirašo ant lapelio, lygtai orderio. Kas ant to lapelio ar orderio parašyta nežino, nekreipia dėmesio. Kiek dienpinigių gauna nežino. Dienpinigius gauna visada grynais. Juos gauna atskirai, ne prie atlyginimo, t. y. į 1500 eurų, kuriuos įvardijo, kad tai vidutinis atlyginimas, dienpinigiai neįskaičiuoti. Reiso metu direktoriaus nurodymu pildo ataskaitas. Ataskaitose rašo išvykimo, parvykimo datas, sunkvežimį su kuriuo važiuoja, maršrutą, atstumus, kiek sunkvežimio bake yra kuro išvykstant, kiek kuro yra grįžus. Jei reiso metu yra pilamas kuras, tai grafoje "kuro pildymai" rašo, kiek kokioje šalyje kuro užsipylė. Už kurą atsiskaito jam išduotomis degalinių kortelėmis. Sumos sumokėtos už kurą ataskaitoje nerašo. Grįžus iš reiso pagal degalinės kortelės išrašą surašo vadybininkė. Įsipylus kurą visada gauna kasos čekį, kurį prideda prie ataskaitos. Išvykdamas į reisą gauna grynųjų pinigų. Kiek, kokia valiuta grynųjų pinigų gauna užsirašo ataskaitos grafoje "gauta pinigų". Žemiau toje pačioje grafoje esančius paskaičiavimus kiek kokia valiuta išleista, kokioje šalyje išleista, rašo ne jis, mano, kad tai daro vadybininkė. Grafoje "išlaidos" rašo kokius mokėjimus atliko reiso metu. Už kelius dažniausiai moka degalinės kortele. Kitus mokėjimus kaip kada, kartais moka grynais, kartais, kortele. Jei mokėjimas yra oficialus, gauna čekį, bet yra daug mokėjimų, kai mokama muitininkui, transportininkui rankas, čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą. Grįžus po reiso vadybininkei pateikia užpildytą ataskaitą, prideda visus čekius. Ji suskaičiuoja kiek iš jam duotų grynųjų pinigų reiso metu išleido, kiek grynųjų pinigų liko. Likusių grynųjų pinigų negrąžina, visus pasilieka sau. Likusi grynųjų pinigų suma yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Pasilikdamas grynuosius jokio dokumento nepasirašydavo. Jokios kitos ataskaitos grįžęs iš reiso nepildo. Reiso metu pildo kelionės lapus. Juose rašo dienas, kilometrus, maršrutą. Kelionės lapuose ir ataskaitose nuvažiuoti kilometrai sutampa idealiai. Visų reisų metu ataskaitose rašydavo atitinkamai tuos pačius analogiškus įrašus. Visada jo pildytų ataskaitų ir kelionės lapų įrašai sutapdavo. 2018-04-23 2018-05-05 reiso ataskaitoje esantis įrašas "Atiduota 230" rašytas jo. Prisimena, kad grįžus iš (duomenys neskelbtini), kitam vairuotojui atidavė puspriekabę-šaldytuvą, su pilnu baku kuro. Todėl ataskaitoje įrašė, kad atiduota 230 litrų kuro, kad jam tas kuras nebūtų skaičiuojamas. 2017-05-16 2017-06-08 reiso ataskaitoje esantis įrašas "išpilta 210" rašytas jo. Pagal man parodytą ataskaitą mato, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad iš jo sunkvežimio kuro bako buvo išpilta 210 litrų kuro UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže. 2017-03-13 2017-03-31 reiso ataskaitoje esantis įrašas "išpilta 210" rašytas jo. Pagal jam parodytą ataskaitą mato, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini). Tas įrašas reiškia, kad iš jo sunkvežimio UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 210 litrų kuro. Pasirašė ataskaitoje, kad jam nebūtų priskaičiuotas tas kuras. Pats kuro iš kuro bako neišpildavo, mano, kad tai darydavo šaltkalviai. Direktorius pasakydavo, kiek kuro iš mano sunkvežimio išpilta, tiek ir įsirašydavo į atskaitą. Kur dėdavo išpiltą kurą nežino. 2017-01-01 2017-01-16 ataskaitoje esantis įrašas "A. B. 8000 rublių" rašytas jo. Jis reiškia, kad arba jis A. B. iš gautų grynųjų pinigų paskolino, arba A. B. jam paskolino 8000 rublių. Skolindami pinigus jokio dokumento nepasirašydavo (2 t., b. l. 86-88);
liudytojo S. B. 2018-11-05 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirba nuo 2013 m. balandžio mėn. Priimant į darbą buvo sudaryta darbo sutartis. Atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus. (duomenys neskelbtini) 11 centų, (duomenys neskelbtini) 12 centų už kilometrą. Atlyginimas mokamas vieną kartą, t. y. sekančio mėnesio 10 d. į jo sąskaitą perveda 600-700 eurų. Išvažiuojant į reisą gauna komandiruotpinigius. Juos gauna avansu, prieš kiekvieną reisą, išmoka buhalterė arba direktorius grynais. Gauna įvairiai 200 -300 eurų. Nuo ko priklauso komandiruotpinigių suma nežino. Kaip jie skaičiuojami nežino. Gaudamas komandiruotpinigius pasirašo kažkokiame dokumente, kaip tas dokumentas vadinasi nežino. Kas jame būna užrašyta nežino, nežiūri. Pasiskaičiavęs, kad jam į mėnesį vidutiniškai atlyginimas su komandiruotpinigiais gaunasi apie 1100 eurų. Čia jei važiuoja du reisus į mėnesį. Jei važiuoja mažiau, mažiau ir gauna. Išvažiuojant į reisą kartu su kitais reiso dokumentais, pasiima ir reiso ataskaitas, kurias pildo direktoriaus J. U. nurodymu. Ataskaitas pildo pagal joje esančias grafas: rašo išvykimo ir parvykimo datas, maršrutą, nuvažiuotus kilometrus. Išvažiuojant į reisą visada direktorius arba buhalterė duoda grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Tai būna įvairi suma. Gaudamas grynuosius pinigus reiso išlaidoms jokio dokumento nepasirašo, tik į ataskaitą įrašo kiek grynųjų, kokia valiuta gavo. Grafoje „kuro pildymai“ rašo, kiek kokioje šalyje įsipylė kuro. Už kurą atsiskaito degalinių mokėjimo kortelėmis. Už kurą grynais niekada nemoka. Sumos sumokėtos už kurą jis nerašo. Pildamas kurą gauna čekį. Čekį prideda prie atskaitos. Grafoje „išlaidos“ rašo kiek ir už ką reiso metu mokėjo. Jei moka degalinės kortele, tai prie mokėjimo parašo raidę K. J. moka grynais, tai parašo raidę G. Už kurą, aikštelę, bei kitus oficialius mokėjimus gauna čekius, juos prideda prie ataskaitos. Tokie mokėjimai kaip transportininkas, muitininkas yra neoficialūs, t. y. mokama tiesiogiai muitininkui, čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą. Reiso metu moka grynais iš tų pinigų, kuriuos jam išvažiuojant davė direktorius arba buhalteris. Grįžus iš reiso ataskaitą su visais turimais išlaidų čekiais, likusiais grynaisiais pinigais įvairia valiuta, pateikia vadybininkei. Grąžindamas grynuosius jokio dokumento nepasirašo. Vadybininkė jo pildytoje ataskaitoje atlieka skaičiavimus, suskaičiuoja kiek duotų grynųjų pinigų išleido, kiek kokia valiuta liko. Visus skaičiavimus surašo į ataskaitą t. y. sutikrina ataskaitą. Jokios kitos ataskaitos nepildo, tik tas kurios jam parodytos apklauso metu. Dar kelionės metu pildo kelionės lapus. Juose rašo maršrutą, kilometrus, tonažą. Jei važiuoja tuščias, tai rašo T raidę, jei pakrautas tai nurodo svorį. Kelionės lapai ir ataskaitos sutampa. Kelionės lapus su ataskaitomis pateikia vadybininkei. 2017-12-08 2017-12-24 ataskaitoje esantis įrašas „-20 į (duomenys neskelbtini)“ rašytas jo. Prisimena, kad atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) sienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimis, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nebeužsikūrė, buvo per mažai kuro, todėl jis iš savo sunkvežimio ištraukė ir į jo sunkvežimį įpylė 20 litrų kuro. 2017-11-05 2017-11-20 ataskaitoje esantis įrašas „210 gražinta“ rašytas jo. Šis įrašas reiškia, kad iš jo sunkvežimio, kuriuo grįžo iš reiso, kuro bako UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže ištraukta 210 litrų kuro. 2017-08-04 2017-08-15 ataskaitoje esantis įrašas „Šaldytuvas 112“ rašytas jo. Jis reiškia, kad reiso metu puspriekabė-šaldytuvas sunaudojo 112 litrų kuro, nes buvo temperatūrinis rėžimas. 2017-07-05 2017-07-17 esantis įrašas „šaldytuvas 50“, reiškia, kad buvo temperatūrinis rėžimas ir šaldytuvas sunaudojo 50 litrų kuro. Ir kitose ataskaitose esantys tokie įrašai reiškia, kad reiso metu buvo naudojamas temperatūrinis rėžimas, nurodyta, kiek kuro sunaudojo šaldytuvas. 2017-06-20 2017-06-30 ataskaitoje esantis įrašas „-210 palikta garaže“ rašytas jo. Jis reiškia, kad iš sunkvežimio, kuriuo grįžo iš reiso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže ištraukta 210 litrų kuro. 2017-03-03 2017-03-18 ataskaitoje esantis įrašas „210 atiduota“ rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže, iš sunkvežimio, kuris nurodytas ataskaitoje, kuro bako ištraukta 210 litrų kuro. 2016-09-02 2016-09-17 ataskaitoje esantis įrašas „235 (duomenys neskelbtini) ATIDUOTA“ rašyta jo. Tas įrašas reiškia, kad kelionės metu, galėjo būti kažkur (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jis iš savo sunkvežimio į sunkvežimį, kurio v. n. (duomenys neskelbtini) įpylė 235 litrus kuro. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini), buvo kuro perteklius, gal dėl to, kad nebūtų viršsvorio, tą kurą pylė. 2016-06-27 2016-07-17 ataskaitoje esantis įrašas „205 palikta garaže“ rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš sunkvežimio, kuriuo grįžo iš reiso, ištraukta 205 litrai kuro. Garaže jis pats kuro niekada netraukdavo. Kurą ištraukdavo šaltkalvis arba mechanikas. Jie ir pasakydavo, kiek kuro ištraukė, tokius kiekius ir įrašydavo į ataskaitas. Visas ataskaitas pildydavo vienodai (2 t., b. l. 92-94);
liudytojo K. A. 2018-11-05 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju dirba nuo 1999 m. lapkričio mėn. Buvo sudaryta darbo sutartis. Sekančio mėn. 10 d. į jo banko sąskaitą yra pervedamas atlyginimas. Tai nėra pastovi suma. Būna nuo 450 iki 550 eurų. Grįžus po reiso sumoka dienpinigius. Kaip skaičiuojami dienpinigiai aš nežino, nesidomėjo. Kiekvieną kartą dienpinigių gauna skirtingai. Nuo ko tai priklauso nežino, bet mano, kad nuo šalies kur važiuoja. Dienpinigius išmoka pats direktorius grynais. Gaudamas dienpinigius pasirašo kažkokiame blanke. Koks tai dokumentas nežino, nesigilina. Pasirašo prie savo pavardės. Dienpinigius gauna po kiekvieno reiso. Pasiskaičiavo, kad už vieną reisą, sudėjus atlyginimą ir dienpinigius gaunasi ne mažiau kaip 700 eurų. Jei važiuoja du reisus į mėnesį, tai gauna ne mažiau kaip 1400 eurų. Jei ataskaitoje yra užrašyta "avansas" tai reiškia, kad prieš išvykdamas į reisą gavo nurodytą sumą pinigų avansu. Kartais avansą gauna grynais, kartais pervedama į kortelę. Gaudamas grynuosius pasirašydavo kažkokiame lape. Kas tai per lapas, kas tai per dokumentas nežino. Tai reiškia, kad tokia suma mažiau gavo dienpinigių arba tokia suma mažiau jam buvo pervesta į banko sąskaitą. Direktoriaus J. U. nurodymu reiso metu pildo ataskaitas, pagal jose esančias grafas. Ataskaitose žymi išvykimo ir grįžimo datą, sunkvežimį, kuriuo važiuoja , nuvažiuotą atstumą , sunaudotą kurą, maršrutą. Grafoje „kuro pildymai“ rašo kiek kuro, kurioje šalyje įsipylė bei šalia parašo, kiek tos šalies valiuta sumokėjo. Už kurą atsikaito jam duotomis degalinės kortelėmis. Už kurą grynais nemoka. Išvažiuojant į reisą jam duoda grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Kartais grynuosius pinigus duoda pats direktorius, kartais pinigai būna įdėti prie visų dokumentų. Gaudamas grynuosius jokio dokumento nepasirašo, tik į ataskaitą grafoje „gauta pinigų“ įsirašo, kiek pinigų, kokia valiuta gauna išvykdamas į reisą. Žemiau esančius paskaičiavimus kiek kokioje šalyje išleista pinigų, darau ne jis. Grafoje „išlaidos“ rašo reiso metu turėtus mokėjimus. Už kelius dažniausiai moka degalinės mokėjimo kortele. Kitus mokėjimus moka grynaisiais, iš tų pinigų, kuriuos jam duoda grynais išvažiuojant į reisą. Jei mokėjimas yra oficialus, tai gauna čekius ir juos prideda prie ataskaitos. Transportininkams, muitinė mokėjimas yra mokamas muitininkui, transportininkui į rankas, čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą. Po reiso likusius grynuosius pinigus pasilieka sau, niekam jų negrąžina. Likusi grynųjų pinigų suma jam yra išskaičiuojama iš to reiso dienpinigių. Reiso metu pildo kelionės lapus. Juose rašo maršrutą, kilometrus ir kurą, spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžus. Kelionės lapuose nurodyti kilometrai sutampa su ataskaitose nurodytais kilometrais. Grįžus iš reiso ataskaitas su išlaidų čekiais, kelionės lapus, priduoda vadybininkei. Jokių kitų ataskaitų nepildo, tik tas ataskaitas, kurios jam parodytos apklausos metu. 2018-07-19 2018-08-03 ataskaitoje esantis įrašas „ iš (duomenys neskelbtini) 730“ rašytas jo. Jis reiškia, kad į jo sunkvežimį, kuriuo važiavau į reisą (duomenys neskelbtini) iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže įpilta 730 litrų kuro. 2018-06-12 2018-07-03 ataskaitoje esantis įrašas „(duomenys neskelbtini) 810“ rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), į sunkvežimį, kuriuo važiavo į reisą įpilta 810 litrų kuro. 2018-04-03 2018-05-18 ataskaitoje esantis įrašas „iš (duomenys neskelbtini) 740“ rašytas jo. Jis reiškia, kad išvažiuojant į reisą, į jo sunkvežimį, kuriuo išvažiavo į reisą, iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) įpilta 740 litrų kuro. 2017-11-28 2017-12-11 ataskaitoje esantis įrašas „Garaže 850“ rašytas jo. Jis reiškia, kad į jo sunkvežimio baką, prieš išvykstant į reisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže buvo įpilta 850 litrų kuro. 2017-11-02 2017-11-14 ataskaitoje esantis įrašas „garaže 852“ rašytas jo . Jis reiškia, kad į jo sunkvežimio baką, prieš išvykstant į reisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže buvo įpilta 852 litrų kuro. 2017-09-28 2017-10-09 ataskaitoje esantis įrašas „garaže 740“ rašytas jo. Jis reiškia, kad į jo sunkvežimio baką, prieš išvykstant į reisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže buvo įpilta 740 litrų kuro. 2017-08-07 2017-08-25 ataskaitoje esantis įrašas „ iš (duomenys neskelbtini) rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže , prieš išvykstant į reisą iš sunkvežimio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į sunkvežimį, kuriuo važiavo į reisą supilta 440 litrų kuro. 2017-05-19 2017-05-30 ataskaitoje esantis įrašas „garaže 407; garaže 420“ rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže į sunkvežimio, kuriuo važiavo į reisą, įpilta atitinkamai 407 ir 420 litrų kuro. 2016-10-06 2016-12-12 ataskaitoje esantis įrašas „garaže 426 ltr.“ rašytas jo. Jis reiškia, kad prieš išvažiuojant į reisą, į sunkvežimio baką UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže buvo įpilta 426 litrai kuro. Kurą garaže jis nepildavo. Kurą pildavo šaltkalviai. Jie ir pasakydavo kiek kuro įpylė. Kurą atsiskaitome labai tiksliai (2 t., b. l. 98-100);
liudytojo R. M. 2018-11-07 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2010 m. gruodžio mėn. Priimant į darbą buvo sudaryta darbo sutartis. Ar joje numatyta, kaip mokės už darbą nežino. Žino, kad man moka už nuvažiuotus kilometrus : važiuojant (duomenys neskelbtini) už 1 km moka 10 centų, važiuojant (duomenys neskelbtini) 11 centų. Mėnesio 10 d. visada yra pervedama dalis atlyginimo už praėjusį mėnesį , t. y. 500-600 eurų. Antra dalis atlyginimo už praeitą mėnesį , kuri būna irgi apie 400-500 eurų, dažniausiai yra duodama grynais į rankas, o kartais ir antra dalis yra pervedama į kortelę. Gaunant grynais atlyginimo dalį duoda pasirašyti ant lapo, kuriame yra parašyta jo pavardė, jam išmokama suma. Kitų pavardžių ir kitų sumų ten nėra. Kaip tas dokumentas vadinasi nežino. Jam į mėnesį vidurkis gaunasi ne mažiau kaip 900 eurų. Avanso nemoka. Ar jam yra skaičiuojami dienpinigiai ar komandiruotpinigiai komandiruotės metu, nežino. Jei skaičiuojami, tai nežino kaip jie skaičiuojami. Atskirai dienpinigių, komandiruotpinigių negauna. Reiso metu direktoriaus nurodymu pildo ataskaitas, pagal joje esančias grafas. Išvažiuodamas į reisą pasiima du ataskaitų blankus. Vieną ataskaitą pildo važiuodamas, ji man būna kaip juodraštis, ten pribrauko, pritaiso, negražiai prirašo. Grįžęs po reiso perrašo tą pačią ataskaitą gražiai, švariai, be braukymų, tą ataskaitą priduoda vadybininkei, o juodraštį pasilieka sau. Ataskaitoje rašo išvykimo ir parvykimo datą, sunkvežimį su kuriuo važiuoja, nuvažiuotus atstumus, maršrutą, kilometrus, sunaudotą kurą. Šalia atstumo pažymi kokiu svoriu važiuoja, kad būtų lengviau apskaičiuoti sunaudotą kuro kiekį. Taip pat užrašo, kiek sunkvežimio bake yra kuro išvažiuojant, kiek kuro bake yra grįžus. Jei reiso metu pila kurą, tai grafoje "kuro pildymai" užrašo kiek , kokioje šalyje pylė kuro. Už kurą atsiskaito degalinių kortelėmis. Grynais už kurą niekada nemoka. Grafoje "suma" nerašo kiek sumokėta už kurą, tai parašo vadybininkė sutikrinusi su degalinės kortele ir čekiu. Išvažiuojant į reisą , reiso išlaidoms gauna grynųjų pinigų eurais, zlotais ir rubliais. Grynuosius išmoka buhalterė. Paimdamas grynuosius pasirašo čekyje. Kiek, kokia valiuta gavo grynųjų įsirašo ataskaitoje grafoje "gauta grynųjų". Jei reiso metu neužtenka duotų grynųjų pinigų, tai perveda į jo asmeninę sąskaitą. Kaip įvardija pervestus pinigus nežino. Tai būna retai, sumos įvairios. Jei jam būna pervedami pinigai į asmeninę kortelę reiso nenumatytoms išlaidoms , ataskaitoje pasižymi. Tada ataskaitoje užsirašo "gauta į kortą" ir nurodo kokia suma į kortelę buvo pervesta išlaidoms. Žemiau esančius paskaičiavimus, kiek kokioje šalyje išleido pinigų suskaičiuoja vadybininkė. Jei po reiso lieka duotų grynųjų pinigų, zlotus ir eurus pasilieka sau, ta suma jam yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Pasiliekant pinigus sau jokio dokumento nepasirašo, tik įrašo į ataskaitą. Rublius visada grąžina vadybininkei kartu su ataskaita. Grąžindamas rublius jokio dokumento nepasirašo. Grafoje "išlaidos" rašo reiso metu patirtas išlaidas. Už kelius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsikaito degalinių kortelėmis. Prie mokėjimo pažymi "korta". Visos kitos išlaidos yra apmokėtos grynais, iš tų pinigų, kuriuos gavo išvažiuodamas į reisą išlaidoms. Už plovyklą, aikštelę konvojus, palyda moka grynais, gauna čekį, kurį prideda prie ataskaitos. Muitininkui, transportininkui duoda į rankas, čekio nėra, įrašo tik į ataskaitą. Dar reiso metu pildo kelionės lapus. Juose rašo kuro kiekį išvažiuojant ir grįžtant, spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžtant, maršrutą, nuvažiuotus kilometrus ir tonažą, t. y. kokiu svoriu pakrautas sunkvežimis. Kelionės lapai sutampa su ataskaitomis. Grįžus iš reiso ataskaitą su išlaidų čekiais, kelionės lapus atiduoda vadybininkei, o CMR-us ir kitus kelionės dokumentus atiduoda direktoriui. 2018-06-12 2018-06-19 reiso ataskaitoje esantis įrašas "Pilta garaže iš mašinos Nr.(duomenys neskelbtini) 736 litr" rašytas jo. Iki to reiso beveik pusę metų nedirbo, nes sirgo. Tai buvo pirmas reisas po ligos. Kol sirgo jo sunkvežimis beveik nevažiavo į reisus. Prakiuro bakas. Buvo ištrauktas kuras, remontuojamas bakas. Kai jam reikėjo išvažiuoti į reisą, tai UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), į jo sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro baką buvo pripilta 736 litrai kuro. 2016-10-30 2016-11-17 reiso ataskaitoje esantis įrašas "pilta garaže 215 lit. kuro" rašytas jo . Pasižiūrėjęs į ataskaitą prisiminė, kad grįžo tuščiu puspriekabės-šaldytuvo baku. Direktorius J. U. jam liepė atvažiuoti į UAB "(duomenys neskelbtini)" garažą, kur į puspriekabės-šaldytuvo baką buvo pripilta 215 litrų kuro. 2016-07-05 2016-07-13 reiso ataskaitoje esantis įrašas "išpilta garaže 640 lit. Palikta garaže šaldytuve 230lit" rašytas jo. Pasižiūrėjęs prieš tai buvusio ir vėliau buvusio reiso ataskaitas, mato, kad 2016-07-02 iš (duomenys neskelbtini) grįžo su 1390 kuro kiekiu, o jau 2016-07-05 vėl į Maskvą išvažiuoja su 520 litų kuro kiekiu. Šis įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš jo sunkvežimio bako buvo ištraukta 640 litrų kuro. O puspriekabę-šaldytuvą su 230 litrų kuro paliko garaže, pasiėmė kitą puspriekabę-šaldytuvą tuščiu baku ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kurą pildavo ne jis, tai darydavo mechanikai, bet jis dalyvaudavo, kai kuras būdavo pilamas. Visas ataskaitas pildo vienodai, visose ataskaitose įrašai reiškia tą patį (2 t., b. l. 104-107);
liudytojo K. L. 2018-11-07 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirbo nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018-11-07. Jam buvo mokama už nuvažiuotus kilometrus. (duomenys neskelbtini) 10 centų, važiuojant (duomenys neskelbtini) 12 centų už kilometrą. Jei yra prastovos ne dėl jo kaltės, tai už prastovos dieną mokėdavo 30 eurų. Kiekvieno mėnesio 10 d. dalį atlyginimo už praėjusį mėnesį perveda į jo banko sąskaitą. Kiekvieną kartą perveda skirtingą sumą. Darbo užmokesčio avansu negauna. Būnant reise yra skaičiuojami dienpinigiai. Kaip jie skaičiuojami, nuo ko jie priklauso nežino. Dienpinigius gauna atskirai nuo atlyginimo , dalį pervedant į banko sąskaitą, dalį gaudavo grynais. Grynuosius išmokėdavo direktorius. Gavęs pinigus pasirašydavo ant orderio. Ten būdavo parašyta jo pavardė, jam išmokama suma. Tas orderis pasilikdavo pas buhalterę. Direktoriaus nurodymu reise pildydavo ataskaitas pagal jose esančias grafas : maršrutą, atstumus, tonažą, nuvažiuotus kilometrus . Grafoje "kuro pildymai" rašydavo kiek ,kokioje šalyje užsipylė kuro. Šalia esančioje eilutėje parašydavo kokios degalinės kortele atsiskaitė. Už kurą visada atsiskaitydavo tik jam išduotomis degalinės kortelėmis. Grynais už kurą niekada nemokėdavo. Pildamas kurą gaudavo čekį. Jį pridėdavo prie ataskaitos. Išvažiuojant į reisą, prie visų kelionės dokumentų būdavo padėti pinigai įvairia valiuta reiso išlaidoms. Paimdamas tuos grynuosius pinigus, jokio dokumento nepasirašydavo. Kiek pinigų, kokia valiuta gaudavo pasirašydavo ataskaitoje. Žemiau esančiuose grafuose, kiek, kokioje šalyje pinigų išleista , skaičiuodavo ne jis. Gautus grynuosius pinigus naudodavo išlaidoms, kurios yra surašytos grafoje "išlaidos". Rašydamas išlaidas parašydavo kaip moka : jei mokėdavo grynais, ta parašydavo "gryni", o jei mokėdavo degalinės kortele, tai nurodydavo kokia kortele atsiskaitė. Jei mokėjimas būdavo oficialus, gaudavo čekį, tai jį pridėdavo prie ataskaitos. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) daug mokėjimų būdavo neoficialių, t. y. transportininkai,. muitininkai, svarstyklės, čekių nėra, sumokėtas sumas įrašė tik į ataskaitą. Duotų grynųjų pinigų netrūkdavo, visada likdavo. Likusius grynuosius kartais grąžindavo , įdėdamas prie visų kelionės dokumentų į įmautę, kartais likusius pinigus pasilikdavo sau. Grąžinant grynuosius pinigus jokio dokumento nepasirašydavo. Eurus visada pasilikdavo sau. Suskaičiuodavo, kiek pinigų po reiso pasiliko, tai tą sumą jam išskaičiuodavo iš atlyginimo. Kai pinigus pasilikdavo sau, taip pat jokio dokumento nepasirašydavo, tik būdavo įrašyta ataskaitoje. Pildydavo tik tas ataskaitas, kurios jam parodytos apklausos metu. Jokių kitų ataskaitų nepildydavo. Visas ataskaitas pildydavo vienodai, visi įrašai reiškia tą patį. Reiso metu pildydavo kelionės lapus. Juose rašydavo spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžtant, kuro likutis išvažiuojant ir grįžus, maršrutą. Kelionės lapuose įrašai sutampa su ataskaitų įrašais. Grįžus iš reiso ataskaitą, visus išlaidų čekius, kelionių lapą , likusius grynuosius ( jei grąžindavo) sudėdavau į įmautę ir padėdavo vadybininkei arba direktoriui ant stalo kontoroje. Po to , kai suskaičiuodavo, sutikrindavo visas išlaidas ( kas skaičiuodavo, kas tikrindavo aš nežino), sumokėdavo likusią sumą atlyginimo grynais. Grynuosius išmokėdavo pats direktorius, o buhalterei pasirašydavo ant orderio, kuriame būdavo nurodyta kiek gavo pinigų. Paėmus metų vidurkį , sudėjus atlyginimą gaunamą į kortelę, gaunamus grynuosius ir dienpinigius, į mėnesį susidarydavo nuo 900 iki 1100 eurų. Dažniausiai būdavo ne mažiau kaip 900 eurų į mėnesį. Šiandien savo noru išėjo iš darbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Su juo pilnai atsiskaitė. Gavo 241 eurų atostoginių, už paskutinį reisą gavo 300 eurų. Visi pinigai pervesti į jo banko sąskaitą. 2017-08-25 2017-09-02 ataskaitoje esatis įrašas "215 litrų garaže išpilta 2017-09-03" rašyta jo. Tas įrašas reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže ištraukta ir supilta į bačką 215 litrų kuro. 2017-07-07 2017-07-13 reiso ataskaitoje esantis įrašas "215-išpilta" rašytas jo. Pasižiūrėjęs į ataskaitą, mato, kad į (duomenys neskelbtini) kėlėsi keltu, tiek kuro nereikėjo. Įrašas reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro bako UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 215 litrų kuro. 2017-06-20 2017-07-05 reiso ataskaitoje esantis įrašas "-170-išpilta garaže" rašytas jo. Pasižiūrėjęs į ataskaitą, mato, kad į (duomenys neskelbtini) kėlėsi keltu, tiek kuro nereikėjo. Įrašas reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro bako UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 170 litrų kuro. 2017-05-31 2017-06-16 reiso ataskaitoje esantis įrašas "215- -" rašytas jo. Ką jis tiksliai reiškia neprisimena. Pagal anksčiau pildytas ataskaitas mato, kad paėmė šaldytuvą su kuro baku ir pagal kuro kiekį mato, kad buvo priskaičiuotas tas kuras. Mano, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į kuro baką buvo įpilta 215 litrų kuro. 2017-03-21 2017-04-03 reiso ataskaitoje esantis įrašas "605- -" rašytas jo. Ką jis reiškia tiksliai aš neprisimena. Pagal ataskaitas grįžęs į (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pagal atskaitose užfiksuotus kuro kiekius nesupranta ką tas įrašas gali reikšti. 2016-11-25 2016-12-10 reiso ataskaitoje esantis įrašas "210 išpilta garaže iš (duomenys neskelbtini)" rašytas ne jo. Pagal maršrutą mato, kad važiavo į keltą, tai supranta, kad iš puspriekabės-šaldytuvo kuro bako UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže ištraukta 210 litrų kuro (2 t., b. l. 111-114);
liudytojo T. M. 2018-11-08 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pradėjo dirbti 2011 m. liepos mėn. šaltkalviu. Maždaug prieš pusantrų metų pradėjo dirbti vairuotoju. Pasirašė naują darbo sutartį. Atlyginimas 450 eurų mokamas vieną kartą , t. y. mėnesio 10 dieną už praėjusį mėnesį. Avanso negauna. Grynais atlyginimo negauna. Aš vairuotoju dirba (duomenys neskelbtini), t. y. nuvaro mašinas iš vienos vietos į kitą, į aikštelę, į pakrovimo vietą, į technikinę apžiūrą, į servisą, jei nuperka naują jis parvaro, jei parduoda , nuvaro pardavėjui. Kadangi dirba vietoje, tai komandiruotpinigiai nepriklauso, nemokami. Kai reikėjo , gal tris kartus buvo išvažiavęs į reisą. Su direktoriumi neaptarė , kiek bus mokama už išvažiavimą į reisą. Žino, kad tuos mėnesius, kai buvo išvažiavęs į reisus, į jo banko sąskaitą buvo pervesta didesnis atlyginimas nei paprastai, t. y. apie 540-550 eurų. Kaip buvo paskaičiuotas tas didesnis atlyginimas nežino: ar tai buvo užmokestis už nuvažiuotus kilometrus, ar komandiruotpinigiai aš nežino. Visi vairuotojai važiuodami į reisus direktoriaus nurodymu pildo ataskaitas. 2018-01-20 2018-01-27 reiso ataskaitą pildė jis. Ataskaitą užpildė jau grįžęs į garažą (duomenys neskelbtini), o važiuojant duomenis rašė į sąsiuvinį. Važiavo į (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje rašė išvažiavimo ir grįžimo datą, sunkvežimį su kuriuo važiuoja, nuvažiuotą maršrutą, atstumą, kurą išvažiuojant ir kurą bake grįžus. Mato, kad ataskaitoje taisytas kuro kiekis, nes neturi patirties pildyti ataskaitas, reiškia suklydo pildydamas. Ataskaitoje esantis įrašas "162 įpilta" reiškia, kad į sunkvežimio baką degalinėje įpyliau 162 litrus kuro. Prisimena, kad kurą pylė "(duomenys neskelbtini)" degalinėje, prie "(duomenys neskelbtini)". Atsikaitė degalinės mokėjimo kortele . Išvažiuojant į reisą buhalterija davė grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Neprisimena, ar gaudamas grynuosius pinigus pasirašė kokį dokumentą. Ataskaitoje grafoje "gauta pinigų" įrašė, kiek, kokia valiuta grynųjų pinigų gavo. Žemiau esančius paskaičiavimus rašiau ne jis. Grafoje "išlaidos" rašė reiso metu buvusias išlaidas. Ataskaitoje esantis įrašas "keliai" yra mokestis už kelius (duomenys neskelbtini), sumokėtas degalinės kortele. Plovykla (duomenys neskelbtini) sumokėjo grynais, iš tų pinigų, kuriuos jam davė grynais išvažiuojant į reisą. "Keliai" (duomenys neskelbtini) yra automatai ir nuskaičiuoja mokestį automatiškai, jis nemokėjo, įrašas "keliai 408 zl" rašyti ne jo. Pagal ataskaitą mato, kad po reiso jam liko grynais 100 eurų ir 210 zlotų. Tų pinigų jis negrąžino, pasiliko sau, išleido. Likusių grynųjų pinigų niekada negrąžindavo. Manau , kad tie pinigai jam ir būdavo duoti pravalgymui, asmeninėms išlaidoms. Grafoje " atlyginimas" skaičiavimus rašau ne jis. Ką jie reiškia, nežino (2 t., b. l. 118-120);
liudytojo R. L. 2018-11-12 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirbo nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018-11-05. Koks buvo numatytas mokėti atlyginimas darbo sutartyje, nežino. Žodžiu sutarė, kad mokės 10 centų už nuvažiuotą kilometrą (duomenys neskelbtini), 12 centų už nuvažiuotą kilometrą (duomenys neskelbtini). Apie dienpinigių ar komandiruotpinigių mokėjimą nesitarė. Ar man buvo skaičiuojami dienpinigiai ar komandiruotpinigiai nežino. Jei buvo skaičiuojami, tai nežino, kaip jie buvo skaičiuojami. Atskirai dienpinigių negaudavo. Už prastovas kai kada mokėdavo, kai kada nemokėdavo. Kai mokėdavo, tai už dieną gaudavo 30 eurų. Kai nemokėdavo, tai direktorius paaiškindavo, kad jam nesumokėjo, todėl ir jis nemoka. Kiekvieno mėnesio 10 dieną, į banko sąskaitą gaudavo apie 500 eurų, suma visada būdavo skirtinga. Avanso negaudavo. Kartais po dviejų, kartais po trijų reisų gaudavo atlyginimą grynais. Kaip supranta, pagal pateiktas ataskaitas suskaičiuodavo kiek nuvažiavo kilometrų, kiek išleido pinigų. Direktorius pats peržiūrėdavo ataskaitas ir kartais būdavo taip, kad kai kurias reiso išlaidas išskaičiuodavo iš atlyginimo, nes jo nuomone, galėjo pravažiuoti ir be to mokėjimo. Gaunant grynuosius pasirašydavo dideliame lape, kur buvo surašytos ir kitų vairuotojų pavardės. Pasirašydavo eilutėje prie savo pavardės. Ties jo pavarde buvo nurodyta ta suma, kurią gaudavo. Kaip supranta , tai buvo suma, už kilometrus. Kaip tas dokumentas vadinasi nežino. Važiuodamas reise direktoriaus J. U. nurodymu pildė ataskaitą, pagal joje esančias grafas t. y. rašydavo sunkvežimį kuriuo važiuoja, reiso datą, maršrutą, atstumą, kurą išvažiuojant ir kurą grįžus. Kiekvienam sunkvežimiui buvo priskirtos degalinių kortelės. Jei reiso metu pildavo kurą tai atsiskaitydavo degalinės kortele. Ataskaitoj parašydavo, kokioje šalyje, kiek kuro užsipylė , kokios degalinės kortele atsikaitė. Liepdavo rašysi ir sumokėtą sumą, bet sumą jis rašydavo ne visada. Už kurą grynais neatsiskaitydavo. Išvykstant į reisą gaudavo grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Grynuosius išmokėdavo pats direktorius J. U.. Gaudamas grynuosius pasirašydavo ant orderio. Jame būdavo nurodyta kiek kokia valiuta gauna. Kiek , kokia valiuta pinigų gavo įsirašydavo į ataskaitą. Žemiau esančius paskaičiavimus ataskaitoje rašydavo ne jis. Tie pinigai būdavo duodami reiso išlaidoms, t. y. išlaidoms, kurios yra surašytos grafoje "išlaidos". Šioje grafoje rašydavo visas išlaidas. Jei mokėdavo kortele, tai prie mokėjimo parašydavo kokia degalinės kortele atsiskaitė. Jei mokėdavo grynais, tai šalia mokėjimo parašydavo raidę "G". Jei mokėjimas oficialus, gaudavo čekį, tai čekį pridėdavo prie ataskaitos. Tokie mokėjimai kaip muitininkas, transportiniai, eilė, grįžtant namo mokami į rankas pareigūnui (duomenys neskelbtini), čekių nėra, tik įrašo į ataskaitą. Grynųjų visada likdavo. Kiek duotų grynųjų likdavo ir kokia valiuta surašydavo ataskaitoje. Visus likusius pinigus po reiso grąžindavo vadybininkei J. Jokio dokumento grąžinant grynuosius nepasirašydavo, tik įrašydavo į ataskaitą. Jokių kitų ataskaitų nepildė. Pildė tik kelionės lapus, kuriuose rašydavo maršrutą, spidometro parodymus išvykstant ir grįžus, kurą išvykstant ir grįžus. Kelionės lapuose ir pildytose ataskaitose ne visada sutapdavo kilometrai. Jei ataskaitoje eilutėje "atstumas" yra parašytas atstumas ir šalia raidė M arba +ir koks nors skaičius, tai reiškia, kad prie M raidės esantį skaičių arba prie + esantį skaičių kilometrų važiavo atsijungęs nuo spidometro ir tas kiekis kilometrų nenurodytas kelionės lape. Atsijungti nuo spidometro buvo galima tik senesniuose sunkvežimiuose. Jokių kitų ataskaitų buhalterijai nepildė. Grįžus po reiso ataskaitas, išlaidų čekius pateikdavo vadybininkei J. Kelionės lapus pateikdavo buhalterei. Nuo 2018-11-05 savo noru išėjo iš darbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Atsiskaitymą 520 eurų gavo grynais. Juos sumokėjo direktorius J. U.. Už gautus grynuosius pinigus jokio dokumento nepasirašė. Pasirašė tik už tai, kad atiduotas darbo pažymėjimas. 2018-02-02 2018-02-23 ataskaitoje esantis įrašas "6500 rub. perduota (duomenys neskelbtini) sumokėti už konvojų" rašytas jo, jis reiškia, kad (duomenys neskelbtini) nurodyto sunkvežimio vairuotojui iš gautų pinigų perdavė 6500 rublių. Jokio dokumento nepasirašė, tik įsirašė į ataskaitą. 2017-11-24 2017-12-08 reiso ataskaitoje esantis įrašas "išpilta garaže 900 l" rašytas ne jo. Prisimena, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir po trijų diedų vėl reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Šis įrašas reiškia , kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į talpas išpilta 900 litrų kuro. Jis pats kuro nepylė. Kurą pildavo mechanikas su šaltkalviais. Sukančioje ataskaitoje t. y. 2017-12-11 2017-12-16 įrašas " 900 išpilta garaže" reiškia tą patį išpylimą. 2017-06-24 2017-07-03 reiso ataskaitoje esantis įrašas "įpilta 545 iš (duomenys neskelbtini)" rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini), į jo sunkvežimį (duomenys neskelbtini) įpilta 545 litrai kuro. Tai aiškiai matosi ir pasižiūrėjus į sekančio reiso ataskaitą. Kuro jis nepildavo. Rasdavo mašinoje padėtą lapelį, kuriame nurodyta kiek kuro pilta, tokius skaičius ir įrašydavo į ataskaitą. Kurą pildavo mechanikas ir šaltkalviai. Kuras pagal rastus lapelius atitikdavo. Visas ataskaitas pildydavo analogiškai, visi įrašai reiškia tą patį. Visiems vairuotojams buvo vienodas reikalavimas pildyti ataskaitas. Kas darydavo skaičiavimus ataskaitos grafoje "atlyginimas", nežino (2 t., b. l. 124-127);
liudytojo V. D. 2018-11-13 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2015 m. birželio mėn. Atlyginimas mokamas vieną kartą į mėnesį, pervedant į jo banko sąskaitą, t. y. kiekvieno mėnesio 10 dieną , atlyginimas už praeitą mėnesį, į jo banko sąskaitą pervedama apie 550 eurų. Atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, t. y. važiuojant į vakarus mokama 10 centų, važiuojant į (duomenys neskelbtini) 11 centų už kilometrą. Avanso negauna. Nebuvo sutarta , kad mokės komandiruotpinigius ar dienpinigius. Jis gauna atlyginimą tik už nuvažiuotus kilometrus. Komandiruotpinigių ar dienpinigių negauna nei prie atlyginimo, nei atskirai. Prastovos būna labai retai. Už prastovas nemoka. Reise visi vairuotojai direktoriaus J. U. nurodymu pildo ataskaitas, pagal joje esančias grafas. Rašo išvažiavimo ir grįžimo datą, sunkvežimį, kuriuo važiuoja, puspriekabę, kurą išvažiuojant, kurą grįžus, maršrutą, nuvažiuotą atstumą. Grafoje "agregatas išvykstant" ir "agregatas grįžus" rašoma puspriekabės šaldytuvo motovalandos, t. y. skirtumas rodo, kiek valandų dirbo agregatas, pagal tai paskaičiuojamas sunaudotas kuras. Vienai motovalandai skaičiuojama 3 litrai kuro. Grafoje "atstumas" jei yra parašyta T raidė, tai reiškia tą atstumą važiavo tuščias, jei yra parašyta K raidė, reiškia važiavo krautas. Kai kur yra parašytas kiek tonų svėrė krovinys. Kiekviename sunkvežimyje yra degalinių kuro kortelės. Grafoje "kuro pildymai" rašo kiek kokioje šalyje pylė kuro. Už kurą` visada atsiskaito degalinių kortelėmis. Prie ataskaitos prideda kuro pylimo čekį. Grafoje "suma" suma įrašyta ne jo. Išvažiuojant į reisą direktorius J. U. duoda grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Gaudamas grynuosius jokio dokumento nepasirašo, tik į ataskaitą įsirašo, kiek kokia valiuta pinigų gauta. Žemiau esančius paskaičiavimus, kiek kokioje šalyje išleido pinigų rašo ne jis. Gautus grynuosius pinigus naudoja grafoje" išlaidos" užrašytiems mokėjimams. Mokėjimai aikštelė, plovykla bauda , draudimas gauna čekius, juos prideda prie ataskaitos. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) muitininkas, transportiniai pinigai duodami pareigūnui į rankas, kad greičiau leistų pravažiuoti, čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą. Už kelius visada moka degalinių kortelėmis, į ataskaitą tų mokėjimų net nerašo. Įrašo tik tada, jei sumokėjo grynais. Grynais moka tik tada, kada nėra galimybės sumokėti kortele. Gautų grynųjų pinigų reiso išlaidoms netrūkdavo, likdavo. Likusius grynuosius pinigus kartais pasilikdavo sau, kartais kartu su ataskaita grąžindavo vadybininkei. Pasiliekant grynuosius sau ar grąžinant vadybininkei, jokio dokumento nepasirašydavo, tik vadybininkė įrašydavo į ataskaitą. Jei grynuosius pasilikdavo sau, tai ta suma man būdavo išskaičiuojama iš atlyginimo. Grafoje "Atlyginimas" skaičiavimus atlieka ne jis. Jokių kitų ataskaitų jis nepildė, tik ataskaitas jam parodytas apklausos metu. Grįžęs po reiso ataskaitas , parodytas apklauso metu, kartu su išlaidų čekiais aš priduoda vadybininkei. Reiso metu pildo keliones lapus. Juose rašo maršrutą, kilometražą, kuro likutį išvažiuojant ir grįžus. Kelionės lapai su ataskaitomis sutampa pilnai. Kelionės lapus priduoda kartu su ataskaita vadybininkei. 2018-05-17 2018-06-06 reiso ataskaitoje esantis įrašas "palikta garaže 200 (duomenys neskelbtini)" rašytas ne jo. Prisimena, kad buvo prakiuręs bakas. Buvo išleista kuras iš vieno bako, kad suremontuoti baką. Suremontavus baką, kuras buvo supiltas atgal, tai matosi pagal sekančio reiso ataskaitą. 2017-01-06 2017-01-16 reiso ataskaitoje esantis įrašas grafoje "Lietuva garaže " "160" rašytas jo. Neprisimena ką tas įrašas reiškia. Pagal parodytas ataskaitas mato, kad sekantį reisą važiavo su kitu sunkvežimiu, negali palyginti kuro kiekio bake. 2016-09-26 2016-1013 ataskaitoje grafoje "Lietuva (garaže)" esantys įrašai yra rašyti jo. Pirmoje eilutėje yra parašyta bendras įpilto kuro kiekis ir šalia parašyta suma. O žemiau esantys įrašai 240 ir 100 turbūt reiškia, kad pylė per du kartus. 2016-08-19 2016-08-25 grafoje "Lietuva (garaže)" esantis įrašas "185" rašytas jo. Ką jis reiškia neprisimena. Pagal prieš tai ir po to buvusių reisų ataskaitas negali suprati, ką jis reiškia ( t.2, b. l. 131-133).
liudytojo V. S. 2018-11-13 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2018 m. vasario mėn. Atlyginimą moka už nuvažiuotus kilometrus, t. y. 10 centų (duomenys neskelbtini), 12 centų (duomenys neskelbtini). Atlyginimas už praėjusį mėnesį mokamas 10 dieną , pervedant į jo banko sąskaitą. Avanso negauna. Komandiruotpinigių negauna. Ar jie skaičiuojami nežino. Gauna atlyginimo tiek, kiek nuvažiuoja kilometrų, daugiau atlyginimo negauna. Reise visi vairuotojai pildo ataskaitas, pagal juose esančias grafas. Rašo reiso datą, sunkvežimį, maršrutą, atstumą, šalia atstumo nurodo tonažą, kurą išvykstant ir kurą grįžus. Kiekviename sunkvežimyje yra degalinių atsiskaitymo kortelės. Grafoje "kuro pildymai" rašo kiek kokioje šalyje pylė kuro. Už kurą visada atsiskaito degalinių kortelėmis. Už kurą grynais nemoka. Sumą kartais įrašo pats, kartais sumos neįrašo. Kuro čekį prideda prie ataskaitos. Pasiimdamas reiso dokumentus , prie jų randa padėtus grynuosius pinigus reiso išlaidoms. Grynųjų būna įvairiai. Pasiėmęs grynuosius pasirašo ant kvito, ant kurio būna parašyta eurų suma. Į reisą gauna eurų, zlotų ir rublių. Ant kvito būna parašyta suma eurais, t. y. zlotus ir rublius pavertus į eurus. Ataskaitoje įsirašo, kiek kokia valiuta gauna. Žemiau esančius paskaičiavimus , kiek kokioje šalyje išleista, rašo ne jis. Duotų grynųjų pinigų užtenka, visada lieka. Likusius eurus pasilieka sau, o rublius ir zlotus grąžina , t. y. įdeda į voką prie ataskaitos, prie kvitų, atžymėdamas ataskaitoje, kiek pinigų grąžina. Pasilikta eurų suma jam yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Pasilikdamas pinigus sau, jokio dokumento nepasirašo, tik būna įrašyta į ataskaitą, ir žemiau esančioje grafoje "atlyginimas" iš atlyginimo už nuvažiuotus kilometrus, minusuojama ta suma. Žino, kad už prastovas moka, bet aš nežino kiek moka. Grafoje "išlaidos" rašo kiek kam sumokėjo reiso metu. Jei atsiskaitė degalinės mokėjimo kortele, tai šalia mokėjimo parašo kokia kortele atsikaitė. Jei mokėjo grynais, tai parašo tik sumą. Jei mokėjimas yra oficialus, gauna čekį , jį prideda prie ataskaitos. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) muitininkams, transportiniams moka į rankas, čekių nėra, tik į ataskaitą įrašo kiek sumokėjo. Dar reiso metu pildo kelionės lapą. Kelionės lape rašo maršrutą, kilometrus, spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžus. Ataskaitose ir kelionės lapuose nurodyti nuvažiuoti kilometrai sutampa. Grįžus po reiso ataskaitas su išlaidų čekiais , kelionės lapus pateikia vadybininkei. Jei jos nėra palieka buhalterei arba direktoriui. Pildo tik tas ataskaitas, kurios parodytos apklausos metu. Kitų ataskaitų nepildo. Visi vairuotojai ataskaitas pildo analogiškai ( t. 2, b. l. 137-139 ).
liudytojo S. B. 2018-11-14 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2018 m. vasario mėn. Atlyginimą moka už nuvažiuotus kilometrus : 10 centų (duomenys neskelbtini), 12 centų į (duomenys neskelbtini) ( kilometrai į (duomenys neskelbtini) skaičiuojami nuo (duomenys neskelbtini)). Kiekvieno mėnesio 10 d. į jo banko sąskaitą perveda 500-600 eurų, tai priklauso nuo naktinio važiavimo. Kuo daugiau naktinio važiavimo, tuo daugiau pinigų perveda. Supranta, kad už važiavimą naktį, moka priedą. Koks tas priedas, kaip jį skaičiuoja nežino. Avanso negauna. Dienpinigių ar komandiruotpinigių negauna nei prie atlyginimo, nei atskirai. Atlyginimą gauna už nuvažiuotus kilometrus. Moka už prastovas. Už pirmą prastovos dieną nemoka, o nuo antros dienos moka po 30 eurų už prastovėtą dieną. Važiuoja dažniausiai į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Direktoriaus J. U. nurodymu pildo reiso ataskaitas pagal jose esančias grafas. Ataskaitose rašo išvykimo, parvykimo datą, sunkvežimį , kuriuo važiuoja, važiavimo maršrutą, nuvažiuotą atstumą, kurą išvykstant, kurą grįžus. Grafoje "atstumas" rašo kokį atstumą nuvažiavo. Jei eilutėje yra parašyta atstumas kilometrais ir dar + nurodyti kilometrai, tai reiškia, kad tuos prie +parašytus kilometrus važiavo atsijungęs nuo spidometro. Kaip pavyzdys 2018-07-10 2018-07-18 reiso ataskaitoje prie + parašyti kilometrai +130, +40, +70 yra nuvažiuoti atsijungus. Pagal takometrą jau nebegalėjo važiuoti, bet reikėjo nuvažiuoti iki galutinio taško, todėl atsijungė ir važiavo. Važiuoja atsijungęs savo noru, t. y. jam niekas neliepia, tiesiog nori greičiau nuvažiuoti . Kilometrus, nuvažiuotus atsijungus, į ataskaitą užsirašo, kad būtų apmokėta, paskaičiuotas sunaudotas kuras. Ir kituose ataskaitose įrašai su + reiškia tą patį. Kiekviename sunkvežimyje yra po šešias degalinių mokėjimo korteles. Grafoje "kuro pildymai" rašo kiek, kokioje šalyje pylė kuro. Už kurą atsiskaito tik degalinių kortele. Grynais niekada nemoka. Gauna čekį, kurį prideda prie ataskaitos. Suma, kiek sumokėta rašo ne jis. Išvažiuojant į reisą direktorius J. U. reiso išlaidoms duoda grynųjų pinigų. Dažniausiai tai būna 100 eurų, 140 zlotų, 5000 rublių. Gaudamas grynuosius aš pasirašo , kad gauna grynuosius. Kas tai per dokumentas nežino. Jame nurodyta kiek kokia valiuta gauna pinigų. Tą dokumentą duoda pasirašyti buhalterė. Žemiau esančius paskaičiavimus kiek, kokioje šalyje išleista rašo ne jis. Grynieji pinigai yra duodami grafoje "išlaidos" surašytoms išlaidoms apmokėti. Už kelius apmoka darbiniu telefonu. Į ataskaitą to mokėjimo nerašo. Visus grafoje "išlaidos" esančius mokėjimus apmoka gautais grynaisiais pinigais. Mokėjimai aikštelė, plovykla ir kiti mokėjimai, kurie yra oficialus, gauna kasos čekius, juos prideda prie ataskaitos. Tokie mokėjimai kaip muitinė, transportiniai, kad nesikabinėtų, greičiau praleistų, moka pareigūnui į rankas, čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą. Duotų grynųjų reiso išlaidoms užtenka. Po reiso likusius grynuosius eurus visada pasilieka sau. Zlotų niekada nelieka. Jei rublių lieka daug, tai juos grąžina kartu su ataskaita vadybininkei, jei lieka ne daug, pasilieka sau. Kiek pinigų pasilieka sau, į ataskaitą surašo vadybininkė. Jokio dokumento nepasirašo pasilikdamas pinigus sau. Pasiliktą suma jam yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Grafoje "atlyginimas" skaičiavimus atlieka direktorius J. U.. Reise dar pildo kelionės lapus. Juose rašo maršrutą, tonažą, kilometrus, spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžus. Kelionės lapuose nurodyti nuvažiuoti kilometrai su ataskaitoje nurodytais kilometrais nesutampa, t. y. kelionės lapuose yra nurodyta mažiau kilometrų, t. y. nenurodyti kilometrai kurie yra prie +. Grįžus po reiso ataskaitas su visais išlaidų čekiais, kelionės lapus , grynuosius ( jei grąžinu) atiduoda vadybininkei. Kitų ataskaitų nepildo. Per kelias dienas vadybininkė suskaičiuoja nuvažiuotus kilometrus, išlaidas, likusius pinigus, direktorius paskaičiuoja uždirbtą sumą , kuri pervedama į jo banko sąskaitą. Visas jo atlyginimas yra pervedamas į banko sąskaitą. Grynais negauna. Už vieną reisą t. y. važiuodamas į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) uždirba ne mažiau kaip 620 eurų. Į mėnesį padaro pusantro reiso. Mėnesio atlyginimo vidurkis gaunasi ne mažiau kaip 900 eurų, t. y. atlyginimas už nuvažiuotus kilometrus, priedas už naktinį važiavimą, jei važiuoja, prastovas, jei buvo (2 t., b. l. 143-145);
liudytojo J. G. 2018-11-14 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2001 m. liepos mėn. Mėnesio 10 d. valstybės nustatytą minimumą perveda į jo sąskaitą "(duomenys neskelbtini)" banke . Minimumas būna nevienodas. Jei važiuoja naktį, tai perveda daugiau. Supranta, kad moka priedą už važiavimą naktį, bet kaip jį skaičiuoja nežino. Atlyginimą moka vieną kartą. Avanso negauna. Grįžus po reiso yra sumokami komandiruotpinigiai. Kaip konkrečiai skaičiuojami komandiruotpinigiai nežino, tik žino, kad jie priklauso nuo šalies, kurioje važiavo ir važiuotų dienų skaičiaus. Komandiruotpinigius kartais sumoka grynais, kartais perveda į kortelę "(duomenys neskelbtini)" banke. Komandiruotpinigius grynais išmoka pats direktorius J. U.. Gaunant grynuosius buhalterė duoda pasirašyti kasos pajamų orderį, kuriame būna parašyta gaunama pinigų suma. Už prastovas kartais moka, kartais nemoka. Jei įmonei sumoka kaltininkas už prastovas, tai J. U. sumoka vairuotojams. Bet jei nesumoka "(duomenys neskelbtini)i", tai vairuotojams taip pat nemoka. Vairuotojams moka nuo trečios prastovos dienos, apie 30 eurų už dieną. Direktoriaus J. U. nurodymu reiso metu pildo ataskaitas pagal joje esančias grafas. Ataskaitose rašo išvykimo ir parvykimo datas, važiavimo maršrutą, nuvažiuotus kilometrus, kuro pildymus. Eilutėje "atstumas" nurodo nuvažiuotus kilometrus. Atsijungęs nuo spidometro stengiasi nevažiuoti, važiuoja tik tada, jei labai reikia. Tada eilutėje "atstumai" parašo skaičių ir+. Tas skaičius reiškia, kad tie kilometrai yra nuvažiuoti atsijungus nuo spidometro. Į ataskaitą įrašo, kad būtų nurašytas kuras . Kiekvienam sunkvežimiui yra priskirtos įvairių degalinių mokėjimo kortelės. Už kurą visada atsiskaito degalinių kortelėmis, grynais už kurą nemoka. Pildamas kurą gaunu čekį, jį prideda prie ataskaitos. Pagal pateikus čekius vadybininkė suskaičiuoja , sutikrina sunaudotą kurą. Išvažiuojant į reisą direktorius J. U. duoda grynųjų reiso išlaidoms. Duoda eurais, rubliais, zlotais. Gaudamas grynuosius pasirašo kasos išlaidų orderį. Orderyje būna nurydyta suma eurais, t. y. gauti rubliai, zlotai paskaičiuoti eurais. Tik reiso ataskaitoje pasirašo, kiek grynųjų , kokia valiuta gauta. Grynieji pinigai yra duodami grafoje "išlaidos" surašytoms išlaidoms padengti. Už kelius visada atsiskaito degalinių kortele. Jei kitus mokėjimus moka kortele, tai priekyje mokėjimo parašo K raidę. Jei nėra parašyta K raidės, tai reiškia, kad sumokėjo grynais. Tokie mokėjimai kaip palyda, plovykla, aikštelė yra oficialūs, čekius prideda prie ataskaitos. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) muitininkas, transportininkas mokėjimai yra neoficialūs, mokama į rankas, čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą kur išleido pinigus. Jei reiso metu trūksta duotų grynųjų pinigų, tai būna retai, tai direktorius perveda trūkstamą pinigų sumą į jo asmeninę sąskaitą "(duomenys neskelbtini)" banke. Dažniausiai duotų grynųjų pinigų lieka. Kartais likusius grynuosius pinigus pasilieka sau, kartais grąžina. Jei pasilieka sau, tai jokio atskiro dokumento nepasirašo, tik įrašo į ataskaitą. Jei likusius grynuosius grąžina, tai J. U., pasirašo kasos pajamų orderį. Orderyje nurodyta grąžinama suma eurais. Grafoje "Atlyginimai" skaičiavimus rašo direktorius. Jei po reiso likusius grynuosius pinigus pasilieka sau, tai ta suma yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Tai parašo ataskaitoje. Reiso metu pildo kelionės lapus. Juose rašo spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžus, kuro likutį išvažiuojant ir grįžus, maršrutą, atstumą. Kelionės lapuose nuvažiuotas atstumas ir ataskaitose surašytas nuvažiuotas atstumas nesutampa, t. y. kelionės lapuose nerašomas atstumas nuvažiuotas atsijungus nuo spidometro. Grįžus po reiso ataskaitas su išlaidų čekiais, kelionės lapus atiduoda vadybininkei. Ji sutikrina išlaidas, direktorius paskaičiuoja atlyginimą. Pildo tik tas ataskaitas, kurios parodytos apklausos metu. 2017-01-02 2017-01-12 reiso ataskaitoje esantis įrašas "iš J. 610" rašytas jo. Pagal šį įrašą supranta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže į sunkvežimį, kuriuo važiavo į reisą (duomenys neskelbtini), iš kito sunkvežimio buvo įpilta 610 litrų kuro. Jis pats kuro nepylė (2 t., b. l. 149-151);
liudytojo A. G. 2018-11-20 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2005 m. sausio mėn. Atlyginimas dažniausiai mokamas vieną kartą, t. y. mėnesio 10 dieną į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke yra pervedamas darbo užmokestis už praėjusį mėnesį. Atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, skaičiuojant 10 centų (duomenys neskelbtini) ir 12 centų (duomenys neskelbtini). Taip pat yra mokami komandiruotpinigiai. Jie yra priskaičiuojami prie atlyginimo už nuvažiuotus kilometrus ir išmokami kartu pervedant į kortelę. Kiek moka komandiruotpinigių, kaip jie skaičiuojami, nuo ko priklauso komandiruotpinigių dydis nežino. Atskirai komandiruotpinigių negauna, visada jie būna pridėti prie atlyginimo. Jei labai reikia pinigų, tai paprašo, kad išmokėtų avansą. Avansą išmoka kiek paprašo, pats direktorius J. U. grynais. Gaudamas grynuosius į ataskaitą įsirašo kiek gavo avanso grynais, taip pat pasirašo buhalterei ant kažkokio lapelio. Kas tai per lapelis aš nekreipia dėmesio. Lapelis su kažkokiomis grafomis, parašyta jo pavardė ir gaunama pinigų suma. Jis dirba su šaldytuvu, veža gendančius produktus , todėl prastovų nėra turėjęs. Ar moka už prastovas nežino. Keliantis keltu moka , už kėlimąsi moka 30 eurų. Direktoriaus J. U. nurodymu pildo ataskaitas. Ataskaitoje rašo išvykimo , parvykimo datą, sunkvežimio, puspriekabės numerius, važiavimo maršrutą, nuvažiuotą atstumą, sunaudotą kurą, kiek iš viso kuro yra išvykstant ir kiek grįžus. Kiekvienam sunkvežimiui yra priskirtos kuro kortelės . Pildamas kurą grafoje "kuro pildymai" aš rašo , kiek kokioje šalyje užsipylė kuro. Grafoje "suma" parašo kiek sumokėjo už kurą tos šalies valiuta, kurioje pylė kurą. Už kurą visada atsiskaito degalinių kortelėmis. Gauna čekį, kurį prideda prie ataskaitos. Grynais už kurą nemoka. Sumokėtą sumą eurais skaičiuoja ne jis, tai daro buhalterija. Išvažiuojant į reisą direktorius J. U. duoda grynųjų pinigų t. y. grynais duoda eurų, zlotų, rublių. Kiek grynųjų, kokia valiuta gauna įsirašo į to reiso ataskaitą. Direktorius pasirašo sau ant lapelio, kiek grynųjų jam davė. Jis ant to lapelio nepasirašo. Žemiau esančiuose grafuose skaičiavimus rašo ne jis. Gautus grynuosius naudoja išlaidoms surašytoms grafoje "išlaidos". Šioje grafoje rašo kokias išlaidas turėjo reiso metu. Už kelius moka degalinių kortelėmis. Jei prie mokėjimo yra parašyta "korta" tai reiškia, kad tas išlaidas sumokėjo degalinės kortele. Jei nėra prierašo "korta" tai reiškia, kad sumokėjo grynais. Visiems mokėjimams, kurie yra oficialūs, gauna čekius, juos prideda prie ataskaitos. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) muitininkams, transportininkams moka "į rankas" , kad nesikabinėtų ir greičiau praleistų. Tokiems mokėjimams čekių nėra, tik įrašo į ataskaitą. Duotų grynųjų pinigų visada užtenka. Nėra buvę, kad trūktų. Grįžus po reiso grafoje "atiduota pinigų" parašo, kiek , kokia valiuta grynųjų grąžina. Jei lieka eurų, jų niekada negrąžina, pasilieka sau. Pasilikta eurų suma jam yra išskaičiuojama iš atlyginimo. Zlotus visada išleidžia. Dažniausiai grąžina tik rublius. Grąžindamas grynuosius jokio dokumento nepasirašo, tik įrašo į ataskaitą. Pasilikdamas eurus sau, jokio dokumento nepasirašo, tik įrašo į ataskaitą. Grafose "Likutis viso" ir "Atlyginimas" skaičiuoja buhalterija. Reiso metu pildo kelionės lapus. Juose rašo maršrutą , kilometrus, spidometro parodymus išvažiuojant ir grįžus . Kelionės lapuose ir ataskaitoje nurodyti nuvažiuoti kilometrai, maršrutas visada sutampa. Grįžus iš reiso kelionės lapus, ataskaitas su čekiais, likusius grynuosius grąžina buhalterei, vadybininkei arba pačiam direktoriui. Jie perduoda viena kitam. Reiso metu pildo tik vieną ataskaitą. Grįžus iš reiso kitos ataskaitos nepildo. 2018-04-27 2018-05-14 reiso ataskaitoje esantis įrašas „ atiduota 235 (duomenys neskelbtini)“ rašytas jo. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini), muitinėje UAB "(duomenys neskelbtini)" sunkvežimis (duomenys neskelbtini) nebeturėjo kuro, buvo užsiblokavusi (duomenys neskelbtini) degalinės kortelė. Jis iš savo sunkvežimio bako ištraukė 235 litrus kuro ir supylė į sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro baką. Jei teisingai prisimena sunkvežimį (duomenys neskelbtini) tada vairavo V. D.. 2018-04-16 2018-04-22 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota 850, 240“ rašytas jo. Pagal jam parodytą ataskaitą mato, kad važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuoti į (duomenys neskelbtini) pilnu baku nelogiška. Iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) bako , UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže (duomenys neskelbtini) , buvo ištraukta viso 1090 litrų kuro ir supilta į kitą sunkvežimį, kuris važiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sunkvežimyje buvo palikta 375 litai kuro. Tai jo užrašyta grafoje "kuras išvykstant". 2017-07-10 2017-07-27 reiso ataskaitoje esantis įrašas „ atiduota 215, pilta 230“ rašytas jo. Prisimena tai, kad buvo prakiuręs šaldytuvo kuro bakas. Tas įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš šaldytuvo kuro bako ištraukė 215 litrų kuro. Kurą supildavo į sunkvežimius važiuojančius į (duomenys neskelbtini) arba į bačkas garaže. Suremontavo kuro baką, tada 230 litrų kuro prisipylė (duomenys neskelbtini) degalinėje. 2017-06-20 2017-07-06 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota 193“ rašytas jo. Pagal jam parodytą ataskaitą mato, kad važiavo į keltą. Tas įrašas reiškia, kad iš šaldytuvo-puspriekabės kuro bako , UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 193 litrai kuro. 2017-05-01 2017-05-13 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota 211“ rašytas jo. Pagal parodytą atskaitą mato, kad važiavo į keltą. Įrašas reiškia, kad iš šaldytuvo-puspriekabės kuro bako UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 211 litrų kuro, kad nebūtų per didelis sunkvežimio svoris. 2017-03-28 2017-04-08 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota 210“ rašytas jo. Pagal parodytą ataskaitą mato, kad kėlėsi keltu. Įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš puspriekabės-šaldytuvo kuro bako buvo ištraukta 210 litrų kuro, kad sunkvežimis neviršytų svorio. 2017-03-13 2017-03-26 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota 210“ rašytas jo. Pagal parodytą ataskaitą mato, kad kėlėsi keltu į (duomenys neskelbtini). Įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš puspriekabės-šaldytuvo kuro bako buvo ištraukta 210 litrų kuro, kad sunkvežimis neviršytų svorio. 2017-01-03 2017-01-18 reiso ataskaitoje esantis įrašas „garažas 214“ rašytas jo. Pagal jam parodytą ataskaitą mato, kad į sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro baką, UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 214 litrai kuro. 2016-12-09 2016-12-23 reiso ataskaitoje esantis įrašas „garaže atiduota 435“ rašytas jo. Pagal parodytą ataskaitą mato, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini), važiavo į keltą. Įrašas reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro bako UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže ištraukta 435 litrai kuro. 2016-10-28 2016-11-05 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota 1050“ rašytas jo. Pagal parodytą ataskaitą mato, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir vėl važiavo į (duomenys neskelbtini). Įrašas reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro bako ištraukta 1050 litrai kuro. 2016-09-02 2016-09-16 reiso ataskaitoje esantis įrašas „ gauta iš (duomenys neskelbtini) 235“ ir „ atiduota garaže 475“ rašyti jo. Prisimena, kad buvo sugedęs kuro bako paėmėjas, todėl iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) šaldytyvo-puspriekabės kuro bako, į jo vairuojamo sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro baką, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, buvo įpilta 235 litrai kuro. Grįžus į (duomenys neskelbtini), UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro bako buvo ištraukta 475 litrai kuro, nes reikėjo remontuoti kuro baką. 2016-07-16 2016-08-05 reiso ataskaitoje esantis įrašas „atiduota garažui 214“ rašytas jo. Pagal parodytą ataskaitą mato, kad kėlėsi keltu, todėl iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro bako, UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo ištraukta 214 litrų kuro. 2015-12-30 2016-01-20 reiso ataskaitoje esantis įrašas „932 garažas“ rašytas jo. Jis reiškia, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže jam išvažiuojant į reisą į sunkvežimio (duomenys neskelbtini) kuro baką buvo įpilta 932 litrai kuro. Kurą garaže pildavo ne jis. Jam tik pasakydavo, kiek įpilta arba kiek ištraukta, jis tik įrašydavo į ataskaitą. Visiems vairuotojams pildyti ataskaitas buvo vienodi reikalavimai. Jei grafoje "kuro pildymai suma" nurodyta suma, tai reiškia, kad kuras pildytas degalinėje. Jei kuro kiekis parašytas eilutėje "Lietuva garaže" suma nenurodyta, tai reiškia, kad kuras piltas UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže (2 t., b. l. 155-158);
liudytojo E. N. 2018-11-21 apklausos metu duotais parodymai, kad vairuotoju dirba nuo 2018 m. birželio mėn. Atlyginimas jam yra pervedamas į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Kiekvieno mėnesio 10 dieną į sąskaitą yra pervedama skirtingo dydžio suma. Nuo ko priklauso pervedama suma nežino. Kai grįžta iš reiso ir priduoda reiso ataskaitą, paskaičiuoja kiek jam mokėti už reisą, tada mokėtiną sumą perveda į sąskaitą. Antras pavedimas į banko sąskaitą būna po 20 dienos. Antras parvedimas gali būti ir už du reisus, jei suspėja suvažinėti. Avanso negauna. Moka už nuvažiuotus kilometrus : (duomenys neskelbtini) moka 10 centų, (duomenys neskelbtini) 12 centų už kilometrą. Už prastovas moka : nuo trečios prastovos dienos moka po 30 eurų už parą. Už prastovas sumoka kartu su atlyginimu. Priimant į darbą nebuvo sutarta, kad mokės dienpingius ar komadiruotpinigius. Jis gauna atlyginimą tik už nuvažiuotus kilometrus ir jei yra prastovas. Pats pasiskaičiuoja nuvažiuotus kilometrus ir mato, kad jam yra mokama tik už kilometrus. Daugiau pinigų negauna. Kartais pervedant pinigus į jo banko sąskaitą mato, kad mokėjimas yra nurodytas "pinigai už komandiruotę", bet iš tikrųjų tai yra pinigai už nuvažiuotus kilometrus. Reiso metu direktorius J. U. nurodymu pildo reiso ataskaitą. Joje rašo išvykimo ir parvykimo datą, spidometro parodymus išvažiuojant ir parvažiavus, kuro likutį išvažiuojant ir grįžus, maršrutą, nuvažiuotą atstumą, prie atstumo pažymi kokio svorio krovinį veža arba pažymi T raidę, tai reiškia, kad važiavo tuščias. Grafoje "kuro pildymai" rašo kiek reiso metu, kurioje šalyje užsipylė kuro. Kiekvienam sunkvežimiui yra išduotos degalinių atsiskaitymo kortelės. Už kurą visada atsiskaito degalinių kortelėmis. Grynais už kurą nemoka. Prie ataskaitos prideda kuro čekį. Išvažiuojant į reisą gauna grynųjų pinigų eurais, zlotais ir rubliais. Grynieji pinigai būna padėti prie reiso dokumentų. Už gautus grynuosius pasirašo buhalterei ant kažkokio dokumento. Kas tai per dokumentas nežino. Ant to dokumento būna parašyta kiek, kokia valiuta grynųjų pinigų gauna. Jis įsirašo į ataskaitą, kiek grynųjų, kokia valiuta gauna. Gautus grynuosius pinigus naudoja grafoje "išlaidos" nurodytoms išlaidoms apmokėti. Jei grafoje "išlaidos" eilutėje parašyta G raidė, tai reiškia, kad sumokėjo grynais. Jei parašyta K raidė, tai reiškia, kad sumokėjo degalinės kortele. Už kelius moka kortele arba SMS žinute. Visoms išlaidoms eurais ir zlotais yra prie ataskaitos pridėti kasos čekiai. Rubliams daug čekių nėra, mokama muitininkui, transportininkui į rankas, kad greičiau praleistų. Duotų grynųjų pinigų išlaidoms užtenka. Zlotus visada išleidžia visus. Kartais zlotų trūksta, keičiasi eurus. Jei lieka eurų, juos visada pasilieka sau. Pasiliekant grynuosius eurus jokio dokumento nepasirašo. Direktorius pasiliktą sumą išskaičiuoja iš atlyginimo. Likusius grynuosius rublius visada grąžina kartu su reiso dokumentais. Grąžindamas rublius jokio dokumento nepasirašo, tik įrašo į ataskaitą kiek rublių grąžina. Kelionės metu dar pildo kelionės lapus, kuruose rašo kilometražą ir maršrutą. Ataskaitose ir kelionės lapuose nurodytas kilometražas visada sutampa. Grįžus po reiso papkę su visais reiso dokumentais, ataskaitą su išlaidų čekiais, kelionės lapą, likusius grynuosius pinigus padeda J. U. ant stalo. Ataskaitoje esančiose grafose "išlaidos grynais, kitos išlaidos, išlaidos kurui, visos išlaidos, likutis viso, atlyginimas" rašo ne jis. Pildo tik tas ataskaitas, kurios jam parodytos apklausos metu. 2018-06-29 2018-07-07 reiso ataskaitoje grafoje " kuras išvykstant" mėlynu šratinuku rašytas įrašas"+230" rašytas ne jo. Prie kuro nebuvo pripliusavęs 230 litrų kuro, esančio puspriekabės-šaldytuvo bake (2 t., b. l. 162-164);
liudytojo V. Š. 2018-11-21 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirbo nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. liepos mėn. Buvo sutarta, kad atlyginimą mokės už nuvažiuotus kilometrus : 10 centrų (duomenys neskelbtini), 12 centrų (duomenys neskelbtini). Vieną kartą į mėnesį, t. y. apie 9-10 dieną, atlyginimo dalis, apie 400-500 eurų , buvo pervedami į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Likusi dalis atlyginimo išmokama grynais. Grynais išmokėdavo pats direktorius J. U. per kelis kartus, tai paduodamas 100 eurų, tai 50 eurų. Pagal nuotaiką. Gaudamas grynuosius jis jokio dokumento nepasirašydavo. Kartais pinigai būdavo paduodami tiesiog garaže. Avanso negaudavo. Dienpinigių komandiruočių metu negaudavo nei prie atlyginimo, nei atskirai. Pasiskaičiuodavo kiek kilometrų nuvažiuoja, kiek gavo pinigų į kortelę, kiek jam buvo duota grynais. Gauta pinigų suma tik už nuvažiuotus kilometrus, ir tai kartais sumokėdavo truputį mažiau. J. U. sakydavo, kad už prastovas moka. Nors jis pasiskaičiuodavo kilometrus, tai už prastovas ne visada būdavo sumokama. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės, kartais vadybininkė duodavo pasirašyti tuščius orderius. Ant jų nieko nebūdavo parašyta. Ką ten vėliau įrašydavo jis nežino. Kaip supranta buhalterėms, vadybininke liepė taip daryti J. U.. Direktoriaus J. U. nurodymu reise pildydavo ataskaitas, pagal joje esančias grafas. Ataskaitoje rašydavo reiso datą, sunkvežimį, važiavimo maršrutą, nuvažiuotą atstumą, kuro likutį grįžus ir išvažiuojant. Grafoje "Atstumas" būdavo nurodyti kiek nuvažiavo. Jei toje pačioje eilutėje yra įrašas + ir skaičius, tai reiškia, kad prie + parašytą skaičių kilometrų nuvažiavo atsijungęs nuo spidometro. Atsijungęs važiuodavo mažai, tik jei reikėdavo nuvažiuoti iki galutinio taško. Nuvažiuotus kilometrus atsijungus rašydavo dėl kuro apskaičiavimo. Grafoje "kuro pildymai" rašydavo kiek kuro, kokioje šalyje įsipylė. Kiekvienam sunkvežimiui būdavo priskirtos degalinių atsiskaitymo kortelės. Už kurą atsiskaitydavo degalinių kortelėmis. Gaudavo kasos čekį, kurį pridėdavo prie ataskaitos. Pasiimdamas reiso dokumentus, papkėje prie dokumentų būdavo įdėta grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Kiek grynųjų pinigų, kokia valiuta gavo, įsirašydavo į ataskaitą. Išvažiuojant į reisą buhalterės paduodavo pasirašyti kažkokius orderius, sąskaitas. Kas tuose dokumentuose būdavo surašyta nežino, nesidomėdavo, pasirašydavo. Žemiau esančiuose eilutėse "išlaidos, likutis, atlyginimas" skaičiuodavo ne jis. Gautus grynuosius jis naudodavo sumokėti už kairėje pusėje, grafoje "išlaidos" užrašytoms išlaidoms apmokėti. Jei eilutėje prie mokėjimo yra parašyta K raidė, tai reiškia, kad sumokėjo degalinės mokėjimo kortele. Degalinių kortele mokėdavo už degalus ir kelius. Visi kiti mokėjimai būdavo grynais. Mokėdamas grynais gaudavo kasos čekį, kurį pridėdavo prie ataskaitos. Išleistiems zlotams, eurams visada būdavo kasos čekis. Važiuojant per (duomenys neskelbtini), būdavo daug neoficialių mokėjimų, čekių nebūdavo, tik į ataskaitą įrašydavo kiek sumokėjo. Duotų grynųjų pinigų užtekdavo ir likdavo. Zlotus visus išleisdavo. Likdavo eurų ir rublių. Juos pasilikdavo sau. Įrašydavo į ataskaitą, kad pasilieka. Pasilikta suma būdavo minusuojama iš atlyginimo. Pasilikdamas grynuosius jokio dokumento nepasirašydavo. Ataskaitos grafoje "atlyginimai" skaičiavimus rašydavo pats J. U.. Pildė tik vienas ataskaitas, t. y. tas, kurios jam parodytos apklausos metu. Jokių kitų ataskaitų buhalterijai nepildė. Reiso metu pildė kelionės lapus. Juose rašydavo maršrutą ir kilometrus. Kelionės lapuose ir ataskaitose įrašyti kilometrai sutampa. Nesutampa tuo atveju, jei ataskaitoje yra įrašyti kilometrai su +, t. y. nuvažiuoti atsijungus nuo spidometro. Grįžus po reiso ataskaitas su išlaidų čekiais, keliones lapus ir kitus reiso dokumentus paduodavo vadybininkei. 2018-06-22 2018-06-28 reiso ataskaitoje esantis įrašas "133-945" rašytas jo. Atsimena, kad iš baltaruso sunkvežimio, į sunkvežimį (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo įpilta 1078 litrai kuro. Kurą pildavo mechanikas R. U.. Pasakydavo kiek įpylė, tiek jis parašydavo ataskaitoje. 2017-12-08 2017-12-25 reiso ataskaitoje esantis įrašas "20l įpilta iš (duomenys neskelbtini)" rašytas jo. Prisimena, kad stovint ant sienos, jam trūko kuro, todėl iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 20 litrų kuro, kad davažiuotų iki degalinės. Įrašas "grįžimas namo 35,58l 41,45 e" rašytas jo. Prisimena, kad jo sūnus su savo asmeniniu automobiliu jo ir dar dviejų vairuotojų atvažiavo paimti iš (duomenys neskelbtini) ir parvežti į (duomenys neskelbtini). UAB "(duomenys neskelbtini)" degalinės kortele jis į sūnaus automobilį įpylė kuro. Taip man patarė daryti kiti vairuotojai. Problemų dėl to kuro su J. U. nebuvo. Jei reikėdavo grįžti autobusu apmokėdavo autobuso bilietus. Kad būtų greičiu atvažiavo sūnus. 2018-07-11 išėjo iš darbo. Prieš tai buvo atostogose. Išeinant iš darbo jam "(duomenys neskelbtini)" turėjo sumokėti apie 100 eurų likutį. Bet paklausė ar pradėdamas dirbti atėjo su savo viza, ar jie padarė. Pasakė, kad jie padarė, tai likučio jam neišmokėjo, atskaičiavo už vizos padarymą. Atsiskaitymo nei grynais, nei pervedimu į banko sąskaitą negavo. Atostoginiai, kiek prisimena, buvo pervesti į banko sąskaitą (2 t., b. l. 168-171);
liudytojo V. Š. 2019-03-13 papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad dirbant UAB "(duomenys neskelbtini)" kartais atlyginimas būdavo išmokamas grynais, kartais pavedimu į jo banko sąskaitą "(duomenys neskelbtini)" banke. 2018 m. birželio mėn. ėjo atostogauti. Atostoginiai jam buvo išmokėti grynais, ne daugiau kaip 290 eurų. Ar davė kokį dokumentą pasirašyti, neprisimena. Atostoginius išmokėjo tik vieną kartą. Kai pasakė, kad išeina iš darbo, tada jo paklausė, ar vizą jie padarė, ar jis atėjo su viza. Pasakė, kad jie vizą padarė. Tada J. U. pasakė, kad yra paskaičiuotas likutis, bet jis man neskolingas, nes sumokėjo už vizą. Atsiskaitymo nei grynais, nei pavedimu į banką negavo. 2018-06-11, 2018-07-02, 2018-07-11 atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, eilutėse prie jo pavardės parašai panašus į jo. Tokių sumų, kurios nurodytos prie jo pavardės, tomis datomis, kurios nurodytos žiniaraščiuose , jis negavo. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad man išmokėta suma 1783,44 Eur, eilutėje "gavėjo parašas", parašas panašus į jo. Nuo 2018-07-11 jis išėjo iš "(duomenys neskelbtini)". 2018-07-11 jam nebuvo išmokėta 1783,44 eurai komandiruotės išlaidų kompensavimui. Tokios sumos 1783,44 eurų iš UAB "(duomenys neskelbtini)" nei 2018-07-11, nei kada nors kitą kartą negavo. Būdavo taip, kad grįžus iš reiso, vadybininkė, buhalterė pakišdavo ir liepdavo pasirašyti neužpildytus atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius. Neneigia, kad man parodytuose dokumentuose yra jo parašai, bet tvirtina, kad atostoginių gavo ne daugiau kaip 290 eurų, atsiskaitymo, komandiruotės išlaidų kompensavimo negavo, t. y. daugiau pinigų grynais išeidamas iš darbo 2018 m. liepos mėn. negavo (2 t., b. l. 175- 177);
liudytojo V. M. 2018-11-26 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2017 m. lapkričio mėn. Sutarė, kad mokės už nuvažiuotus kilometrus: 10 centų (duomenys neskelbtini), 12 centų (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) mokama 10 centų už kilometrą, o nuo (duomenys neskelbtini) 12 centų. Atlyginimą moka vieną kartą , t. y. mėnesio 10 dieną perveda į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Suma būna nevienoda, nuo 500 iki 600 eurų, vieną kartą yra buvę virš 600 eurų. 10 dieną pervedama suma yra už nuvažiuotus kilometrus. Avanso negauna. Dienpinigių komandiruotės metu negauna nei prie atlyginimo, nei atskirai. Už prastovas moka po 30 eurų nuo trečios prastovos dienos. Važiuodamas į reisą direktoriaus J. U. nurodymu pildo ataskaitas. Jose rašo išvykimo ir parvykimo datą, sunkvežimį, kuro likutį išvažiuojant ir grįžus, važiavimo maršrutą, nuvažiuotą atstumą. Jei eilutėje prie atstumo yra + ir koks nors skaičius, tai reiškia, kas tą atstumą nuvažiavo atsijungęs nuo spidometro. Atsijungęs nuo spidometro važiuoja retai. Grafoje "kuro pildymai" rašo kiek kokioje šalyje užsipylė kuro. Kiekvienam sunkvežimiui yra priskirtos degalinių mokėjimo kortelės. Pildamas kurą atsikaito degalinių kortelėmis. Už kurą grynais nemoka. Paima kuro čekį, prideda prie ataskaitos. Išvažiuojant į reisą buhalterė išmoka grynuosius pinigus reiso išlaidoms. Gauna eurų, zlotų, rublių. Buhalterė duoda pasirašyti orderį. Kas ant to orderio parašyta neskaito. Mano, kad pasirašo, už reiso išlaidoms gautus grynuosius eurais, zlotais ir rubliais. Kiek gauna grynųjų ir kokia valiuta įsirašo į ataskaitą grafoje "gautą pinigų". Reiso išlaidoms gauna tik grynuosius, pavedimu į kortelę negauna. Žemiau esančius paskaičiavimus, kiek, kokioje šalyje išleido skaičiuoju ne jis. Grynieji pinigai yra duodami grafoje "išlaidos" esančioms išlaidoms sumokėti. Už kelius moka degalinių kortelėmis. Grynais už kelius nemoka. Kiti mokėjimai būna grynais. Jei mokėjimas yra oficialus, gauna kasos čekį, jį prideda prie ataskaitos. Tokie mokėjimai kaip muitininkas, muitinė, transportiniai yra neoficialūs, t. y. mokama pareigūnui į rankas, kad greičiau praleistų , nesikabinėtų, todėl tiems mokėjimams čekių nėra, tik įrašo į ataskaitą. Yra buvę kad trūksta duotų grynųjų pinigų. Tada sumokėdavo iš savo asmeninių pinigų, kai grįždavo, atiduodavo ,t. y. priskaičiuodavo prie atlyginimo. Jei lieka duotų grynųjų pinigų reiso išlaidoms, juos pasilieka sau, nei buhalterei nei J. U. negrąžina. Jokio dokumento nebepasirašo. Pasilikta suma yra minusuojama iš atlyginimo. Dar reiso metu pildo kelionės lapus. Juose rašo nuvažiuotą atstumą, maršrutą. Kelionės lapuose ir ataskaitose pravažiuotas atstumas ir maršrutas sutampa. Skirtumas gali būti 5-10 kilometrų. Leidžiama paklaida yra 25 kilometrai. Grįžęs po reiso ataskaitas su išlaidų čekiais, kelionės lapus pateikia vadybininkei J. Pildo tik vienas ataskaitas, kitų ataskaitų nepildo. Grafoje "Atlyginimas" skaičiuoja direktorius J. U. . Po reiso suskaičiuoja kiek dar turėtų sumokėti, t. y. likučius. Po kiekvieno reiso likučių nesumoka. Sudeda kelių reisų likučius, t. y. 3 ar 4 reisų likučius ir perveda į banko sąskaitą. 2018-04-30 2018-05-18 reiso ataskaitoje esantis įrašas " palikta garaže 1096" rašytas ne jo. Prisimena, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo išpilta 1096 litrai kuro, nes buvo planinis kuro sistemos valymas. Pagal sekančio reiso ataskaitą mato, kad kuras atgal į (duomenys neskelbtini) kuro baką nebuvo supiltas. Iš sunkvežimių ištrauktas kuras yra supilamas į UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže stovinčius sunkvežimius, važiuojančius į vakarus. 2018-04-12 2018-04-28 reiso ataskaitoje esantis įrašas "10000 grąžinta" rašytas jo. Jis reiškia, kad jam duotų reisui 10 000 rublių nepanaudojo, nes turėjo likutį iš praėjusio reiso, todėl 10 000 rublių grąžino buhalterei. Grąžindamas pinigus pasirašė kasos orderį. 11-(duomenys neskelbtini) 830 litrų, 2018-03-16 2018-04-01 reiso ataskaitoje esantis įrašas "(duomenys neskelbtini) 83 l" rašytas ne jo . Pagal ataskaitoje nurodytą supiltą kuro kiekį ir kuro likutį grįžus, šis įrašas reiškia, kad iš sunkvežimio (duomenys neskelbtini) UAB "(duomenys neskelbtini)" garaže buvo išpilta 830 litrų kuro į sunkvežimį (duomenys neskelbtini). 2018-11-26 (2 t., b. l. 181-183);
liudytojo A. B. 2018-11-26 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju dirba nuo 2008 m. vasario mėn. Atlyginimą gauna už nuvažiuotus kilometrus : (duomenys neskelbtini) 10 centų, (duomenys neskelbtini) 12 centų už kilometrą. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) jau nuo muitinės, kurioje tvarkosi dokumentus, yra mokama po 12 centų. Atlyginimas mokamas vieną kartą, t. y. mėnesio 10 dieną , pervedant į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke. Avanso negauna. Dienpinigių komandiruočių metu negauna. Pasiskaičiuoja nuvažiuotus kilometrus ir mato, kad gauna tik už nuvažiuotus kilometrus. Prastovas apmoka : 30 eurų už parą. Kartais moka nuo trečias paros, kartais moka nuo pirmos paros. Priklauso nuo stovėjimo priežasčių. Direktoriaus J. U. nurodymu reiso metu pildo ataskaitą, pagal joje esančias grafas. Kiekvienam sunkvežimiui yra priskirtos degalinių atsiskaitymo kortelės. Grafoje "kuro pildymai" rašo kiek kokioje šalyje užsipylė kuro. Už kurą visada atsiskaito degalinių kortelėmis. Gauna čekį, prideda prie ataskaitos. Už kurą grynais niekada nemoka. Tik įrašo užpilto kuro kiekį, sumokėtos sumos nerašo. Sumą įrašo vadybininkė arba buhalterė. Kodėl kai kuriuose ataskaitų lapuose , prie kuro kiekio nėra nurodyta suma nežino. Papkėje prie kelionės dokumentų visada būna įdėta grynųjų pinigų reiso išlaidoms. Kai pasiima grynuosius pinigus , buhalterė duoda pasirašyti orderį. Ant orderio būna parašyta, kiek kokia valiuta pinigų gauna. Kiek , kokia valiuta pinigų gavo įsirašo į ataskaitą. Taip pat įrašo "išlaidos grynais", "atiduota pinigų" . Kitus paskaičiavimus rašo ne jis. Duotų grynųjų pinigų užtenka, visada lieka. Likusius grynuosius pasilieka sau. Į ataskaitą įrašo, kiek kokia valiuta pinigų liko ir kiek pasiėmė sau. Pasilikdamas grynuosius jokio dokumento nepasirašo. Suma, kurią pasilieka, yra išskaičiuojama iš priskaičiuoto atlyginimo už kilometrus. Grynieji pinigai yra duodami grafoje "išlaidos" surašytoms išlaidoms apmokėti. Už kelius moka degalinių kortele arba telefonu. Visos kitos išlaidos yra apmokamos grynais. Išlaidos, kurios yra oficialios, gauna čekį, prideda prie ataskaitos. Muitininkas, muitinė, transportiniai mokėjimai yra pareigūnui į rankas, kad greičiau praleistų, tiems mokėjimams čekio nėra, tik įrašo į ataskaitą. Dar kelionės metu pildo kelionės lapus. Juose rašo nuvažiuotą atstumą ir kilometrus. Ataskaitose ir kelionės lapuose nurodyti maršrutai ir kilometrai sutampa. Pildo tik vieną ataskaitą. Grįžus po reiso ataskaitą su čekiais, kelionės lapą, kitus reiso dokumentus priduoda vadybininkei (2 t., b .l. 187-189);
liudytojo A. E. 2019-07-30 apklausos metu duotais parodymais, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė rusas. Lietuvoje pastoviai gyvena nuo 2003 metų. Lietuvių kalbą supranta, lietuviškai skaityti moka, apklausos metu vertėjas nereikalingas, apklausos protokolą galės perskaityti pats. UAB "(duomenys neskelbtini)" autošaltkalviu dirba nuo 2011-07-04. Gauna minimalų atlyginimą, pinigų suma keičiasi, todėl tiksliai įvardinti sumos negali, konkrečiai neprisimena. Atlyginimas yra pervedamas į jo banko sąskaitą. Grynais atlyginimo negauna, priedų negauna. Mano darbas yra remontuoti UAB "(duomenys neskelbtini)" transporto priemones. Darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), UAB "(duomenys neskelbtini)" yra du garažai, Viename garaže jis remontuoja, kitame garaže laikomos suremontuotos ar laukiančios remonto transporto priemonės. Šiuo metu autošaltkalvis jis yra vienas, anksčiau dirbo trise. Nuo kada dirba vienas neprisimena. Darbo vietoje savo nuosavų įrankių neturi. Jei reikia įrankių, detalių sako mechanikui R. U., jis aprūpina. Vairuotojas grįžęs iš reiso vilkiką su puspriekabe atvaro į remonto garažą, jam pasako kokius gedimus pastebėjo. Apžiūrint transporto priemones , vairuotojas būna prie transporto priemonės, kabiną apžiūri su vairuotoju kartu. R. U. nedalyvauja apžiūrint transporto priemones. Apžiūrėjęs pasako R. U. ką reikia remontuoti. R. U. duoda nurodymą ką remontuoti, ką pakeisti, duoda detales. Jei reikia remontuoti kuro bakus, transproto priemonės į remonto garažą atvaromos beveik tuščiais bakais. Kas iš bakų ištraukia kurą ir kur jį deda jis nežino. Jis atsuka kuro bako kamštį, į kibirą išleidžia kuro likutį, kurio būna 10-20 litrų. Išleistą kuro likutį atiduoda vairuotoju, kuris grįžo su remontuojama transporto priemone. Kur vairuotojas tą kurą deda nežino. Suremontavus transporto priemonę, vairuotojas pats, arba kas nors kitas, kas turi teisę vairuoti vilkiką, išvaro transporto priemonę į kitą garažą. Kada, kurių vilkikų, kurie vairuotojai atvarė remontuoti transporto priemonių kuro bakus neprisimena. Jam parodyti specialisto išvados priedai. Neprisimena, ar prieduose nurodytų transporto priemonių kuro bakus remontavo. Neprisimena ir negali nurodyti, kurių transporto priemonių kuro bakus remontavo. Kuro bakus remontuoja labai retai. Garaže, kuriame laikomos transporto suremontuotos arba remonto laukiančios priemonės, pastoviai stovi bačkos. Ar jos pilnos, ar tuščios, kas jose laikoma nežino. Prie bačkų yra matęs siurblį. Siurblys prie bačkų būna ne visada. Kas tuo siurbliu naudojasi nežino. Jis tuo siurbliu nesinaudoja, kuro nesiurbia. Kokius žurnalus pildė R. U., ką ten rašė nežino. Jis nežino ar kas pildavo kurą iš vienos transporto priemonės į kitą, ar iš transporto priemonės į talpas. Jam direktorius J. U. jokių nurodymų neduoda. Nurodymas duoda tik R. U., tik dėl remonto darbų (2 t., b. l. 196-197);
liudytojo R. U. 2019-06-02 apklausos metu duotais parodymais, kad jam išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 2 dalies pagrindu gali atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jo brolis J. U. yra įtariamasis. Jis sutinka duoti parodymus. Parodymus duoda laisva valia, neverčiamas. UAB "(duomenys neskelbtini)" mechaniku dirba nuo 2007 m. Jo darbas yra rūpintis transporto priemonių remonto organizavimu, detalių tiekimu. Pats neremontuoja. Įmonėje dirba du šaltkalviai, A. J. ir T. M., kurie jo nurodymu remontuoja , tikrina transporto priemones. Adresu (duomenys neskelbtini) yra UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančios patalpos: garažas, kuriame vyksta transporto priemonių apžiūra, patikra, remontas ir kita daug didesnė patalpa, kurioje laikomos suremontuotos, laukiančios reiso transporto priemonės. Vairuotojai grįžę iš reiso , iš karto transporto priemones atvaro į garažą. Jam vairuotojai jokių dokumentų nepateikia. Jis turi užsivedęs žurnalą, kuriame žymi vilkikų spidometrų parodymus, kada kokiai transporto priemonei ką reikia keisti, tikrinti. Taip pat tame žurnale žymi transporto priemonių gedimus, remontus. Garaže patikrina techninį stovį, suremontuoja. Apžiūrint transporto priemonę dalyvauja vairuotojas, kuris su ta transporto priemone grįžo iš reiso. Paprastai remontas trunka neilgai, vairuotojas neremontuoja, tuo metu tvarkosi dokumentus. Po apžiūros, remonto patys vairuotojai nuvaro transporto priemones į patalpą. Jei yra sugedęs transporto priemonės kuro bakas, dyzelis kuras yra išpilamas į garaže esančias 200 litrų talpos bačkas, arba perpumpuojamas į tos pačios transporto priemonės, kitą kuro baką. Jis yra atsakingas už tai, kad transporto priemonės i reisą išvažiuotų techniškai tvarkingos, kad nesugestų reiso metu. Kaip esant kuro bako gedimui elgtis kiekvienu atveju sprendžia jis, nes jis atsakingas už transporto priemonių remontą. Jei yra kuro bako gedimas, duoda nurodymą šaltkalviams išpumpuoti kurą į tos pačios transporto priemonės kitą baką arba į bačkas garaže. Jei sugedęs vienas kuro bakas tai visada kuras yra perpumpuojamas į kitą kuro baką. Garaže turi šešias bačkas, į kurias laikinai išpumpuoja dyzelinį kurą. Bačkos stovi remonto garaže. Bačkos yra likusios nuo tepalo, t. y. 200 litrų talpos bačkose yra perkamas tepalas. Tos bačkos yra naudojamos dyzelinui supilti. Kai VMI atliko patikrinimą, bačkos stovėjo kaip iš šiuo metu toje pačioje vietoje. Tuo metu, kai VMI tikrino, bačkos buvo tuščios. Kuro išpumpavimui garaže turi siurblį. Kai jis pradėjo dirbti, siurblys jau buvo nupirktas. Kas jį pirko, kas nusprendė pirkti nežinau. Siurblys yra naudojamas dyzelinio kuro išpumpavimui į bačkas ir išpumpavimui į tos pačios transporto priemonės kitą kuro baką. Retai būna, kad reikia remontuoti abu kuro bakus. Jei taip atsitinka, dyzelinis kuras yra išpumpuojamas į bačkas. Suremontavus kuro bakus, dyzelinis kuras supilamas atgal į tos pačios transporto priemonės kuro bakus. Iš vairuotojų yra girdėjęs pasakymus, kad "reikia pildyti ataskaitą, suskaičiuoti kurą, išlaidas, nešti į kontorą", iš to žino, kad vairuotojai pildo reiso ataskaitas. Kaip ataskaitose vairuotojai žymi kuro išpylimus bako remonto atveju jis nežino. Vairuotojai patys sako, kad ataskaitas pateikia vadybininkei. Jam ataskaitų nepateikia. Dyzelinis kuras yra išpumpuojamas iš kuro bakų tik kuro bako gedimo atvejais. Jam nėra žinoma apie kuro perpylimus garaže iš vienos transporto priemonės į kitą (2 t., b. l. 193-194);
specialiosios liudytojos J. L. 2019-05-17 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose pradėjo dirbti 2015 m. balandžio mėn. Priimant į darbą buvo supažindinta su vadybininko pareiginiais nuostatais. 2017-12-29 buvo atnaujinta darbo sutartis. Pareiginiai nuostatai nesikeitė. Jos darbo vieta yra UAB "(duomenys neskelbtini)" administracinės patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini). Yra vienas didelis kabinetas. Tame kabinete sėdi ji, vyriausioji buhalterė D. K., buhalterė S. J. ir direktorius J. U.. Įmonėje jis yra viena vadybininkė ir yra atsakinga už tai, kad vairuotojai sklandžiai įvykdytų užsakymus. Pagrinde dirba su pastoviais klientais. Retai, paima atsitiktinius krovinius. Paprastai su klientais-užsakovais bendrauja pats direktorius, jis priima užsakymus krovinių vežimui, suderina kainą. Jei direktoriaus nebūna, tai užsakymą priima ji, nes žino krovinių vežimo įkainius. Priėmus užsakymą kroviniui vežti, direktorius pasirašo ant užsakymo lapo, uždeda antspaudą, ji užsakymo lapą išsiunčia užsakovui ir ieško vairuotojo, kuris išsikrauna toje šalyje ir galės vežti krovinį. Vairuotoją informuoja SMS arba telefonu. Vairuotojams išvažiuojant į reisą dokumentus suruošia direktorius. Į papkutę-Tirą ( Tiras -dokumentas reikalingas važiuoti (duomenys neskelbtini) teritorijoje) , sudeda leidimus, atsaskaitas, kelionės lapus, CMR-us. Dokumentus vairuotojams paduoda pats direktorius. Jei direktorius atostogauja, ar kur nors išvyksta, žino kokie vairuotojai , kada ir kur važiuoja, tai direktorius dokumentus suruošia iš anksto. Suruoštus dokumentus palieka ant savo stalo. Vairuotojas išvažiuodamas į reisą pasiima dokumentus nuo direktoriaus stalo , pasiimdamas pagal savo vilkiko numerį, kuris būna užrašytas ant Tiro, arba direktoriaus suruoštus dokumentus vairuotojui paduoda ji. Tais atvejais kai direktoriaus nėra, direktoriaus nurodymu vyr. buhalterė D. K. kelionės išlaidoms t. y. aikštelei , plovyklai, perveda pinigus vairuotojams į sąskaitas. Papkutėse-Tiruose grynųjų pinigų nematė. Vairuotojai grįžę iš reiso ataskaitas, kelionės lapus, visus išlaidų kvitus pateikia jai. Apklausos metu jai parodytos vairuotojų V. Ž., V. P., J. G. reise pildytos ataskaitos. Vairuotojams grįžus iš reiso , vairuotojų reise pildytų ataskaitų grafoje „važiavimo maršrutas“ ji įrašo kiek kilometrų reiso metu nuvažiuota (duomenys neskelbtini), kiek kilometrų nuvažiuota (duomenys neskelbtini). Dažniausiai grafoje „atstumai“ pieštuku įrašo kokio svorio krovinį vežė, nes nuo krovinio svorio priklauso sunaudoto kuro kiekis. Suskaičiuoja ir šalia eilutės „sunaudotas kuras“ ji pieštuku surašo kiek kuro nurodytam atstumui sunaudota. Eilutėje "sunaudotas kuras" suskaičiuoja vairuotojo užrašytą sunaudotą kurą. Grafoje „kuro pylimai“ , stulpelyje suma , pagal vairuotojo pateiktus kvitus, už kurą sumokėtą sumą, pagal tos ar vakarykščios dienos kursą, perskaičiuoja į eurus ir ją įrašo. Gavus sąskaitą faktūrą, suma gali šiek tiek skirtis dėl rublio kurso svyravimo, nuolaidų. Sutikrina jai pateiktus išlaidų kvitus ir jei vairuotojas nėra įrašęs grafoje „išlaidos“ pieštuku parašo G raidę , jei išlaidos buvo grynais, K raidę, jei kortele. Jei mato, kad išlaidų mažai, vairuotojo paklausia ar jis visas išlaidas įrašė. Jei būna taip, kad vairuotojas būna ką nors pamiršęs, tada ji įrašo savo ranka. Tai būna retai. Grafoje „kitos išlaidos“ parašo kiek iš viso sumokėta kreditine kortele, t. y. kelių mokesčiai, aikštelės ir t. T. Ž. įrašo kiek ir kokioje šalyje , reiso metu buvo sumokėta kreditine kortele. Grafoje „išlaidos kurui“ parašo, kiek iš viso išleista reiso metu kurui . Grafoje „bendros išlaidos“ yra sudėtos išlaidos kurui ir kitos išlaidos. Tai daro tam, kad direktorius paskaičiuotų ar pelningas reisas, ar tokio reiso galima atsisakyti. Grafoje „Gauta pinigų“ įrašo bendrą sumą eurais, perskaičiuodama rublius, zlotus į eurus , ir prideda eurus. Pinigus vairuotojams duoda direktorius arba būna pervedama į kortelę. Vairuotojai patys į ataskaitas įrašo gautas sumas rubliais, zlotais. Po reiso vairuotojų įrašytas sumas rubliais, zlotais paskaičiuoja pagal euro kursą, prideda gautus eurus ir grafoje "gauta pinigų" įrašo bendrą sumą eurais. Pinigų likutį grįžus iš reiso paskaičiuoja ir įrašo grafoje „likutis viso“. Skaičiuoja pagal pateiktus išlaidų kvitus ir pagal vairuotojų ataskaitose įrašytas išlaidas. Grynųjų pinigų vairuotojai jai neduoda, nerodo, ji jų netikrina, paskaičiuoja tik matematiškai pagal ataskaitą. Grafoje "atiduota pinigų" sumas zlotais, rubliais, įrašo vairuotojas. Vairuotojo įrašytas sumas paskaičiuoja pagal euro kursą ir įrašo sumą eurais grafoje "atiduota pinigų". Grynųjų pinigų vairuotojai jai neatiduoda. Kartais vairuotojai tuos pinigus atiduoda direktoriui, kartais pasilieka sekančiam reisui. Padariusi tuos paskaičiavimus, ataskaitas atiduoda direktoriui. Direktorius paskaičiuoja atlyginimą. Vairuotojo ataskaitos yra segamos į segtuvus t. y. kiekvienam vairuotojui yra skirtas atskiras segtuvas. Segtuvus direktorius laikydavo spintoje prie savo darbo stalo. Ar toje spintoje buvo laikomi dar kokie dokumentai nežino. Grafoje „atlyginimas“ jokių įrašų, paskaičiavimų nedaro. Ataskaitos yra pildomos direktoriaus nurodymu, kad paskaičiuoti išlaidas, pelną. Ar duomenys esantys ataskaitoje sutampa su buhalterinėje apskaitoje esančiais duomenimis nežino, nes į buhalteriją nesikiša. Atlyginimą skaičiuoja pats direktorius. Kokios sumos ir kaip t. y. ar grynais ar pavedimu išmokamos vairuotojams nežino. Kaip pinigų išmokėjimas atvaizduojamas apskaitoje nežino. Ji vairuotojams neduodavo pasirašyti neužpildytų dokumentų. Ar duodavo buhalterės ir direktorius nežino. Jai parodyti kasos išlaidų orderiai, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai išrašyti I. R., V. Š., V. Ž.. Pagal rašyseną mato, kad pildyti D. K.. Kasos išlaidų orderiai ir Atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis A. R. jai pagal rašyseną panašu, kad pildytas S. J.. Grafoje „kuro pylimai“ esantys įrašai „išpiltas kuras“ reiškia, kad iš ataskaitoje nurodyto sunkvežimio , ataskaitoje įrašytas išpiltas kuras , buvo išpiltas įmonėje. Įrašas , kuriame nurodyta kiekis į kokį vilkiką įpilta, reikšia, kad iš vilkiko, kurio ataskaitoje yra įrašyta, į nurodytą vilkiką perpilta nurodytas kiekis kuro. Jei ataskaitoje yra įrašas "įpilta kuro" ir nurodytas kiekis, reiškia, kad nurodytas kiekis įpiltas į vilkiką įmonės garaže ar teritorijoje. Kartais įrašus įrašydavo vairuotojas, kartais ji. Kokį kiekį kuro išpildavo ar įpildavo, jai pasakydavo vairuotojas, tokį kiekį ji įrašydavo. Ji turėdavo suvesti, kad atitiktų nuvažiuoti kilometrai i ir kuro kiekis pagal normą. Kuras perpilamas direktoriaus nurodymu. Kas pildavo kurą nežino. Kur išpiltas kuras būdavo laikomas ir toliau naudojamas nežino. Kaip tvarkoma kuro buhalterinė apskaita nežino. Ji tik ataskaitų lapuose sulygina vairuotojų nurodytą sunaudotą kurą su direktoriaus nustatyta kuro norma. Į vairuotojų pateiktus kelionės lapus, pagal sekimo sistemą įrašo kokią dieną, kokioje šalyje vairuotojas buvo, kad buhalterė galėtų apskaičiuoti komandiruotpinigius. Jei vairuotojas būna neįrašęs kilometrų, pagal ataskaitas įrašo kilometrus, bet tai būna retai. Vairuotojų pateiktus išlaidų kvitus sutikrina su ataskaitoje įrašytomis išlaidomis. Kelionės lapus ir išlaidų kvitus , įmautėje atiduoda buhalterei S. J.. Pagal pateiktus kvitus S. J. užpildo dokumentą, kaip tas dokumentas vadina nežino. Ar tai avansinės apyskaitos nežino. Kaip supranta išlaidų kvitus sega į segtuvus. Kur segtuvai laikomi nežino, jai jie nebereikalingi. Tirą, atžymėtus leidimus, CMR-us, atvykimo į (duomenys neskelbtini) muitinę lapą, jei būna krovinių apgadinimo aktą, jei būna prastovų lapą vairuotojai atiduoda direktoriui. Jei direktoriaus nebūna vairuotojas atiduota jai arba vyr. buhalterei D. K.. Padaro CMR kopiją, vyr. buhalterė išrašo sąskaitą faktūrą , ji išsiunčia užsakovui. Nuo sąskaitos išsiuntimo skaičiuojasi atmokėjimo terminai. Jei yra direktorius, tai dokumentus išsiunčia pats direktorius. Tie dokumentai segami į bendrą segtuvą, saugomi kabinete, spintoje. Kas atsakingas už darbo užmokesčio, išlaidų komandiruotėms ir dienpinigių apskaičiavimą nežino. Kas atsakingas už kuro apskaitą taip pat nežino. Kaip skaičiuojamas darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruotpinigiai, komandiruotėms skirtos išlaidos, kokie dokumentai yra pildomi, aš nežino, nesigilina, tai daro buhalterės, kuri konkrečiai ir kaip skaičiuoja nežino. Direktoriaus įsakymus dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pildo D. K.. Darbo užmokesčio prikaičiavimo žinaraštį, asmens sąskaitas kiekvienam vairuotojui, dokumentus dėl dienpinigių ir komandiruotėms skirtų pinigų pildo D. K., t. y. D. K. pildo visus dokumentus dėl pinigų paskaičiavimo ir išmokėjimo. Ji nežino kada , kokie dokumentai pildomi, kada duodami vairuotjams pasirašyti. Ji nėra mačiusi, kad buhalterė išmokėtų vairuotojams grynuosius. Grynuosius pinigus vairuotojams išmoka direktorius J. U.. Kas pildė kasos išlaidų ir pajamų orderius, kasos knygą nežino, nežino taip tie dokumentai atrodo. Žino, kad vyr. buhalterė D. K. daro bankinius pavedimus. Grynųjų pinigų pas ją nėra. Grįžę vairuotojai iš reiso su grynaisiais pinigai eina atsikaityti pas direktorių. Kuro judėjimo ataskaitų, sunaudoto kuro nurašymo aktų ji nepildė. Ar juos kas pildė nežino. Kas vedė registrą Didžioji knyga nežino (3 t., b. l. 6-9);
specialiosios liudytojos S. J. 201-05-20 apklausos metu duotais parodymais, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere pradėjo dirbti 2011 m. sausio mėn. Dėl priėmimo į darbą tarėsi su direktoriumi J. U.. Jos darbo vieta yra UAB "(duomenys neskelbtini)" administracinės patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra vienas didelis kabinetas, kuriame sėdi ji, vyriausia buhalterė D. K., vadybininkė J. L. ir direktorius J. U.. D. K. yra vyriausia buhalterė, ji yra buhalterė. Daugiau buhalterių UAB "(duomenys neskelbtini)" nėra. Vadybininkė dirba viena J. L.. Nuo pat jos darbo pradžios vyriausia buhalterė yra D. K.. Kokius jai atlikti darbus nurodo D. K. . Jos darbas yra tvarkyti avansines apyskaitas. Vairuotojai grįžę iš reiso vadybininkei J. L. atiduoda reiso metu pildytas ataskaitas , išlaidas patvirtinančius kvitus, kelionės lapus. J. L. sutikrina ataskaitoje nurodytas išlaidas su išlaidų kvitais, nuvažiuotus kilometrus ir kuro sunaudojimą. Vadybininkė J. L. pagal kelionės lapą suskaičiuoja kiek kokioje šalyje vairuotojas buvo ir surašo kitoje kelionės lapo pusėje. Tada J. L. jai pateikia išlaidų kvitus ir kelionės lapus. Apklausos metu jai parodytų V. Ž., R. D., S. J. ataskaitų jai vadybininkė J. L. neduoda. Tokias ataskaitas ji mato pas vadybininkę, o vėliau vadybininkė jas atiduoda direktoriui. Jai paduoda tik išlaidų kvitus ir kelionės lapus. Visus gautus išlaidų kvitus ji sutraukia į avansinę apyskaitą. Avansinę apyskaitą pildo žurnale orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar kartą tuos pačius duomenis surašo į pinigų mokėjimo žurnalą. Avansinę apyskaitą ir pinigų mokėjimo žurnalą pateikia vyriausiajai buhalterei D. K. kartą į mėnesį. Pagal vadybininkės J. L. kelionės lapuose surašytas dienas, kiek ir kokioje šalyje vairuotojas buvo, suskaičiuoja kiek vairuotojui priklauso dienpiniginių ir užrašo kitoje kelionės lapo pusėje. Paskaičiuotus dienpinigius įtraukia į avansinę apyskaitą. Atlikus paskaičiavimus kelionės lapus atiduoda vyriausiajai buhalterei D. K. . Vyriausia buhalterė D. K. parašo komandiruotės įsakymą. Kasos knygą tvarko vyriausioji buhalterė. Kai kasos knyga būna sutvarkyta, už praėjusį mėnesį, kasos knygoje įrašytas išlaidas vairuotojams ji įrašo į pinigų gavimo žurnalą ir į (duomenys neskelbtini) žurnalą orderį. D. K. už praėjusį mėnesį ištraukia banko išrašus, kuruose matosi, kiek kokiam vairuotojui pervesta pinigų į banko sąskaitą. Taip pat matosi koks tai pavedimas : atlyginimas, dienpinigiai ar išlaidos komandiruotei . Išlaidomos komandiruotei būna tada, kai vairuotojams reiso metu atsitiko kažkas nenumatyta, t. y. gedimas. Pagal jai pateiktus banko išrašus į pinigų gavimo žurnalus ir į (duomenys neskelbtini) žurnalą orderį sutraukia atliktus mokėjimus. Sąskaitas už atlikus pervežimus išrašo D. K.. Direktorius sąskaitas išsiunčia. Maždaug per mėnesį laiko užsakovui išrašytą sąskaitą ji įtraukia į pinigų gavimo žurnalą. Už darbo užmokesčio skaičiavimą yra atsakinga vyriausioji buhalterė D. K.. D. K. visada skaičiavo darbo užmokestį. Tas komandiruotės išlaidas, kurios yra įtrauktos į avanso apyskaitą skaičiuoja ji. Dienpinigius skaičiuoja ji , pagal vadybininkės J. L. kelionės lapo antroje pusėje esančius įrašus, kiek kokioje šalyje vairuotojas buvo. Kuro apskaitą tvarkau ji pagal pateiktą kelionės lapą ir jame esančius įrašus. Kurą skaičiuoja pagal direktoriaus įsakyme nurodytas kuro normas. Kuro išlaidas įtraukia į avanso apyskaitą. Kaip apskaičiuojamas darbo užmokestis nežino, nes jo neskaičiuoja. Dienpinigius apskaičiuoja pagal valstybės nustatytas normas. Išlaidų komandiruotėms neskaičiuoja. Kai išlaidas sutraukia į avansinę apyskaitą, vairuotojams duoda pasirašyti tik ant avanso apyskaitos, t. y. vairuotojas savo parašu patvirtina, kad kvitai, kuriuos pateikė yra išlaidos susijusios su komandiruote. Jei spėja sutraukti į apyskaitą duoda pasirašyti dar iki išvažiavimo į kitą reisą, o jei nespėja, tai pasirašo grįžus iš kito reiso. Kokie daugiau dokumentai pildomi nežino. Žinau, tik kokius dokumentus pildau ji. Darbo užmokesčio priskaičiavimo , išmokėjimo žiniaraščius, asmens sąskaitas kiekvienam vairuotojui atskirai pildo vyriausioji buhalterė D. K.. Kasos knygą ir kasos išlaidų orderius pildo vyriausioji buhalterė D. K.. Kaip išmokėti dienpinigius, komandiruotės išlaidoms skirtus pinigus : grynais ar pavedimu sprendžia vyriausioji buhalterė su direktoriumi. Kada ir kokius dokumentus pasirašo vairuotojai, kai jiems yra išmokami gryni pinigai nežino. Ji vairuotojams duoda pasirašyti tik avanso apyskaitą, jokių kitų dokumentų neduoda. Kokius dokumentus vairuotojams duoda pasirašysi vyriausioji buhalterė nežino. Jei vyriausiosios buhalterės nebūna darbe, tik tuo atveju jai direktorius nurodo, kokiai sumai, kuriam vairuotojui išrašyti kasos išlaidų orderį. Ji užpildo kasos išlaidų orderį, vairuotojas pasirašo. Pinigus vairuotojui išmoka direktorius. Kai ji rašydavau kasos išlaidų orderį, direktorius pinigus sumokėdavo tuoj pat po to, kai vairuotojas pasirašydavo ant orderio. Kasos išlaidų ir pajamų orderius , kasos knygą pildydavo vyriausioji buhalterė, ji pildydavo tik tada, jei vyriausiosios buhalterės nebūdavo darbe. Grynaisiais pinigais bendrovėje disponavo tik direktorius J. U.. Kurą apskaičiuoja pagal jai pateiktus kelionės lapus, skaičiuojant pagal direktoriaus nustatytas normas. Pildo kuro suvestinę, į kurią įtraukia : kuras išvažiuojant, gautas kuras, sunaudotas kuras, likutis. Grafoje "kuras išvažiuojant" nurodoma kiek kuro buvo bake išvažiuojant į reisą. "Gautas kuras" - reiso metu pagal pateiktus kvitus įsipiltas kuras. "sunaudotas kuras"-paskaičiuojamas pagal normas. "likutis" -kiek kuro turėjo likti. Jos paskaičiuotas likutis ir vairuotojų paskaičiuotas likutis kelionės lape kartais nesutampa, t. y. ji paskaičiuoja pagal normas šiek tiek mažesnį likutį. Į apskaitą įtraukia visus įsigyto kuro kvitus. Ar jai pateikiami visi kvitai nežino. Apie kuro perpylimą iš vieno vilkiko į kitą ar į talpas , ji nieko nežino. Kelionės lapus pildo vairuotojai. Nėra girdėjusi apie kuro judėjimo ataskaitas, ar jas kas pildo nežino. Kas rašo ir pasirašo kuro nurašymo aktus nežino. R. D. knyge veda vyriausioji buhalterė D. K.. Pateisinančius dokumentus dėl komandiruočių metu turėtų išlaidų kartu su ataskaita vairuotojai pateikdavo vadybininkei J. L. , o J. L. išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikdavo jai. Ji išlaidas įtraukdavo į avansinę apyskaitą. Avansines apyskaitas pildo tik ji. Vyriausioji buhalterė kartais tik jos atostogų metu išlaidas patvirtinančius dokumentus įtraukdavo į avansinę apyskaitą. Konkrečiai nurodyti kokias išlaidas į avansinę apyskaitą įtraukė vyriausioji buhalterė, kokias ji, nežino. Jai apklausos metu parodytas J. G., V. Ž., D. D. ataskaitas pildė patys vairuotojai. Kieno nurodymu jie tas ataskaitas pildė nežino. Tos ataskaitos jai nebūdavo paduodamos, ji juose jokių įrašų nedarydavo, juose esančių įrašų į apskaitą netraukdavo. Kas be vairuotojų tose ataskaitose darydavo įrašus, kokius įrašus nežino. Kodėl ataskaitose esantys įrašai nesutampa su bendrovės apskaitoje esančiais įrašais nežino. Ką reiškia įrašai apie kuro išpylimą, pinigų gavimą, atlyginimą nežino. Ar nurodytus sumos buvo išmokėtos nežino. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius vairuotojams duodavo pasirašyti tik tada, kai vyriausiosios buhalterės nebūdavo darbe, direktoriaus nurodymu. Neužpildytus dokumentus ji neduodavo pasirašyti. Man parodyti pinigų išmokėjimo dokumentai atleistiems vairuotojams I. R., A. R., V. Š., V. Ž.. Pagal rašyseną mato, kad 2018- birželio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis 378,63 eurų sumai, atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis 356,05 sumai ir atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis 22,58 eurų sumai A. R. yra išrašyti jos. Vyriausioji buhalterė jau buvo paskaičiavusi atsikaitymą. D. K. nurodymu ji tik išrašė kasos išlaidų orderį ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius. A. R. direktorius pirmiausia išmokėjo pinigus, po to jam padavė pasirašyti. Kokią sumą direktorius padavė A. R. nematė. Dokumentai buvo surašyti ir pasirašyti tą dieną, kuri nurodyta dokumente. Visi kiti dokumentai rašyti vyriausiosios buhalterės D. K. (3 t., b. l. 14-16);
specialiosios liudytojos D. K. 2019-05-22 apklausos metu duotais parodymais, kad "(duomenys neskelbtini)" buhaltere pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) m. Iki 2011 m. sausio mėn. , t. y. iki to laiko kai buvo priimta į darbą S. J., dirbo viena, tvarkė visą buhalterinę apskaitą. Maždaug 1999 metais pasirašė savo pareigybės aprašą. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Dirba ji, buhalterė S. J., vadybininkė J. L. ir direktorius J. U.. Įmonėje yra tik dvi buhalterės : ji ir S. J., viena vadybininkė ir direktorius. Pradėjus dirbti S. J. ji paskirstė darbus . S. J. tvarkė : banko atsiskaitomąsias sąskaitas t. y. ji ištraukdavo banko išrašą, S. J. pagal banko išrašą surašydavo duomenis į pirkimo-pardavimo žurnalus, atsiskaitymo su tiekėjais ir užsakovais knygą; grįžus vairuotojams iš reiso, suvesdavo avansines apyskaitas; skaičiuoja ir į avansines apyskaitas surašo dienpinigius; tvarko kuro apskaitą. D. K. skaičiuoja darbo užmokestį, skaičiuoja pagrindinių priemonių nusidėvėjimą; daro bankinius pavedimus sodrai, mokesčių inspekcijai, taip pat į asmenines sąskaitas kiekvienam darbuotojui, t. y. į banko sąskaitas darbuotojams perveda atlyginimus, teikia ataskaitas sodrai, mokesčių inspekcijai, veda Didžiąją knygą, tvarko kasos knygą, išrašo sąskaitas už transporto paslaugas pagal pateiktus užsakymus. Darbo užmokestį skaičiuoja ji pagal darbo apskaitos žiniaraštyje pažymėtas dirbtas valandas, dienas. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildau ji, pagal sekimo sistemą, kuri rodo kiek kiekvienas vairuotojas, kurią dieną važiavo. Arba vairuotojui grįžus iš reiso nuskaito jo darbo kortelę, kurioje taip pat matosi išdirbtas laikas. Vairuotojams numatytas darbo užmokestis yra minimumas dauginamas iš 1,3 ir plius 1 euras. Šiuo metu gaunasi 722 eurai. Šis užmokestis yra skaičiuojamas už darbo dienomis, darbo valandomis dirbtas 8 darbo valandas. Už savaitgalį dirbtas valandas, darbo užmokestis skaičiuojamas dvigubu tarifu, jei vėliau neatiduodamos išeiginės dienos ar papildomos poilsio valandos. Už darbą nakties metu mokama pusantro karto didesnis darbo užmokestis nei dieną. Darbo užmokestį ji skaičiuoja pagal darbo sutartį, t. y. toks atlyginimo skaičiavimas yra numatytas vairuotojų darbo sutartyje. Koks buvo vairuotojų ir direktoriaus žodinis susitarimas dėl atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo nežino. Jai nėra žinoma, kad vairuotojams S. B., A. B., S. J., V. M., V. Š., R. D., I. R. , A. U. buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis , nei priskaičiuotas apskaitoje. Darbo užmokestis mokamas vieną kartą į mėnesį, apie mėnesio 10 dieną, už praėjusį mėnesį. Įprastai darbo užmokestis yra išmokamas pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą. Tik retais atvejais, kai darbuotojas neturi banko sąskaitos, atlyginimas išmokamas grynais. Kai atlyginimas mokamas grynais, ji pagal atlyginimo paskaičiavimo žiniaraštį, išrašo atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį. Išrašytą žiniaraštį duoda darbuotojui. Darbuotojas su tuo žiniaraščiu eina pas direktorių. Direktorius darbuotojui išmoka pinigus, darbuotojas pasirašo žiniaraštyje. Pasirašytą žiniaraštį direktorius grąžina jai. Tada ji išrašo kasos išlaidų orderį. Visus kasos išlaidų ir pajamų orderius išrašo ji. Jei jos nebūna išrašo S. J.. Grynuosius pinigus išmoka direktorius. Įmonėje grynuosius pinigus išmoka tik direktorius J. U.. Išmokėdamas grynuosius, kasos išlaidų orderius ir išmokėjimo žiniaraščius darbuotojams pasirašyti duoda direktorius. Mėnesio 10 dieną, pervesdama atlyginimą į banką, tiems darbuotojams, kurie neturi sąskaitų, ji išrašo atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius. Jei tie darbuotojai būna išvykę, jie išrašytus dokumentus pasirašo ir pinigus pasiima grįžę iš reiso, tą pačią dieną. Dienpinigius skaičiuoja S. J. ir įtraukia į avansinę apyskaitą. Ji patikrina S. J. sudarytą avansinę apyskaitą ir atiduoda direktoriui. Direktorius dar patikrina avansinę apyskaitą ir jai pasako, kiek kokiam vairuotojui pervesti dienpinigių arba kiek kokiam vairuotojui dienpinigių išmokėti grynais. Jei nurodo dienpinigius išmokėti grynais, tai ji direktoriaus nurodytai sumai išrašo kasos išlaidų orderį. Išrašytą kasos išlaidų orderį atiduoda direktoriui. Grynus pinigus išmoka direktorius. Pasirašytą kasos išlaidų orderį direktorius atiduoda jai. Ji įtraukia į kasos knygą. Vairuotojui išvažiuojant į reisą komandiruotpinigiai neskaičiuojami, jie yra duodami avansu. Jai direktorius nurodo, kokiai sumai, kuriam vairuotojui išrašyti kasos išlaidų orderį. Ji išrašo ir išrašytą kasos išlaidų orderį atiduoda direktoriui. Direktorius jai grąžina pasirašytą kasos išlaidų orderį, kurį ji įtraukia į kasos knygą. Kokią sumą direktorius išmoka vairuotojui ji nežino, nedalyvauja išmokėjime. Vairuotojas grįžęs iš reiso pateikia kelionės išlaidų kvitukus vadybininkei, kuri sutikrina pagal sekimo sistemą kuro išlaidas, kitas išlaidas ir tada atiduoda S. J., kuri įtraukia išlaidų kvitus į avanso apyskaitą . Jei vairuotojai pateikia kvitus, kurie yra neaišku už ką, į apskaitą tokių kvitų netraukia. Jei vairuotojui yra išduota daugiau pinigų, nei jis pateikė kvitų, pinigai į kasą nėra grąžinami, t. y. direktorius jai neliepia pildyti kasos pajamų orderių. Mano, kad tie pinigai lieka vairuotojui kitam reisui arba yra išminusuojami iš darbo užmokesčio. Tie mokėjimai, kuriems vairuotojai nepateikia mokėjimo kvitų, buhalterijoje nefiksuoti. Kuro apskaitą veda S. J. pagal kelionės lapus, sekimo sistemą, pagal vairuotojo pateiktus kuro įsigijimo kvitus, direktoriaus nustatytas normas suskaičiuoja kiek kuro sunaudota reiso metu, išveda likutį. Likutis ir spidometro parodymai užrašomi kelionės lape. Išduodamas sekantis kelionės lapas, kuriame įrašomas spidometro parodymas su kuriuo vilkikas grįžo ir kuro likutis, kuris buvo paskaičiuotas. Apklausos metu jai parodytos vairuotojų V. Ž., R. D., S. J. reisų ataskaitos. Šitos ataskaitos nei jai , nei S. J. nebuvo pateikiamos, juose esantys duomenys į buhalterinę apskaitą nebuvo traukiami. Ji tose ataskaitoje jokių įrašų nedarė. Ar kelionės lapuose ir ataskaitose esantys spidometro parodymai , sunaudotas kuras ir kuro likutis atitinka, nežino, netikrino. Ataskaitas vairuotojai pildė direktoriaus nurodymu. Kokiu tikslu jos buvo pildomos reikia klausti direktoriaus. Vairuotojų ataskaitoje esantys įrašai apie kuro išpylimą, palikimą garaže, buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti, todėl nežino ar buvo perpilamas kuras iš vienų vilkikų į kitus ar į talpas. Negali paaiškinti, ką reiškia įrašai parodytuose ataskaitose, nes jų apskaitoje nenaudoja. Ar ataskaitose grafoje "atlyginimas" įrašyta suma išmokėta vairuotojui, nežino. Visi vairuotojų pateikti kuro įsigijimo kvitai, vėliau pagal tuos kvitus gautos sąskaitos faktūros yra įtraukiamos į apskaitą. Kuro judėjimo ataskaitos t. y. vieno mėnesio visų vilkikų sunaudoto kuro ataskaitą vedė S. J. pagal vairuotojų pildytus kelionės lapus. Sunaudoto kuro nurašymo aktus rašė S. J.. Visiškai neužpildytų dokumentų, t. y. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių ji darbuotojams nedavė pasirašyti. Galėjo būti keli atvejai, kad vairuotojams paduodavo pasirašyti nepilnai užpildytus kasos išlaidų orderius, kuriuose galėjo būti neįrašyta mokėjimo paskirtis, įmonės pavadinimas ar išmokama suma žodžiais. Išmokamą sumą skaičiais ir asmens, kuriam išmokama, pavardę visada įrašydavo. Pilnai neužpildydavo tais atvejais, kai vairuotojais skubėdavo išvažiuoti. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius visada užpildydavo pilnai. Man parodytus kasos išlaidų orderius , atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius V. Š., V. Ž. išrašytus 2018 m. birželio - liepos mėn. , I. R. 2018 m. balandžio mėn., išrašė ji. Išrašyti dokumentai buvo paduoti direktoriui. Darbuotojams pasirašyti padavė direktorius. Pinigų sumas nurodytas dokumentuose darbuotojams turėjo išmokėti direktorius (3 t., b. l. 21-23);
2018-08-09 FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2018-08-09 atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir gamybinėse patalpose - garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Administracinėse patalpose paimta užrašų knygutė su užrašais, 3 segtuvai su dokumentais: „Atlyginimai“, „2008 A. I.“, (duomenys neskelbtini) S. B." (1 t., b. l. 33-35) (2019-09-12 užrašų knygutė su užrašais grąžinta J. U. (6 t., b. l. 82-84 ));
2018-08-09 Dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš vyr. buhalterės D. K. paimti 23 segtuvai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais - vairuotojų transporto priemonių išlaidų apskaitos dokumentais (1 t., b. l. 36-38);
UAB "(duomenys neskelbtini)" perduodamų dokumentų lydraščiu, kuriuo 2018-08-20 FNTT prie LR VRM perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai (1 t., b. l. 53); 2018-08-28 UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui J. U. grąžinti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai, kurie buvo pateikti 2018-08-20 FNTT prie LR VRM perduodamų dokumentų lydraščiu: didžioji knyga už 2018 m., darbo užmokesčio kortelės už 2018 m., atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis žiniaraštis 2018 m. (1 t., b. l. 56);
UAB "(duomenys neskelbtini)" perduodamų dokumentų lydraščiu, kuriuo 2019-01-18 FNTT prie LR VRM perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai (1 t., b. l. 83);
UAB "(duomenys neskelbtini)" perduodamų dokumentų lydraščiu, kuriuo 2019-03-06 FNTT prie LR VRM perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentai (1 t., b. l. 85);
2014-12-31 UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus J. U. įsakymu, kuris 2019-03-27 FNTT prie LR VRM atsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) įmonės kasininko pareigoms vykdyti nuo 2014-12-31 paskirtas direktorius J. U. (1 t., b. l. 87,88);
UAB "(duomenys neskelbtini)" perduodamų dokumentų lydraščiu, kuriuo 2019-05-16 FNTT prie LR VRM perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų kopijos (1 t., b. l. 90-140);
2019-06-12 dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad R. U. pateikė 33 sąsiuvinius su užrašais (3 t., b. l. 27-29);
2019-06-13 - 2019-06-14 apžiūros protokolu, kuriame nustatyta, kad apžiūrėti R. U. pateikti 33 sąsiuviniai su užrašais apie vilkikų atliktus remonto darbus. Nustatyta, kad 2 sąsiuviniuose yra šie įrašai: 2018-07-02 sutvarkyti VOLVO (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)- bakai abudu, 2018-07-20 sutvarkytas VOLVO (duomenys neskelbtini) bakas. 31 sąsiuvinyje nėra įrašų apie kuro bako remontą (3 t., b. l. 30-36);
2019-06-14 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vyresniosios tyrėjos R. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatyta, kad sulyginus 2019-06-12 liudytojo R. U. pateiktuose 2 sąsiuviniuose įrašus apie dviejų vilkikų kuro bakų gedimus: 2018-07-20 vilkiko VOLVO (duomenys neskelbtini) ir 2018-07-02 vilkiko VOLVO (duomenys neskelbtini), puspriekabės (duomenys neskelbtini), su vairuotojų pildytomis ataskaitomis, nustatyta, kad vairuotojų ataskaitose 2018-07-02 ir 2018-07-20 kuro perpylimai neužfiksuoti (3 t., b. l. 37,38;.
2018 m. lapkričio mėnesio Šiaulių apskrities VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)", kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neturi registruotų kuro talpyklų (1 t., b. l. 58);
2019-07-22 Klaipėdos teritorinės muitinės raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 32417 litrų dyzelinio kuro, pirkto (duomenys neskelbtini) ir įvežto į Lietuvos Respubliką standartinėse vilkikų kuro talpyklose, tačiau nepanaudoto tų vilkikų reikmėms, bet išpilto į talpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, garaže, vertė, įskaitant mokesčius iš viso yra 27435,35 eurai, iš kurių: muitas - 396 eurai, akcizas - 10903 eurai, PVM - 4759 eurai (1 t., b. l. 154);
2019-04-02 specialisto išvada dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai S. B., A. B., S. B., V. D., V. M., E. N., A. R., V. S., R. L. nurodė, kad atlyginimas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ mokamas už nuvažiuotus kilometrus, važiuojant (duomenys neskelbtini) valstybėse mokama po 10 centų už km., (duomenys neskelbtini) po 12 centų už km. Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėn. , tai yra kiekvieno mėn. 10 d. į asmenines sąskaitas banke pervedama nuo 500,00 iki 700,00 Eur. Dienpinigių negauna nei prie atlyginimo nei atskirai. Atlyginimo dydis priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų. Už prastovas moka po 30,00 Eur už dieną, kartais mokama nuo pirmos paros, kartais nuo antros priklausomai nuo stovėjimo priežasčių. Liudytojais ikiteisminio tyrimo byloje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai A. I., S. J., R. M., nurodė, kad atlyginimas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ mokamas už nuvažiuotus kilometrus, važiuojant (duomenys neskelbtini) valstybėse mokama po 10 centų už km., (duomenys neskelbtini) po 12 centų už km. Atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį, tai yra kiekvieno mėn. 10 d. atlyginimas pervedamas į asmenines sąskaitas banke, antrą kartą atlyginimas sumokamas grįžus iš reiso suskaičiavus nuvažiuotus kilometrus bei išlaidas. Kartais antrą kartą mokamas atlyginimas pervedamas į banko sąskaitą, kartais išmokamas grynaisiais pinigais. Atlyginimą grynaisiais pinigais išmoka direktorius, gaudami grynuosius pinigus kasos išlaidų orderyje nepasirašo. Liudytojai nežino, ar jiems yra skaičiuojami dienpinigiai, nes atskirai jų negauna. Liudytojas K. A. nurodė, kad kiekvieno mėn. 10 d. atlyginimas pervedamas į asmeninę sąskaitą banke, tai nėra pastovi suma, būna pervedama nuo 450,00 Eur iki 550,00 Eur. Grįžus iš reiso sumokami dienpinigiai, kuriuos grynaisiais pinigais išmoka direktorius, pateikdamas pasirašyti kažkokį dokumentą. Dienpinigius gauna po kiekvieno reiso, yra paskaičiavęs, kad už vieną reisą sudėjus atlyginimą ir dienpinigius jam gaunasi ne mažiau kaip 700. Eur, jei važiuoja du reisus per mėn. , tai gauna ne mažiau 1400,00 Eur. Liudytojas R. D. nurodė, kad buvo sutarta dėl atlyginimo mokėjimo už nuvažiuotus kilometrus, atlyginimas pervedamas į asmeninę sąskaitą banke. Dienpinigiai jam išmokami po kiekvieno reiso grynaisiais pinigais, kuriuos gaudamas nepasirašydavo jokiame dokumente , tai yra nebuvo išrašytas kasos išlaidų orderis ar koks kitas dokumentas. Liudytojas K. L. nurodė, kad atlyginimas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ mokamas už nuvažiuotus kilometrus, važiuojant (duomenys neskelbtini) valstybėse mokama po 10 centų už km., (duomenys neskelbtini) po 12 centų už km. Už prastovas, įvykusias ne dėl vairuotojo kaltės, mokėdavo po 30,00 Eur už kiekvieną dieną. Už reise išbūtą laiką skaičiuojami dienpinigiai, kuriuos jis gauna atskirai nuo atlyginimo. Dalis dienpinigių buvo pervedama į sąskaitą banke, dalis išmokama grynaisiais pinigais. Liudytojas A. G. nurodė, kad atlyginimas mokamas už nuvažiuotus kilometrus, (duomenys neskelbtini) valstybėse mokama po 10 centų už km., (duomenys neskelbtini) po 12 centų už km. Taip pat yra mokami komandiruotpinigiai, jie priskaičiuojami prie atlyginimo už nuvažiuotus kilometrus ir išmokami pinigus pervedant į kortelės sąskaitą banke. Atskirai komandiruotpinigių negauna, visada jie būna pridėti prie atlyginimo. Liudytojas J. G. nurodė, kad bendrovė jam moka minimalų atlyginimą ir priedą už naktinį darbą. Grįžus iš reiso sumokami komandiruotpinigiai, kurie kartais sumokami grynais, kartais pervedami į kortelės sąskaitą banke. Gaunant grynuosius pinigus pateikiamas pasirašyti kasos išlaidų orderis. Už prastovas mokama po 30,00 Eur nuo trečios prastovos dienos. Liudytojas I. R. nurodė, kad jam buvo mokamas minimalus atlyginimas ir komandiruotpinigiai, kurie būdavo skaičiuojami po 10 centų už nuvažiuotą kilometrą. Liudytojas T. M. nurodė, kad gauna 450,00 Eur atlyginimą, kuris kiekvieno mėn. 10 d. yra pervedamas į asmeninę sąskaitą banke. Kadangi jis dirba Lietuvoje, tai komandiruotpinigiai jam nepriklauso. Tris kartus kai buvo išvažiavęs į reisus, jam į sąskaitą buvo pervestas didesnis atlyginimas, tai yra 540,00-550,00 Eur, tačiau nežino kaip jam buvo apskaičiuotas atlyginimas, ar už nuvažiuotus km, ar dienpinigiai. Liudytojas P. T. nurodė, kad jam mokamas minimalus atlyginimas, tai yra kiekvieną mėn. gaudavo nuo 500,00 Eur iki 600,00 Eur atlyginimo. Dienpinigius gaudavo grynaisiais pinigais, pasirašydamas kasos išlaidų orderyje. Jį tenkino bendrai gaunama pinigų suma, tai yra atlyginimo ir dienpinigių suma, kuri buvo ne mažiau kaip 1000,00 Eur kiekvieną mėn., todėl neklausinėjo kaip skaičiuojami dienpinigiai. Liudytojas A. U. nurodė, kad nežino kaip jam skaičiuojamas atlyginimas. Kiekvieno mėn. 10 dieną į kortelės sąskaitą banke jam būna pervesta apie 500,00 Eur suma. Išvykdamas į reisą gauna grynųjų pinigų išlaidoms apmokėti, likusi neišleista pinigų suma yra išskaičiuojama iš priskaičiuoto atlyginimo. Yra paskaičiavęs, kad sudėjus į kortelę gautus pinigus ir likusius grynuosius pinigus, per mėnesį gauna ne mažiau kaip 1500,00 Eur atlyginimo. Už reisuose išbūtą laiką apskaičiuoja dienpinigius, kuriuos gaudamas jis pasirašo ant kasos išlaidų orderio. Kiek gauna dienpinigių jis nežino, tačiau juos visada gauna grynaisiais pinigais. Dienpinigius gauna atskirai, ne prie jo įvardinto 1500,00 Eur atlyginimo. Į jo gaunamą atlyginimą dienpinigiai neįskaičiuoti. Liudytojas V. Ž. nurodė, kad su direktoriumi buvo sutarę, kad jam mokės už nuvažiuotus kilometrus ir komandiruotpinigius. Komandiruotpinigius išmokėdavo grynais pinigais, tačiau jokio dokumento nepasirašydavo. Komandiruotpinigių gaudavo nuo 50,00 Eur iki 100,00 Eur, kiek kartų yra gavęs neprisimena, nes komandiruotpinigius grynaisiais pinigais išmokėdavo labai retai. Liudytojas V. Š. nurodė, jog buvo sutarta, kad atlyginimą bendrovė mokės už nuvažiuotus kilometrus, tai yra 10 centų (duomenys neskelbtini) valstybėse, 12 centų (duomenys neskelbtini). Kiekvieno mėn. 10 d, dalis atlyginimo, tai yra apie 400,00-500,00 Eur buvo pervedami į asmeninę sąskaitą banke, likusi dalis išmokama grynaisiais pinigais, kuriuos išmokėdavo direktorius per kelis kartus po 100,00 Eur ar 50,00 Eur. Gaudamas grynuosius, jokio dokumento nepasirašydavo. Dienpinigių komandiruočių metu negaudavo nei prie atlyginimo nei atskirai. Pasiskaičiuodavo kiek nuvažiuoja kilometrų ir kiek gauna pinigų į kortelę bei grynais. Gauta pinigų suma buvo tik už nuvažiuotus kilometrus ir tai kartais sumokėdavo mažiau. Už prastovas būdavo mokama ne visada. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės duodavo pasirašyti tuščius kasos išlaidų orderius, kas ten vėliau buvo įrašoma nežino. Tyrimui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų ataskaitos pildytos reiso metu, nurodant išvykimo ir grįžimo datas. Pateiktose ataskaitose nurodyti šie duomenys : važiavimo maršrutas, atstumas km., sunaudotas kuras litrais; kelionės išlaidoms gauta grynųjų pinigų suma, išlaidos grynaisiais pinigais, grąžinta pinigų suma ir grynųjų pinigų likutis pas vairuotoją; apskaičiuotas atlyginimas už reisą. Liudytojais apklausti bendrovės vairuotojai nurodė, kad bendrovės direktoriaus J. U. nurodymu reiso metu pildydavo ataskaitas pagal jose nurodytas grafas. Ataskaitų grafoje „Atlyginimai“ skaičius įrašydavo direktorius. Jeigu po reiso likusius grynuosius pinigus vairuotojai pasilikdavo sau, tai užfiksuodavo ataskaitos grafoje „Likutis iš viso“ ir ši suma buvo išskaičiuojama iš jiems apskaičiuoto atlyginimo. Tyrimui pateiktų vairuotojų ataskaitų grafoje „Atlyginimai“ užfiksuotas sumas padalinus iš ataskaitose nurodytų nuvažiuotų kilometrų, nustatyta, kad vidutinis įkainis už nuvažiuotą kilometrą yra 10-11 Euro centų, tai atitinka vairuotojų apklausos protokoluose užfiksuotiems parodymams apie taikomus įkainius apskaičiuojant atlyginimą už nuvažiuotus kilometrus. Ataskaitose nurodyta ne tiktai apskaičiuota vairuotojui priklausanti išmokėti atlyginimo suma už nuvažiuotus kilometrus ir už prastovas (po 30,00 Eur), bet užfiksuotos ir išmokėtos sumos, tai yra iš apskaičiuotos mokėtinos atlyginimo sumos išskaičiuojama: likusi kelionės metu neišleista grynųjų pinigų suma užfiksuota vairuotojų ataskaitų grafoje „Likutis iš viso“, į kortelės sąskaitą pervesto atlyginimo sumos, išlaidos už telefoninius pokalbius ir kitos išmokėtos sumos. Tyrimui pateiktų liudytojų apklausos protokolų duomenimis, bendrovės vairuotojams buvo mokamas atlyginimas apskaičiuotas už nuvažiuotus kilometrus, kurio dalis buvo pervesta į asmenines sąskaitas banke, kita dalis išmokėta grynaisiais pinigais kaip dienpinigiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų S. B., A. B., S. J., V. M., V. Š., R. D., I. R., A. U. ataskaitų duomenys apie reiso metu nuvažiuotus kilometrus, išmokėtą atlyginimą bei apskaitos duomenys apie šiems vairuotojams apskaičiuotus dienpinigius laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 surašyti 2 priede. Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėtą darbo užmokestį apskaičiuotą už nuvažiuotus kilometrus pagal vairuotojų ataskaitose užfiksuotus duomenis su tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokesčio kortelėse (asmens sąskaitose) apskaičiuotu mokėtinu darbo užmokesčiu ir bendrovės apskaitoje užfiksuotų vairuotojams apskaičiuotų dienpinigių sumomis, nustatyta, kad pagal ataskaitų duomenis aštuoniems vairuotojams išmokėta 2841,80 Eur daugiau darbo užmokesčio negu bendrovės apskaitoje užfiksuota išmokėto darbo užmokesčio ir apskaityta dienpinigių. Priede Nr.3 palyginti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir apskaičiuotus dienpinigius pagal buhalterinės apskaitos dokumentus su vairuotojų ataskaitose nurodytu darbo užmokesčiu. Palyginus duomenis nustatytas neapskaitytas darbo užmokestis nuo kurio papildomai priskaičiuoti mokesčiai į valstybės biudžetą. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbusiems 8 vairuotojams (nurodytiems priede Nr.3) už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 buvo išmokėtas apskaitos dokumentais - mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais nepagrįstas ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis iš viso 2841,80 Eur (už 2017 m.-1637,87 Eur, už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31 – 1203,93 Eur), tai bendrovė apskaitos dokumentais neįforminusi ir į tvarkomą apskaitą neįtraukusi dalies vairuotojams išmokėto darbo užmokesčio, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbusiems 8 vairuotojams už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 buvo išmokėtas apskaitos dokumentais - mokėjimo žiniaraščiais arba kasos išlaidų orderiais nepagrįstas ir į buhalterinę apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis 2841,80 Eur, tai dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į tvarkomą apskaitą neįrašyto dalies darbo užmokesčio išmokėjimo, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2017 m. ir laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbusiems 8 vairuotojams už darbą bendrovėje laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 buvo išmokėtas apskaitos dokumentais nepagrįstas ir į apskaitą neįrašytas dalis darbo užmokesčio, tai yra 2841,80 Eur (už 2017 m.-1637,87 Eur, už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-07-31-1203,93 Eur), tai bendrovė nuo šio išmokėto atlyginimo neišskaičiavusi ir nesumokėjusi mokesčių į valstybės biudžetą, nevykdė:
- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr.IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, nes nustatant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų apmokestinamąsias pajamas neįskaitė už darbą išmokėtų atlyginimų iš viso 3739,21 Eur (priskaityta suma) neapskaičiavo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio 561,00 Eur (už 2017 m. -323,00 Eur, už 2018 m. 01-07 mėn. 238,00 Eur). Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio nuostatas pagrindinėje darbovietėje gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, nuo 2009 m. sausio 1 d. apmokestinamos 15 procentų tarifu;
- LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991-05-21 Nr.I-1336, 2004-11-04 įstatymo Nr.IX-2535 redakcija) 5 straipsnio 1 dalies „Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai“, 9 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą“ nuostatų, nuo bendrovės vairuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 1278,00 Eur (už 2017 m.-737,00 Eur, už 2018 m. 01-07 mėn. -541,00 Eur), iš jų apdraustųjų socialinio draudimo įmokų 112,00 Eur (įmokų tarifas 3 %), draudėjų socialinio draudimo įmokų 1166.00 Eur. Socialinio draudimo įmokų tarifas 2017-2018 m. 31,18 % (30,98+0,2). Nuo 2017-01-01 garantinio fondo įmokos apskaičiuojamos laikantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir mokamos į VSDFV surenkamąsias sąskaitas;
- LR Sveikatos draudimo įstatymo (2008-12-22 įstatymo Nr.XI-98 redakcija, galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.) 17 straipsnio 2 dalies nuostatos, nuo bendrovės vairuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų 224,00 Eur (už 2017 m. – 129,00 Eur, už 2018 m. 01-07 mėn. - 95,00 Eur);
dėl aukščiau nurodytų mokesčių įstatymų nevykdymo nustatant bendrovės vairuotojų apmokestinamąsias pajamas ir apskaičiuojant mokesčius į valstybės biudžetą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo mokesčių iš viso 2063,00 Eur, iš jų:
-gyventojų pajamų mokesčio 561,00 Eur (už 2017 m.-323,00 Eur, už 2018 m. 01-07 mėn. 238,00 Eur);
-valstybinio socialinio draudimo įmokų 1278,00 Eur (už 2017 m.-737,00 Eur, už 2018 m. 01-07 mėn. -541,00 Eur);
-privalomojo sveikatos draudimo įmokų 224,00 Eur (už 2017 m. – 129,00 Eur, už 2018 m. 01-07 mėn. - 95,00 Eur).
Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 vairuotojams laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 išmokėtas į buhalterinę apskaitą neįrašytas atlyginimas 3739,21 Eur (priskaityta suma: 2017 m. 2155,09 Eur, 2018 m. 01-07 mėn. 1584,12 Eur), tai bendrovė:
-VMI 2018-01-24 pateiktoje metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) už 2017 m. A10 eilutėje neįrašė S. B., A. B., S. J., V. M., V. Š. išmokėtų 2155,09 Eur (1069,83+146,17+571,14+6,78+361,17) išmokų;
-VSDFV pateiktuose pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD) už 2017 m. neįrašė A11 eilutėje - S. B., A. B., S. J., V. M., V. Š. priskaičiuotų išmokų iš viso 2155,09 Eur (1069,83 + 146,17
571,14+6,78+361,17), nuo kurių apskaičiuotos 34,18 % socialinio draudimo įmokos ir A12 eilutėje – atitinkamai 736,61 Eur (365,66+49,97+195,21+2,32+123,45) įmokų;
Tyrimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro apskaitos atliktas pagal tyrimui pateiktas kuro pirkimo PVM sąskaitas faktūras su detaliomis ataskaitomis apie pirktą kurą pagal transporto priemones ir mokėjimo kortelių Nr., kuro judėjimo ataskaitas, sunaudoto kuro nurašymo aktus, krovininio automobilio kelionės lapus, avanso apyskaitas, apskaitos registrą „Didžioji knyga“, liudytojų apklausos protokolus. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ gautos kuro įsigijimo PVM sąskaitos faktūros įrašytos į pirkimų ir pinigų mokėjimo apskaitos žurnalą, fiksuojant kuro įsigijimo savikainą ir skolą tiekėjams. Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu kurą pirko iš tiekėjų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)), įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (adresas (duomenys neskelbtini)). Minėtoms įmonėms priklausančiose degalinėse užsipylę kurą, bendrovės vairuotojai atsiskaitė degalinių mokėjimo kortelėmis, kurios priskirtos kiekvienam krovininiam automobiliui. Užsipylę degalinėje kuro, gauna kasos aparato kvitą (čekį), kurį kartu su kitais išlaidų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais grįžę iš reiso pateikia bendrovės vadybininkui arba direktoriui. Tyrimui pateiktose bendrovės vairuotojų avanso apyskaitose užfiksuotas reiso metu užpilto kuro kiekis bei jo vertė, sumokėtas kelių mokestis bei kitos išlaidos (už stovėjimo aikšteles, plovyklas, palydą, atsargines dalis), nurodant atsiskaitymo būdą – apmokėjimą grynaisiais pinigais arba mokėjimo kortele. Tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro judėjimo ataskaitų bei apskaitos registro „Didžioji knyga“ duomenimis, bendrovė tiriamuoju laikotarpiu iš tiekėjų įsigijo kuro : 2016 m. 893235 litrus už 571297,80 Eur, 2017 m. 984232 litrus už 758376,57 Eur, nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31 582647 litrus už 479536,79 Eur. Skolos kuro tiekėjams užfiksuotos prekių gavimo bei pinigų mokėjimo žurnale, kurio duomenimis su aukščiau nurodytais kuro tiekėjais atsiskaityta bankiniais pavedimais. Pagal pateiktus dokumentus kelionės metu bendrovės vairuotojai už grynuosius pinigus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsigijo kuro: 2016 m. 1109 litrus už 605,32 Eur, 2017 m. 4284 litrus už 2579,97 Eur ir laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31 8970 litrų už 5095,21 Eur. Šio kuro pirkimo kvitai (čekiai) įrašyti į vairuotojų avansines apyskaitas, nurodant pirkto kuro kiekį litrais bei įsigijimo vertę, pirkto kuro kiekis įrašytas į krovininių automobilių kelionės lapus ir į kuro judėjimo ataskaitas. Pagrindinis kuro sąnaudas patvirtinantis dokumentas yra krovininio automobilio kelionės lapas, kurį reiso metu pildo vairuotojas, nurodydamas krovinio gabenimo maršrutą, spidometro parodymus, nuvažiuotus km., kelionės metu pirktą ir sunaudotą kurą, kuro likutį automobilio bake kelionės pradžioje ir pabaigoje. Pagal kuro įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų su detaliomis ataskaitomis bei krovininio automobilio kelionės lapų duomenis bendrovėje surašytos kuro judėjimo ataskaitos, kuriose pagal kiekvieną krovininio automobilio reisą užfiksuotas kelionės metu užpiltas (pirktas) kuras, faktiškai sunaudotas kuras nuvažiuotiems kilometrams bei kuro likučiai kelionės pradžioje ir pabaigoje. Pagal kuro judėjimo ataskaitas kiekvieną mėnesį surašomi sunaudoto kuro nurašymo aktai, nurodant faktiškai sunaudoto kuro kiekį ir vertę, kuri nurašoma į sąnaudas. Tyrimui pateiktos VMI ir FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos (duomenys neskelbtini) NVTS pareigūnų 2018-08-09 atlikto patikrinimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtos vairuotojų ataskaitos (25 segtuvai), kuriose užfiksuoti krovininių automobilių važiavimo maršrutai, nuvažiuotas atstumas, sunaudotas kuras, kuro likučiai automobilių bakuose išvykstant į reisą ir grįžus, įsigyto kuro kiekiai nurodant šalis, kuriose pirktas kuras, bei kuro įsigijimo išlaidos. Ikiteisminio tyrimo byloje visi liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai parodė, kad bendrovės direktoriaus J. U. nurodymu reiso metu pildydavo ataskaitas pagal jose esančias grafas, tai yra įrašydavo išvykimo ir grįžimo datas, krovininio automobilio valstybinį Nr., nuvažiuotą atstumą, maršrutą, sunaudotą kurą. Grafoje „Kuro pildymai“ įrašoma kiek ir kokioje šalyje užsipylė kuro ir nurodoma už kurą sumokėta suma tos šalies valiuta. Jeigu už kurą atsiskaitoma degalinės mokėjimo kortele, tai prie sumos pažymima raide „K“, jei moka grynais, parašo raidę „G“. Sumokėję už kurą, aikštelės nuomą bei atlikę kitus oficialius mokėjimus gauna pinigų sumokėjimą patvirtinančius kvitus, kuriuos kartu su reiso ataskaita pateikia bendrovės vadybininkei arba direktoriui. Liudytojas V. Ž. nurodė, kad dažniausiai važiuodavo į (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini). Ataskaitų grafoje „garaže“ užfiksuoti įrašai nurodant automobilio valst. Nr. ir kuro kiekį litrais reiškia, kad iš šio automobilio bako bendrovės garaže į talpas išpiltas nurodytas kuro kiekis. Garaže išpiltas arba perpiltas į kitą automobilį kuras kelionės lapuose neatsispindėdavo. Išpildami kurą iš vieno automobilio į kitą arba į talpas jokio dokumento nepildydavo. Grįžęs iš reiso automobilį palikdavo garaže, kas išpildavo kurą nežino. Išvažiuojant į reisą gaudavo grynųjų pinigų išlaidoms, tačiau jokio dokumento gavęs pinigus nepasirašydavo, tiktai ataskaitos grafoje „Gauta pinigų“ įrašydavo sumą, nurodydamas kokia valiuta pinigai gauti. Visus kitus skaičiavimus ataskaitose atlikdavo bendrovės vadybininkas. Liudytojas R. D. nurodė, kad reiso metu direktoriaus nurodymu pildė ataskaitas, kuriose įrašydavo kiek kurioje šalyje prisipila kuro, tačiau už kurą sumokėtas sumas paskaičiuoja ir įrašo vadybininkė. Išvykdamas į reisą kelionės išlaidoms gauna grynųjų pinigų, kuriuos įrašo į ataskaitas. Gautiems pinigams buhalterė išrašo kasos išlaidų orderį, kuriame būna įrašyta kiek ir kokia valiuta jam išduota grynųjų pinigų. Grįžus iš reiso vadybininkė suskaičiuoja kiek grynųjų pinigų išleido ir kiek liko. Likusius zlotus ir rublius grąžina vadybininkei, tačiau jokio dokumento nepasirašo. Likusius eurus pasilieka sau, kurie išskaičiuojami iš atlyginimo. Ataskaitose esantys įrašai „atiduota kuro“ nurodant kuro kiekį litrais, reiškia, kad iš automobilio bako bendrovės garaže išpiltas nurodytas kiekis kuro. Liudytojas S. J. nurodė, kad reiso metu pildo kelionės lapus ir ataskaitas pagal jose esančias grafas, įrašo kiek kokioje šalyje įsipila kuro, tačiau už kurą sumokėtos sumos nerašo. Kelionės lapuose ir ataskaitose ne visada sutampa nuvažiuoti kilometrai, tai yra kelionės lapuose kartais nurodo mažiau nuvažiuotų kilometrų. Išvykstant į reisą gauna grynųjų pinigų kelionės išlaidoms, kuriuos įrašo ataskaitos grafoje „Gauta pinigų“. Ataskaitose esantys įrašai „palikta“ nurodant kuro kiekį litrais, reiškia, kad iš automobilio bako bendrovės garaže išpiltas nurodytas kiekis kuro. Kas išpildavo kurą jis nežino, tačiau jam būdavo pasakomas išpilto kuro kiekis, kurį jis įrašydavo į ataskaitą. Liudytojas A. G. nurodė, kad reiso metu pildo ataskaitas ir kelionės lapus. Ataskaitos grafoje „Kuro pildymai“ įrašo kiek kokioje šalyje užsipylė kuro ir nurodo sumokėtą sumą tos šalies valiuta, gautus čekius prideda prie ataskaitos. Ataskaitose esantys įrašai „atiduota“ nurodant kuro kiekį litrais, reiškia, kad iš automobilio bako bendrovės garaže išpiltas nurodytas kiekis kuro. Bendrovės garaže kuras buvo perpilamas į kitus automobilius važiuojančius į ES valstybes. Kuro garaže jis nepildavo, jam buvo tik pasakytas išpilto arba įpilto kuro kiekis, kurį įrašydavo į ataskaitas. Jeigu ataskaitos grafoje „Kuro pildymai“ prie kuro kiekio įrašyta suma, tai reiškia, kad kuras piltas degalinėje, jei kuro kiekis įrašytas grafoje „garaže“ ir nenurodyta suma, reiškia, kad kuras piltas UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže. Pagal tyrimui pateiktas vairuotojų ataskaitas priede Nr.15 surašyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas išpiltą dyzelinį kurą iš bendrovės krovininių automobilių bei ataskaitose užfiksuotų duomenų apie reiso metu nuvažiuotus kilometrus, pirkto (įpilto į automobilio bakus) ir sunaudoto kuro kiekius palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis (kuro judėjimo ataskaitomis ir kelionės lapais). Palyginus vairuotojų ataskaitų duomenis apie reiso metu pirktą ir sunaudotą kurą su krovininių automobilių kelionės lapuose ir kuro judėjimo ataskaitose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad bendrovės vairuotojų V. Ž., A. G., R. D., S. J. ataskaitose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) už grynuosius pinigus ((duomenys neskelbtini) rublius) pirktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininius automobilius įpiltas dyzelinis kuras neįrašytas į kelionės lapus ir kuro judėjimo ataskaitas, kuro įsigijimo išlaidos neįtrauktos į minėtų vairuotojų avansines apyskaitas ir atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštį, tyrimui nepateikti kuro įsigijimo dokumentai - degalinės kasos aparatų kvitai (čekiai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužpajamuotas ir nenurašytas kaip sunaudotas dyzelinis kuras užfiksuotas vairuotojų V. Ž., A. G., R. D. ir S. J. ataskaitose :
- laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-12-30 į bendrovės apskaitą neįtraukta 6308 litrai už 219430,00 Rub (3239,32 Eur) pirkto ir į krovininių automobilių DAF (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bakus įpilto dyzelinio kuro ;
- laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-12-27 į bendrovės apskaitą neįtraukta 9788 litrai už 367253,00 Rub (5699,02 Eur) pirkto ir į krovininių automobilių VOLVO (duomenys neskelbtini), DAF (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), VOLVO (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), VOLVO (duomenys neskelbtini) bakus įpilto dyzelinio kuro;
- laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-07-13 į bendrovės apskaitą neįtraukta 17247 litrai už 697612,00 Rub (9669,69 Eur) pirkto ir į krovininių automobilių VOLVO (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bakus įpilto dyzelinio kuro. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 neapskaityti 33343 litrai (duomenys neskelbtini) už 1294295,00 Rub (18750,03 Eur) pirkto dyzelinio kuro, užfiksuoto vairuotojų V. Ž., A. G., R. D. ir S. J. ataskaitose. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 iš (duomenys neskelbtini) įsigijo vairuotojų ataskaitose užfiksuotus 33343 litrus dyzelinio kuro už 1294295,00 Rub (18750,03 Eur), tai bendrovė buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindusi 33343 litrų dyzelinio kuro įsigijimo ir sunaudojimo operacijų ir jų neįrašiusi į tvarkomą buhalterinę apskaitą, nevykdė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl apskaitos dokumentais nepagrįsto 33343 litrų dyzelinio kuro įsigijimo bei sunaudojimo ir jų neįrašymo į bendrovės buhalterinę apskaitą, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13. Vairuotojų V. Ž., A. G., R. D. ir S. J. ataskaitų bei liudytojų apklausos protokolų duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas išpilta 20237 litrai dyzelinio kuro, iš vairuotojo V. Ž. vairuojamų automobilių DAF (duomenys neskelbtini) (2016 m.) ir VOLVO (duomenys neskelbtini) (2018 m.) į kitus krovininius automobilius perpilta 4928 litrai dyzelinio kuro. Likusios neapskaityto kuro dalies, tai yra 8178 litrų [33343 – (20237+4928)] panaudojimas iš turimų duomenų nenustatytas. Bendrovės surašytuose kelionės lapuose ir kuro judėjimo ataskaitose iš priede Nr.15 nurodytų krovininių automobilių garaže į talpas išpilto kuro ir į kitus automobilius perpilto kuro kiekis neužfiksuotas. Palyginus priede Nr.15 nurodytų krovininių automobilių reiso metu nuvažiuotus kilometrus ir sunaudotą kurą pagal vairuotojų ataskaitas su duomenimis įrašytais krovininių automobilių kelionės lapuose ir kuro judėjimo ataskaitose, nustatyta, kad krovininių automobilių kelionės lapuose bei kuro judėjimo ataskaitose užfiksuota 5862 (110584-104722) km mažiau ir 3243 litrų (34070-30827) mažiau sunaudoto kuro, negu vairuotojai nurodė reiso metu pildytose ataskaitose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 neužfiksavusi 33343 litrų į automobilių bakus įpilto (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro, neužfiksavo ir jo panaudojimo, tai yra iš automobilių bakų bendrovės garaže į talpas išpilto 20237 litrų dyzelinio kuro (nurodyto 15 priede) bei perpilto iš V. Ž. vairuojamų automobilių į kitus automobilius 4928 litrų kuro (nurodyto 17 priede). Dėl neapskaityto į automobilių bakus įpilto (pirkto) ir į talpas garaže išpilto bei į kitus automobilius perpilto dyzelinio kuro susidariusiam jo kiekio skirtumui išlyginti, bendrovė kelionės lapuose bei kuro judėjimo ataskaitose užfiksuodavo mažiau nuvažiuotų km., mažesnį sunaudoto kuro kiekį, padidindavo arba sumažindavo kuro kiekį automobilio bake išvykstant ir grįžus iš reiso. (Priedai Nr.19-31 – išvados 15 priede nurodytų vairuotojų V. Ž., S. J., A. G., R. D. ataskaitų, kelionės lapų bei kuro judėjimo ataskaitų už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 kopijos). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. U. 2012-12-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta kuro sunaudojimo norma automobiliui Volvo (duomenys neskelbtini), tai yra vasaros periodu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) 27 litrai 100 km tuščia rida ir 35 litrai krauta rida, žiemos periodu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) atitinkamai 1 litru daugiau, tačiau bendrovėje surašytų kelionės lapų ir kuro judėjimo ataskaitų duomenimis, šis automobilis žemiau nurodytų reisų metu sunaudojo mažiau kuro, nei nustatyta pagal normas:
-nuo 2018-03-26 iki 2018-04-03 nuvažiavo 2192 km sunaudojęs 431 l kuro, tai yra 100 km sunaudojo 19,6 l kuro (2018-03-26 kelionės lapas Nr. (duomenys neskelbtini)),
-nuo 2018-04-04 iki 2018-04-10 nuvažiavo 2347 km sunaudojęs 379 l kuro, tai yra 100 km sunaudojo 16,1 l kuro (2018-04-04 kelionės lapas Nr. (duomenys neskelbtini)),
-nuo 2018-05-14 iki 2018-05-22 nuvažiavo 2249 km sunaudojęs 485 l kuro, tai yra 100 km sunaudojo 21,5 l kuro (2018-05-14 kelionės lapas Nr. (duomenys neskelbtini)),
-nuo 2018-06-01 iki 2018-06-11 nuvažiavo 2290 km sunaudojęs 577 l kuro, tai yra 100 km sunaudojo 25,2 l kuro (2018-05-14 kelionės lapas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pagal pateiktas vairuotojų (S. B., A. G., S. J., R. D., K. L., R. L., R. M., V. M., A. U., v. Ž.) ataskaitas priede Nr.16 surašyti duomenys apie bendrovės garaže išpiltą dyzelinį kurą iš kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininių automobilių bei ataskaitose užfiksuotų duomenų apie krovininių automobilių reiso metu nuvažiuotus kilometrus, pirkto (įpilto į automobilio bakus) ir sunaudoto kuro kiekius palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis (kuro judėjimo ataskaitomis ir kelionės lapais). Vairuotojų ataskaitų bei jų avanso apyskaitų duomenimis, į priede Nr.16 nurodytų krovininių automobilių bakus reiso metu buvo įpilta dyzelinio kuro iš viso 47510 litrų, iš jų pirkto (duomenys neskelbtini) 43275 litrai. Pagal priede Nr. 16 nurodytų vairuotojų (S. B., A. G., S. J., R. D., K. L., R. L., R. M., V. M., A. U., V. Ž.) ataskaitų duomenis, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-05-18 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garaže išpilta 9519 litrų dyzelinio kuro, kuris neužfiksuotas bendrovės surašytuose kelionės lapuose ir kuro judėjimo ataskaitose. Palyginus priede Nr.16 nurodytų krovininių automobilių reiso metu sunaudotą kurą pagal vairuotojų ataskaitas su duomenimis įrašytais krovininių automobilių kelionės lapuose ir kuro judėjimo ataskaitose, nustatyta, kad nesutampa minėtuose dokumentuose užfiksuotas sunaudoto kuro kiekis bei kuro kiekis automobilių bakuose išvykstant ir grįžus iš reiso. Priede Nr.16 nurodytų krovininių automobilių kelionės lapuose bei kuro judėjimo ataskaitose užfiksuota 3039 litrų (44387-41348) daugiau sunaudoto kuro, negu vairuotojai nurodė reiso metu pildytose ataskaitose. Į išpylusių kurą automobilių kelionės lapus neįrašius išpilto kuro kiekio, kelionės lape užfiksuojamas didesnis sunaudoto kuro kiekis ir keičiami (mažinami arba didinami) kuro likučiai. (Priedas Nr. 32 – priede Nr. 16 nurodytų vairuotojų S. B., A. G., S. J., R. D., K. L., R. L., R. M., V. M., A. U., V. Ž. ataskaitų kopijos). Pagal pateiktas vairuotojų (S. B., A. G., R. D., V. M., V. Ž.) ataskaitas priede Nr.17 surašyti duomenys apie dyzelinį kurą, perpiltą iš vieno į kitą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių krovininių automobilių, nurodant reiso datą, automobilių išpylusių kurą ir automobilių į kuriuos perpiltas kuras valstybinius Nr, vairuotojų pavardes bei kurą išpylusio automobilio bake buvusį kuro kiekį išvykstant, užpiltą (pirktą) (duomenys neskelbtini) ir sunaudotą kelionės metu. Vairuotojų (S. B., A. G., R. D., V. M., V. Ž.) ataskaitų duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2018-06-18 bendrovėje iš vieno automobilio į kitą perpilta 7648 litrai dyzelinio kuro, iš jų 4928 litrai perpilta iš vairuotojo V. Ž. vairuojamų automobilių DAF (duomenys neskelbtini) (2016 m.) ir VOLVO (duomenys neskelbtini) (2018 m.), 2720 litrų kuro perpilta iš kitų priede Nr.4 nurodytų automobilių (duomenys neskelbtini), kurių valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš vieno į kitą automobilį perpiltas dyzelinis kuras neužfiksuotas nei kurą išpylusių automobilių, nei automobilių į kuriuos perpiltas kuras kelionės lapuose bei kuro judėjimo ataskaitose. Palyginus priede Nr.17 nurodytų vairuotojų (S. B., A. G., R. D., V. M., V. Ž.) ataskaitose užfiksuotus kuro kiekius su nurodytais krovininio automobilio kelionės lapuose bei kuro judėjimo ataskaitose, nustatyta, kad nesutampa minėtuose dokumentuose užfiksuotas sunaudoto kuro kiekis bei kuro kiekis automobilių bakuose išvykstant ir grįžus iš reiso, nes į automobilių išpylusių kurą kelionės lapus neįrašius išpilto kuro kiekio, kelionės lape užfiksuojamas didesnis sunaudoto kuro kiekis ir keičiami (mažinami arba didinami) kuro likučiai, kelionės lape neįrašius perpilto kuro kiekio, jame užfiksuojamas mažesnis faktiškai sunaudoto kuro kiekis ir mažinami arba didinami kuro likučiai automobilio bake išvykstant ir grižus iš reiso. (Priedas Nr.33 – vairuotojų V. M., D. T., R. D. ir K. A. ataskaitų ir a/m kelionės lapų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kopijos). Tyrimui pateiktų vairuotojų V. Ž., A. G., R. D. ir S. J. ataskaitų bei liudytojų apklausos protokolų duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garaže į talpas išpilta 20237 litrai dyzelinio kuro (nurodyta 15 priede) ir iš vairuotojo V. Ž. vairuojamų automobilių DAF (duomenys neskelbtini) bei VOLVO (duomenys neskelbtini) į kitus krovininius automobilius perpilta 4928 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro (17 priedas), kurio įsigijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Be to, vairuotojų S. B., A. G., S. J., R. D., K. L., R. L., R. M., V. M., A. U., V. Ž. ataskaitų duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-05-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš kitų krovininių automobilių bakų išpilta 9519 litrų (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro (nurodyta 16 priede) ir perpilta iš vieno automobilio į kitą 2720 litrų (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro (17 priedas). Iš viso tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš krovininių automobilių bakų išpilta 29756 litrai (20237 + 9519) (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro ir 7648 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro perpilta iš vieno automobilio į kitą. (Duomenys surašyti 15, 16, 17 prieduose);
pagal LR Akcizų įstatymo (2001-10-30 Nr.IX-569, 2010-04-01 įstatymo Nr.XI-722 redakcija) 2 straipsnio nuostatą energiniai produktai (variklių benzinas, žibalas, dyzeliniai degalai) tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba kaip šildymui skirtas kuras (2015-04-23 įstatymo Nr. XII-1655 redakcija). Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda kai akcizais apmokestinamos prekės, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio įstatymo 19, 27, 43 straipsniuose nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvoje panaudotos kitiems tikslams. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, nuo akcizų atleidžiami „energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas“ (galiojo nuo 2010 04 20 iki 2016-12-31pagal 2010 04 01 LR įstat. Nr. XI-722), „energiniai produktai, į Lietuvos Respubliką įvežami standartiniuose gamintojo prie visų to paties tipo transporto priemonių nuolatinai pritvirtinamuose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytuose kuro bakuose ir tepalų talpyklose, iš kurių kuras ir tepalai tiesiogiai patenka į transporto priemonės kuro tiekimo ir tepimo sistemas arba naudojamas aušinimo ar kitose sistemose.“ (galioja nuo 2017 01 01 pagal 2016 11 03 LR įstat. Nr. XII-2696). Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą prievolė mokėti akcizus atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes. Jeigu laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-07-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš krovininių automobilių bakų į talpas išpilta 29756 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro ir iš vienų į kitus krovininius automobilius perpilta 7648 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro, tai vadovaujantis LR akcizo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tyrimo metu apskaičiuojama 12593,00 Eur akcizo mokesčio, taikant akcizų įstatymo 37 straipsniu nustatytą gazolinams taikomą akcizų tarifą, tai yra 330,17 Eur už 1000 litrų produkto (tarifas galiojo nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 pagal 2014-09-23 įstatymą Nr.XII-1120) ir 347,00 Eur už 1000 litrų produkto (tarifas galioja nuo 2018-01-01 pagal 2017-12-05 įstatymą Nr.XIII-814);
pagal Akcizų įstatymo (2001-10-30 Nr.IX-569, 2010-04-01 įstatymo Nr.XI-722 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies nuostatas „Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10, ir (ar) 11 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju“. (galioja nuo 2015 11 01 pagal 2015 04 23 LR įstat. Nr. XII-1655). Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į mokesčių administratoriaus surenkamąją sąskaitą“. (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 10 LR įstat. Nr. XII-2152). Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 14 straipsnio 13 dalies nuostatas, prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus (duomenys neskelbtini) Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus. Vadovaujantis minėto įstatymo 15 straipsnio 15 dalies 1-3 punktų nuostatomis, importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais (o (duomenys neskelbtini) Sąjungos prekių, kurių įvežimas į (duomenys neskelbtini) Sąjungos teritoriją laikomas importu, atveju – prie prekių vertės, nustatytos pagal Sąjungos muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas dėl prekių muitinės vertės nustatymo), papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę) : už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne (duomenys neskelbtini) Sąjungoje ar ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat (duomenys neskelbtini) Sąjungoje už šias prekes nustatytus importo muitus, (duomenys neskelbtini) Sąjungoje ar Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM). (nuo 2010 12 18 iki 2016-12-31 galiojo pagal 2010 11 30 LR įstat. Nr. XI-1187, nuo 2017 01 01 pagal 2016 11 03 LR įstat. Nr. XII-2697). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto krovininių automobilių bakuose įvežto (duomenys neskelbtini) įsigyto dyzelinio kuro laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-07-31 neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 7075,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš jų už 2016 m. 1476,00 Eur, 2017 m. – 2806,00 Eur ir 2018 m. – 2793,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimas pagal mėnesius pateiktas priede Nr. 18 (3 t., b. l. 49-199, 4 t., b. l. 1-81);
2019-05-23 FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės V. B. paaiškinimu, kad į kausimą "Ar tiriamuoju laikotarpiu įmonėje grynųjų pinigų , įrašytų vairuotojų ataskaitose, grafoje “GAUTA PINIGŲ” ( eurai, zlotai, rubliai) išdavimas vairuotojams įformintas dokumentais ir apskaitytas laikantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimų ? Jei pažeidžiant, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros? Kiek ir kokių mokesčių UAB "(duomenys neskelbtini)" nesumokėjo į valstybės biudžetą dėl nustatytų pažeidimų ?", specialistė V. B. paaiškino, kad tyrimui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų ataskaitos pildytos reiso metu, nurodant išvykimo ir grįžimo datas. Pateiktose ataskaitose nurodyti šie duomenys : važiavimo maršrutas, atstumas km., sunaudotas kuras litrais; kelionės išlaidoms gauta grynųjų pinigų suma, išlaidos grynaisiais pinigais, grąžinta pinigų suma ir grynųjų pinigų likutis pas vairuotoją; apskaičiuotas atlyginimas už reisą;
liudytojas V. Ž. nurodė, kad dažniausiai važiuodavo į (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini). Ataskaitų grafoje „garaže“ užfiksuoti įrašai nurodant automobilio valst. Nr. ir kuro kiekį litrais reiškia, kad iš šio automobilio bako bendrovės garaže į talpas išpiltas nurodytas kuro kiekis. Garaže išpiltas arba perpiltas į kitą automobilį kuras kelionės lapuose neatsispindėdavo. Išpildami kurą iš vieno automobilio į kitą arba į talpas jokio dokumento nepildydavo. Grįžęs iš reiso automobilį palikdavo garaže, kas išpildavo kurą nežino. Išvažiuojant į reisą gaudavo grynųjų pinigų išlaidoms, tačiau jokio dokumento gavęs pinigus nepasirašydavo, tiktai ataskaitos grafoje „Gauta pinigų“ įrašydavo sumą, nurodydamas kokia valiuta pinigai gauti. Visus kitus skaičiavimus ataskaitose atlikdavo bendrovės vadybininkas;
liudytojas R. D. nurodė, kad reiso metu direktoriaus nurodymu pildė ataskaitas, kuriose įrašydavo kiek kurioje šalyje prisipila kuro, tačiau už kurą sumokėtas sumas paskaičiuoja ir įrašo vadybininkė. Išvykdamas į reisą kelionės išlaidoms gauna grynųjų pinigų, kuriuos įrašo į ataskaitas. Gautiems pinigams buhalterė išrašo kasos išlaidų orderį, kuriame būna įrašyta kiek ir kokia valiuta jam išduota grynųjų pinigų. Grįžus iš reiso vadybininkė suskaičiuoja kiek grynųjų pinigų išleido ir kiek liko. Likusius zlotus ir rublius grąžina vadybininkei, tačiau jokio dokumento nepasirašo. Likusius eurus pasilieka sau, kurie išskaičiuojami iš atlyginimo. Ataskaitose esantys įrašai „atiduota kuro“ nurodant kuro kiekį litrais, reiškia, kad iš automobilio bako bendrovės garaže išpiltas nurodytas kiekis kuro;
palyginus vairuotojų ataskaitų duomenis apie reiso metu pirktą ir sunaudotą kurą su krovininių automobilių kelionės lapuose ir kuro judėjimo ataskaitose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad bendrovės vairuotojų V. Ž., A. G., R. D., S. J. ataskaitose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) už grynuosius pinigus (Rusijos rublius) pirktas ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovininius automobilius įpiltas dyzelinis kuras neįrašytas į kelionės lapus ir kuro judėjimo ataskaitas, kuro įsigijimo išlaidos neįtrauktos į minėtų vairuotojų avansines apyskaitas ir atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos žiniaraštį, tyrimui nepateikti kuro įsigijimo dokumentai - degalinės kasos aparatų kvitai (čekiai);
iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2018-07-13 neapskaityti 33343 litrai (duomenys neskelbtini) už 1294295,00 Rub (18750,03 Eur) pirkto dyzelinio kuro, užfiksuoto vairuotojų V. Ž., A. G., R. D. ir S. J. ataskaitose;
kaip matyti iš išvadoje surinktų duomenų vairuotojams įvairia valiuta išduotos pinigų sumos išvykstant į komandiruotę nurodytos neoficialiose vairuotojų ataskaitose, ir surašytos specialistės J. D. pateiktoje lentelėje, nėra parodytos oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra žinomas šių lėšų gavimo šaltinis. V. B. apskaitos įstatymo požiūriu, šių pinigų gavimas ir panaudojimas neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais, nesilaikant BAĮ 12 str. reikalavimų bei neįrašytas į apskaitą, nesilaikant BAĮ 6 str. reikalavimų. Jeigu vairuotojams išvykstant į reisą įvairia valiuta buvo išduotos pinigų sumos, kurių išdavimas ir panaudojimas komandiruotės metu nebuvo pagrįstas dokumentais, tai dėl minėtų ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir neįrašymo į apskaitą, nesilaikant BAĮ 12 str. ir 6 str. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti tiriamojo laikotarpio įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;
liudytojais apklausti bendrovės vairuotojai nurodė, kad bendrovės direktoriaus J. U. nurodymu reiso metu pildydavo ataskaitas pagal jose nurodytas grafas. Ataskaitų grafoje „Atlyginimai“ skaičius įrašydavo direktorius. Jeigu po reiso likusius grynuosius pinigus vairuotojai pasilikdavo sau, tai užfiksuodavo ataskaitos grafoje „Likutis iš viso“ ir ši suma buvo išskaičiuojama iš jiems apskaičiuoto atlyginimo;
ataskaitose nurodyta ne tiktai apskaičiuota vairuotojui priklausanti išmokėti atlyginimo suma už nuvažiuotus kilometrus ir už prastovas (po 30,00 Eur), bet užfiksuotos ir išmokėtos sumos, tai yra iš apskaičiuotos mokėtinos atlyginimo sumos išskaičiuojama: likusi kelionės metu neišleista grynųjų pinigų suma užfiksuota vairuotojų ataskaitų grafoje „Likutis iš viso“, į kortelės sąskaitą pervesto atlyginimo sumos, išlaidos už telefoninius pokalbius ir kitos išmokėtos sumos;
kadangi, kaip nurodyta vairuotojų jiems likusi neišleista dokumentais apie išdavimą ir panaudojimą neįformintų pinigų suma buvo išskaitoma iš išmokamo atlyginimo, o šių pinigų gavimo šaltinis įmonėje nežinomas (nenustatytas), tai mokesčių nuo šių sumų papildomai nepriskaičiuojama (4 t., b. l. 90-94);
2019-07-18 FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės J. D. paaiškinimu, kad įtariamasis J. U. (2019-07-01 įtariamojo apklausos protokolas) dėl laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže išpilto kuro nurodė, kad jeigu vairuotojo ataskaitoje užfiksuota „išpilta ar palikta garaže“ ir nurodytas bendras kuro kiekis ir atskirai nenurodytas puspriekabės – šaldytuvo kuro kiekis, tai iš nurodyto bendro kuro kiekio reikia minusuoti 240 litrų, nes tiek litrų telpa į puspriekabės – šaldytuvo kuro baką, tai yra puspriekabė grįžusi iš (duomenys neskelbtini) buvo prikabinta prie kito vilkiko neperpilant kuro. Vairuotojai keisdavo puspriekabes, priklausomai nuo gabenamo krovinio. Jei vairuotojas atiduodavo puspriekabę su pilnu kuro baku kitam vairuotojui, tai į ataskaitą įrašydavo, kad atiduoda nurodytą kiekį kuro. Jeigu po ataskaitoje užfiksuoto įrašo „atiduota kuro“ į sekantį reisą vairuotojas išvyksta su kita puspriekabe, tai reiškia, kad kuras nebuvo perpiltas, o buvo atiduotas su puspriekabe. Dalis kuro buvo perpilama UAB „(duomenys neskelbtini)“ garaže, bet ne toks didelis kiekis;
kadangi įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad vykstant į reisus puspriekabės (šaldytuvai) buvo prikabinamos prie kitų vilkikų neperpilant kuro, o vairuotojų ataskaitose nurodytas bendras išpilto kuro kiekis neišskiriant puspriekabėje esančio kuro kiekio, buvo patikslintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikų išpilto kuro kiekis remiantis dviejų arba trijų iš eilės į reisą vykusių vilkikų ataskaitų bei kelionės lapų duomenimis;
jeigu bendrovės vairuotojas grįžęs iš reiso į sekantį reisą vyko su ta pačia puspriekabe, tai iš vairuotojų ataskaitose užfiksuoto „išpilto ir palikto garaže“ kuro kiekio J. U. apklausos protokole nurodytas puspriekabės-šaldytuvo kuro bako talpos 240 litrų kiekis neišminusuotas. Jeigu vairuotojas grįžęs iš reiso ir ataskaitoje užfiksavęs „atiduota ar išpilta kuro“ į sekantį reisą išvyko su kita puspriekabe, tai 240 litrų kuro kiekis iš nurodyto išpilto bendro kuro kiekio išminusuotas;
lentelėje Nr. 1 surašyti į du ar tris reisus iš eilės vykusių vilkikų kuro kiekiai, tai yra kuras išvykstant ir grįžus, užpiltas, sunaudotas, išpiltas kuras iš viso ir iš jų išpiltas garaže bei paliktas šaldytuve, nurodant vilkiko ir puspriekabės valstybinį numerį bei vairuotojo pavardę. Prie 1 lentelės pridedu vairuotojų ataskaitų, kurios patvirtina kuro perpylimą , kopijas. Kelionės lapų kopijas, iš kurių matyti su kokiu vilkiku ir kokia puspriekabe vairuotojas vyko į reisą;
įvertinus įtariamojo parodymus, kad vairuotojui grįžus iš reiso ir pakeitus puspriekabę (į sekantį reisą vykstant su kita puspriekabe), kuras iš jos nebuvo perpiltas, o atiduotas su puspriekabe, apskaičiuojant bendrovės garaže išpilto kuro kiekį iš vairuotojų ataskaitose nurodyto „atiduoto ar išpilto kuro“ kiekio buvo išminusuotas į puspriekabės-šaldytuvo kuro baką telpantis 240 litrų kuro kiekis arba vairuotojo ataskaitoje nurodytas šaldytuve palikto kuro kiekis. Iš vairuotojų ataskaitose užfiksuoto išpilto kuro kiekio buvo išminusuotas šis aukščiau pateiktos 1 lentelės 12 grafoje „palikta šaldytuve“ nurodytas kuro kiekis pagal reiso datas:
-2016 metais 07-05 - 07-13 230 l; 08-23 - 09-08 213 l; 12-02 – 12-09 240 l; 12-22 – 12-30 240 l; iš viso išminusuota 923 litrai kuro;
-2017 metais 03-18 – 03-24 240 l; 03-26 – 03-31 240 l; 04-04 – 04-10 240 l; 04-21 – 04-27 240 l; 12-20 – 12-27 240 l; 11-24 – 12-09 240 l; iš viso išminusuota 1440 litrų kuro;
-2018 metai 01-09 – 01-14 240 l; 02-04 – 02-12 240 l; 42-13 – 04-19 240 l; 04-16 – 04-22 240 l; 04-23 – 05-05 230 l; 06-01 – 06-11 240 l; iš viso minusuota 1430 litrų kuro. Iš viso buvo išminusuota 3793 litrai (923 + 1440 + 1430) kuro;
jeigu bendrovės vairuotojas grįžęs iš reiso į sekantį reisą vyko su ta pačia puspriekabe, tai iš vairuotojo ataskaitose užfiksuoto „išpilto ir palikto garaže“ kuro kiekio įtariamojo apklausos protokole nurodytas puspriekabės-šaldytuvo kuro bako talpos 240 litrų kuro kiekis neišminusuotas;
iš aukščiau pateiktos 1 lentelės 11 grafoje „išpilta garaže“ nurodyto kuro kiekio : Eil. Nr.33, reiso data 02-13 – 02-19 750 l; Eil. Nr.33, reiso data 02-27 – 03-12 750 l; Eil. Nr.33, reiso data 04-04 – 04-10 587 l; Eil. Nr.37, reiso data 07-07 – 07-13 747 l įtariamojo apklausos protokole nurodytas 240 litrų kuro kiekis neišminusuotas, nes tyrimui pateiktų minėtų reisų vairuotojų ataskaitose šaldytuvuose palikto kuro kiekis yra užfiksuotas atskiroje eilutėje šalia garaže išpilto kuro kiekio;
pagal vairuotojų ataskaitų bei liudytojų apklausos protokolų duomenis, laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš krovininių automobilių bakų į talpas iš viso buvo išpilta 24769 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro, be to, iš vieno į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių krovininių automobilių buvo perpilta iš viso 7648 litrai kuro (specialisto išvados 17 priedas). Duomenys apie perpiltą kurą surašyti 2 lentelėje;
jeigu laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garaže iš krovininių automobilių bakų į talpas išpilta 24769 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro ir iš vienų į kitus krovininius automobilius perpilta 7648 litrai (duomenys neskelbtini) pirkto dyzelinio kuro, tai vadovaujantis LR akcizo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tyrimo metu apskaičiuojama 10922,36 Eur akcizo mokesčio, taikant akcizų įstatymo 37 straipsniu nustatytą gazolinams taikomą akcizų tarifą, tai yra 330,17 Eur už 1000 litrų produkto (tarifas galiojo nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 pagal 2014-09-23 įstatymą Nr.XII-1120) ir 347,00 Eur už 1000 litrų produkto (tarifas galioja nuo 2018-01-01 pagal 2017-12-05 įstatymą Nr.XIII-814);
UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) automobilių bakuose įvežtas ir bendrovėje išpiltas kuras bei akcizų apskaičiavimas pagal mėnesius už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-07-31 pateiktas 3 lentelėje;
specialisto išvadoje 2019-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo krovininių automobilių bakuose įvežto (duomenys neskelbtini) įsigyto ir bendrovėje išpilto dyzelinio kuro laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-07-31 neapskaičiavo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 7075,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš jų už 2016 m. 1476,00 Eur, 2017 m. – 2806,00 Eur ir 2018 m. – 2793,00 Eur (Priedas Nr. 18). Ši apskaičiuota PVM suma bus patikslinta iš Lietuvos muitinės gavus apskaičiuotą muito mokestį, nes pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą muito mokestis pridedamas apskaičiuojant importuojamų prekių apmokestinamąją vertę;
dėl laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėto apskaitos dokumentais nepagrįsto 2841,80 Eur darbo užmokesčio nurodė, kad visiems vairuotojams yra mokamas minimalus darbo užmokestis padaugintas iš koeficiento 1,3 ir pridedami dienpinigiai. Kad vairuotojams būtų paprasčiau apsiskaičiuoti kiek gaus darbo užmokesčio, skaičiuojasi po 10 ar 12 centų už kilometrą, nes su jais yra sutarta, kad už kilometrą nuvažiuotą (duomenys neskelbtini) moka 10 centų, už kilometrą nuvažiuotą (duomenys neskelbtini) moka 12 centų. Pagal nuvažiuotus kilometrus suskaičiuoja kiek reikia sumokėti atlyginimo ir įrašo vairuotojų ataskaitų grafoje „Atlyginimas“. Iš pagal nuvažiuotus kilometrus apskaičiuotos sumos 2841,80 Eur tiktai ne mažiau 30 procentų gali būti kaip darbo užmokestis. O likusi suma yra dienpinigiai. (2019-07-01 įtariamojo papildomos apklausos protokolas);
specialisto išvadoje nurodytas apskaitos dokumentais nepagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėtas darbo užmokestis 2841,80 Eur apskaičiuotas palyginus ataskaitose užfiksuotą vairuotojams išmokėtą darbo užmokestį apskaičiuotą už nuvažiuotus kilometrus su tiriamojo laikotarpio darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose apskaičiuotu mokėtinu darbo užmokesčiu ir bendrovės apskaitoje užfiksuotais vairuotojams apskaičiuotais dienpinigiais. Nustatyta, kad pagal ataskaitų duomenis aštuoniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėta 2841,80 Eur daugiau darbo užmokesčio apskaičiuoto už nuvažiuotus kilometrus, negu bendrovės apskaitoje užfiksuota išmokėto darbo užmokesčio ir apskaityta dienpinigių (specialisto išvados priedas Nr.3). Nuo neapskaityto darbo užmokesčio papildomai priskaičiuoti mokesčiai į valstybės biudžetą;
kadangi pagal tyrimui pateiktų ataskaitų duomenis vairuotojams faktiškai išmokėta 2841,80 Eur daugiau darbo užmokesčio nei bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityta išmokėto darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių (bendrai sumai), tai įtariamojo papildomos apklausos protokole pateikta prielaida, kad iš šios sumos darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 30 % o likusi suma yra dienpinigiai, nekeičia pateiktos specialisto išvados dėl apskaitos dokumentais nepagrįstos ir į apskaitą neįtrauktos darbo užmokesčio 2841,80 Eur sumos, nes visos pinigų išmokėjimo operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į apskaitą, nuo vairuotojams išmokėtų sumų sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. Suma 2841,80 Eur darbuotojų gautos pajamos, susijusi su darbo santykiais, neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje, bet pagal neoficialios apskaitos duomenis , liudytojų parodymus, įtariamojo parodymus yra išmokėta, todėl turi būti sumokėti mokesčiai;
dėl didesnių grynųjų pinigų sumų išmokėjimo iš bendrovės kasos lyginant su vairuotojų ataskaitose nurodytomis sumomis, tai yra 2016 m. - 22809,14 Eur ir 2018 m. – 16527,39 Eur nurodė, kad vairuotojų ataskaitose įrašytos sumos yra ne galutinės, preliminarios, pinigai vairuotojams išmokėti pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie įtraukti į apskaitą;
palyginus tyrimui pateiktų vairuotojų ataskaitų duomenis apie grynųjų pinigų gavimą komandiruotės išlaidoms su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatyta :
-2016 m. pagal ataskaitas trims vairuotojams išduota 12136,25 Eur daugiau, dvylikai vairuotojų išduota 34945,39 Eur mažiau, iš viso 2016 m. pagal ataskaitas bendrovės vairuotojams buvo išduota 22809,14 Eur (34945,39-12136,25) grynųjų pinigų mažiau nei užfiksuota bendrovės apskaitoje;
-2017 m. pagal vairuotojų ataskaitas vienuolikai vairuotojų išduota 20750,52 Eur daugiau ir devyniems vairuotojams išduota 10950,69 Eur mažiau, iš viso 2017 m. pagal ataskaitas bendrovės vairuotojams išduota 10950,69 Eur mažiau, iš viso 2017 m. pagal ataskaitas bendrovės vairuotojams buvo išduota 9799,83 Eur (20750,52-10950,69) grynųjų pinigų daugiau nei užfiksuota bendrovės apskaitoje;
-2018 m. (01-07 mėn.) šešiems vairuotojams išduota 9692,00 Eur daugiau ir šešiolikai vairuotojų išduota 26219,39 Eur mažiau, iš viso 2018 m. (01-07 mėn.) pagal ataskaitas bendrovės vairuotojams buvo išduota 16527,39 Eur (26219,39 -9692,00) grynųjų pinigų mažiau nei užfiksuota bendrovės apskaitoje;
jeigu pagal vairuotojų ataskaitų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. bendrovės vairuotojams išdavė 9799,83 Eur daugiau grynųjų pinigų komandiruotės išlaidoms nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovė apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais neįformino ir į apskaitą neįrašė grynųjų pinigų išdavimo ūkinių operacijų už 9799,83 Eur, tuo nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų;
jeigu pagal vairuotojų ataskaitų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu bendrovės vairuotojams išdavė 39336,53 Eur (2016 m. 22809,14 Eur ir 2018 m. 01-07 mėn. 16527,39 Eur) mažiau grynųjų pinigų komandiruotės išlaidoms nei užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai bendrovė apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais įformino ir į tvarkomą apskaitą įtraukė neįvykusias 39336,53 Eur grynųjų pinigų išdavimo ūkines operacijas, tuo nevykdė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Dėl apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrįstų ir į bendrovės 2017 metų buhalterinę apskaitą neįrašytų grynųjų pinigų išdavimo ūkinių operacijų už 9799,83 Eur, dėl kasos išlaidų orderiais įformintų ir į 2016 m. bei 2018 m. 01 - 07 mėn. buhalterinę apskaitą įtrauktų neįvykusių grynųjų pinigų išdavimo ūkinių operacijų už 39336,53 Eur, nevykdant LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-07-31 (5 t., b. l. 2-171).
2019-09-10 FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistės J. D. paaiškinimu, kuriuo nustatyta, kad į klausimą: "Kaip keičiasi specialisto išvadoje 2019-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota neapskaitytų ir nesumokėtų Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokesčių suma į valstybės biudžetą suma, jeigu įtariamojo J. U. parodymų duomenimis, bendrovės vairuotojams I. R., A. R., V. Š., V. Ž. darbo užmokestis iš viso 2260,95 Eur ir komandiruotės išlaidos 5817,44 Eur buvo išmokėtos?" specialistė J. D. paaiškino, kad įtariamasis J. U. (2019-07-01 įtariamojo apklausos protokolas) dėl laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-08-02 vairuotojams I. R., A. R., V. Š., V. Ž. išmokėto darbo užmokesčio iš viso 2260,95 Eur ir išmokėtų komandiruotės išlaidų 5817,44 Eur nurodė, kad šios sumos vairuotojams buvo išmokėtos ir jie pasirašė kasos išlaidų orderiuose. Iš anksto, neužpildytų kasos išlaidų orderių pasirašyti vairuotojams jis neduodavo, tiktai gavę pinigus vairuotojai pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Specialisto išvadoje 2019-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta sąlyginė išvada: Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtas darbo užmokestis 2260,95 Eur ir komandiruotės išlaidos 5817,44 Eur ne dokumentuose nurodytiems asmenims (I. R., A. R., V. Š. ir V. Ž.), tai bendrovė kasos išlaidų orderiais ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais įformino kitas nei įvykusi ūkines operacijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas vykdęs bendrovės direktorius J. U. (2014-12-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-08-02 nurašęs iš bendrovės kasos 8078,39 Eur (2260,95 + 5817,44) pagal kasos išlaidų orderius ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, ir minėta suma sumažinęs dokumentinį kasos likutį 2018-08-02, gavo 8078,39 Eur pajamų, kurios pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 22 straipsnyje nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. (Priedas Nr. 34 – 2014-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 5 ir 8 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, kad „pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos“ ir „pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu - kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos“, nuo J. U. 2018 m. gautų pajamų 8078,39 Eur (2260,95+5817,44) tyrimo metu priskaičiuojama gyventojų pajamų mokesčio 1212,00 Eur (8078,39 x 15%). Jeigu įtariamojo J. U. parodymų duomenimis, bendrovės vairuotojams I. R., A. R., V. Š., V. Ž. darbo užmokestis iš viso 2260,95 Eur ir komandiruotės išlaidos 5817,44 Eur buvo išmokėtos pagal specialisto išvadoje nurodytus kasos išlaidų orderius, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas vykdęs bendrovės direktorius J. U. (2014-12-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-08-02 išmokėjęs ir nurašęs iš bendrovės kasos atlyginimo ir komandiruotės išlaidų išmokėjimą 8078,39 Eur (2260,95 + 5817,44) sumai, kaip fizinis asmuo negavo pajamų 8078,39 Eur, pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnyje nustatytą mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, dėl to 1212,00 Eur (8078,39 x15%) mažinama specialisto išvadoje papildomai apskaičiuota nesumokėtų į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma už 2018 metus. UAB "(duomenys neskelbtini)" neapskaitytų ir nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą suma už 2016,2017, 2018 m. lieka :Gyventojų pajamų mokestis 561 Eur, Valstybinio socialinio draudimo įmokų 1278 Eur, Privalomojo sveikatos draudimo įmokų 224 Eur. (5 t., b. l. 179-180);
pažyma apie juridinio asmens duomenis, kurioje nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1995-12-13 registruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , nuo 1995-12-13 bendrovės direktoriumi yra J. U. (1 t., b. l. 39-41);
2019-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pervedė VSDF valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sumokėjo 1502 eurų; 1278 eurų VSD įmokų, 224 eurus PSD (6 t., b. l. 85);
2019-09-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM 561 eurų (6 t., b. l. 86).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. U. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija). Kaltinamasis J. U. pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to, jo parodymus (ir tuo pačiu – kaltę) patvirtina kiti anksčiau paminėti įrodymai.
Kaltinamojo J. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nuo 2016-05-01 iki 2018-07-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2016-2018 m., nes įrašymui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą nepateikė apskaitos dokumentų dėl (duomenys neskelbtini) įgytų 33343 litrų dyzelinio kuro už 18750,03 Eur (1294295,00 RUB), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbusiems 8 vairuotojams iš viso išmokėjo 2841,80 Eur apskaitos dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio ir šių duomenų nepateikė vyriausiajai buhalterei, dėl ko šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams išmokėjo apskaitos dokumentais nepagrįstų iš viso 9799,83 Eur komandiruočių išlaidoms ir šių duomenų nepateikė vyriausiajai buhalterei, dėl ko šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vyriausiajai buhalterei pateikė neteisingus duomenis apie 22809,14 Eur išmokėjimą vairuotojams komandiruočių išlaidoms, nors realiai pinigai kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos vairuotojams nebuvo išmokėtos, dėl ko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos dėl šių pinigų išmokėjimo, vyriausiajai buhalterei pateikė neteisingus duomenis apie 16527,39 Eur išmokėjimą vairuotojams komandiruočių išlaidoms, nors realiai pinigai kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos vairuotojams nebuvo išmokėtos, dėl ko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos dėl šių pinigų išmokėjimo.
Kaltinamojo J. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), kadangi jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-05-08 iki 2018-07-13, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2001-10-30 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 (2010-04-01 įstatymo Nr. XI-722 redakcija) 43 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas (2016-11-03 įstatymo Nr. XII-2696 redakcija), 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, 10 straipsnio 8 dalies nuostatą (2015-04-23 įstatymo Nr. XII-1655 redakcija), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus (2015-12-10 įstatymo Nr. XII-2152 redakcija), neteisėtai įgijo, laikė ir naudojo didesnės nei 250 MGL (12500 Eur ) vertės akcizais apmokestinamas prekes – 32 417 litrų R. F. pirkto 31740,68 Eur vertės dyzelinio kuro, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikai standartinėse kuro talpyklose įvežė į Lietuvos Respubliką, tačiau nepanaudojo šio kuro savo reikmėms, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje - teritorijoje ir garaže, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. U. davė nurodymus tyrimo metu nenustatytam bendrovės darbuotojui, nesuvokusiam jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atlikti techninius darbus, susijusius su kuro perpylimu iš vilkikų kuro bakų į talpas ir kitų vilkikų kuro bakus, ir po to šį dyzelinį kurą neteisėtai naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikams vykdant krovinių pervežimus (duomenys neskelbtini) šalyse, o šių veiksmų pasekoje atsiradus prievolei mokėti mokesčius už įgytą dyzelinį kurą, nedeklaravo ir 2016-2018 metais nesumokėjo 369 Eur muito mokesčio, 10 903 Eur akcizo mokesčio ir 4759 Eur PVM mokesčio, iš viso nesumokėjo 16058 Eur mokesčių.
Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis J. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė kaltinamąjį J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija), ir jį nubausti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 270 MGL (13 500 eurų) dydžio bauda. Prokurorė siūlė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis J. U. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis kaltinamajam paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą.
Kaltinamajam J. U. buvo pranešta apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. U. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi be dydžiu (6 t., b. l. 96-101).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis J. U. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. U. anksčiau neteistas (6 t., b. l. 37, 38), baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 39-45), dirba (6 t., b. l. 46), atlygino dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo valstybei padarytą žalą – 2063 eurų (6 t., b. l. 85, 86). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo J. U. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam už nusikalstamas veikas prokurorės prašomas bausmes – baudas. Kadangi baudžiamoji byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. U. prisipažino esąs kaltas, jam už nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). J. U. įpareigotinas jam paskirtą baudą sumokėti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: 2 segtuvai „2008 A. I.“, (duomenys neskelbtini) S. B." su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais“, paimti 2018-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu (1 t., b. l. 33-35), 23 segtuvai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, paimti 2018-08-09 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš vyr. buhalterės D. K. (1 t., b. l. 36-38), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: segtuvas su dokumentais „Atlyginimai“, paimtas 2018-08-09 patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-35), dokumentai, pateikti 2018-08-20 FNTT prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų lydraščiu (1 t., b. l. 53), 2019-01-18 FNTT prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų lydraščiu (1 t., b. l. 83), 2019-03-06 FNTT prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų lydraščiu (1 t., b. l. 85), 33 sąsiuviniai su užrašais, 2019-06-12 dokumentų pateikimo protokolu pateikti R. U. (3 t., b. l. 27-29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
2 vnt. kompiuterio laikmenų su AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitų išrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir jį nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) – 270 MGL (13 500 Eur) (trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti J. U. subendrintą bausmę – 300 MGL (15 000 Eur) (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 eurų) (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Įpareigoti J. U. jam paskirtą baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apygardos teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, ji bus išieškoma priverstinai.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: 2 segtuvus „2008 A. I.“, (duomenys neskelbtini) S. B." su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais“, paimtus 2018-08-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu, 23 segtuvus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, paimtus 2018-08-09 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš vyr. buhalterės D. K., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: segtuvą su dokumentais „Atlyginimai“, paimtą 2018-08-09 patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dokumentus, pateiktus 2018-08-20 FNTT prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų lydraščiu, 2019-01-18 FNTT prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų lydraščiu, 2019-03-06 FNTT prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų lydraščiu, 33 sąsiuvinius su užrašais, 2019-06-12 dokumentų pateikimo protokolu pateiktus R. U., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2 vnt. kompiuterio laikmenų su AB (duomenys neskelbtini) banko ir AB (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitų išrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.