Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl neteisėto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, vadovaudamasis aplinkybe, kad 2017-07-04 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo M. A. administracinė byla nutraukta, nesant jo veikoje administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 dalyse, sudėties. Teismas civilinį ginčą išnagrinėjo vadovaudamasis LR Civilinio ir civilinio proceso normomis, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys – draudimo bendrovės, kurios administraciniame ginče nedalyvavo, todėl aplinkybių įrodinėjime 2017-07-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje yra vertinama tik kaip vienas iš įrodymų, neturintis prejudicinės galios (LR CPK 182 str. 2 p.).

Teismas susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo įrašu nustatė, kad 2016-10-26 Šiauliuose, Serbentų ir Pramonės g. sankryžoje įvyko autoįvykis – susidūrė automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. A., ir automobilis O. Z., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas M. A.. Teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.6.-611-409/2017 medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, įvykio vietos planus, automobilių vairuotojų Ž. A., M. A., paaiškinimus, liudytojo V. P. policijai duotus parodymus, vaizdo įrašą, nuotraukas, eksperto išvadą, nustatė, kad tretysis asmuo O. Z., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas M. A. sukėlė autoįvykį, nes vairuodamas automobilį vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisiyklių 9 ir 157 punktus:

„ 9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

157. Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.“.

Vairuotojas M. A. 2015-12-31 civilinę atsakomybę privalomąja draudimo sutartimi buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Byloje surinkti įrodymai, vaizdo medžiaga rodo, kad tretysis asmuo vairuotojas M. A., vairuodamas automobilį O. Z., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę, nedavė kelio tiesiai priešprieša atvažiuojančiam automobiliui Mercedes-Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. A.. Autoįvykio kilimo faktinės aplinkybės yra nustatytos iš rašytinių įrodymų, vaizdo įrašo, nuotraukų. Nuotraukose iš automobilių aikštelės vaizdo kameros matyti sankryža 2016 -10-26 14 val.15 min. 11 sek. ir 2016 -10-26 14 val.15 min. 12 sek. laikotarpiu ir autoįvykyje dalyvavę automobiliai, jų judėjimo kryptis: M. A., vairuodamas automobilį O. Z., reguliuojamoje sankryžoje, suko į kairę, nedavė kelio tiesiai priešprieša atvažiuojančiam automobiliui Mercedes-Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. A.. Nuotraukose ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.6.-611-409/2017 medžiagoje policijos priede prie autoįvykio schemos užfiksuoti automobilių sužalojimai atitinka vaizdo įraše automobilių rūšį, autoįvykio aplinkybes. 2019-06-19 ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vairuotojas neturėjo galimybės išvengti autoįvykio, autoįvykį sąlygojo vairuotojo M. A. veiksmai, vairuojant automobilį O. Z., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Ekspertas teismui pateikė skaičiavimus, kompiuterine programa sumodeliavo autoįvykį. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis privalomąja civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, vadovaujantis LR CK 6.245., 6.263 str., 6.246 str.-6.249 str.str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 str., 15 str., 16 str., išmokėjo atsakovui draudimo išmoką, dėl kurios dydžio ginčo nėra. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį atmeta - draudimo išmoka išmokėta civilinio kodekso reguliuojamos deliktinės civilinės atsakomybės ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu. Žalą padarė, pažeidė kelių eismo taisykles trečiasis asmuo M. A., vairuodamas automobilį O. Z., kuris savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudime“. Autoįvykio metu sugadintas automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo apdraustas valdytojo atsakovo bendrovėje ERGO Insurance SE transporto priemonių KASKO draudimu. Atsakovas pagrįstai gavo žalos atlyginimą.

Teismas atmeta ieškovo nuorodą, kad teismas turėtų vadovautis liudytojo V. P. parodymais policijai, administracinės teisenos byloje – liudytojas yra žmogus, o gamta nėra išvysčiusi žmogaus sugebėjimo tobulai nustatyti greitį, atstumą, viską reikia matuoti, atlikti skaičiavimą. Minėtos aplinkybės nustatomos padarant autoįvykio vietos schemas, ekspertui atlienkant skaičiavimus pagal vaizdo medžiagą, komiuterine modeliavimo technika, išanalizavus vaizdo įrašą, automobilių sužalojimo pobūdį. Teismas atmeta ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimą, kad 2017-07-04 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nutarimą dėl M. A. administracinės bylos nutraukimo, nesant jo veikoje administracinės teisės pažeidimo ir minėta aplinkybė pašalina ieškovo prievolę atlyginti žalą. Administracinė teisė ir civilinė teisė yra dvi skirtingos teisės šakos, kuriose kaltė, atsakomybė yra skirtingai reguliuojama, skirtingo turinio sąvokos. Kaltės nenustatymas administracinėje byloje suponuoja, kad asmuo nebus patrauktas administracinėn atsakomybėn, nebus taikyta administraciniame kodekse numatyta sankcija už pažeidimą, tačiau tai neturi jokios įtakos kaltei, atsakomybei civilinio proceso tvarka. Įrodymų trūkumas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn nereiškia, kad tų įrodymų ištyrimas ir analizė, įvertinus ir kitus civilinėje byloje pateiktus įrodymus, įvertinus įrodymų visumą, neleidžia nustatyti civilinės teisės reguliuojamą kaltę (LR CK 6.248 str. 3 d.). Vairuotojas M. A. pažeidė pareigą numatytą LR CK 6.246 str. savo neteisėtais veiksmais ir Kelių eismo 9, 157 punktus.

Teismas atmeta ieškovo paaiškinimą, kad atsakovas kilusiame ginče privalėjo įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, kaltę. Ieškovas ieškinį pareiškė nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Kilusiame tarp šalių ginče pagal faktines aplinkybes taikoma įvairiausių teisės normų įvairovė iš teisės šakų ir pošakių – administracinė teisė, draudimo teisė, deliktinė teisė, todėl ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas neatitinka pasirinkto civilinės teisės instituto.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus, atsakovas įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl iš ieškovo atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas ieškovui grąžina užstato dalį, sumokėtą už ekspertizę (600 eurų užstatas - (477,71 Eurų eksperto sąskaita + 0, 31 cento Banko mokestis). Ieškovui grąžinama 121 euras 98 centai, atėmus bankinio pavedimo mokestį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k.110051834, 121 eurų 98 cento užstato likutį, atėmus bankinio pavedimo mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.