Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-25-879/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-04-14
Bylos Nr.: 1-25-879/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Kaltinamasis: Ž. Š.
Civilinis ieškovas: Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Vytautas Krikščiūnas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
1.2.14.6.2Kvalifikuotas turto pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-25-879/2023Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00016-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.2;1.2.14.5;1.2.14.6.2; 1,2,18,10;1,2,18,8;2.3.6.4.2(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja D. V.,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei,kaltinamajam Ž. Š. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Krikščiūnui,

civilinių ieškovų- Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V., Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos darbo ministerijos atstovei H. C.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės

Ž. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje, Panevėžyje ir Pasvalyje, nevykdydamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio reikalavimų – leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinei veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų – apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai – bei 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, žinodamas, kad įgyjamos prekės ir paslaugos nebus naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, o bus skirtos jo ir jam artimo asmens (dukros) poreikiams tenkinti, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir grynuosius pinigus, iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų pagal PVM sąskaitas faktūras savo ir artimo asmens naudai įgijo prekes, medžiagas, paslaugas bei už jas sumokėjo bendrovės lėšomis, tai yra pagal:

- AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-03-14 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl Rocket Cement M-600 pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 251,40 Eur (207,77 Eur + 43,63 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą CP (duomenys neskelbtini) dėl elementų, rėmo WC 3-6/9l, pisuaro pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 409,50 Eur (338,43 Eur + 71,07 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-19 PVM sąskaitą faktūrą AER Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vėdinimo, šildymo sistemos sumontavimo komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3149,99 Eur (2603,30 Eur + 546,69 Eur PVM, apmokėjo per banką be PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą CP (duomenys neskelbtini) dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7804,29 Eur (6449,89 Eur + 1354,40 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-26 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 61 m² lentų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3782 Eur (3125,62 Eur + 656,38 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-02-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl katilo L. D. MP pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1627,35 Eur (1344,92 Eur + 282,43 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybinių medžiagų, elektros kabelio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2833,53 Eur (2465,01 Eur + 491,77 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl maišytuvo plautuvei, plautuvės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 532,70 Eur (440,25 Eur + 92,45 Eur PVM);

- S. R. (vykdančio individualią veiklą) 2019-08-07 PVM sąskaitą faktūrą P Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens šildymo sistemos prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1249,49 Eur (1032,64 Eur + 216,85 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1044 vnt. apdailinių plytų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1106,86 Eur (914,76 Eur + 192,10 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2356,27 Eur (1947,33 Eur + 408,94 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą EL (duomenys neskelbtini) dėl balintų, lakuotų dailylenčių STFO pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1775,98 Eur (1467,75 Eur + 308,23 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl betono, grunto ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 734,36 Eur (606,91 Eur + 127,45 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LED komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 169 Eur (139,67 Eur + 29,33 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmontuojamojo šaldytuvo „Liebherr ECBN 6256“ pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3800 Eur (3140,50 Eur + 659,50 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 76,25 m² haro parketlenčių (gintarinis ąžuolas Markant 1 juostos šukuotas 4V TC naturalLiplus) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4727,51 Eur (3907,03 Eur + 820,48 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grunto, šukų klijams, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 905,80 Eur (748,60 Eur +157,20 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dalies potinkinės 3-jų funkcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 529,20 Eur (437,36 Eur + 91,84 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl akmeninės masės plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1410,01 Eur (1165,31 Eur + 244,70 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dušo detalių, maišytuvo, bide ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9789,35 Eur (8090,37 Eur + 1698,398 Eur PVM);

- AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl balintos lentelės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 847,16 Eur (700,13 Eur + 147,03 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-14 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl generatoriaus, vožtuvo, durų, lempų ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4761,95 Eur (3935,50 Eur + 826,45 Eur PVM);

- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020-02-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl oro kondicionieriaus kompresoriaus ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1500 Eur (1239,67 Eur + 260,33 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl karnizų, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 800,65 Eur (661,68 Eur + 138,97 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LED profilių komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 240 Eur (198,35 Eur + 41,65 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pergamono ir kaštono spalvų glaisto, silikono pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24,99 Eur (20,64 Eur + 4,35 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sieninių LED šviestuvų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98 Eur (80,99 Eur + 71,01 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-03-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ARTIS kaštono spalvos glaisto plytelėms pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5,27 Eur (4,35 Eur + 0,92 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Woder S, 25 kg hidroizoliacijos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 90,78 Eur (75,03 Eur + 15,75 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-15 PVM sąskaitą faktūrą IRM Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1734,00 Eur (1433,06 Eur + 300,94 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl karnizų, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1412,50 Eur (1167,35 Eur + 245,15 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grindjuostės (165 m) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 709,50 Eur (586,36 Eur +123,14 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 705,00 Eur (582,64 Eur + 122,36 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tinko, grunto, pigmento, vaško pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 856,68 Eur (708,00 Eur + 148,68 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl profilių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5736,25 Eur (4740,70 Eur + 995,55 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų Oikos, Valpaint grunto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1188,30 Eur (982,07 Eur + 206,23 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 978,27 Eur (808,49 Eur +169,78 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18,15 Eur (15,00 Eur +3,15 Eur PVM);

- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl biožidinio (pagal ind. proj.) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1120 Eur (925,62 Eur + 194,38 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-28 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl Haro clips grindijuosčių tvirtinimo detalių (360 vnt.) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 86,38 Eur (71,39 Eur +14,99 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-05-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apšvietimo sistemos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7451,00 Eur (6157,85 Eur + 1293,15 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apšvietimo sistemos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3692 Eur (3051,24 Eur + 640,76 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plytelių, klijų ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 008,69 Eur (8271,65 Eur + 1737,04 Eur PVM);

- A. T. spalvų studijos 2020-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl medinio bageto (rėmelio) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 531,00 Eur (438,84 Eur + 92,16 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų Celosilk pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 40,58 Eur (33,54 Eur + 7,04 Eur PVM);

- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl židinio pristatymo paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 48,40 Eur (40,00 Eur + 8,40 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų, grunto Vailpaint pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 379,81 Eur (313,89 Eur + 65,92 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl televizoriaus Sony pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 891,41 Eur (736,70 Eur + 154,71 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų V. A. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 198,50 Eur (164,05 Eur + 34,45 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų V. A. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 106,20 Eur (87,77 Eur + 18,43 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grunto Oikos Supercolor Base pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 46,00 Eur (38,02 Eur + 7,98 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2518,00 Eur (2080,99 Eur + 437,01Eur PVM);

- SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-18 PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. (duomenys neskelbtini) dėl H7440 MB Obsidian black, DGC 7440 (orkaitės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4598 Eur (3800 Eur + 798 Eur PVM);

- MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl baldo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3600 Eur (2975,21 Eur + 624,79 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl dušo komplekto, uždangos plastm. baseinui pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 30,90 Eur (25,54 Eur + 5,36 Eur PVM ) ;

- L. I. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų Sadolin, glaisto, skiediklio, lako, kietiklio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 828,02 Eur (684,31 Eur + 143,71 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų, lako Valpaint, grunto Primart pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 695,19 Eur (574,51 Eur + 120,65 Eur PVM);

- SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-02 PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G7360 SCVI Obsidian black, KM 7897 FL black (indapl., kaitlentės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4294,60 Eur (3549 Eur + 745 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl apšvietimo sistemų komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2532,40 Eur (2092,89 Eur + 439,51 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LED lempučių komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 469,05 Eur (387,64 Eur + 81,41 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl plytelių Brazos crystal 40,96 m² pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 778,24 Eur (643,17 Eur + 135,07 Eur PVM);

taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus – 115 596,41 Eur.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), nevykdydamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje; 17 straipsnio reikalavimų – leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinei veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti; 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų – apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamos pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai – bei 4 dalies reikalavimų - išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisė aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, tyčia, siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino 14 933 Eur pelno mokesčio mokėjimo, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas į Metines pelno deklaracijas, tai yra 2019 - 2020 metais į bendrovės apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas dėl tyrimo metu nustatytų 9 reisų, kurių metu iš Europos valstybių į Lietuvą buvo atgabentos 72 transporto priemonės, dėl ko 2019 – 2020 metų apmokestinamas pelnas didinamas 18 354 Eur, bei bendrovės apskaitoje už 2018 – 2020 metus į apskaitą įtraukė iš viso 80 508 Eur sąnaudų, nors medžiagų nurašymai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, dėl ko bendrovės apmokestinamas pelnas didinamas 10 306 Eur už 2018 m., 8732 Eur - už 2019 m. bei 61 470 Eur – už 2020 m.:

į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus, 2019 m. gegužės 31 d. pateiktą valstybės įgaliotai institucijai – Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, įrašė žinomai neteisingus duomenis:

- 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 10 306 Eur,

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 1546 Eur,

dėl ko nepaskaičiavo ir nesumokėjo 1546 Eur pelno mokesčio;

į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2019 metus, 2020 m. gegužės 21 d. pateiktą valstybės įgaliotai institucijai - Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, įrašė žinomai neteisingus duomenis:

- 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 31 344 Eur, kai turėjo deklaruoti 42 059 Eur,

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ neteisingai deklaravo 4702 Eur, kai turėjo deklaruoti 6309 Eur,

dėl ko nepaskaičiavo ir nesumokėjo 1607 Eur pelno mokesčio;

į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2020 metus, 2021-06-14 pateiktą valstybės įgaliotai institucijai - Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, įrašė žinomai neteisingus duomenis:

- 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 78 534 Eur,

- 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 11 780 Eur,

dėl ko nepaskaičiavo ir nesumokėjo 11 780 Eur pelno mokesčio ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 14 933 Eur pelno mokesčio sumokėjimo.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), nevykdydamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad prekių tiekimo atvejais taikomas standartinis PVM tarifas, 2 straipsnio 32 dalies, kurioje nurodyta, kad standartinis PVM tarifas – 21 procento PVM tarifas, 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kai prekė perparduodama arba paslauga suteikiama, 58 straipsnio – veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas- PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai- PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, 64 straipsnio 1 dalies – Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma- tyčia, siekdamas bendrovės naudai išvengti į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų vertės, pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą bei 23 811 Eur ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai fiksuodamas įsigytas prekes, medžiagas ir paslaugas, kurios nebuvo naudotos bendrovės veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti bei į apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas, šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į PVM deklaracijas už 2018 m. kovo, balandžio, birželio, gruodžio mėn., 2019 m. vasario, kovo, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn., 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI):

2018 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7235 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 1710 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 7191 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 1666 Eur PVM (skirtumas – 44 Eur), bei šią deklaraciją 2018 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2018 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 13 683 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 7176 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 13 065 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 6558 Eur PVM (skirtumas – 618 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2018 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 28 392 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 17412 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 27 038 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 16 058 Eur PVM (skirtumas – 1354 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2018 m. gruodžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7737 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 2320 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 7081 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 2976 Eur PVM (skirtumas – 656 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. vasario mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 12 590 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 7458 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 12 308 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 7740 Eur PVM (skirtumas – 282 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. balandžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 13 640 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 34 446 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 13 148 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 34 938 Eur PVM (skirtumas – 492 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 266 563 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 55 978 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 268 963 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur), 56 395 Eur pardavimo PVM (skirtumas - 417 Eur), bei deklaravo 44 009 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM - 44 426 Eur (skirtumas – 417 Eur), ir šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. liepos mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 31 855 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 20 973 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 31 763 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 21 065 Eur PVM (skirtumas – 92 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. rugpjūčio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 29 796 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 5541 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 29 579 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 5758 Eur PVM (skirtumas – 217 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. rugsėjo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 31 422 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 4469 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 31 230 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 4661 Eur PVM (skirtumas – 192 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2019 m. gruodžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 29 736 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 7068 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 29 019 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 7785 Eur PVM (skirtumas – 717 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. sausio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 11 120 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 2335 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 15 920 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 4800 Eur) ir 3168 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 833 Eur), bei deklaravo 29 188 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 26 320 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 27 302 Eur atskaitomą PVM (skirtumas - 1886 Eur) ir grąžintiną iš biudžeto 23 601 Eur PVM (skirtumas – 2719 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. vasario mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 113 404 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 23 815 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 115 804 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur) ir 24 232 Eur pardavimo PVM (skirtumas - 417 Eur), bei deklaravo 11 216 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 13 383 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 8039 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 3177 Eur) ir mokėtiną į biudžetą 16 976 Eur PVM (skirtumas – 3593 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 27 876 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 32 665 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 27 673 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 32 868 Eur PVM (skirtumas – 203 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. balandžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 5527 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 4129 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 4720 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 3322 Eur PVM (skirtumas – 807 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. gegužės mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 10 691 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 5321 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 7665 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 2295 Eur PVM (skirtumas – 3026 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7044 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 579 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 4559 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 3064 Eur PVM (skirtumas – 2485 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. liepos mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 13 725 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 2882 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 16 125 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur) ir 3299 Eur pardavimo PVM (skirtumas - 417 Eur), bei deklaravo 6998 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 3617 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 6932 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 66 Eur) ir grąžintiną iš biudžeto 3134 Eur PVM (skirtumas – 483 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. rugpjūčio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7336 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 9132 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 4991 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 11 477 Eur PVM (skirtumas – 2345 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. rugsėjo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 55 249 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 11 602 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 57 649 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur) ir 12 019 Eur pardavimo PVM (skirtumas - 417 Eur), bei deklaravo 9914 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 2669 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 8513 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 1401 Eur) ir mokėtiną į biudžetą 4487 Eur PVM (skirtumas – 1818 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. spalio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 128 212 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 26 925 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 133 012 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 4800 Eur) ir 27 758 Eur pardavimo PVM (skirtumas - 833 Eur), bei deklaravo 19 223 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM - 20 056 Eur (skirtumas – 833 Eur), ir šią deklaraciją 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2020 m. lapkričio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 55 937 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 11 747 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 58 337 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur) ir 12 164 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 417 Eur), bei deklaravo 2361 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM – 2778 Eur (skirtumas – 417 Eur), ir šią deklaraciją 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio AVMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3,

taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 23 811 Eur PVM mokesčio sumokėjimo.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, atlikdamas bendrovėje ir kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės veiklos vietoje, (duomenys neskelbtini), nesurašydamas ūkines operacijas ar ūkinius įvykius pagrindžiančių dokumentų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra nevykdė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris, o priėmus pinigus – ir kasininkas, ir 16 punkto reikalavimų – visos operacijos įrašomos į knygą, nes:

- 2019 – 2020 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė devyniais reisais autovežių iš Europos valstybių į Lietuvą atgabentų 72 naudotų automobilių pervežimo paslaugų ūkinių operacijų, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė gautų 21 600 Eur grynųjų pinigų už parduotas automobilių pervežimo paslaugas, neįnešė į bendrovės kasą gautų pajamų bei piniginių lėšų gavimo operacijų nefiksavo apskaitoje, nesurašė apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių;

- 2018 – 2020 metais pateikė buhalterei I. Ž., kad ši įtrauktų į bendrovės apskaitą, PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo ūkinių operacijų už 115 091,35 Eur, kurios nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, iš kurių 74 864 Eur vertės ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais – atliktų darbų aktais:

- AB „ (duomenys neskelbtini)“ 2018-03-14 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl Rocket Cement M-600 pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 251,40 Eur (207,77 Eur + 43,63 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl elementų, rėmo WC 3-6/9l, pisuaro pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 409,50 Eur (338,43 Eur + 71,07 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl vėdinimo, šildymo sistemos sumontavimo komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3149,99 Eur (2603,30 Eur + 546,69 Eur PVM, apmokėjo per banką be PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7804,29 Eur (6449,89 Eur + 1354,40 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 61 m² lentų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3782 Eur (3125,62 Eur + 656,38 Eur PVM);

- S. R. (vykdančio individualią veiklą) 2019-08-07 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl vandens šildymo sistemos prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1249,49 Eur (1032,64 Eur + 216,85 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-03 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2356,27 Eur (1947,33 Eur + 408,94 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl balintų, lakuotų dailylenčių STFO pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1775,98 Eur (1467,75 Eur + 308,23 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 76,25 m² haro parketlenčių (gintarinis ąžuolas Markant 1 juostos šukuotas 4V TC naturalLiplus) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4727,51 Eur (3907,03 Eur + 820,48 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl grunto, šukų klijams, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 905,80 Eur (748,60 Eur +157,20 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1734,00 Eur (1433,06 Eur + 300,94 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl grindjuostės (165 m) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 709,50 Eur (586,36 Eur +123,14 Eur PVM);

- MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl baldo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3600 Eur (2975,21 Eur + 624,79 Eur PVM);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dažų, lako Vailpaint, grunto Primart pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 695,19 Eur (574,51 Eur + 120,65 Eur PVM);

- SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl G7360 SCVI Obsidian black, KM 7897 FL black (indapl., kaitlentės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4294,60 Eur (3549 Eur + 745 Eur PVM);

dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 – 2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ž. Š. buvo kaltinamas, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, šių pareigų pagrindu turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, bendrovės veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu pateikdamas I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterei, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus - įsakymus apie darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, kuriuose įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės darbuotojų prastovas, po ko I. Ž., pagal šiuo dokumentus paruošus ir elektroniniu parašu pasirašius pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl 2016 birželio 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio 2-4 dalyse nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo bei prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju paskelbta prastova, bei juos pateikus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriui, apgaule įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigines lėšas, nes už vairuotojo-ekspeditoriaus V. B. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 546,30 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus A. K. 2020 m . birželio-liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 154,33 Eur subsidijų; už vairuotojo-ekspeditoriaus G. D. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus S. V. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 23,77 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus H. F. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 23,77 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus A. D. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus S. K. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus V. T. 2020 m. birželio-liepos mėn. prastovas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 599,39 Eur subsidijų; už vairuotojo-ekspeditoriaus O. P. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 273,15 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus D. H. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 546,30 Eur subsidija, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigines lėšas – viso 2402,54 Eur.

Bylos įrodymai

Kaltinamas Ž. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo įmonės vairuotojų darbas yra Europoje, ten jie veža krovinius. Karantino metu turėjo 78 darbuotojus, priimtus iš Užimtumo tarnybos pagal skelbimą, pagal sutartį su Užimtumo tarnyba. Atlyginimai įmonėje 90 proc. mokami pavedimu, vairuotojai, kurie atvyksta dirbti su vizomis iš užsienio valstybių Baltarusijos ir Ukrainos, neturi banko kortelių, dirba 4 mėn., tada jiems suteikia darbo vietą. Užsienyje dirbo 40 mašinų, grįžus į namus žmonės neturėjo kur gyventi, todėl gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name.

Atsakydamas į klausimus dėl subsidijų paaiškino, kad apskaitos dokumentuose rodė prastovas, 90 proc. prastovos kompensuoja valstybė, o įmonė moka 10 proc., o jei būtų rašęs D-darbo prastova, būtų valstybė kompensavusi 100 proc., visus tabelius tvarkė buhalterė. Su Užimtumo tarnyba buvo sutarta, kad mokės už darbuotojus dėl pandemijos už prastovas, kad neatleisti žmonių, kai jie grįžo iš reiso, jiems buvo mokami pinigai, bet vairuotojams prastova netinka, jie norėjo važiuoti dirbti. Mano, kad Valstybė tik sutaupė, valstybei nepadarė žalos. Yra I. Ž. Užimtumo tarnybai teikti prašymai, kad leistų pasitaisyti, bet ji nebespėjo, nes viena dirbo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti įmonės vairuotojai gyveno tame name, kartais ir 20 žmonių ir palaipsniui išvažiuodavo į darbą, iki rugsėjo mėnesio išvažiavo visi 40. Vairuotojas išvažiuoja dirbti užsidėjęs kortelę mėnesiui ar dviem, jam pakrovimas 3 dieną, jei jam reikėjo važiuoti rugpjūčio 29 d., jis išvažiavo 27 d., tada rašydavo įsakymą. Pats negalėjo sukontroliuoti 78 žmonių, tuo metu dirbo vienas su buhaltere. Jei tabelyje nebuvo D – raidė padėta, tai klaidą padarė buhalterė, ne ji nuskaito korteles, kai ateina vairuotojas ir iš kortelės surašo į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kada vairuotojas grįžta. Jei pasikrovimas mėnesio 3 dieną, tai tabelyje žymimi nuo 1 dienos, o kai grįžta po dviejų mėnesių nuskaito diskus ir ji pasitaiso. Vairuotojo darbo pradžia yra tada, kada jis išvažiuoja į reisą iš namų, bet jei jam krovimas 3 dieną, jis išvažiuoja 27 d. Kaltinamasis duodavo nurodymą tik kada krautis, o kada išvažiuoti iki pakrovimo patys vairuotojai nusprendžia, kada atžymi buhalterė darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nežino, vairuotojas grįžta, tada buhalterė suveda tikslius duomenis. Buhalterė pradžioje nežino, kada išvažiuoja vairuotojas, ji žino tik krovimo datą, vairuotojai išvažiuodavo anksčiau, nors dar savaitę gali sėdėti namuose. Tabelyje rašoma P raidė, buhalterė su administratore tvarko, gali būti ir D raidė. Tabelį siunčia Užimtumo tarnybai, o vairuotojas nespėja grįžti, nors jie turi pateikti tabelį, vairuotojas dar negrįžęs, kortelė nepateikta, todėl teikia preliminariai parašius, o vėliau buhalterė tikslina.

Nesutinka dėl pinigų pasisavinimo, nes yra padarytas 134 kv.m. namo remontas, tyrėja kai darė kratą 2018 m., matė kaip viskas įrengta. Įmonės administracinis pastatas yra (duomenys neskelbtini) ir administracinis pastatas, (duomenys neskelbtini). Visos nurodytos medžiagos yra panaudotos įmonės veikloje, dalis panaudota ir (duomenys neskelbtini) namo remontui, kur grįžę iš reiso miega vairuotojai. Kai tyrėja atvažiavo apžiūrėti daiktų į namą (duomenys neskelbtini), rado du vairuotojus. Kai pradėjo verslą, vairuotojai gyveno pirmame aukšte nemokamai, per 2019 m. įrengė tas patalpas, dukrai atidavė tą namą (duomenys neskelbtini), o dukra nutarė jos namus palikti įmonės reikmėms. 2019 m. apklausė žmones, jie nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Dėl turto iššvaistymo – nesutinka, kad iššvaistė, nes namą (duomenys neskelbtini) remontavo darbuotojams, remontavo ir (duomenys neskelbtini) ofisą – pagal visas sąskaitas faktūras pirktos medžiagos, skirtos įmonės patalpoms remontuoti. Kas 4 savaites vairuotojas turi grįžti iš Europos iš reiso ir 4 dienas turi pabūti. Darbuotojai, kurie buvo apklausti, ir kurie sakė, kad jie ten negyveno, tai jų parodymai yra neteisingi. Kampinė sofa, kuri nurodyta, buvo vežta ne į Palangos namą ten taip pat turi nekilnojamąją turtą (duomenys neskelbtini). Priešpriešinis patikrinimas nieko nereiškia, nes kai pirko baldus iš Klaipėdos įmonės, juos atvežė iki Palangos, o tada su savo autobusiuku parsivežė į (duomenys neskelbtini) yra su celofanu apsuktas kampas, jis buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. nemoka pelno mokesčio, dalyvauja investiciniuose projektuose, perka po 2-3 mašinas, tai pelno mokesčio nereikia mokėti.

Atsakant į klausimus dėl deklaracijos, dėl netinkamų duomenų įrašymo, nurodė kad 15 proc. pelno mokesčio įmonei nereikia mokėti, medžiagos pirktos legaliai, įtrauktos į buhalterinę apskaitą, su PVM pirktos. Pirko tą, ką panaudojo įmonės veikloje.

Dėl neapskaitytų reisų paaiškino, kad reisai gali būti neapskaityti, jei vairuotojai nepridavė CMR, surašė vienodas kainas ar iš Latvijos, ar iš užsienio. To darbo nedarė, nedavė nurodymo neįtraukti į apskaitą, liudytojų parodymai neteisingi. Dėl automobilių neapskaitymo prašė, kad leisti susipažinti su dokumentais, ieškoti CMR. Jis nedirba su CMR, o jo įmonės darbuotojams buvo neleidžiama susipažinti, pats negali savo 5 darbuotojų darbus dirbti. Nieko neteisėto nepadarė, nuo 1999 m. yra versle, pradėjo ūkininkauti, žmona su transportu pradėjo, 2015 m. metė ūkininkauti, daugiau nei milijoną paskolino įmonei, viskas deklaruota. Pelnas iki 300 000 Eur neapmokestinamas, jis tos ribos nesiekė. Už bendrovės kasą atsakinga žmona S. Š..

Darbų atlikimo aktus pats susirašė, dirbo mechaniko, ūkvedžio darbus, taip mažiau išlaidų, padarė aktus, kad specialistei būtų. Reikia žmogų samdyti, kad spausdintų, reikia darbo vietą sukurti papildomai, o jie patys viską organizuoja, pats sėdėjo prie dokumentų. Buvo samdoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“, aktus susirašė patys su savo darbuotojais.

Civilinį ieškinį pareiškė Užimtumo tarnyba, jam sakė, kad yra permokėta, nežino dėl 144,77 Eur ieškinio, nėra su juo susipažinęs, buhalterė turi žinoti tai. Pagarsinus civilinius ieškinius (1 t., b. l. 87-97, 105) parodė, kad ekspertė parašė, kad jie už šeštadienius, sekmadienius turėjo grąžinti subsidijas, bet jie neprašė, kad už šeštadienius, sekmadienius būtų išmokėta. Užimtumo tarnybai permokėjo 25,02 Eur. Pagarsinus paaiškinimus, dokumentus, lenteles (14 t., 103-105) parodė, kad nėra skolingi Užimtumo tarnybai, yra jiems permokėję 25,02 eurų.

Civilinio ieškovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos darbo ministerijos atstovė H. C. paaiškino, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko, buvo pareikštas didesnis ieškinys, tačiau įmonė dalį lėšų grąžino, todėl sumažino civilinį ieškinį iki 144,77 Eur. Dėl skaičiavimų, bendradarbiavo su FNTT, civilinį ieškinį rengė pagal specialisto išvadą, nes jie neturėjo duomenų iš Lietuvos transporto saugos administracijos. Skaičiavo įmonei subsidijas, dar kartą perskaičiuojant buvo įvertintos vairuotojų dirbtos valandos, nes FNTT turėjo automobilių diskus, jie pateikė skaičiavimus, tada palygino su savo skaičiavimais. Civilinis ieškinys 144,77 Eur, šiai dienai nesumokėtas. Prašymas, 11 A priedas, visi pateikti prašymai, kuriuose „(duomenys neskelbtini)“ nurodo visus duomenis, Ž. Š. pasirašo, kiek valandų darbo per mėnesį, kiek valandų prastovų per mėnesį, už kiekvieną vairuotoją pateikdavo, pasirašydavo. Surašydami specialisto išvadą specialistai žiūrėjo tabelius asmenų, kuriuos ginčija „(duomenys neskelbtini)“, tai tie asmenys buvo visą mėnesį prastovose. FNTT specialistė kartu su Užimtumo tarnybos specialiste perskaičiavo iš diskų, iš automobilių, kurie fiksuoja vairuotojų darbo ir poilsio režimą ir neatitikimas buvo 144, 77 eurai. Jei yra prašoma Užimtumo tarnybos sumokėti už vairuotojų prastovas ir yra Ž. Š. parašas po prašymu, tai jis neša atsakomybę, nes jei vairuotojas išvažiuoja ir nebėra prastovoje, tai turi būti atšauktas iš prastovos, bet to nėra padaryta, buvo patikrinta ir Sodros duomenys, tai niekas nepateikta. Tabelyje rodomos vien prastovos, o mato, kad automobilis važiuoja, automobilius diskus lygino ne su važtaraščiu o su tabeliai, kuriame buvo rodoma vairuotojui prastova, o pagal diską matyti, kad automobilis važiuoja.

Civilinio ieškovo Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas A. V. paaiškino, kad pareikštas civilinis ieškinys 4 218 Eur sumai, ieškinio esmė išdėstyta raštiškai, už 2018 m. nesumokėta mokesčių – PVM ir pelno mokestis. Inspekcija dėl senaties negali paskaičiuoti mokesčio, o bendrovė negali patikslinti deklaracijų, už kitus laikotarpius inspekcija pati performins mokesčius. Ieškinys reiškiamas bendrovės vadovui Ž. Š., nes dėl jo priimtų sprendimų atsirado žala ir buvo nesumokėti mokesčiai valstybei. Prašo priteisti šią sumą iš Ž. Š.. Neteisingai apskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui – už 2018 m. PVM – 2672 eurų ir pelno mokestis – 1546 eurų, šių mokesčių išieškojimui yra suėjęs 3 metų senaties terminas, nes mokesčius galima paskaičiuoti už einamuosius metus ir 3 metus atgal, tad tokios galimybės pati perskaičiuoti mokesčius Inspekcija nebeturi. Kadangi žala atsirado dėl įmonės vadovo kaltų veiksmų, jis reiškiamas įmonės vadovui, remiasi specialisto išvada, kur detalizuojama pagal metus nesumokėti mokesčiai.

Liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininke, iš pradžių dirbo apskaitininke. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė I. Ž.. Apskaitininkė buvo mama S. Š., buvo trys vadybininkai. Bendrovė teikė automobilių pervežimo paslaugas, turėjo 38 autovežius, apie 60 vairuotojų, jie buvo lietuviai, ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. (duomenys neskelbtini) namas išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten gyvena įmonės darbuotojai. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo tai privalomus nurodymus, pavedimus per banką darydavo direktorius arba kasininkė S. Š... Užsakovai, kurie perka įmonės paslaugas, būna, kad mokėdavo grynais pinigais, išrašomas pajamų orderis. CMR pildė patys vairuotojai. Atvažiavęs vairuotojas į ofisą, jam duoda visus įgaliojimus, atostoginius, CMR, jis išvažiuoja į reisą, o atsiskaitydavo kai atidirba kadenciją 2-3 mėnesius, grįžta į Lietuvą, atvyksta į ofisą ir priduoda į buhalteriją- CMR, čekius, tada jie tikrina ir žiūri. CMR turi būti prie sąskaitų pridėta, kratos buvo pas juos, pasitikslinti negali, kad kažkokie CMR paimti, neatiduoti, nebent vairuotojas neatidavęs, iškrovimo vieta nurodyta CMR, kad iškrovimo vieta nurodyta Latvijoje, apie tai nežino nieko. Iš vairuotojų neteko paimti grynųjų pinigų. 2018 m. tėtis jai padovanojo namą (duomenys neskelbtini), dar prieš dovanojimą ten vairuotojai gyveno, jai perleido namą, kai buvo pradėta kalbėti apie mobilumo paketą, neplanavo ten gyventi, ruošėsi tam, kad vairuotojams reikės ten gyventi 3-4 dienas, direktorius ten viską remontavo, nes užsienio piliečiams buvo nurodymas 7 kv. m. gyvenamas plotas, jie vykdė įstatymo reikalavimus. Kai gavo namą dovanų, buvo galima eiti ir gyventi, o paskui direktorius remontavo, buvo židinys sudaužytas ir buvo pakeistas, kiti dalykai lūžo, reikėjo keisti, baldai buvo, lovos buvo, nusimaudyti kur reikėjo. Šiuo metu ten irgi gyvena vairuotojai, yra galimybė name apgyvendinti 7-8 iki 10 žmonių gali gyventi. Būna, kad ir tuščias namas būna, o kai būdavo 70 vairuotojų, tai nebūdavo tuščias.

Dėl pokalbio su Ž. Š. turinio (11 t. b. l. 2.96) parodė, kad šio pokalbio nežino, gal čia su tėčiu kalbami asmeniniai dalykai, pinigų iš vairuotojų nėra ėmusi, neatsimena. Pokalbyje minimos sumos 3200 Eur, 3400 Eur, galėjo būti parduotas automobilis parduotas, bet neatsimena. Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buitinė technika, keletas baldų, santechnika supirkta „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis ir yra bendrovės nuosavybė. Nuomos sutartis galioja iki 2025 m, į metus jai sumokama 1200 Eur nuomos mokesčio. Pasibaigus nuomos sutarčiai – dėl buitinės technikos ir kt. daiktų, kurie yra „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė nuspręs direktorius ar išmontuoti ar parduoti, ar visą namą parduoti. Darbų atlikimo aktai – 2022m. gegužės 10 d. surašyti ir pateikti teismui, Nr. 56 – dažai, glaistai, lakai ir kt., pirkta iš (duomenys neskelbtini) firmos čia automobilinių prekių parduotuvė, automobiliams skirta. Aktai – Nr. 59– apšvietimo sistemos kompleksas, LED lemputės, tai į autovežius dedamos LED lemputės, kad apsišviestų. Pirkta kampinė sofa, pristatyta į Palangą. Jie Palangoje turi nuosavybę, kampinė sofa pristatyta Palangoje, pervežta į Pasvalį, pastatyta pagrindinėje buveinėje, nes buvo skirta (duomenys neskelbtini), bet ten netilpo. „(duomenys neskelbtini)“ buitinės technika pristatyta (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ pirko, kad būtų orkaitė, maistą gaminti, (duomenys neskelbtini) sumontuota „(duomenys neskelbtini)“ technika. Ji stovi ten ir šiuo metu.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Vadovas direktorius Ž. Š., akcininkai buvo 4 – S. Š., Ž. Š., Z.. Pagal paslaugų sutartį tvarkė buhalteriją, pirminių dokumentų netikrino, jai pateikia pirminius dokumentus, ji dokumentus suveda į programą, pateikia deklaracijas, balansus, darbo užmokesčio apskaičiavimus ir kt. Pagal pirminius dokumentus ką gaudavo, tą suvesdavo į duomenų bazę. Ateidavo dirbti į ofisą Panevėžyje, galėjo dirbti nuotoliniu, dirbo su programa „Rivilė“, sąskaitas faktūras išrašydavo apskaitininkė. Išlaidų orderius jei prašydavo- išrašydavo. Su grynais pinigais, kasa dirbo direktorius ir kasininkė S.

Teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (13 t., 154-155) juos patvirtino, parodė, kad prasidėjus pandemijai, Užimtumo tarnybai skaičiavimus, lenteles pateikė pagal įsakymus ir pateiktus tabelius. Buvo neaišku, keitėsi tvarkos, kiekvieną mėnesį buvo subsidijuojama įvairiai. Vairuotojo atlyginimas mokamas pagal tabelį, priklausė nuo vairuotojo kortelės, kiek valandų važiavo, kiek naktinių, kiek šventinių viskas fiksuojama. Dienpinigiai skaičiuojami pagal darbo dienų skaičių. Užimtumo tarnybai reikėjo pateikti prašymus dėl subsidijų už prastovas, valandas skaičiuodavo pagal 5 darbo dienų grafiką, išskyrus savaitgalius, šventes, atlyginimas skaičiuojamas ne 100 procentu, o 90 ir 60, likusią dalį dengdavo darbdavys. Užimtumo tarnyba skirdavo subsidijas už prastovas ir pradžioje buvo tik už prastovas, vėliau nuo liepos 1 d. atsirado subsidija darbo vietos išlaikymui, Užimtumo tarnybos tam buvo skirta buvo nuo minimalios algos 90 procentų, vairuotojai gaudavo daugiau nei minimali alga. Užimtumo tarnybai pateikia duomenis pagal tabelį, parodo, kada jis turėjo išvažiuoti į reisą, apskaitininkai ir direktorius užpildo tabelį. Kai gaudavo po 3 mėn. diskus, gaudavosi neatitikimai, daug ką taisė, rašė Užimtumo tarnybai raštus. Pradiniame etape negalėjo sužiūrėti, kada pradeda dirbti vairuotojai, duomenis gaudavo pavėluotai, kada jie grįžta, tada galima matyti tiksliai, kada jie įsidėjo kortelę. Direktorius nurodo kas važiuoja į reisą, bet kartais vairuotojas išvyksta dieną anksčiau, daro kaip nori, nors negalima, bet niekas jo sulaikyti negali. Dėl automobilių, 9 reisai, kurie buvo atvežti autovežiais ir kurie buvo neapskaityti – šioje vietoje nieko negali pasakyti. Jei nebuvo CMR, tai nebuvo važiavimo. Visos sąskaitos išrašomos pagal CMR. Kad iškrovimo vieta buvo nurodyta Latvijos Respublika, buvo keli atvejai. Ant CMR visada rašoma iškrovimo vieta. Į apskaitą įtraukdavo tai, ką pateikdavo, kažko neįtraukti iš Ž. Š. nurodymo nebuvo. (duomenys neskelbtini). ofise buvo remontas atliktas, sienos perdažytos, baldų atsirado naujų, odinė sofa su foteliais atsirado, kelintais metais nepamena, kondicionieriai atsirado, baldai papildomi, nemažos patalpos, gali būti 100 kv. m. Patalpose (duomenys neskelbtini) nėra buvusi. Ž. Š. buvo mokamos sumos – už prekes, medžiagas pirkdavo, buvo sąskaitos. Be sąskaitų niekas nevykdavo, grįždavo dokumentai patvirtinantys išlaidas.

Bendrovėje už 2018-2020 m. nebuvo atlikta inventorizacija, nes buvo paimti dokumentai kratos metu, prasidėjo pandemija, dokumentai reikalingi susitikrinimui, ar viskas teisingai suvesta. Ilgalaikio turto įtraukimas į apskaitą, baldų pavadinimai įtraukti užsienio kalba, ji pagal sąskaitos duomenis įveda. Kur dedama įranga, kuriame objekte stovi baldai, niekada nežymėdavo, nebuvo tokios praktikos. Kad buvo remontuojama, įrenginėjama gyvenamoji vieta vairuotojams, žinojo iš anksčiau. Įvardijo šaldytuvą, šaldytuvas yra šaldytuvas, jo pavadinimas esmės nekeičia. Ji nebuvo įmonės darbuotoja, inventoriniais dalykais nesidomėjo. Jei televizoriai yra pas vadybininkus, kad galėtų sekti, naudoja pagal paskirtį, jei krosnelė – dūmtraukis stovi (duomenys neskelbtini). Vedinimo – šildymo komplektas – židinio – 39 specialistės išvados priedas – nėra įtraukta į apskaitą, turinys sąskaitų skirtingas, kokią gavo sąskaitą, tokią įtraukė, ofise gal rado, nežino kas pateikė, sąskaitas gaudavo ir į elektroninį paštą.

Liudytoja J. M. parodė, kad yra Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavo subsidijas. Prasidėjus ekstremaliai situacijai, pagal patvirtintus Užimtumo tarnybos įstatymus įmonės galėjo teikti prašymus dėl prastovų. Nuo kovo 16 d., už kovo mėn. įmonės teikė dokumentus balandžio mėnesį. Pirmu kartu įmonė teikė pasiūlymą, prašymą, kuriame nurodyti konkretūs asmenys, darbo užmokestis, nustatytos darbo valandos, prastovų valandos, prastovų darbo užmokestis, taikomos subsidijos dydis, įsakymų kopijos. Dėl prastovų tolesniais mėnesiais teikdavo vėl prašymus, darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentus, įsakymų kopijas, įsakymų kopijas apie prastovų atšaukimą, asmens atšaukimą iš prastovų. Pagal nustatytos formos prašymą mato, kada asmeniui prastova paskelbta, koks darbo užmokestis nustatytas iki karantino paskelbimo, koks nustatytas to mėnesio darbo užmokestis, koks prastovos darbo užmokestis, koks nustatytas tam mėnesiui valandų skaičius, kiek iš jų prastovų valandų. Pagal tai skaičiuodavo bendrovei subsidijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dokumentų pateikimo, jei matydavo, kad kažkas netikslu, prašydavo tikslinti dokumentus, bendravo su buhaltere, ji elektroniniu parašu pateikdavo dokumentus pagal įgaliojimą. Darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu – buvo paskelbtos prastovos. Darbdavys įsakyme, kai skelbdavo prastovą, turėdavo nurodyti kokį numato mokėti darbo užmokestį už prastovos laikotarpį, bet ne mažiau kaip minimali alga vyriausybės nustatyta. Dėl kitų įvykių – prastovos yra paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną, Užimtumo tarnyba turi galimybę subsidijuoti darbo užmokestį. Fiziškai nustatyti ar žmogus buvo prastovoje ar ne tarnyba negalėjo nustatyti. Pagal dokumentus tik prastovas nustatydavo, darbdavys raštiškai patvirtina, kad sutampa su vedama darbo apskaita su darbo užmokesčiu. Pagal pateiktą valandų skaičių skaičiuodavo prastovą, pagal mėnesio valandas ir prastovų valandas. Jei yra savaitgalis, nemato to, kiek valandų, tai ir moka. Koks nustatytas numatytas darbdavio prastovų laiku mokėti darbo užmokestis, toks buvo darbo užmokestis, dažniausiai būdavo minimali mėnesinė alga, 90 proc., jei pilnas mėnuo – 546,30 eurų už pilną prastovų mėnesį. Užimtumo tarnybos ieškinį pati perskaičiavo subsidijas pagal pateiktas specialisto išvadas. Prastovų laiką skaičiavo valandomis ir kas nustatyta specialistės gavo pagal tai, kokios buvo nustatytos valandos ir kokios buvo tabelyje. Perskaičiavimus darė pagal FNTT išvadą, specialistės išvadoje padarytų skaičiavimų netikrino. „(duomenys neskelbtini)“ pateikusi prašymus juos koreguodavo, kada paprašydavo, tada patikslindavo.

Liudytoja J. G. parodė, kad yra FNTT vyriausia tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos. (duomenys neskelbtini) namas priklauso R. Š., matė realią pastato situaciją, atliko pastato apžiūrą, su Ž. Š. sutikimu. Ten yra gyvenamas namas, kuriame apžiūros metu vyko statybos, negali vertinti ar jame šuo metu gyvena žmonės, buvo rasta dvigulė lova, pagalvės, bet antklodės nebuvo, jai atvykus, iš pastato išėjo du žmonės, kurie sakė vyksta į reisą. Dėl kaltinime išvardytų daiktų tai Ž. Š. klausė kur yra vienas ar kitas daiktas pagal pavadinimą nuo sąskaitų, tačiau jokių inventorizacijos numerių nebuvo, todėl negalėjo nustatyti, kad tie daiktai yra. Apžiūros metu turėjo dokumentus, pagal juos tikrino, o aprašė tai, ką rodė Ž. Š.. Buvo (duomenys neskelbtini), kur įmonės ofisas, ten dar vienoje patalpoje, buvo kelioniniai maišai, daiktai, šiukšlės, todėl tikėtina, kad atvažiavę vairuotojai ten laikė daiktus, nors negali teigti, kad jie ten gyveno. Kai nebaigtas statyti namas, vyksta remontas, grindys patiestos, kad nebūtų aplaistytos, pagrindinėje patalpoje – nėra baldų, kur miegamas – lova su čiužiniu, spintelė, svetainė be baldų, virtuvėje – šaldytuvas, orkaitė, mikrobangų krosnelė, su baldais, viskas buvo užpajamuota angliškai. Name vyko vidaus remonto darbai. (duomenys neskelbtini) yra ofisas, ji nėra specialistė dėl remonto, vizualiai sakytų neremontuota, turėtų tikėti, kad remontuota, jei taip sako. Patalpose (duomenys neskelbtini) buvo kaitlentė, taburetė, žurnalinis staliukas. Pagal ilgalaikio turto apskaitos dokumentus negalėjo sutikrinti daiktų, inventorinių numerių nebuvo, kad būtų aišku, ar tas baldas atitinka su įmonės dokumentais. Dėl specialisto išvados 18 lape įkeltų duomenų iš tarnybinio pranešimo apie sienos kirtimus 2020 m, paskaičiuoti PVM nesumokėti. Įtarimas rašomas pagal specialisto išvadą, remtasi 30 lapu, vieną išbraukė pagal Ž. Š. paaiškinimą. 2020 m. įmonės automobilių sienų kirtimus, kur aiškiai matyti, kad įvežami automobiliai, tai įtarime duotos tik tos mašinos, kur aiškiai matėsi, kad užkrautos. Remtasi tuo, ką nustatė specialistė išvadoje, o 2019 m. aprašytas 33 priedas specialistės.

Teisme pagarsinus tarnybinį pranešimą (12 t., b. l. 50) parodė, kad 2019 m. įtrauktas, aprašytas, nustatytas atvejis iš liudytojo apklausos, telefono apžiūros, nebuvo galimybės apklausti žmogaus, nes tas žmogus miręs. Specialisto išvados 30 lapas, 2020 m. kiti atvejai – 8, po papildomos apžiūros 4 ir 8 pozicijos išsibraukė – spalio 13 d., vasario 27 d. – ne nebuvo įrodyta, įtrauktas 2019 m. vienas atvejis, pagal liudytojo telefono apžiūros dokumentus ir susirašinėjimą su vairuotoju dėl iškrovimo.

Liudytojas K. J. parodė, kad Ž. Š. nepažįsta, vykdė individualią veiklą - automobilių prekybą, buvo reikalinga paslauga – automobilių transportavimas. Automobiliai pirkti Vokietijoje ir gabenti į Lietuvą. Gavo įmonės kontaktą, susisiekė telefonu tiesiogiai su Ž. Š.. Apklausos metu buvo duotas paklausyti telefoninis pokalbis apie automobilių gabenimą, autovežiu gabenti 8 automobiliai iš Vokietijos. Vairavo rusakalbiai asmenys, patys vairuotojai paskambino, iškrovė (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, kur automobilių turgus, atsiskaitė grynais pinigais, sumokėjo vairuotojui 2 400 Eur, tokia autovežio kaina tokia yra. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 16-17) parodė, kad galėjo būti gabenami 7 automobiliai, sumokėjo 2 100 Eur, vieno automobilio kaina 300 eurų. Už pargabenimą nėra jokių dokumentų, viskas vyko žodiniu susitarimu, pinigų perdavimo kvitai nebuvo pildomi, sąskaitos išrašytos nebuvo. Kontaktavo su direktoriumi telefonu bei su vairuotojais.

Liudytojas A. L. parodė, kad vykdo individualią veiklą – automobilius perka Vokietijoje, yra įmonių, kurios veža. Buvo duoti paklausyti jo pokalbiai, tarėsi su „(duomenys neskelbtini)“, kad pargabentų automobilius, jam pargabeno tralu, su „(duomenys neskelbtini)“ gal vieną kontaktą turėjo, parvežė 2-3 automobilius. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (2 t., b. l. 111-112) parodė, kad, tiksliai neprisimena kiek automobilių pargabeno „(duomenys neskelbtini)“, vieno automobilio kaina 150-250 Eur už pargabenimą, sumokėjo apie 1 000 Eur, buvo gal 4 automobiliai. Pinigus sumokėjo grynais vairuotojui, apskaitos dokumentų, kvitų negavo, pats į savo įmonės apskaitą įtraukė. „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi kartą. Dėl mašinų pakrovimo bendravo su vairuotoju, iškrauta buvo (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. K. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir darbininkas. Ž. Š. pažįsta kaip klientą, jo įmonė – židiniai ir vėdinimo sistemos, dirbo adreso nepamena, Pasvalyje nuosavam name. Buvo susitikę pas su Ž. Š., aptarė darbus. Atliko darbus, buvo išrašyti dokumentai, sąskaitos – faktūros įmonės vardu. Apklausos metu buvo rodytos sąskaitos, skirtumo nepastebėjo, užsakovo įmonė neskolinga, pretenzijų neturi, kas buvo sutarta, tas padaryta - vėdinimo sistemos, židinys, darbus atliko pats ir jo darbuotojas, (duomenys neskelbtini), ten buvo dviejų aukštų namas. Ten vyko statybos intensyvūs darbai, vyko griovimas, buvo renovuojama, gyventi galima kažkaip, buvo vanduo, tualetas. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (2 t. b. l. 99-100) parodė, kad nepamena ar buvo apklausos metu parodytos patalpos nuotraukos. Buvo dar iš jų įmonės įsigytos prekės – dulkių siurblys, dekoratyvinės detalės. Apmokėta pagal sąskaitą buvo apmokėta pavedimu. Darbai atlikti prieš 3 metus buvo etapais, 2018 m. židinio sumontavimas, 2019 m. vėdinimo sistema, vienu metu negali tokių darbų atlikti.

Liudytojas D. O. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. dirbo 6 metus transporto skyriaus vadovu, realiai buvo vadybininkas prižiūrėjo autovežių parką, komunikuodavo su vairuotojais, vairuotojų darbo laiko apskaito nekontroliavo. Kada išvykti vairuotojams į reisą jam pranešdavo direktorius, jis neduodavo nurodymo vairuotojams kada išvykti. Vairuotojai dirbo visose Europos šalyse, veždavo įvairius automobilius – iš gamyklų, aikštelių, autovežiai dirbo Europos viduje, Lenkijoje, Čekijoje, kur yra automobilių gamyklos. Ž. pasakydavo, kad tas autovežis važiuoja namo į bazę, pakeis jį kitas vairuotojas, vairuotojai keisdavosi Europoje, bazė buvo Pasvalyje, būdavo, kad jam siunčia Ž. numerį, jis persiunčiu vairuotojui, numeris to asmens, su kuo keisis. Grįžę vairuotojai pristatydavo dokumentus į buhalteriją, jis nematydavo tų dokumentų, jei kildavo problemos, tada aiškindavosi. Užsakovai pagal sąskaitas atsiskaitydavo pavedimu, grynais neatsiskaitydavo. Nežino, apie tai, kad Ž. Š. liepdavo paimti vairuotojams pinigus, ar atvežti kažką. Liepos - rugpjūčio mėnesiais autovežiai savaitgaliais Europoje nedirbo, nes tada jiems draudžiamas eismas. Dirbo su „(duomenys neskelbtini)“ Prancūzija, įmonė, kuri tiesiogiai bendraudavo su gamykla.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo pas Ž. Š. prieš 10 metų vadybininku. Į jo pareigas įėjo detalių ieškojimas, pristatymas. Paskambino Ž. Š., kad reikia tralo, bet tuo metu jis tralo neturėjo. Skambino pažįstamas, klausė ar žino kas galėtų parvežti automobilį, Ž. neturėjo tralo, tai tuo ir baigėsi viskas. Su Ž. Š. bendravo telefonu, buvo pandemija, sienas uždarinėjo, prašė paslaugos, bet Ž. neturėjo mašinos, pinigų nereikėjo sumokėti, niekas neįvyko. Už mašinos parvežimą skaičiavo dar litais, kaina priklausė iš kurios šalies vežama.

Liudytojas A. S. parodė, kad prekiavo automobiliais, o Ž. Š. veikla transportas. Porą kartų naudojosi jo įmonės pervežimo paslaugomis, galėjo būti 2020 m. gale, prašė parvežti 8 automobilius, pasiskambino, užsisakė autovežius. Jam reikėjo automobilių, nes prekiauja automobiliais, turi individualią veiklą, automobiliai 15-20 metų senumo. Kokią kainą sumokėjo neatsimena, atvažiavo pas jį į įmonę ir atsiskaitė. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (2 t., b. l. 105-106) parodė, kad pačiam parvažiuoti su automobiliu kainuoja 200 Eur. Jei autovežis tuščias važiuoja namo, galima užkrauti ir kainą koreguoti, už visas 8 mašinas sumokėjo 800 eurų, vežė iš Olandijos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo duotas paklausyti 2020 m. birželio 11 d. pokalbis. Skambino į Lietuvą Ž., žinojo, kad jis tuo užsiima, padėdavo ukrainiečiams su Ž. Š. autovežiais parsivežti mašinas. Buvo kaip tarpininkas. Už atvežimo paslaugas kaip atsiskaitė nežino, kaip ukrainiečiai atsiskaitė su Š. nežino. Pats paskambindavo Š. dėl autovežio, duodavo įmonės numerį ukrainiečiui, Ž. numerį duodavo. Jis ateidavo atsiskaityti į buhalteriją pas Ž., sumoki grynais, sąskaitą paduoda.

Liudytojas B. Ž. parodė, kad Ž. Š. pažįsta iš matymo. Dirba su automobiliais, turi individualią veiklą, perka mašinas Olandijoje, parduoda Lietuvoje, pats parsiveža, nėra naudojęsis Ž. Š. paslaugomis, kartais ant mažo traliuko parveža jam. Pats neturi transporto priemonės parsivežti, nuperka automobilį ir grįžta su juo. Tais metais buvo klientų iš Latvijos, jie pirkdavo automobilius aukcione Olandijoje, vieną mašiną sunku parsivežti, tuo metu Latvijos pilietis buvo prašęs tarpininkauti, (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninis pastatas. Telefonu su Ž. Š. bendravo dėl automobilių pargabenimo. Latvijos pilietis prašė patarpininkauti, skambino Ž. Š. dėl automobilio pervežimo, dėl apmokėjimo nedalyvavo, nemokėjo. Kiek kartų kreipėsi į Š. dėl automobilių parvežimo – nepamena. Vienos mašinos tralu į Latviją neveža, neapsimoka, pas jį buvo mašina nukrauta ir iš jo klientai pasiėmė.

Liudytojas Z. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, šiuo metu yra tėvystės atostogose. Bendrauja su vairuotojais, ieško krovinių, rūpinasi, kad nestovėtų, dirba Europos šalyse. Užsiima automobilių pervežimu, automobiliai ir nauji, ir dėvėti, jie buvo vežami Europos teritorijoje, būdavo, kad parvežami į Lietuvą, ar pakrauti grįžta automobiliais autovežiai. Dirba su užsienio įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ , „(duomenys neskelbtini)“, prancūzų, belgų, vokiečių. Už pravažiuotus kilometrus apskaičiuojamas apmokėjimas. Su vairuotojais bendravo, ofise buhalterijai vairuotojai pateikia CMR, važtaraščius. Nebuvo atvejų, kad Ž. Š. prašytų kontaktuoti su asmeniu, kuriam reikia parvežti automobilį, telefono numerį perduodavo vairuotojui, kaip atsiskaitydavo užsakovas nežino. Davė apžiūrai savo telefono , „Viber“ programėlę. Buvo tik pradėjęs dirbti, nauja viskas buvo, daug darbo krūvio, tai buvo prieš 3 metus, siuntė vairuotojui sąrašą kažkokį, galimai automobilių pakrovimo, galimai gavėjas buvo Latvijos įmonė, būna, kad gavėjas būna Europoje, gavėjo ir nukrovimo vietos gali skirtis, su klientu tiesiogiai bendraudavo vairuotojai. Susirašinėjime nurodė kur išsikrauti, negali nurodyti, kad ten išsikrovė, jie elektroniniu laišku gauna užsakymą – pakrovimo vieta, nukrovimo vieta. Kad fiziniams asmenims vežti – taip nebūna, dirba tik su įmonėmis. Vairuotojų didžioji dalis yra užsieniečiai, kai atvykdavo iš reiso, apsistodavo pas Ž., šalia yra namas, ofise priduoda ataskaitas, jie turi savas mašinas ir išvykdavo. Jis tik krovinį rasdavo. Vairuotojai sako kada nori važiuoti, tada jie nurodo, kada turi tiksliai nuvykti į pakrovimo vietą, vairuotojas išvyksta, kad spėtų pasikrauti, žino jo išvykimo laiką.

Liudytojas S. C. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, važinėjo autovežiu, vežė automobilius Europoje. Atlyginimas buvo daugiau nei 100 eurų per dieną, ar toks atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje nežino, čia ta suma buvo sutarta tarp jų, atlyginimas buvo mokamas į kortelę avansas, atvažiavus – į kortelę pervesdavo pinigus. Jie gaudavo tokią sumą, o toks atlygis tenkino. Dirbo Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, dirbdavo du mėnesius, mėnesį namuose būdavo. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (2 t., b. l. 13-14) parodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš direktoriaus nurodymų keisti CMR negavo, niekada nekeitė tokių duomenų, pakrovimo ir iškrovimo datos, jis negali pakeisti pakrovimo – iškrovimo vietos, bet buvo toks vienas atvejis, kad keitė CMR, kai buvo nurodytas vienas iškrovimo taškas, o vežė į kitą. Kad apklausoje nurodyta, kad taip darė 2-3 kartus, nepamena, kai atveždavo mašinas į Lietuvą, iškraudavo Lietuvoje, Panevėžyje. Jam direktorius sakė pasikrauti Belgijoje, nurodė išsikrauti Jelgavoje, Latvijoje, bet faktiškai iškrovė čia, Panevėžyje, į Rygą niekada nevažiavo. Su kitais vairuotojais bendraudavo, yra vairuotojas, jo kraštietis – jis sakė, kad jam taip pat buvo, M. P., jis dabar Lenkijoje. Atlyginimas būdavo pervedamas į „Swedbank“. Į jo sąskaitą būdavo įnešami kitų asmenų pinigai. Direktorius paprašė kortelės, P. buvo užblokuota kortelė, negalėjo pereiti pinigai, per jo kortelę suvaikščiojo pinigai – 30 000 Eur. Pinigus įnešė, prie bankomato Š. žmona ir sūnus, Š. buvo banko viduje, žmona ir sūnus įnešė pinigus. Taip galima daryti Lietuvoje, įnešama, paskui galima nusiimti – direktorius taip sakė, kokiu tikslu tai darė negali pasakyti. Sakė Ž. Š., jei kas paklaus sakyti, kad pinigai R.. S. V. buvo kartu su jais banke, jis perskambino, kai davė parodymus policijoje ir pasakė – nekišk manęs į tuos reikalus, nes jis dirbo ir dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad įstatytų kortelę į bankomatą, surinktų PIN kodą, o pinigus jie įdės, jis nuėjo į šalį, priėjo Ž. Š. žmona ir sūnus, jie įnešė pinigus, kortelė liko pas liudytoją. Kai išvyko į reisą, jam užblokavo kortelę, kai grįžo, nuėjo į banką, klausė kodėl užblokavo kortelę, jam pasakė, kad kilo klausimų iš kur pas jį tokie pinigai, tai buvo Pasvalio banke. Banko darbuotoja pasakė, kad kelias į šį banką uždarytas. Ta kortele pavyko atsiskaityti, kai sugedo mašina Vokietijoje, pirko atsargines dalis, o tada užblokavo kortelę. Tada atidarė sąskaitą „Luminor“ banke, į kurį dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo atlyginimą. Jei sugesdavo mašina, nuskaičiuodavo dideles sumas, darbo mašinoms draudimas buvo, visi dokumentai buvo, o darbo mašina yra visas autovežis, kabina ir priekaba – draudimas visai mašinai. Jam nuskaičiavo pinigus už pervežamas mašinas, kad joms buvo pažeidimai, gal nesužiūrėjo, gal klydo pakraudamas. Vadybininkas D. buvo, bendravo su juo kur važiuoti Europoje. Atveždavo ir iškraudavo automobilius, automobiliai naudoti. Kai pasikraudavo, duodavo direktorius telefoną, kad pasiskambinti kur išsikrauti. Grynus pinigus imdavo iš užsakovų ir juos perduodavo direktoriui, suma nesvarbi, tik faktas – taip, tai buvo, gal vieną kartą taip buvo. Bendravo su vairuotojais, grįžę į Pasvalį jie nakvodavo, gyvendavo patalpose, kur direktorius gyvena, toje teritorijoje, kur gyvena direktorius, privatus namas, direktorius greta gyveno. Name buvo patalpos dviejų aukštų, dušas, tualetas, virtuvėlė apačioje, o antrame aukšte 2 kambariai, 3-4 lovos. Patalpos, kuriose gyveno grįžę iš reiso normalios, šiltos, dušas, sauna, baldai, viskas gerai. Už pragyvenimą tose patalpose nereikėjo mokėti, direktorius leido gyventi. Kada reikia išvykti direktorius pasako, sėda į mašiną ir išvažiuoju į reisą, kada ir kur važiuoja – direktorius žinojo.

Liudytojas S. Y. parodė, kad dirba „ (duomenys neskelbtini)“, vairuotoju beveik 5 metus. Prieš reisą ar po reiso teko nakvoti (duomenys neskelbtini). Prieš 2 metus prasidėjo remonto darbai tose patalpose. Dabar jis ten gyvena vienas, prieš kelias dienas buvo 4, buvo ir 15-18 žmonių. 18 žmonių miegojo ant čiužinių, po to, pastatė lovas, padarė remontus, dušai, tualetai yra įrengti. Už pragyvenimą mokėti nereikia. Dabar stovi didelis dviejų durų šaldytuvas, apačioje trys šaldikliai, kada pastatė didelį šaldytuvą nepamena, bet seniai stovi. Baldai stovi: 4 lovos, stalas, elektrinė plytelė, garaže ir pirtis įrenginėjama. Visi tie daiktai kada atsirado nežino. Du metai atgal, ar buvo elektrinė viryklė, šaldytuvas, televizorius - nepamena. Jie nežiūri televizoriaus, telefone internetą žiūri. Lovos atsirado nesenai prieš du metus, 2020 m., gal 2019 metais stovėjo, prie pandemijos jau buvo 4 dvigulės lovos, iki tol buvo viena lova. Per pandemija lovos buvo senos, o dabar stovi naujos. Kai pradėjo gyventi name, remonto nebuvo, antras aukštas buvo negyvenamas, pirmame aukšte nebuvo tualeto, sąlygos buvo prastos, važiuodavo į dušą, į Ž. Š. pirtį, paskui padarė remontą, pirmame aukšte, antrame aukšte remontas, remontas vyksta dabar, kai buvo daug žmonių 10-15 miegodavo ant čiužinių, į tualetą važiuodavo į Ž. Š. pirtį, gretimoje gatvėje 3 min. kelio.

Liudytojas A. Z. parodė, kad bendrovėje dirba nuo 2018 metų vairuotoju, važiuoja į Europą. Dirba po du mėnesius, sugrįžus gyvenamoji vieta Pasvalyje, tai gyvenamasis namas, gyvenamą plotą suteikė Ž.. Vienu metu gyventi tame name gali 6-8 žmonės, visą laiką nuo darbo pradžios gyvena tame name, įrengtas namas gerai, dušas, virtuvė yra. Kai pradėjo gyventi name buvo du kambariai, buvo dvi lovos, vėliau trys lovos, kai daugiau žmonių būna, jie miega ant čiužinių. Name vyko remontas, po remonto – kiekviename kambaryje po dvi lovas. Buvo laikas, kad ir vienas kambaryje gyveno, o kitame kambaryje buvo tuščia, kas reise, kas pravažiuoja, kai tik atvažiuoja, tai jis ten būna. Vairuoja autovežį, į Lietuvą vežė naudotus automobilius, pagrinde į Panevėžį, Panevėžio automobilių turgų pristato, dispečeris nurodo kur važiuoti, kur pristatyti automobilius, grynų pinigų neėmė rankas, į reisą kada vykti pasako dispečeris, dispečeris buvo D., o dabar – I., Z.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje 3,5 metų, nuo 2019 metų, vairuotoju, važiuoja į Europą ir Lietuvoje. Į Europą važiuoja mėnesiui, grįžta į Lietuvą, į Pasvalį, kai nevažiuoja į reisą gyvena namelyje Pasvalyje, adreso nepamena, namas priklauso Ž.. Nuo darbo pradžios gyvena tame name, namas įrengtas ne pilnai, kai tik atvažiavo iš pradžių, buvo pirmas aukštas įrengtas, kaskart kai atvažiuoja, tai po truputį būna suremontuota, prie jų, kai gyvena name, remontas nevyksta. Virtuvė yra, dušas, miegoti kur yra, maistą nusiperka, gamina. Kai darbo pradžioje atvažiavo, nuo pradžių buvo viryklė, vonia buvo, o dabar geriau viskas įrengta. Name gali gyventi 10 žmonių. 10 lovų dabar nestovi, dabar tiek žmonių nėra, kai atvažiuoja kokie 6 žmonės gyvena. Kai pradėjo dirbti 2019 m., buvo, kad įeini į namą, į dešinę – virtuvė, kairėje 1,2,3 kambariai, po 2020 m. pakeitė dujinę viryklę, didelis televizorius atsirado, remontą gerą padarė, po remonto gyvena kraštiniame kambaryje, kambaryje yra sofa ir dvigulė lova, o kituose kambariuose – dvi lovos stovi ir sofa. Po kambarius nevaikšto. Netoli direktoriaus namas stovi, ten neteko gyventi. Į Lietuvą teko vežti naudotus automobilius, 2020 m. vežė naudotus automobilius, atvežtus automobilius atiduodavo turguje, kad atvežti naudotus automobilius ir iškrauti nurodydavo vadybininkas D.. Už pervežimą tokių automobilių klientas kaip atsiskaitydavo – nežino, jis už automobilio pervežimą apmokėjimo iš kliento negaudavo. Iš reiso grįžus, dokumentus palieka ofise, o kai pandemija buvo, kai viskas uždaryta, tai tiesiogiai į rankas žmogui atiduodavo, jis vis tiek eis į biurą ir bus atsiskaityta.

Liudytoja S. Š., parodė, kad yra UAB „ (duomenys neskelbtini)“ kasininkė-buhalterė, tai bendra su vyru įmonė. (duomenys neskelbtini) buvo jų namas, padovanojo dukrai, jis yra išnuomotas apgyvendinti darbuotojus. Pradžioje name buvo labai prastos sąlygos, dabar jos yra pagerintos: lovos nupirktos, padarytos normalios sąlygos gyvenimui. Vairuotojai apgyvendinami ir (duomenys neskelbtini), UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuomoja, yra įrengtas vienas kambarys (duomenys neskelbtini), garažai ten tokie yra. Kaip ir iš kokių lėšų pagerino namą (duomenys neskelbtini) nežino. Kai užsakomi automobiliai parvežimui, pavedimu sumoka už atvežimą, dažniausiai viskas vyksta pavedimais, o jei imami gryni išrašomi dokumentai, pas vyrą dažniausiai atsiskaitoma grynais, ofise pateikiami parvežtų automobilių dokumentai I. Ž..

Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju nuo bendrovės įsikūrimo, vairuoja autovežį. Važiuoja į Europą su komandiruotėmis, vadybininkai I., Z., O., jie pasako, kur važiuoti. Atlyginimas ir komandiruotė vidutiniškai 3 000 Eur, bendroje sumoje, prašo vadovautis prodymais, gali visko neprisiminti. Veža į Lietuvą naudotus automobilius, naujus automobilius perveža Europoje, iš Lietuvos automobilių neveža. Lietuvoje automobilius iškraudavo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, į autovežį telpa 8 automobiliai, vieno automobilio atvežimas kiek kainuoja į Lietuvą – nežino. Kada buvo pandemija nedirbo, bet gavo atlyginimą, ar buvo įforminta prastova nežino, atlyginimą gaudavo į kortelę, suma kokia buvo ar vienoda ar skyrėsi nepamena. Veždavo automobilius į Lietuvą, susiekdavo automobilio savininkas, jis pasakydavo adresą, kur nupirko automobilį, o kas jam duodavo telefoną nežino. Kada išvykti į reisą pasakydavo D.. „ (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje nukraudavo automobilius, būdavo vienas savininkas ten, kurio automobiliai, kaip jis atsiskaitydavo už atvežimą nežino, jis paimdavo CMR, sakydavo nuveš į ofisą, kad pačiam nereikėtų važiuoti. Gyvena Pasvalyje, su ukrainiečiais vairuotojais bendravo minimaliai, į (duomenys neskelbtini)yra vieną pavežęs.

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti liudytojų R. K., M. B., A. F., Y. K., M. P., P. K. , V. P., E. Č., A. V., L. V. parodymai.

Liudytojas R. K. 2021 m. sausio 12 d. apklausos metu parodė, jog nuo 2013 m. iki 2019 m. vasario 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju-ekspeditoriumi, buvo atlyginimas pagal darbo sutartį, nepamena, tačiau realiai gaudavo po 120 Eur už darbo dieną. Pats skaičiavo savo atlyginimą, kad jo neapgautų. 2018 m. jis kokius 5-6 kartus grįždamas į Pasvalį, Ž. Š. nurodymu parvežė senus, dėvėtus automobilius, kuriuos iškrovė kliento nurodymu Kauno turgavietėje ir prie „Regitra“ esančios Panevėžio turgavietės. Ž. Š. duodavo kliento numerį, ir jis kliento nurodymu surinkdavo į tralą 8-9 mašinas, kurias parveždavo į turgavietes. Iš klientų pinigų neėmė. Pinigus iš kliento matomai paimdavo pats Ž. Š.. Jam klientai pasakydavo, kad vienos mašinos atgabenimas į Lietuva kainuodavo 300 Eur, kuriuos sumoka Ž. Š.. Klientai buvo lietuviai, duomenų ir telefonų neturi, nes viską ištrynė, nes praėjo daug laiko. Pats Ž. Š. nurodymu surašydavo CMR, kad veža senus automobilius į (duomenys neskelbtini), adresu. CMR atiduodavo L., tačiau automobilius iškraudavo Lietuvoje, Kaune ir Panevėžyje, kodėl taip reikėjo nežino. Įmonės gavėjo pavadinimas nebuvo nurodymas. Ž. Š. iš jo prisiteisė 1974 Eur, kaip negrąžinta žalą 2019 m. tačiau realiai tuos pinigus buvo uždirbęs, gavęs per banką, tačiau mokėjimo pavedime buvo nurodyti kaip komandiruotpinigiai ir tokių būdu jį apgavo. Algą pervedė S. Š. (2 t., b. l. 146-148).

Liudytojas M. B. 2021 m. spalio 11 d. apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. birželio 15 d. vairuotojo pareigose, Europoje su įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis autovežiais pervežinėjo iš vienos valstybės į kitą lengvuosius automobilius. Daugiausia pervežinėdavo naujus automobilius, tačiau būdavo atvejų kai veždavo ir naudotas transporto priemones. Įmonėje dirbo vadybininkas, kurio vardas D.. Kaip pavyzdys atvykdavo į Slovakiją, dokumentai, jau būdavo paruošti iš anksto, tai gaudavo dokumentus ir automobilius, kuriuos pristatydavo kažkur Europoje. Su darbdaviu Ž. Š. buvo sutarta, jog darbo užmokestis bus skaičiuojamas, pagal nuvažiuotus kilometrus, kiek žadėjo mokėti už nuvažiuotus kilometrus, sąžiningai net nepamena. Darbo sutartyje buvo nurodyta minimalus užmokestis plius komandiruotpinigiai. Per darbą iš Europos į Lietuvą yra grįžęs tris kartus. Du kartus grįžo su UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančiais autovežiais, o trečią kartą jį parvežė įmonės autobusiukas. Su įmonės autovežiais grįžo 2020 m. lapkričio 21 d., apie 12 val. dienos, o antras kartas buvo 2021 m. balandžio 12 d. Nurodymus kur pasikrauti tas transporto priemones davė įmonės vadybininkai/dispečeriai I. ir D., kurių pavardžių nežino. Pirmu kartu atvažiavo su tuščiu autovežiu ir tai buvo 2020 m. lapkričio 21 d., nes autovežis buvo sulūžęs, o antru kartu į Lietuvą grįžo su pakrautu autovežiu ir tai buvo 2021 m. gegužės 16 d. Tuo kartu parvežė 8 transporto priemones. Kažkiek transporto priemonių iškrovė Kaune, kažkiek automobilių iškrovė Panevėžyje, konkrečiai mašinų turguje bei vieną mašiną nuvežė į Pasvalį, pačioje bazėje. Atvyko kažkokie vaikinai ir tą mašiną išsivežė. Jis už šias atgabentas transporto priemones jokių pinigų negavo, t. y. už jų atgabenimą niekas nemokėjo. Dėl mašinų parvežimo surašė CMR, kuriuos padavė tiems asmenims, kuriems nukrovė mašinas, o likusius CMR perdavė Ž. Š.. Kur pasikrauti mašinas nurodydavo arba D. arba I.. CMR pildė taip, kaip reikia., t. y. kur buvo pristatoma mašina, toks adresas buvo ir nurodytas. CMR nurodydavo vietą, kur pasikrauna, o krovinio siuntėjo nepildydavo, realiai buvo nurodyta pakrovimo vieta ir iškrovimo vieta. Kokia iškrovimo vieta užpildydavo tik ten, kur būdavo mašina iškraunama. CMR buvo daug, todėl kiekvienam automobiliui būdavo po vieną CMR. Jam nėra žinoma kiek kainuoja pargabenti vieną transporto priemonę į Lietuvą. Jis telefonų klientų, kuriems pargabeno tas transporto priemones neturi ir tyrimui pateikti negali. Atvykus reisui į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini)" gyvenamo nemokamo ploto nesuteikė. Jeigu reikdavo pernakvoti, pirmą kartą Ž. Š. nurodė namelius miške, kur yra pernakvojęs. Konkrečiai kai darbinosi gyveno 2 savaites adresu (duomenys neskelbtini), ar kažkaip tai panašiai, antrą kartą tuo pačiu adresu gyveno 2 dienas, o trečią kartą 4 dienas. Už gyvenamąją vietą susimokėjo pats, jam Ž. Š. nakvynės nekompensavo. Jam nėra tekę gyventi pas Ž. Š. dukrą (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) Pasvalyje „(duomenys neskelbtini)“ angaruose ar garažuose. Gyvendamas kempinge, mokėjo kempingo administracijai oficialiai. Apgyvendinant jokio asmens dokumento administracijoje dirbantys asmenys neprašė. Papildomai nori pridurti, jog kiekvieną mėnesį visiems darbuotojams, ar bent jau asmeniškai jam Ž. Š. pateikdavo dokumentus, jog jie yra atostogose, nors realiai taip nebuvo. Pas jį yra atostogų prašymai, kuriuos jis rašė. Realiai tose dienose, kur nurodyta, jog jam atostogos, jis dirbo. Jis priskirtas buvo su įmonės autovežiais „Mercedes“ markės, o valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kita mašina irgi „Mercedes“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitų mašinų nevairavo. Nežino ar buvo įformintas, apie prastovas nieko nežino. Tuo metu kai su juo neatsiskaitė turėjo daugiau ką pasakyti, tačiau praėjus laiko tarpui daug kas pasimiršo. Daugiau pasakyti nieko neturi. Patikslina, jog dėl parvykimo į Lietuvą sumaišytas eiliškumas, t. y. pirmą kartą atvyko sulaužyta mašina, antrą kartą atvežė autobusiuku, o trečią kartą parvyko su autovežiu su naudotomis transporto priemonėmis (1 t., b. l. 134-136).

Liudytojas A. F. 2021 m. spalio 22 d. apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo iki šio pavasario, apie 4 metus vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Dirbo Europoje su įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis autovežiais, pervežinėjo iš vienos valstybės į kitą valstybę lengvuosius automobilius. Per tuos metus pervežinėjo visokias transporto priemones ir naujas ir senas. Įmonėje dirbo du vadybininkai, kurie tvarkė šiuos reikalus, iš pradžių buvo vienas asmuo kurio vardo nepamena, po to jį atleido ir buvo I. bei dar kažkoks, kuriuo pavardės nežino. Jie per telefoną nurodo kur vykti ir tuo metu nuvykęs pasikrauna, o krovinio dokumentus CMR įformina pats, buvo atvejų kai firmos kitos jau buvo paruošę CMR. Dirbdamas vairuotoju į Lietuvą dažnai parveždavo įvairias naudotas transporto priemones į Lietuvą. Per tą laiką kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" naudotas transporto priemones vežė 7-8 kartus. Autovežyje per kartą atveždavo 8-9 mašinas, tai viso per tuos keturis metu galėjo atvežti ne mažiau kaip 50-60 naudotų mašinų. Nes ne visada autovežiai būdavo pilni, yra vežęs ir 7 mašinas. Tas mašinas nurodydavo pargabenti vadybininkas, bet užsakovo numerį visada duodavo Ž. Š.. Dėl mašinų parvežimo surašydavo CMR, t. y. jeigu vienoje vietoje dvi mašinos pakraunamos, tuo metu rašė vieną CMR dviem mašinoms. Pirmus metus darbo visi iškrovimai buvo rašomi Panevėžyje, tiksliai nepamena, o vėliau rašydavo iškrovimo vietą Rygą. Adreso nepamena, bet kokį, kokį išmesdavo ir sugalvodavo navigacijoje. Tokius nurodymus taip pildyti ir rašyti davė Ž. Š., nors dažniausia jas iškraudavo Panevėžio turguje. Visus CMR perduodavo ofise R., kitai merginai, kurios vardo nepamena. Jam niekas nemokėjo už atvežtus automobilius kai juos iškraudavo Panevėžyje. Asmenų, kuriems iškraudavo irgi nepamena, nurodyti negali, nes jie vis būdavo nauji klientai. Kokia vienos mašinos pargabenimo kaina buvo į Lietuvą nežino. CMR pasiimdavo iš ofiso, prieš išvykdamas į reisą. Jie buvo nauji, už juos reikėjo pasirašyti. Mašinų gavėjai buvo V., A. vardais, juos žino iš matymo, tačiau duomenų. nežino. Naudotas mašinas surinkdavo Europoje – Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje. Atvykus reisui į Lietuvą, UAB „(duomenys neskelbtini)" gyvenamo nemokamo ploto nesuteikė. Jeigu reikdavo pernakvoti, gyveno kempinge (duomenys neskelbtini), kur už parą susimokėdavo pats, Ž. Š. nakvynės nekompensavo niekada. Gyvendamas kempinge, mokėjo kempingo administracijai oficialiai. Apgyvendinant jokio asmens dokumento administracijoje dirbantys asmenys neprašė. Pradžiai kai darbinosi UAB „(duomenys neskelbtini)" 2017m. pernakvojo pas Ž. Š. dukrą (duomenys neskelbtini). Jis pernakvojo viename kambaryje, kur buvo židinys ir lova ir viskas. UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) garaže-patalpose, yra miegojęs du kartus, nes tuos kartus nebuvo kempinge vietos. Ten yra lovos nakvynei. Už tai Ž. Š. nemokėjo. Prasidėjus pandemijai nepamena, kad būtų mokamos prastovos. Kai nedirbo dėl pandemijos 4 mėn., iš pradžių pervedė į kortelė 400 Eur, o vėliau 250 Eur, bet tie pinigai buvo nepriemoka iš už ankstesnį reisą, o ne už prastovas. Visi dokumentai yra pateikti su paaiškinimais Darbo inspekcijoje ir Policijoje. Daugiau šiuo metu pasakyti nieko neturiu (1 t., b. l. 166-168).

Liudytojas Y. K. 2021 m. lapkričio 10 d. apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežio vairuotojo pareigose dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 metų birželio mėn. Dirbo autovežio vairuotoju, transportuodavo automobilius pačioje Europoje ir grįžtant į Lietuvą parveždavo į Lietuvą naudotus automobilius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo Ž. Š.. Tiesioginis vadybininkas buvo I.. Būdavo tokių atvejų, kad jis iškraudavo krovinius ne toje vietoje kuri būdavo nurodyta CMR. Visada kai grįždavo į Lietuvą namo su autovežiais CMR būdavo nurodoma, kad automobilių iškrovimo vieta yra Ryga, tačiau automobilius naudotus iškraudavo Kauno arba Panevėžio automobilių turgavietėse. Jis taip atvežė automobilius ir iškrovė keturis kartus, automobilių autovežyje būdavo aštuoni automobiliai. Iškrauti automobilius Lietuvoje nurodydavo Ž. Š.. Jam teko už iškrautą krovinį priiminėti grynus pinigus iš klientų. Buvo nukrautas automobilis Lenkijoje. Paėmęs pinigus atidavė to automobilio savininkui automobilio turguje Panevėžyje. Kam atidavė pinigus, nežino. Kiek buvo pinigų neprisimena, apie 1500 Eur. Nurodymą dėl šio automobilio kur iškrauti ir paimti pinigus gavo iš pačio automobilio pardavėjo, kuris jį susirado pats. Jo duomenų nežino. Jokių kasos dokumentų apie pinigų paėmimą ar automobilio perdavimą, negavo ir neturi. Nėra matęs, kad kas nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų priiminėtų grynus pinigus iš klientų už atvežtus krovinius, bet yra girdėjęs, kad vairuotojai atvežę automobilius įvairiems savininkams į Lietuvą paimdavo iš jų pinigus už automobilio transportavimą ir juos perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Ž. Š.. Įvardinti vairuotojų kurie tai darė negali, nes nežino tiksliai. Papildomai nori pasakyti, jog kai atvykdavo į reisą, miegodavo Pasvalio r., esančiuose nameliuose, kaip ir kaimo turizmo sodyboje. Užtai mokėjo pats ir Ž. Š. už tai neapmokėjo ir nekompensavo. Vieną kartą, prieš įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pas Ž. Š. namuose Pasvalyje, adreso nepamena. Tą kartą pernakvojo pas Ž. Š.. Daugiau pas jį nėra miegojęs. Pas R. Š. namuose nėra miegojęs, nėra girdėjęs, kad kas nors iš darbuotojų, būtų apsistoję pas R. Š. namuose Pasvalyje. Jis nežino, kur ji gyvena. Per tą laiką, kol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pargabenęs su UAB“ (duomenys neskelbtini)“ autovežiu ne mažiau kaip 32 naudotas transporto priemones. Kiek galėjo kainuoti vienos transporto priemonės pargabenimas į Lietuvą tikrai neįsivaizduoja. Ž. yra pateikęs adresą, kuriuo turėjo pildyti CMR, t. y. jog būtent tuo adresu Rygoje buvo vežami automobiliai. Šiai dienai to adreso nežino ir negali nurodyti. Tuos CMR grįžęs po reiso atiduodavo Ž., jis telefonu nurodydavo kliento numerį, kuriam reikėdavo pargabenti transporto priemones ir su tuo klientu susisiekdavo pats. Pats nematė to fakto, kaip atsiskaitoma už atgabentas mašinas (2 t., b. l. 18-21, 24 -25).

Liudytojas M. P. 2020 m. lapkričio 24 d. apklausos metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežio vairuotojo pareigose dirbo nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 metų gruodžio mėn. transportuodavo automobilius pačioje Europos ir grįžtant į Lietuvą parveždavo į Lietuvą naudotus automobilius. Būdavo atvejų, kad iškraudavo krovinius ne toje vietoje kuri būdavo nurodyta CMR. Visada kai grįždavo į Lietuvą namo su autovežiais CMR būdavo nurodoma, kad automobilių iškrovimo vieta yra Latvija, tikslios vietos nežino. Tačiau naudotus automobilius iškraudavo Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, tikslių vietų nežino, be ne auto turgavietėse. Jis turėjo keturis reisus į Lietuvą, kurių metu tik vieną kartą iškrovė tris automobilius Latvijoje, kitus tris kartus iškrovė Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, nors CMR buvo nurodyta iškrovimo vieta Latvija. Automobilių autovežyje būdavo aštuoni automobiliai. Iškrauti automobilius Lietuvoje nurodydavo Ž. Š.. Iš užsakovų yra gavęs tris kartus pinigus. Pinigų sumos būdavo apie 2500 iki 2800 Eur. Pagal vieną atvejį, kai gavo pinigus iš užsakovų apie 2500 iki 2800 Eur pinigus atidavė Ž. Š., kitus du kartus pinigus gautus iš užsakovų pasiliko sau kaip atlyginimą. Nurodymą dėl šio automobilio kur iškrauti ir paimti pinigus gavo iš pačio automobilio pirkėjo, kurį susirado pats, kurio telefoną gaudavo iš Ž. Š.. Jokių kasos dokumentų apie pinigų paėmimą ar automobilio perdavimą, negavo ir neturi. Pats nėra matęs, kad kas nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų priiminėtų grynus pinigus iš klientų už atvežtus krovinius, bet girdėjęs, kad vairuotojai atvežę automobilius įvairiems savininkams į Lietuvą paimdavo iš jų pinigus už automobilio transportavimą ir juos perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Ž. Š.. Įvardinti vairuotojų kurie tai darė negali, nes nežino tiksliai. Matė kaip S. C. į asmeninę sąskaitą buvo įnešta 30 000 Eur. Ž. Š. pasakė S. C., kad jis taip padės jo dukrai R. pasistatyti namą. Jis sutiko. Pasvalyje, tikslios vietos nežino, banke „Swedbank“ per bankomatą buvo įnešta su bankine kortele 30 000 Eur. Dalyvavo pats S. C., Ž. Š., Ž. žmona ir sūnus. Taip pat buvo ir kitas dar asmuo, kurio vardu irgi buvo įnešti pinigai, tačiau įvardinti kas tai per asmuo buvo, negali, nes nežino. S. C. tais 30 000 Eur nepasinaudojo. Juos greičiausiai nuėmė pats Ž. Š. (2 t. b. l. 40-43).

Liudytojas P. K. 2020 m. lapkričio 24 d. apklausos metu parodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. birželio 21 d. dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", vairuotoju. Grafikas būdavo įvairus, kiekviena komandiruotė į Europa būdavo skirtingo laikotarpio, tokia kokia susiderindavo su direktoriumi Ž. Š., prieš išvykstant. Iš Europos po reiso į Lietuvą su tralu grįžo du kartus, abu kartus pasikrovęs naudotų transporto priemonių, jos būdavo net išardytos, be reikiamų detalių. Jas pargabendavo į Lietuvą. Pirmą kartą transporto priemones pasikrovė Vokietijoje. Antrą kartą pasikrovė dalį Olandijoje. Abu kartus tikslaus pakrautų transportų priemonių skaičiaus nepamena, tačiau abu kartus buvo nemažiau kaip 8 transporto priemonės. Pirmą kartą transporto priemones Lietuvoje išsikrovė Panevėžyje ar Pasvalyje, tikslios vietos nepamena, privačiame name. Antrą kartą transporto priemones iškrovė dviejose vietoje, vieną transporto priemonę iškrovė Kauno mašinų turguje, o likusias kažkur Biržų rajone, tačiau tikslios vietos nepamena. Kadangi šias priemones kraudavosi iš privačių asmenų, jie jokių spaudų neturi, dėl ko CMR pildė patys, CMR įrašydavo automobilio VIN numerį, žiūrėdavo patys ant vežamos transporto priemonės, iš kur išvežama, bei kur vežama, pakrovimo data, pats dėdavo parašą, UAB "(duomenys neskelbtini)" spaudas būdavo transporto priemonėje, kurį dėdavo ant CMR. CMR pildymui kiti asmenys jokių dokumentų nepateikdavo. Jokių kitų dokumentų neurėdavo. 2020 m. spalio 25 d. įmonės vardu registruota autovežį „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo, grįžinėjo iš Europos į Lietuvą, tuo kartu iš Europos kaip aukščiau minėjo parsivežė aukščiau nurodytas transporto priemones. Jas pasikrauti liepė vadybininkas I., atsiųsdamas sms žinutę su adresu, tačiau grįždamas į Lietuvą buvo pasikrovęs nemažiau kaip 8 transporto priemones. Pats į rankas veždamas rankas jokių atsiskaitymų negaudavo, kaip su įmone buvo atsiskaitoma nežino. Grįžęs iš reiso, CMR atiduodavo R., arba G., pavardės nežino. Jam nėra žinoma kiek kainuoja transporto priemonių pargabenimas į šiuos reikalus nesikišo ir nesidomėjo. Kol dirbo įmonėje prastovose nebuvo. Įmonėje direktorius Ž. prieš kiekvieną reisą sakydavo, kad po 28 parų reikia ištraukti vairuotojo kortelę ir tris paras nevažiuoti, sakydavo, jog jie užsitrauktų užuolaidas ir niekam nesirodytų. Kadangi per tas tris paras, vairuotojas turėdavo grįžti į Lietuvą ir pailsėti, tačiau realiai, jie niekur nevažiuodavo. Kai jau būnant reise sueidavo 28 para vadybininkas primindavo, jog turi tris paras nevairuoti. Be vairuotojo kortelės neliepdavo važiuoti ir važiavęs nėra (2 t. b. l. 58-60).

Liudytojas V. P. 2020 m. lapkričio 24 d. apklausos metu parodė, kad UAB“(duomenys neskelbtini)'' įmonėje dirbo vairuotoju pagal tokį darbo grafiką: 9 savaites dirbo, keturios savaitės buvo poilsis. Į reisą Europoje vykdavo ir firmos autobusiuku ir būdavo dienų, kai atvykdavo iš Lietuvos įmonei priklausančiu autovežiu. Jam asmeniškai neteko pasikrauti transporto priemonių iš Lietuvos ir jas nugabenti į kitas Europos valstybes, todėl nieko apie tai pasakyti negali. Dirbdamas įmonėje UAB“(duomenys neskelbtini)'' kartą pasikrovė automobilių iš Italijos ir parvyko įmonės autovežiu į Lietuvą. Grįžimas į Lietuvą būdavo tuomet, kai reikėdavo suremontuoti įmonės autovežį, ir kad jis nevažiuotų tuščias, būdavo pakraunamas automobiliais, kuriuos parveždavo į Lietuvą. Iš Italijos parvežė 8 automobilius. Du iškrovė Lenkijoje, likusias 6 iškrovė Panevėžio automobilių turguje. Tai darė UAB „(duomenys neskelbtini)'' direktoriaus Ž. nurodymu. Pats asmeniškai pildė tik CMR dokumentus, kitokių dokumentų nepildė. Už tuos parvežtus automobilius buvo pervesti pinigai į jo asmeninę kortelę, iš kurios nuėmęs pinigus sumokėjo už parvežamus automobilius iš Italijos. Automobiliai buvo pirkti iš privačių asmenų, dokumentus užpildydavo pagal automobilio techninį pasą. Taip jis vairavo automobilį Mercedes valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo parvežė automobilius iš Italijos. Pasikraunant ir išsikraunant automobilius, jam niekas nepadėjo, atliko viską pats. Kai parvežė automobilius iš Italijos, įmonė su juo papildomai neatsiskaitė. Jam parvežus automobilius iš Italijos ir jos iškrovus vienus Lenkijoje, kitus Panevėžyje grįžo į Pasvalį, kur buvo firmos automobilių stovėjimo aikštelė, remonto dirbtuvės. Pargabentų automobilių dokumentus pasiėmė įmonės savininko duktė R.. Jis asmeniškai nežino kokia yra vienos mašinos pargabenimo kaina, žino, kad tai priklauso nuo automobilio dydžio ir kokį atstumą automobilis buvo gabentas. Kai dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)'' penkis mėnesius išbuvo karantine ir įmonė už tai nieko nesumokėjo. Dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)'' nebuvo gavęs nurodymų nenaudoti vairuotojo kortelės (2 t. b. l. 80-81).

Liudytojas E. Č. 2021 m. sausio 8 d. apklausos metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2018 m. spalio 23 d. vairuotoju ekspeditoriumi, autovežiu vežiojo naujus automobilius po Europą. Jo tiesioginis vadybininkas buvo iš pradžių D. O., o paskui I. J.. Visais atvejais grįžtant namo iš Europos Š. duodavo kliento numerį ir jis kliento nurodymu susirinkdavo naudotus automobilius Europos miestuose iš privačių asmenų ar turgaviečių ir iškraudavo Panevėžio, ar Kauno, ar Pasvalio turgavietėse. Visada kiekvieno reiso metu parveždavo po 8-9 automobilius, už vieno automobilio atvežimą klientas mokėdavo po 350 eurų, jei 8 mašinos, tai už jas viso 2800 eurų. Ši suma galėjo būti ir šiek tiek mažesnė ar didesnė, nes priklausė nuo to iš kur reikia automobilius vežti, kiek kilometrų, todėl 350 eurų suma yra vidutinė už 1 automobilį. Ir už tai Š. gaudavo iš klientų vidutiniškai po 2800 eurų už tralą, tai yra už atvežtas 8 mašinas, kuriuos niekur neapskaitydavo. Pagal dokumentus tralas grįždavo tuščias. Nes kelionės metu būdavo surašomi CMR, kad vežami automobiliai į Latviją, nes tokiu atveju neprisikabindavo transporto inspekcija ar mokesčių inspekcija. O paskui tie CMR būdavo atiduodami Ž. Š., tačiau jie būdavo išmetami. Tuos CMR surašydavo pats vairuotojas Ž. Š. nurodymu. Ž. Š. pats iš klientų susirinkdavo pinigus už tuos automobilius. Viena kartą 2018 metais, jau prieš išeinant iš darbo gavo iš kliento, kurio duomenų nežino, 2800 eurų be jokių dokumentų ir juos atidavė Ž. Š. be jokių dokumentų. Tie pinigai buvo gauti iš kliento už atvežtus automobilius. Žino tik vieną firmą Panevėžio, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ legaliai vežė automobilius, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“. (2 t. b. l. 156 – 157).

Liudytojas A. V. 2021 m. vasario 25 d. apklausos metu parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. vairuotoju ekspeditoriumi, autovežiu vežiojo dėvėtus ir naujus automobilius po Europą. Jį 2019 metais dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apklausinėjo FNTT tyrėja, jai davė savo parodymus, taip pat ėmė jo parašų pavyzdžius. Tačiau jo parašai nebuvo suklastoti, bendrovei dėl jo jokių bėdų nebuvo kilę. 2019 metais gegužės mėn. paskutinį kartą vežė padėvėtus automobilius klientams, juos yra vežęs prieš tai keletą kartų. Pinigų iš kliento neteko priimti. Klientas pasakydavo adresą, kurį jis įrašydavo į CMR. Buvo atvejų, kad vežė ir į Rygą. Kas buvo klientai negali pasakyti, tai buvo įmonių atstovai, jų duomenų neturi. Kada ir kur, ką vežė duomenų neturi. CMR atiduodavo į buhalteriją. Ar buvo išrašomos sąskaitos už paslaugas jis nežino (2 t., b. l. 119-120).

Liudytojas L. V. 2021 m. sausio 12 d. apklausos metu parodė, kad dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. iki 2019 m. balandžio 26 d autovežiu vežiojo automobilius, darbo užmokestis buvo skaičiuojamas nuo nuvažiuotu kilometrų. Kiek buvo mokama centų už kilometrą nepamena. Dar buvo laikotarpis, kai jam už pravažiuotus 450 km per dieną mokėdavo po 120 Eur. 2018m. pradžioje atlyginimą pasiimdavo grynais ir per banką, o nuo 2018 m. vidurio gaudavo tik per banką. Algą grynais jam sumokėdavo pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Ž. Š. savo namuose ir ofise. Grynų pinigų už kuriuos jis nėra pasirašęs iš Ž. Š. negavo. Bet buvo atvejų, kad už gautus pinigus jis pasirašydavo kita diena ofise. 2018 m. kadencijos-komandiruotės užtrukdavo po 2-2,5 mėn. Kiekvienu kartu grįžtant iš Europos į Pasvalį, o taip buvo atrodo 5 kartai, jis parveždavo naudotus automobilius Ž. Š. nurodymu. Ž. Š. duodavo kliento numerį ir jam klientas pasakydavo kur Europoje, kokius automobilius pasikrauti. Automobilius jis kliento nurodymu iškraudavo Kauno turguje prie „Regitra“, bet pagrinde Panevėžyje prie „Regitra“. Kliento jokių duomenų neturi išsaugojęs. Jis yra vieną kartą gavęs 2700 Eur, o kitą kartą 2600 Eur už automobilių atvežimą, atveždavo tralu po 8-9 mašinas, tuos pinigus jis atidavė Ž. Š.. Paskui pas L. jis pasirašė kažkur, kad tas pinigų sumas jis atidavė Ž. Š.. Atveždamas tralu automobilius jis pats surašydavo CMR, o klientas jam pasakydavo automobilių iškrovimo vietos adresą. Iškrovimo adresas sutapdavo su realia iškrovimo vieta. Yra vežęs automobilius į Latviją, bet ne iš Lietuvos, o iš kitų Europos šalių. 2018 m. jam teko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti jo padarytas žalas, tiksliau tas žalas jam išskaičiuodavo iš atlyginimo. Kiek 2018 m. buvo išskaičiuota iš atlyginimo žalos nepamena. Tik pamena, kad jam niekas neparodė jokių dokumentų, kokią realią žalą padarė. Išskaičiavo žalą ir jis realiai negalėjo patikrinti, ar teisingai žalą iš jo išskaičiavo. 2018 m. padarė keletą žalų, kurių dydis buvo nuo 50 iki 300 Eur, tiksliai nepamena. Išėjus iš darbo iš jo prisiteisė už žalą, kurią padarė 2019 m. pavasarį sumoje 1196 Eur, su ta žala jis sutinka, su jos suma sutinka (2 t., b. l. 151-154).

Iš 2021 m. spalio 15 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, nes į apskaitą įtraukė pirkimo operacijas už 115 596 Eur (su PVM), kurios faktiškai nesusijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)" į apskaitą įtraukė tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prekes/paslaugas, kurios nėra susijusios su pagrindine veikla, o buvo skirtos (akcininko ir direktoriaus Ž. Š. bei jo dukros R. Š.) privačių poreikių tenkinimui, tai yra atliekant statybos, remonto darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Minėtiems objektams pirktų prekių PVM sąskaitos faktūros buvo priskirtos UAB „(duomenys neskelbtini)". Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)" 2018-2020 m. finansinėse ataskaitose pateikė neteisingus duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Taip pat nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" nesivadovavo 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 str., 11 str. 4 p. reikalavimais, nes 2018-2020 m. buhalterinės apskaitos registruose užfiksavo 80 508 Eur sąnaudų nurašymą. Pirktos prekės formaliai buvo nurašytos į sąnaudas, nors medžiagų nurašymai nesusiję su pagrindine veikla, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" pajamų neuždirbo, ekonominės naudos negavo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)" sąnaudos mažinamos bei apmokestinamas pelnas didinamas 2018 m. – 10 306 Eur, 2019 m. – 8 732 Eur, 2020 m. – 61 470 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)" neteisingus duomenis perkėlė į buhalterinės apskaitos registrus, 2018-2020 m. finansinę atskaitomybę ir 2018-2020 m. metines pelno mokesčio deklaracijas (11 t., b. l. 21-29, 32-33; 12 t., b. l. 38-195; 13 t., b. l. 1-48, 70-71).

Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis ir gyvena (8 t, b. l. 181).

Iš 2021 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" (įm. k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (8 t., b. l. 183, 185-199).

Iš 2021 m. birželio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikta apžiūra (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)" administracinėse patalpose, kurios metu fiksuoti ten esantys objektai, turintys reikšmės tyrimui, kurie yra suvesti į 2020 m. bendrovės ilgalaikio turto apskaitą (b. t. 9, b. l. 3-4).

2021 m. birželio 18 d. atliktos apžiūros (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)" registracijos vietoje, bei R. Š. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apžiūrų metu fiksuoti objektai, turintys reikšmės tyrimui, kuriuos įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)" (9 t., b. l. 5-73).

2021 m. liepos 1 d. S. R., vykdantis individualią veiklą, pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija P Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šildymo sistemos prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)" ir el. paštu nurodė, jog visos bendrovės įsigytos prekės buvo atsiimtos parduotuvėje, o UAB „(duomenys neskelbtini)" jis jokių paslaugų neteikė (6 t., b. l. 174-177).

UAB „(duomenys neskelbtini)" pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" 2020 m. sausio 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo įmontuojamą šaldytuvą LIEBHERR ECBN 6256 už 3 800 Eur, kuris buvo pristatytas adresu (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 98-103).

2020 m. rugpjūčio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" iš MB „(duomenys neskelbtini)" įsigijo „Monaco" kampinę sofą už 3 600 Eur, 2021 m. birželio 22 d. el. paštu MB „(duomenys neskelbtini)" informavo, jog šis baldas buvo pristatytas į Palangą (6 t., b. l. 59-66).

UAB „(duomenys neskelbtini)" 2019 m. rugsėjo 5 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)" už 1106,86 Eur įsigijo apdailinių plytų, kurios pagal krovinio važtaraštį buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini) (b. t. 7, b. l. 35-38).

2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)" SIA įsigijo orkaitę su mikrobangų krosnele už 4 598 Eur bei 2020 m. rugsėjo 2 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. (duomenys neskelbtini) iš tos pačios įmonės – indaplovę bei kaitlentę už 4 294,60Eur. Daiktai buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 69-89).

IĮ „(duomenys neskelbtini)" atstovas el. paštu nurodė, jog gamino biožidinį pagal individualų projektą, o PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu ir nusiųstos Ž.. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog židinys buvo pristatytas adresu (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 106-112).

Iš 2021 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. birželio 18 d. atvykus atlikti procesinio veiksmo – objektų apžiūros name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi Ž. Š. rasti du UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai – O. V. ir A. D.. Šie asmenys, kaip tvirtino Ž. Š., laukdami išvykimo į reisą, nakvojo (duomenys neskelbtini). Nurodyti asmenys yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai (2 t., b. l. 1).

Iš 2021 m. spalio 15 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nesivadovavo 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 58 str., 64 str. 1 d., nustatančio, jog PVM atskaita gali būti įtraukiama tik tuo atveju, jeigu turima PVM sąskaita faktūra atitinka visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus. Net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti PVM, todėl tyrimo metu nustatyta 20 062 Eur mokėtina PVM suma.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)" nesivadovavo 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 19 str. 1 d., 14 str. 2 d. 1 p., nes pagal ikiteisminio tyrimo duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)" 2019-2020 m. atliko 80 automobilių pervežimo paslaugas (10 reisų) nenustatytiems asmenims, šių ūkinių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįtraukė į tvarkomą buhalterinę apskaitą ir 2019-2020 m. nesumokėjo 4 167 Eur pardavimo PVM.

Dėl aukščiau išvardintų PVM įstatymo straipsnių nesilaikymo VMI elektroniniu būdu pateiktose PVM deklaracijose už 2018 m. kovo, balandžio, birželio, gruodžio mėnesius, 2019 m. vasario, kovo, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėnesius, 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius įrašyti neteisingi duomenys: t. y. bendrovė nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų vertės, pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą bei 24 229 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)" nesivadovavo 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d., nes UAB „(duomenys neskelbtini)" už transporto paslaugas (80 automobilių gabenimą iš užsienio valstybių) gavo 19 833 Eur (24 000-4 167 Eur PVM), kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, todėl 2019-2020 m. apmokestinamasis pelnas didinamas 19 833 Eur, iš jų: 2019 m. – 1983 Eur, 2020 m. – 17 850 Eur. Taip pat bendrovė nesivadovavo šio įstatymo 17 str., 11 str. 4 p. reikalavimais, nes 2018-2020 m. buhalterinės apskaitos registruose užfiksavo 80 508 Eur sąnaudų nurašymą. Pirktos prekės formaliai buvo nurašytos į sąnaudas, nors medžiagų nurašymai nesusiję su pagrindine veikla, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" pajamų neuždirbo, ekonominės naudos negavo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)" sąnaudos mažinamos bei apmokestinamas pelnas didinamas 2018 m. – 10 306 Eur, 2019 m. – 8 732 Eur, 2020 m. – 6 1470 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)" neteisingus duomenis perkėlė į buhalterinės apskaitos registrus, 2018-2020 m. finansinę atskaitomybę ir 2018-2020 m. metines mokesčio deklaracijas. Vadovaujantis šio įstatymo 5 str. 1 d., už 2018 m. nustatytas 1 546 Eur, už 2019 m. – 1 607 Eur , už 2020 m. – 11 808 Eur nedeklaruotas ir nesumokėtas pelno mokestis, viso 15 051 Eur (11 t., b. l. 29-33).PVM deklaracijos, į kurias įrašyti neteisingi duomenys (13 t., b. l. 48-69, 83-85).Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2018-2020 m., kuriose įrašyti neteisingi duomenys (13 t., b. l. 73-80).

Iš telefono, kurį liudytojo apklausos metu apžiūrai savanoriškai pateikė Z. Š., „Viber" programėlės pokalbiuose, rasti tyrimui reikšmingi duomenys: laikotarpio nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. Z. Š. susirašinėjimas su UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju. Vairuotojas Z. Š. siunčia ataskaitas apie grįžimą, taip pat vietą – (duomenys neskelbtini), kur vairuotojas iškraus mašinas. Taip pat persiųstos namo koordinatės bei nuotrauka. Siunčiamos surašytos transporto priemonės, kiti reikšmingi duomenys (3 t., b. l. 5-68).

Iš 2021 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantis automobilis "Scania P420", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. kovo mėn. iki liepos mėn. į Latvijos Respubliką nevyko (3 t., b. l. 69-77).

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį "autovežį" vairavo (duomenys neskelbtini) A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tą dieną pristatė 8 transporto priemones adresu (duomenys neskelbtini). Šio asmens tyrimo metu nėra galimybės apklausti, nes jis yra miręs (3 t., b. l. 78-80).

Iš 2021 m. kovo 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės matyti, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti Ž. Š. pokalbiai su buhaltere I. Ž. dėl subsidijų gavimo iš Užimtumo tarnybos. Pokalbiai Nr. 61, 64, 67 (10 t., b. l. 14-15).

Iš 2021-06-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės matyti, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, kuriame užfiksuoti Ž. Š. pokalbiai su A. S. dėl mašinų pargabenimo (pokalbiai Nr. 464, 4198, 4203), su buhaltere I. Ž. – dėl subsidijų iš Užimtumo tarnybos gavimo (pokalbiai Nr. 2173, 4906, 4936), su K. J. – dėl mašinų pargabenimo (pokalbis Nr. 2832), su B. Ž. - dėl mašinų pargabenimo (pokalbiai Nr. 4096, 4135, 4136), su Z. Š. - dėl mašinų pervežimo (pokalbiai Nr. 4134, 4201, 5213, 5214, 5251, 7991), su A. L. – dėl mašinų pargabenimo (pokalbiai Nr. 4424, 4534) (11 t., b. l. 44, 52, 55, 57-58, 59-65, 70, 72, 75-76).

Iš 2021 m. spalio 5 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolo matyti, kad užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus Ž. Š. pokalbiai su buhaltere I. Ž., pokalbių metu derinami klausimai dėl subsidijų gavimo už prastovas (10 t., b. l. 52-53).

Iš duomenų, gautų iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus matyti UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojų veiklos suvestinė (6 t., b. l. 3, 7-8).

Iš 2021 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įvesti UAB "(duomenys neskelbtini)" (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) turimų transporto priemonių valstybiniai numeriai. Iš pateiktų visų prašomo laikotarpio sistemos duomenų, tyrimui reikšmingi tik tie duomenys, kuriuose matyti nufotografuotos transporto priemonės, priklausančios UAB "(duomenys neskelbtini)", gabenančios lengvąsias transporto priemones. Iš turimų duomenų matyti, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančios transporto priemonės Lietuvos Respublikos sieną kirto nurodytomis datomis (8 t., b. l. 169-180).

Iš tyrimui reikšmingų dokumentų, kuriuos pateikė Užimtumo tarnyba prie LR SADM, dėl subsidijų išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)" (5 t., b. l. 21-24) rr 2021 m. birželio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriuo Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriaus specialistė pateikė tyrimui reikšmingus dokumentus (5 t., b. l. 25-123), matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai dėl subsidijų gavimo.

Iš 2021 m. spalio 15 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados nustatyta:

1.1. Dėl prastovų fiksavimo apskaitoje. Tyrimo metu palyginus UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis su Užimtumo tarnybai patektų dokumentų duomenimis, nustatyta, kad bendrovė “(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. apskaitos dokumentuose – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentuose bei išmokėjimo dokumentuose įrašė neteisingus duomenis apie vairuotojų ekspeditorių dirbtas ir prastovų valandas bei apmokėjimą už jas. Nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” 10 darbuotojų (14 atvejų) įformino, kad darbuotojai buvo prastovose 2282 val., tačiau tyrimo metu pagal vairuotojų diskų datas (suvestines) nustatyta, kad prastovose buvo tik 1347 val., skirtumas – 935 val. (2282-1347). Dėl to buvo neteisingai apskaičiuotos prastovos vairuotojams ekspeditoriams V. B., A. K., G. D., S. V., H. F., A. D., S. K., V. T., O. P., D. H.. Dėl to bendrovė nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat nesivadovavo minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimais ”ūkinės operacijos turinys”, nes 2020 m. balandžio-liepos mėn. apskaitos dokumentuose (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose) neteisingai fiksavo 10 darbuotojų prastovas. Be to, neteisingi duomenys apie aukščiau paminėtų UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojų prastovas buvo pateikti Užimtumo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriui, ko pasėkoje UAB “(duomenys neskelbtini)” nepagrįstai buvo išmokėta 2701,86 € ir valstybei padarytas nuostolis.

1.2. Dėl neapskaitytų pajamų už transporto paslaugas. Tyrimo metu palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (2021-06-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus Ž. Š. telefoniniais pokalbiais su automobilių perpardavinėtojais bei bendrovės darbuotojais, remiantis liudytojų apklausos protokolais, automobilių (autovežių) sienos kirtimo nuotraukomis), nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metais atliko 10 reisų, kuriais iš Europos valstybių atgabeno 80 naudotų automobilių į Lietuvą, tačiau į apskaitą neįtraukė pervežimo paslaugų ūkinių operacijų, bei tikėtina, gautų 24 000 € (80x300) grynųjų pinigų už parduotas paslaugas, jų neįnešė į bendrovės kasą. Minėtos ūkinės operacijos 2019-2020 metų buhalterinėje apskaitoje iškraipė bendrovės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti 2019-2020 metų bendrovės “(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Todėl bendrovė nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX–574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir nesivadovavo minėto įstatymo 12 straipsnio 1 punktu - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes 2019-2020 metais UAB “(duomenys neskelbtini)” gautų 24 000 € grynųjų pinigų už parduotas automobilių pervežimo paslaugas neįnešė į bendrovės kasą, uždirbtų pajamų ir grynųjų pinigų gavimo operacijų nefiksavo apskaitoje bei nesurašė apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių). Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2019-2020 metų ūkinių operacijų tapatumo, bendrovės turto, įsipareigojimų, veiklos rezultatų.

1.3. Dėl patirtų išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į tvarkomą buhalterinę apskaitą įtraukė pirkimo ūkines operacijas už 115 596 € (su PVM), kurios faktiškai nesusijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Nustatyta, kad bendrovė už įsigytas įvairias prekes, paslaugas, kurios 2018-2020 metais buvo neskirtos PVM apmokestinamajai veiklai ir pajamoms uždirbti, sumokėjo iš bankų sąskaitų 106590,69 €, iš kasos grynais pinigais - 9005,72 €. Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ minėtų prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę neleistinai apskaitė leidžiamuose atskaitymuose bei 20 062 € pirkimo PVM nepagrįstai įtraukė į atskaitą. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimais, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes įtraukė pirkimo ūkines operacijas už 115 596 € (su PVM), kurios faktiškai nesusijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad bendrovė “(duomenys neskelbtini)” į apskaitą įtraukė tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prekes/paslaugas, kurios nėra susijusios su pagrindine veikla, o buvo skirtos konkrečių asmenų (akcininko ir direktoriaus Ž. Š. bei jo dukros R. Š.) privačių poreikių tenkinimui, t. y. atliekant statybos, remonto darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtiems objektams pirktų prekių (statybinės medžiagos, buitinė technika, apdailos medžiagos) PVM sąskaitos faktūros buvo priskirtos UAB “(duomenys neskelbtini)”. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metų finansinėse atskaitomybėse pateikė neteisingus duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad į bendrovės 2018-2020 metų apskaitos registrus buvo įtrauktos nurašytos medžiagos, paslaugos už 74 864 €, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais - atliktų darbų aktais ar kt. dokumentais. Dėl to pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose neteisingai užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros. Dėl to buvo nesivadovauta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimais, nustatytais 12 straipsnio 1 dalimi - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”.

Pagal tyrimui pateiktus UAB “(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl tyrimo metu nustatytų ir specialisto išvadoje užfiksuotų LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. reikalavimų nesilaikymo iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (11 t., b. l. 49-70, 76-77).

Iš 2021 m. spalio 15 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio iki 2020 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl 10 darbuotojų (14 atvejų) pateikti duomenys apie skelbtas prastovas yra neteisingi. UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitos dokumentuose - tabelyje, darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo dokumentuose – įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų dirbtą laiką, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuotos prastovos vairuotojams – ekspeditoriams ir 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" nepagrįstai buvo išmokėta 2 701,86 Eur (11 t., b. l. 10-15).

Specialistė N. L. teismo posėdžio metu išvadą palaikė ir papildomai paaiškino, kad kai atliko prastovų skaičiavimą, lygino dokumentus, kas pateikta bendrovės, pirminiai apskaitos dokumentai, registrai, iš Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų diskų suvestines, pažiūrėjo, kur kiekvienas vairuotojas važiavo, lygino valandas su tuo, kas buvo bendrovės apskaitoje, tabeliuose, darbo užmokesčio žiniaraščiuose, ką pateikė į Užimtumo tarnybą. Su tyrėja nuvykę į Užimtumo tarnybą skaičiavo ir tikrino, visa tai atvaizduota lentelėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė prašymus dėl vieno vairuotojo, įrodė, kad tas automobilis buvo Ukrainoje, stengėsi viską kas neteisinga ištaisyti. Dėl subsidijų – kiekviena pavardė, kiekviena valanda suderinta su Užimtumo tarnybos specialiste, kuri yra tos srities specialistė.

Dėl medžiagų nurašymo, paaiškino, kad visa direktoriaus šeima -dukra vadybininkė, žmona kasininkė S. Š. dribo bendrovėje, daiktus pirktus už bendrovės lėšas priiminėjo šeima. Tyrėja nuvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini), Ž. Š. rodė baldą, kad čia tas baldas, nors numerių ant baldų nėra. Jei objekte yra įmonei priklausantis daiktas, turi būti inventorinis numeris, įmonė skaičiuoja nusidėvėjimą. Nuvažiavo į Pasvalį, nerado jokių nurašymų, nėra apskaitoje. Turtas turi nešti ekonominę naudą, uždirbti bendrovei pajamas. (duomenys neskelbtini) – nuomos sutartis buvo atnešta pavėluotai, tarp paimtų dokumentų jos nebuvo, pasakė, kad nuomoja R. Š., atnešė sutartį. Kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais. Jei panaudojo gruntą, medžiagą automobiliui, o dokumentą surašė 2022 m. ir pateikė teismui, kas gali patikrinti tą faktą, kad buvo 2018 m. nudažyta mašina. Turi būti darbų atlikimo aktas, sąmata, kas atliko, kas dažė, jei namo renovacija, tai turi būti apskaityta, kiek sunaudota medžiagų, kiek įsigijo, kiek nurašė, dokumentai turi būti tvarkingi. 2018 m. cementas pirktas, o nurašytas 2022 m., medžiagoms, kurios kėlė abejones, darė priešpriešinius patikrinimus. Dėl sofos atliko juridinio asmens tyrimą, tyrėja nematė sofos, į ofisą jos nepristatė. Pateikti nauji dokumentai teismui dokumentai išvados nekeičia, išvada surašyta pagal tuo metu pateiktus dokumentus.

Dėl automobilių vežimo, vertino apklaustų liudytojų parodymus, kad grįžtant iš reisų automobiliai važiavo ne tuščiomis, vairuotojai patvirtino, kad niekada negrįždavo tuščiomis, juos susiejo su telefoniniais pokalbiais, 300 Eur suma sakė vairuotojai vidutiniškai už vieną automobilį. Grįžimas užfiksuotas ant sienos, nuotraukos padarytos. Išvadoje buvo 10 reisų atlikta, 2019 - 2020 m. neįtraukta į apskaitą gautų pajamų, dabar jau pataisyta – 9, yra techninė klaida, 30 išvados lapas. 2022 kovo 15 d. duotas paaiškinimas prie išvados, ten paaiškintas tas epizodas, liko nustatyta mažiau, pakeitė eilutę ir mokesčius pakeitė, 2 p. eilutė, sumažino mokesčius. Žala apskaičiuota – kad automobiliu vežė 9 reisus po 8 automobilius. 2020 metais kirto sieną, yra tarnybinis pranešimas dėl sienos kirtimo 33 priedas, skaičiavo mokesčius, kurie lemia civilinio ieškinio dydį, 9 reisai, 72 automobiliai, automobilių kiekis nustatytas pagal vairuotojų parodymus, kad ant tralo 8 telpa automobiliai liudytojų O., Č., Č. parodymai ir telefoniniai pokalbiai patvirtina 300 eurų už automobilio vežimą, suma paimta iš liudytojų parodymų. Kad „(duomenys neskelbtini)“ veža automobilius į Lietuvą oficialiai matė apskaitose, ten yra CMR išduotos ir rastos apskaitoje, šie automobiliai, kurie įrašyti į specialisto išvadą, tai jų įmonės apskaitoje nebuvo, čia vežė Lietuvos perpardavinėtojams, rėmėsi liudytojų parodymais, buvo sulyginti reisai, sienos kirtimo dokumentai, CMR žiūrėjo, kur nustatyta, tai automobilių tokiais numeriais nėra, peržiūrėjo visus krovinio važtaraščius, peržiūrėjo visus CMR, kas liečia tuos reisus.

Dėl subsidijų tai paskaičiavimas teisingas, vairuotojai D., D., K. – 24 valandas paskaičiavo – 32 priedas, lentelės 5 grafa, vietoje 176, turi būti įrašyta 96, 7 grafoje vietoje 96 turi būti 116, – šie nustatyti netikslumai, nekeičia paskaičiuotos sumos 49 eurų. Apskaičiuota teisingai. Užimtumo tarnyba pateikė duomenis – D., D., K. 2020 m. birželio mėn. buvo prastovose 167 val., šiuos duomenis pateikė „(duomenys neskelbtini)“, įsakymas 2020 m. birželio 30 d. Nr. 20/188, kuriuo D. atšaukiamas iš prastovų nuo liepos 1 d., birželio 30 d. įsakymas Nr. 20/180 – D. atšaukiamas iš prastovų nuo liepos 1 d., 2022 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 20/189 – K. – taip pat atšaukimas nuo liepos 1 d. Prastovos apskaičiuotos teisingai, išvados nekeičia. Išnagrinėjo, ką galėjo pakeitė, sutikslino su Užimtumo tarnyba. Prastovos nurodytos 167, o nustatytos 143.

Papildomai įvertinusi naujai bylos nagrinėjimo metu Ž. Š. pateiktas sąskaitas – faktūras paaiškino, kad šios sąskaitos yra įvertintos, jas matė tyrimo metu, jos išvados ir anksčiau išsakytų argumentų nekeičia. Kas liečia pervežamų automobilių kainas, tai dar vertino Ž. Š. telefoninius pokalbius su automobilių perpardavinėtojais, liudytojai parodė, kad už automobilius paimta buvo 2600, 2700, jei dalinti iš 8 vežamų automobilių, tai būtų 300 -350 už pervežimą. Kad nesąžiningas verslas matyti iš pokalbių apie pinigų perdavimo vietas, iškrovimo Kaune, Panevėžyje – automobilių turguje. Šioje bendrovėje už automobilių pervežimą buvo viskas daroma pavedimais, o išvadoje nurodyti niekur neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje automobiliai, kurie buvo vežami į Lietuvą. Sutinka, kad bendrovės verslas yra automobilių pervežimas, tai tarptautinė kompanija, išrašydavo sąskaitas - faktūras, komandiruodavo vairuotojus ir jie pirkdavo Europoje, visi automobiliai važinėjo po Europą, vairuotojai dirbo komandiruotėse visi maršrutai nurodyti kur jie keliavo - Belgija, Olandija, Prancūzija, viskas teisėta. Tačiau nėra jokių dokumentų apie automobilių vežimą į Lietuvą, kai vairuotojas, grįždamas iš komandiruotės su autovežiu, atlikęs darbus Europoje, kad nebūtų tuščias važiavimas su direktoriaus vairuotojui telefoniniu nurodymu parveža tuos automobilius kažkam tai, iškrauna Lietuvoje, o gautų lėšų neapskaito.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 183 straipsnio dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023-03-21nutartisNr.2K-65-303/2023) Kaltinamasis Ž. Š. yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, valdantis 21 proc. bendrovės akcijų, tokią pačią bendrovės įstatinio kapitalo dalį valdo S. Š., likusią valdo I. Z. ir J. Z.. Ž. Š. nuo 2012-11-16 yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2016-09-01 ir aptariamu laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė I. Ž. pagal buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį. N Ž. Š., bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo prekes ir paslaugas pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras (viso 61 viena pozicija) už jas sumokėjo bendrovės piniginėmis lėšomis pavedimu ir grynais, todėl įgytą ir jo žinioje buvusį privalėjo naudoti išskirtinai bendrovės interesais ir jos veikloje pajamos uždirbti. Ž. Š. įmonės turtas patikėtas valdyti pagal pareigas, jam, kaip asmeniui, o ne įmonės direktoriui tas turtas buvo svetimas, nes priklausė įmonei ir jos akcininkams. Teismas, ištyręs bylos įrodymus laiko nustatyta, kad už bendrovės lėšas įgytą turtą Š. Š. panaudojo savo šeimos ir dukros R. Š. poreikiams ir interesams, įmonės lėšomis įgyjant daiktus šeimos poreikiams bei renovuojant ir įrengiant dukrai nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini).

Ž. Š. su šia kaltinimo dalimi nesutiko, teigė, kad visos medžiagos ir įrengimai įgyti pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo panaudoti įmonės veikloje, o namas P(duomenys neskelbtini) namas buvo įrenginėjamas tikslu, kad pagerinti gyvenimo sąlygas įmonės vairuotojams, kurie atidirbę pamainą Europoje turi grįžti į įmonės buveinės šalį, nes beveik visi įmonės vairuotojai buvo užsienio šalių ( Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos) piliečiai ir neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Tame name jie gyveno ir iki remonto. Kitos medžiagos panaudotos įmonės administracinių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veikloje. Tokius kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino R. Š., kuri teigė, kad vairuotojai dar prieš dovanojimą gyveno tame name ir gyvena dabar, namą jai tėtis perleido, kai buvo pradėta kalbėti apie mobilumo paketą, ji neplanavo ten gyventi, ruošėsi tam, kad vairuotojams reikės ten gyventi 3-4 dienas, direktorius ten viską remontavo, nes užsienio piliečiams buvo nurodymas 7 kv. m. gyvenamas plotas, jie vykdė įstatymo reikalavimus. Šiuo metu yra galimybė name apgyvendinti 7-8 iki 10 žmonių gali gyventi, bet būna, kad ir tuščias namas būna. Liudytoja S. Š., kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba kasininke-buhaltere, taip pat davė analogiškus parodymus, kad dukra namą išnuomojo bendrovei, kad apgyvendinti įmonės darbuotojus- vairuotojus, parodė, kad dėl išlaidų namo pagerinimui nieko nežino.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad į apskaitą įtraukdavo tai, ką pateikdavo direktorius. (duomenys neskelbtini) ofise buvo atliktas remontas, perdažytos sienos, atsirado nauja odinė sofa su foteliais. Bendrovėje už 2018-2020 m. inventorizacija atlikta nebuvo, baldų pavadinimai įtraukti į apskaitą užsienio kalba, pagal sąskaitas. Kur dedama įranga, kuriame objekte stovi baldai, objektų niekada nežymėdavo, nes nebuvo tokios praktikos. Kad buvo remontuojama, įrenginėjama gyvenamoji vieta vairuotojams, žinojo iš anksčiau. Šaldytuvas yra, o jo pavadinimas esmės nekeičia. Kadangi nėra įmonės darbuotoja, inventoriniais dalykais nesidomėjo. Židinio vėdinimo – šildymo komplektas(39 specialistės išvados priedas) – nėra įtrauktas į apskaitą, turinys sąskaitų skirtingas, nes kokią gavo sąskaitą, tą ir įtraukė.

Byloje apklausti liudytojai - bendrovės vairuotojai S. Y. A. Z., D. G. parodė, kad prieš reisą ar po reiso teko nakvoti (duomenys neskelbtini), prieš 2 metus prasidėjo remonto darbai tose patalpose, o patalpos šiuo metu įrengtos tinkamai ir kokybiškai, jomis Ž. Š. grįžus iš reiso leidžia naudotis nemokamai, name šiuo metu yra visi patogumai, tačiau iki namo remonto ir jo remonto metu, gyventi name sąlygos buvo prastos. Tačiau, liudytojai, kurių ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti M. B., Y. K., A. F. teigė, kad Ž. Š. jiems gyvenamųjų patalpų nesuteikė, ir tarp reisų jie nakvodavo kempinge Pasvalyje.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus sprendžia, kad gyvenamajame name galėjo gyventi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vairuotojai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau tokie įrodymai nepaneigia kaltinimo Ž. Š. iššvaisčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, bendrovės lėšomis rekonstruojant, renovuojant ir įrengiant namą, kuris 2018-03-26 dovanojimo sutartimi buvo perleistas R. Š.. Kaltinamojo aiškinimus, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir grynaisiais pinigais iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų pagal PVM sąskaitas faktūras įgytos prekės, medžiagos ir paslaugos buvo panaudotos bendrovės interesų tenkinimui ir pajamų uždirbimui, paneigia byloje ištirti kiti bylos įrodymai bei specialisto išvada.

Teismas, spręsdamas dėl Ž. Š. kaltės kreipia dėmesį į tai, kad iš liudytojų S. Y. A. Z., D. G., R. Š., S. Š. parodymų matyti, jog gyvenamajame name vairuotojams buvo sudaryta galimybė gyventi dar iki gyvenamojo namo dovanojimo sandorio sudarymo, tik gyvenimo sąlygos ten buvo prastos. Teismo posėdžio metu kaltinamasis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl reikėjo neatlygintinai perleisti nekilnojamą turtą dukrai, jei ir toliau planavo jį naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje apgyvendinant vairuotojus, tam pagal kaltinamojo parodymus reikėjo tik pagerinti jų gyvenimo sąlygas, o ne iš naujo rekonstruoti dukrai priklausantį namą superkant brangią buitinę techniką, įrengiant židinį, pirtį bei kitus prabangius patobulinimus. Iš Registrų centro išrašo matyti, kad namo nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandoris įregistruotas 2018-03-26 ir tą pačią dieną šalys sudarė gyvenamojo namo nuomos sutartį, kuria R. Š. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)‘‘ už 100 Eur per mėnesį perdavė valdyti gyvenamąjį namą, o bendrovė įsipareigojo sumokėti visus nuomotojui tenkančius gyventojo pajamų mokesčius iki 2025-03-25 d. ( t.8, b.l.187-188, t.13 b.l.43-45). Byloje Ž. Š., R. Š., S. Š. parodymai, PVM sąskaitos faktūros apie atliktus darbus ir pastatytą brangią buitinę techniką, patvirtina, kad namo kapitalinį remontą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant liudytojos R. Š. parodymus matyti, kad gyventi tame name ji neplanavo, ruošėsi tam, kad vairuotojams reikės ten gyventi 3-4 dienas, ten viską remontavo, ne ji, o direktorius Ž. Š.. Liudytoja teigė, kad jos name sumontuota buitinė technika ir kt. daiktai, kurie aptariamoje situacijoje teismo vertinimu laikytini neatsiejama ir integralia namo dalimi ( santechnika, šildymo-vėdinimo sistema, biožidinys, integruota buitinė technika ir pan. ) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Liudytojos teigimu pasibaigus nuomos sutarčiai dėl šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nuspręs direktorius, t.y. ar išmontuoti ar parduoti, ar visą namą parduoti. Tokie liudytojos parodymai, kuri, būdama namo savininke nežino, kaip ateityje bus sprendžiamas jos name esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų likimas pasibaigus nuomos sutarčiai teismui leidžia manyti, kad Ž. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą sutapatino su savo ar savo šeimos asmeniniu turtu. Nors liudytojai S. Y. A. Z. ir D. G. parodė, kad prieš reisą ar po reiso teko nakvoti (duomenys neskelbtini), prieš 2 metus prasidėjo remonto darbai tose patalpose, o patalpos šiuo metu įrengtos tinkamai ir kokybiškai, jomis nemokamai grįžus iš reiso leidžia naudotis Ž. Š., tačiau tokie jų parodymai, nepaneigia 2021-10-15 specialisto išvados, apžiūrų protokolų, kitų byloje Ž. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus buhalterei I. Ž. pateiktos PVM sąskaitos – faktūros dėl ūkinių operacijų 115 091,35 Eur sumai įtraukimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nėra susiję su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Liudytoja J. G. buvo nuvykusi į visas bendrovei priklausančias patalpas ir prašė Ž. Š. parodyti, kur yra daiktai įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, bet pagal pavadinimus sąskaitose, kad juos galima būtų identifikuoti nei R. Š. priklausančiame name nei bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau tokių daiktų nerado arba jų negalima buvo identifikuoti, nes ant rastų baldų nebuvo jokių inventorizavimo numerių. Bendrovės patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūrėtos 2021-06-09, patalpos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūrėtos 2021-06-18, tačiau liudytoja patvirtino, kad jose nebuvo rasta daiktų, kurie pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir Ž. Š. inkriminuojami šiame epizode ( 9 t, b.l.3-21,22-64 ). Liudytoja parodė kad dėl kaltinime išvardytų daiktų Ž. Š. klausė kur yra vienas ar kitas daiktas pagal pavadinimą, tačiau jokių inventorizacijos numerių nebuvo, todėl negalėjo nustatyti daiktų tapatumo. Apžiūros metu turėjo dokumentus, pagal kuriuos ir tikrino, o aprašė tai, ką rodė Ž. Š.. Kur įmonės ofisas buvo viena patalpa, kur buvo kelioniniai maišai, daiktai, šiukšlės, tikėtina, kad atvažiavę vairuotojai laikė ten daiktus. Tokius liudytojos parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) patalpų foto lentelės, iš kurių matyti patalpoje esantys kelioniniai krepšiai, lagaminai, kelioniniai dujų balionai ( 9 t, b.l.56-58), kas leidžia spręsti apie patalpose vairuotojų laikomus daiktus, tačiau ne apie jų miegojimo tose patalpose galimybes.

Toliau analizuojant bylos įrodymus iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad namas apklijuotas klinkerio plytelėmis, virtuvėje įmontuota integruota buitinė technika „(duomenys neskelbtini)“, įmontuojamas didelis šaldytuvas, dvigulė lova be patalynės, dvi spintelės, židinys, santechnika, pirties ir ūkinės patalpos su šildymo-vėdinimo sistema, name apžiūros metu vyko intensyvus remontas ( 9 t, b.l.65-90). Iš šio įrodymo galima spręsti, kad namo paskirtis pritaikyta gyventi šeimai, tokią išvadą suponuoja namo išplanavimas, svetainė su jos centre esančiu biožidiniu ir prabangiu šviestuvu, didelis šaldytuvas virtuvėje, pirtis, rasti tik viena dvigulė lova, t.y. tokie elementai, kurie neatitinka Ž. Š. paaiškinimo, jog net iki 10 ir daugiau vairuotojų tame name miega 1-2 naktis, o po to išvažiuoja į reisą. Tai, kad kaltinime nurodyta UAB (duomenys neskelbtini)“ lėšomis pirkta įranga sumontuota R. Š. priklausančiame name, patvirtino liudytojas V. K., kuris 2018 m. atliko židinio, vėdinimo sistemos montavimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), teigė, kad namas buvo renovuojamas, neįrengtas, jame vyko statybos darbai, jokių gyventojų ar požymių, kad kas tame name gyventų nebuvo, sąskaita buvo išrašyta bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kiti bylos rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 2020-08-20 UAB ,,(duomenys neskelbtini)" iš MB ,,(duomenys neskelbtini)" įsigijo ,,Monaco" kampinę sofą už 3 600 Eur, o šis baldas buvo pristatytas į Palangą (b. t. 6, b. l. 59-66), kur Ž. Š. turi asmeninį nekilnojamąjį turtą. Nors kaltinamasis aiškino, kad šis baldas į jam priklausantį namą Palangoje buvo pristatytas dėl patogumo, o po to savo transportu jis parsivežė į bendrovės patalpas, tačiau liudytoja J. G. teigė, kad apžiūros metu toks baldas bendrovės patalpose nebuvo rastas, o ji Ž. Š. prašė parodyti daiktus būtent pagal turimą sąrašą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. (duomenys neskelbtini) iš ,,(duomenys neskelbtini)" SIA įsigijo orkaitę su mikrobangų krosnele už 4 598 Eur bei 2020-09-02 pagal PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. (duomenys neskelbtini) iš tos pačios įmonės - indaplovę bei kaitlentę už 4 294,60Eur, daiktai taip pat buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. t. 6, b. l. 69-89) , jie apžiūros metu rasti. Tuo pačiu adresu pristatytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)" 2019-09-05 pagal PVM sąskaitą faktūrą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)" už 1106,86 Eur pirktos apdailinės plytos (b. t. 7, b. l. 35-38), IĮ ,,(duomenys neskelbtini)" pagal individualų projektą pagamintas biožidinys (b. t. 6, b. l. 106-112). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" įsigytas įmontuojamas šaldytuvas LIEBHERR ECBN 6256 3 800 Eur vertės, buvo pristatytas adresu (duomenys neskelbtini), t.y. Ž. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 8, b. l. 181, t. 6, b. l. 98-103). Liudytoja I. Ž. patvirtino, kad apklausos metu jai buvo parodyti dokumentai dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)" vardu įsigytų daiktų iš įmonių: ,,(duomenys neskelbtini)", UAB ,,(duomenys neskelbtini)", ,, (duomenys neskelbtini)" , UAB ,,(duomenys neskelbtini)", ,,(duomenys neskelbtini)" ir t. t. Šias PVM sąskaitas faktūras jai pateikė Ž. Š., kaip šie objektai buvo apskaityti, nepamena, tačiau mano, jog tuo pačiu principu, tai yra jeigu prekės vertė yra didesnė nei 1 000 Eur, tai prekė įtraukiama kaip ilgalaikis turtas, tačiau jeigu tai yra suvartojamas/sunaudojamas objektas ar prekės vertė mažesnė nei 1 000 Eur, tiesiog tai nurašoma į sąnaudas. Be to liudytoja parodė, kad įmonėje nebuvo praktikos inventorizuoti ir žymėti kur kokie baldai stovi ir kur kokia įranga dedama, o tokie liudytojos parodymai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jie nespėjo atlikti inventorizacijos ir tinkamai įforminti dokumentų, nes juos paėmė FNTT tyrėjai kratos metu.

2021 m. spalio 15 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į tvarkomą buhalterinę apskaitą įtraukė pirkimo ūkines operacijas už 115 596 € (su PVM), kurios faktiškai nesusijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal ikiteisminio tyrimo byloje surinktą medžiagą nustatyta, kad bendrovė “(duomenys neskelbtini)” į apskaitą įtraukė tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prekes/paslaugas, kurios nėra susijusios su pagrindine veikla, o buvo skirtos konkrečių asmenų (akcininko ir direktoriaus Ž. Š. bei jo dukros R. Š.) privačių poreikių tenkinimui, t. y. atliekant statybos, remonto darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtiems objektams pirktų prekių (statybinės medžiagos, buitinė technika, apdailos medžiagos) PVM sąskaitos faktūros buvo priskirtos UAB “(duomenys neskelbtini)”. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metų finansinėse atskaitomybėse pateikė neteisingus duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė N. L. įvertinusi Ž. Š. 2022-02-24 pateiktus paaiškinimus, nurodė, jog specialisto išvados 25-28 lapuose aprašytos visos pirkimo ūkinės operacijos už 115 596 Eur, kurios faktiškai nesusiję su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, taip pat išlaidos, patirtos dėl minėtų ūkinių operacijų, UAB ,,(duomenys neskelbtini)" pajamų neuždirbo. Kampinė sofa ,,Monaco" bendrovės apskaitoje apskaityta kaip ilgalaikis turtas, įvardijant kaip biuro baldas, tačiau tokia kampinė sofa, remiantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)" administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atlikta apžiūra, nerasta, nors už šį baldą bendrovė sumokėjo iš savo lėšų. Atlikus priešpriešinį patikrinimą MB ,,(duomenys neskelbtini)", nustatyta, kad kampinė sofa buvo pristatyta į Palangą, pagal ikiteisminio tyrimo duomenis UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktorius Ž. Š. bei jo dukra R. Š. Palangoje turi nekilnojamojo turto (b. t. 13, b. l. 81-88).

Įvertinęs aptarta teismas sprendžia, jog Ž. Š. kaltė, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei I. Ž., žinodamas, kad įgyjamos prekės ir paslaugos nebus naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, o bus skirtos jo šeimos ir jam artimo asmens (dukros) poreikiams tenkinti, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir grynuosius pinigus, iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų pagal PVM sąskaitas faktūras savo šeimos ir dukros R. Š. naudai įgijo prekes, medžiagas, paslaugas bei už jas sumokėjo bendrovės lėšomis, tai tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus – 115 596,41 Eur yra visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis atliko dukrai priklausančio gyvenamojo namo remontą, supirko buitinę techniką, šildymo sistemą bei atliko kitus, gyvenamajam namui funkcionuoti būtinus pagerinimus, nei medžiagų nei daiktų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, be to pirko savo šeimos poreikiams skirtus naudotis daiktus- šaldytuvą LIEBHERR ECBN 6256 3 800 Eur vertės, kuris buvo pristatytas Ž. Š. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama įmonė ilgalaikio neinventorizavo, o apžiūros metu rasto turto nebuvo galima identifikuoti pagal bendrovės turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Specialistė paaiškino, kad gyvenamojo namo sutartis taip pat nebuvo rasta prie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir ji vertinimui pateikta jau ikiteisminio tyrimo metu, o medžiagų nurašymo aktai pateikti teisiamojo posėdžio metu. Be to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo visa direktoriaus šeima-žmona ir dukra, o bendrovės lėšomis pirktus daiktus taip pat priiminėjo šeima, jo dukra ir jo paties šeima. R. Š. name ant bendrovei priklausančių daiktų nebuvo rasta jokių inventorinių numerių, kad juos galima būtų priskirti bendrovei ir laikyti įmonės turtu, kuriam įmonė skaičiavo nusidėvėjimą, be to dalis daiktų, kurie yra bendrovės apskaitoje, iš viso nebuvo rasti. Nors nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai epizodiškai nakvodavo R. Š. priklausančiame name, tačiau tokie kaltinamojo ir gynybos pateikti įrodymai nepaneigia specialisto išvadoje nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų ir nešalina Ž. Š. kaltės bei neįrodo, jog įrengiant namą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo panaudotos teisėtai ir tikslingai bendrovės interesais.

Kaip jau aptarta, 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr IX-675 17 straipsnis numato, kad – leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinei veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, 11 straipsnio 1 dalis numato, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai – bei 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Tokie dokumentai bendrovėje nebuvo rasti. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Š. sudarytą gyvenamųjų patalpų sutartį ji pati turėjo pareigą savo lėšomis atlikti patalpų kapitalinį remontą, tačiau byloje nustatyta, kad remontas atliktas ir namas įrengtas UAB (duomenys neskelbtini)“ lėšomis.

Teismo vertinimu R. Š. nurodytas motyvas, kad namas buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas siekiant pagerinti vairuotojų gyvenimo sąlygas buvo tik oficiali priedanga, dukrai priklausantį turtą suremontuoti bendrovės lėšomis, o tai rodo Ž. Š. tyčią pasisavinti bendrovės lėšas savo šeimos narių poreikių tenkinimui. Kaltinamasis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius, todėl jis buvo atsakingas, kad bendrovės lėšomis uždirbtas turtas- pinigai būtų naudojami bendrovės, o ne jo kaip akcininko ir direktoriaus šeimos ir šeimos nario poreikių tenkinimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą jis pasisavino neteisėtai, bendrovei ir valstybei padaryta žala, nes šeimos poreikiams skirtas turtas buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, jam skaičiuojamas nusidėvėjimas, o į apskaitą įtraukus teikėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metais pateikė finansinėse atskaitomybėse neteisingus duomenis apie bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir sumažino privalomų sumokėti PVM ir pelno mokesčių dydį.

Specialisto išvada nustatyta, kad įmonė į buhalterinę apskaitą įtraukė pirkimo ūkinių operacijų už 115 596 Eur, kurios nesusijusios su bendrovės turtu, kapitalu ir įsipareigojimais. Bendrovė 2018-2020 m. už prekes ir paslaugas, kurios neskirtos PVM apmokestinamai veiklai ir pajamoms uždirbti, apmokėjo ir banko sąskaitų 106 044 Eur, iš kasos grynais pinigais 9005,72 Eur, dalį jos veikloje nenaudojamų prekių 21 260 Eur neleistinai apskaitė bendrovės ilgalaikiame turte, o dalį prekių ir paslaugų apmokestinamos vertės 74 864 Eur, neleistinai apskaitė leidžiamuose atskaitymuose, o bendrovės nenaudojamam turtui skaičiavo ir į sąnaudas įkėlė 5644 Eur nusidėvėjimą bei nepagrįstai į apskaitą įtraukė 20 062 Eur pirkimo PVM. Ž. Š. veiksmais valstybei padaryta žala, nes buvo pateiktos neteisingos PVM deklaracijos ir į valstybės biudžetą sumokėtos neteisingai apskaičiuotos PVM mokesčio sumos. R. Š., nusikalstamos veikos padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienas iš bendrovės akcininkų, t.y. asmuo atsakingas už bendrovės turto panaudojimą bendrovės interesais ir jos naudai, tačiau jis sutapatino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą su savo asmeniniu ir šeimos narių turtu, o su bendrovės turtu- t.y. piniginėmis lėšomis elgėsi kaip su savo nuosavomis lėšomis ir tuo padarė žalą bendrovei, nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato savo neteisėto elgesio pasekmes ir norėjo taip elgtis.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai pagal kaltinimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų pateikimo ( dvi veikos)

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismui analizuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2018-2020 metais teikė transporto paslaugas po Europos valstybes įvairiais maršrutais autovežiais vežant automobilius. Teismas įvertinęs visus įrodymus, t.y. kaltinamojo, liudytojų -vairuotojų, bendrovės transporto vadybininkų parodymus, perskaitęs ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus ir įvertinęs specialisto išvadą sprendžia, kad Ž. Š. kaltė dėl apgaulingo bendrovės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų VMI pateikimo yra įrodyta.

Specialisto išvadoje analizuota bendrovės apskaita dėl neapskaitytų pajamų už transporto paslaugas, dėl patirtų išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla ir dėl subsidijų už prastovas gavimo. Sprendžiant dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo teismas bylos įrodymus šioje dalyje įvertina dėl pirmų dviejų pozicijų, o dėl subsidijų už prastovas aptars toliau kartu su kaltinimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl neapskaitytų pajamų už transporto paslaugas, Ž. Š. kaltu neprisipažino, teigė, kad reisai gali būti neapskaityti, jei vairuotojai nepridavė CMR, tai ne jo darbo sritis, nurodymo neįtraukti į apskaitą tų reisų nedavė, o liudytojų parodymai neteisingi, liudytojai patys padarę įmonei žalos, bylinėjosi, bet visus teismus bendrovė laimėjo. Atsakydamas į klausimus dėl deklaracijų pildymo ir dėl netinkamų duomenų įrašymo į deklaracijas, teigė kad, medžiagos pirktos legaliai, įtrauktos į buhalterinę apskaitą, jos pirktos su PVM, pirko tą, ką panaudojo įmonės veikloje.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad dėl 9 autovežių, kuriais buvo atvežti automobiliai ir kurie įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaityti nieko negali pasakyti. Jei nebuvo priduota jai CMR, tai nebuvo važiavimo. Visos sąskaitos buvo išrašomos pagal CMR. Kad iškrovimo vieta buvo nurodyta Latvijos Respublika, buvo keli atvejai. Ant CMR visada rašoma iškrovimo vieta. Į apskaitą įtraukdavo tai, ką jai pateikdavo, kažko neįtraukti iš Ž. Š. nurodymo nebuvo.

Liudytojas D. O., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo transporto vadybininku patvirtino, kad būdavo atvejų, kai autovežiai grįždavo į Lietuvą ne tuščiomis, o pasikrovę automobilių, tuo rūpinosi direktorius. Liudytojas K. J. parodė, kad naudojosi Ž. Š. įmonės paslaugomis parvežti nupirktus užsienyje automobilius, bendravo telefonu tiesiogiai su Ž. Š.. Vairavo rusakalbiai asmenys, patys vairuotojai skambino, automobilius iškrovė (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ automobilių turguje, atsiskaitė grynais pinigais, kiek pamena, sumokėjo vairuotojui 2 400 Eur, tokia yra autovežio kaina. Liudytojas A. L. parodė, kad tiksliai neprisimena kiek automobilių pargabeno jam UAB„(duomenys neskelbtini)“, vieno automobilio kaina 150-250 Eur už pargabenimą. Pinigus sumokėjo grynais vairuotojui, apskaitos dokumentų, kvitų negavo, dėl mašinų pakrovimo bendravo su vairuotoju, automobiliai iškrauti (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. S. parodė, kad prekiavo automobiliais, o porą kartų naudojosi Ž. Š. įmonės pervežimo paslaugomis, prašė parvežti 8 automobilius, pasiskambino, užsisakė autovežius, už visas 8 mašinas sumokėjo 800 eurų, vežė iš Olandijos. Pats skambino Ž. Š. dėl autovežio, jis duodavo vairuotojo numerį, teigė, kad ateidavo atsiskaityti į buhalteriją pas Ž., mokėjo grynais, gavo sąskaitas. Liudytojas B. Ž. parodė, kad pirkdavo automobilius užsienyje ir bendravo su Ž. Š. dėl automobilių pargabenimo. Liudytojas A. K., kuris dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad Lietuvoje automobilius iškraudavo „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, į autovežį telpa 8 automobiliai, nežino kiek kainuoja vieno automobilio atvežimas į Lietuvą. Veždavo automobilius į Lietuvą, susiekdavo automobilio savininkas, pasakydavo adresą, kaip atsiskaitydavo už atvežimą nežino, CMR paimdavo, sakydavo, kad nuveš į ofisą, kad jam nereikėtų važiuoti. Byloje ištirtiems įrodymams patikrinti perskaityti liudytojų R. K., M. B., A. F., Y. K., M. P., P. K., V. P., E. Č., A. V., L. V. parodymai patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kad vairuotojai iš reisų grįždami į Lietuvą, važiuodavo pasikrovę naudotas transporto priemones. Nurodymus kur pasikrauti ir kur jas iškrauti duodavo Ž. Š., o klientų perduotus grynus pinigus už atvežtus automobilius jie atiduodavo Ž. Š.. Liudytojas M. P. parodė, kad už 8 automobilių atvežimą užsakovai mokėdavo nuo 2500 iki 2800 Eur, A. L. patvirtino, kad už 5 automobilių pargabenimą sumokėjo 1000 Eur, K. J. parodė, kad už 7 automobilius sumokėjo 2100 Eur, o vieno automobilio pargabenimo kaina 300 Eur. Liudytojas L. V. parodė, kad gavo 2700 Eur už 8 automobilių atvežimą. Liudytojas Č. patvirtino, kad direktorius nurodė forminti automobilių iškrovimą Latvijoje, bet faktiškai juos iškrovė Lietuvoje, gavęs pinigus už automobilius juos perduodavo Ž. Š.. Liudytojas A. F. taip pat teigė, kad iškraudavo automobilius Panevėžyje automobilių turguje, kartais Kaune, o rašydavo kad iškrauna Rygoje, adresą sugalvodavo bet kokį pagal google koordinates, taip liepdavo daryti Ž. Š..

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kas tik kaip tikėtina nurodyta specialisto išvadoje, kad vieno automobilio pargabenimo kaina vidutiniškai buvo 300 Eur, kai į autovežį telpa 8 automobiliai, taip buvo atvežti 72 automobiliai, kurie nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad visi vairuotojai, kurie davė tokius parodymus yra neigiamai nusistatę jo atžvilgiu, nes yra pralaimėję bylas dėl žalos atlyginimo, todėl jų parodymai yra melagingi. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir atsakomybės, netikėti ar kitaip vertinti tokius parodymus nėra pagrindo, liudytojų, kurių parodymai buvo perskaityti teismo posėdžio metu nurodytos esminės aplinkybės apie iš Ž. Š. gaunamus nurodymus, automobilių iškrovimo vietas, gaunamus pinigus iš klientų už automobilių atvežimą, atitinka teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Liudytojų parodymus, kad iš Europos grįžtantys valstybinę sieną kerta transporto priemonėmis pakrauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežiai, patvirtina Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje, kur laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įvesti UAB "(duomenys neskelbtini)" turimų transporto priemonių valstybiniai numeriai. Iš pateiktų tyrimui reikšmingų duomenų, matyti nufotografuotos transporto priemonės, priklausančios UAB "(duomenys neskelbtini)", gabenančios lengvąsias transporto priemones. Iš turimų duomenų matyti, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančios transporto priemonės Lietuvos Respublikos sieną kirto nurodytomis datomis (8 t., b. l. 169-180). Be to, specialistė N. L. ir liudytoja J. G. patvirtino, kad iš minėto sąrašo pašalintos dvi transporto priemonės, kurios nustatyta, kad važiavo be automobilių pagal sienos kirtimo laiką 2020-02-27 ir 2020-10-13 dienomis, tačiau įrašytas 20109 m. reisas pagal Ž. Š. susirašinėjimą „Viber“ programėlėje su vairuotoju A. A., kur jam buvo nurodyta iškrauti automobilius Biržuose, nors CMR iškrovimo vieta Latvijoje. Tai patvirtina liudytojo Ž. Š., kuris įmonėje dirbo logistikos specialistu teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo telefono apžiūra ir susirašinėjimas Viber programėlėje su vairuotoju, kur jam duodami nurodymai iškrauti automobilius Biržuose, siunčiamos koordinatės ir fotonuotrauka bei tarnybinis pranešimas, kad vairuotojo negalima apklausti, nes jis miręs ( 3 t.b.l.5-68, 3t. 78-80). Liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2019 m. siuntė vairuotojui A. A. duomenis apie transporto priemones, kurias reikės pargabenti į Lietuvą, tai buvo Ž. Š. klientas, kodėl Viber susirašinėjimo programėlėje nurodyta užsakymas Latvijos įmonei SIA (duomenys neskelbtini) nepamena. Liudytojas patikslino, kad visada vadovas rūpinosi tralų grįžimu namo, pats viską derindavo su vairuotojais ir klientais ( 3 t., b.l.2-3). Tai, kad be Ž. Š. žinios niekas bendrovėje daugiau nepriiminėjo grynųjų pinigų patvirtino ir liudytoja S. Š., kuri parodė, kad dalį už automobilių pervežimą pinigų gaudavo pavedimais, o jei atsiskaitydavo grynais, tai tuo užsisėmė jos vyras.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokolai visiškai patvirtina liudytojų parodymus, apie Ž. Š. ir vairuotojų, transporto vadybininkų ir klientų pokalbius dėl mašinų pargabenimo, ką teismo posėdžio metu nurodė liudytojai L. S. (pokalbiai Nr. 464, 4198, 4203), K. J. (pokalbis Nr. 2832), B. Ž., su kuriuo Ž. Š. tarėsi dėl mašinų pargabenimo (pokalbiai Nr. 4096, 4135, 4136), Z. Š. pokalbiai - dėl mašinų pervežimo (pokalbiai Nr. 4134, 4201, 5213, 5214, 5251, 7991), A. L. pokalbiai dėl mašinų pargabenimo (pokalbiai Nr. 4424, 4534) (11 t., b. l. 44, 52, 55, 57-58, 59-65, 70, 72, 75-76).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, teigė, kad jokių nepaskaitytų grynųjų pinigų įmonėje nebuvo, patys vairuotojai nepridavė CMR į įmonės buhalteriją, tačiau jo kaltę dėl gautų pajamų už naudotų automobilių atvežimą neįtraukimo į apskaitos dokumentus visiškai patvirtina aptarti įrodymai, kurie tinkamai įvertinti FNTT specialisto išvadoje. Joje nurodyta, kad dėl neapskaitytų pajamų už transporto paslaugas, palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (2021-06-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus Ž. Š. telefoniniais pokalbiais su automobilių perpardavinėtojais bei bendrovės darbuotojais, remiantis liudytojų apklausos protokolais, automobilių (autovežių) sienos kirtimo nuotraukomis), nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2020 metais atliko 10 reisų, kuriais iš Europos valstybių atgabeno 80 naudotų automobilių į Lietuvą, tačiau į apskaitą neįtraukė pervežimo paslaugų ūkinių operacijų, bei tikėtina, gautų 24 000 € (80x300) grynųjų pinigų už parduotas paslaugas, jų neįnešė į bendrovės kasą. Minėtos ūkinės operacijos 2019-2020 metų buhalterinėje apskaitoje iškraipė bendrovės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti 2019-2020 metų bendrovės “(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Bendrovė nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX–574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir nesivadovavo minėto įstatymo 12 straipsnio 1 punktu - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes 2019-2020 metais UAB “(duomenys neskelbtini)” gautų 24 000 Eur grynųjų pinigų už parduotas automobilių pervežimo paslaugas neįnešė į bendrovės kasą, uždirbtų pajamų ir grynųjų pinigų gavimo operacijų nefiksavo apskaitoje bei nesurašė apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių). Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2019-2020 metų ūkinių operacijų tapatumo, bendrovės turto, įsipareigojimų, veiklos rezultatų.

Iš tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonių kirtimo Lietuvos Respublikos sienas, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės sieną kirto 10 kartų ( t.12, b.l.50) Specialistė N. L. teismo posėdyje paaiškino, kad išvadoje nurodyta 10 reisų, bet kaltinime akte sumažinta iki 9, nes Ž. Š. papildomai pateikė dokumentus dėl dviejų reisų, todėl išbraukė 2020-02-27 transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir 2020-10-03 transporto priemonę (duomenys neskelbtini) Tačiau pagal liudytojo Z. Š. parodymus ir susirašinėjimą su vairuotoju A. A., kuris šiuo metu miręs buvo įtrauktas 2019 metų reisas, nes iš Z. Š. susirašinėjimo su vairuotoju nustatyta, kad buvo užsienyje pakrauti 8 automobiliai, vairuotojui nusiųstas adresas ir fotonuotrauka su iškrovimo adresu (duomenys neskelbtini), nusiųsta informacija, kad tai užsakymas Latvijos įmonei SIA (duomenys neskelbtini), nors nustatyta, kad 2019 kovo-liepos mėn. transporto priemonė ScaniaP420 valst.Nr. (duomenys neskelbtini) į Latviją nevyko ( 3 t. b.l. 59-69). Specialistė paaiškino priskaičiuotas mokėtinas sumas į biudžetą ikiteisminio tyrimo metu, kur patikslino, kad mokėtina į biudžetą PVM suma 24 229 Eur ( t.13, b.l.81-82). Liudytoja J. G. dėl neatitikimo tarp išvadoje ir kaltinime nurodytos sumos taip pat paaiškino, kad įtarimą rašė pagal specialisto išvadą, rėmėsi išvados 30 lapu, du reisus išbraukė pagal Ž. Š. paaiškinimą ir 2020 m. įmonės automobilių sienų kirtimus, o kaltinime duotos tik tos mašinos, kur aiškiai matėsi, kad jos buvo užkrautos automobiliais, kurie buvo atvežti į Lietuvą.

Teismas sprendžia, kad ištyrus bylos įrodymus, specialistės tikėtina išvada dėl 300 Eur už vieno automobilio pervežimą yra patvirtinta. Išvados 30 lape nustatyta, kad dėl 80 automobilių pervežimo paslaugų nenustatytiems asmenims neįtraukimo į buhalterinę apskaitą liko nesumokėta 41 67 Eur pardavimo PVM, o viso tyrimo papildomai nustatyta į biudžetą priskaičiuota sumokėti 24 229 Eur, tačiau Ž. Š. inkriminuota tik 23 811 Eur nesumokėto PVM, t.y.20 062 Eur dėl į bendrovės apskaitą įtrauktų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nesusijusios su bendrovės pagrindine veikla ir 3749 Eur dėl ūkinių operacijų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą dėl pajamų už pervežimą gavimo. Išvados ir Ž. Š. pareikšto kaltinimo neatitikimas dėl 1 automobilio yra paaiškintas specialistės N. L. ir liudytojos J. G., Ž. Š. kaltinimas pareikštas dėl mažesnės sumos nei nurodyta išvadoje, todėl teismui abejoti išvados teisingumu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėto PVM mokesčio teisingo paskaičiavimo nėra pagrindo.

Teismas, spręsdamas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų išlaidų, nesusijusių su įmonės veikla ištyręs įrodymus ir įvertinęs FNTT specialistės išvadą laiko nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į tvarkomą buhalterinę apskaitą įtraukė pirkimo ūkines operacijas už 115 596 Eur (su PVM), kurios faktiškai nesusijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Nustatyta, kad bendrovė už įsigytas įvairias prekes, paslaugas, kurios 2018-2020 metais buvo neskirtos PVM apmokestinamajai veiklai ir pajamoms uždirbti, sumokėjo iš bankų sąskaitų 106590,69 Eur, iš kasos grynais pinigais - 9005,72 Eur. Tačiau bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ minėtų prekių ir paslaugų apmokestinamąją vertę neleistinai apskaitė leidžiamuose atskaitymuose bei 20 062 Eur pirkimo PVM nepagrįstai įtraukė į atskaitą. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimais, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes įtraukė pirkimo ūkines operacijas už 115 596 Eur (su PVM), kurios faktiškai nesusijusios su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Bendrovė į apskaitą įtraukė tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras už prekes/paslaugas, kurios nėra susijusios su pagrindine veikla, o buvo skirtos konkrečių asmenų (akcininko ir direktoriaus Ž. Š. bei jo dukros R. Š.) privačių poreikių tenkinimui, t. y. atliekant statybos, remonto darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), minėtiems objektams pirktų prekių (statybinės medžiagos, buitinė technika, apdailos medžiagos) PVM sąskaitos faktūros buvo priskirtos UAB “(duomenys neskelbtini)”. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metų finansinėse atskaitomybėse pateikė neteisingus duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Išvadoje konstatuota, kad į bendrovės 2018-2020 metų apskaitos registrus buvo įtrauktos nurašytos medžiagos, paslaugos už 74 864 Eur, kurios nebuvo pagrįstos dokumentais - atliktų darbų aktais ar kt. dokumentais. Dėl to pagal bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose neteisingai užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2018-2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros. Dėl to buvo nesivadovauta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) reikalavimais, nustatytais 12 straipsnio 1 dalimi - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika- apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, buvo vykdoma per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę I. Ž., kuri nežinojo apie daromas veikas, nes buhalterė apskaitą tvarkė pagal įmonės direktoriaus Ž. Š. teikiamus dokumentus. Kaltinamasis Ž. Š. veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, t.y. jis suprato ir numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių norėjo. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, jo kaltės turinį atskleidžia ne tik paties kaltinamojo parodymai apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį ir padarinius, tačiau ir kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą bei kokių padarinių šia veika buvo siekta.

Ž. Š. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, pasirašinėjo dokumentus ir teikė informaciją apie vykdomus sandorius buhalterei I. Ž., kuri pagal tuos dokumentus sandorius traukė į įmonės apskaitą, jis priėmė grynais pinigus už automobilių pervežimo paslaugas, pinigų priėmimas nebuvo tinkamai įformintas pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus išrašant pinigų priėmimo kvitus, jis žinojo, kad bendrovės lėšomis remontuojamas dukrai priklausantis namas ir pateikė remonto ir įrengimų bei buitinės technikos sąskaitas įraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą. Teismui nėra abejonių, kad Ž. Š. suvokė, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje bus užfiksuotos ne visos faktiškai atliktos mokestinės operacijos ir dėl šios priežasties iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o jo vadovaujamos įmonės buhalterinėje apskaitoje bus užfiksuotos operacijos skirtos ne bendrovės veiklos tikslams pasiekti, o jo šeimos ir šeimos narių poreikių tenkinimui, t.y. jis suprato, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukėlė pasekmes, konstatuotas FNTT specialistės išvadoje. Ž. Š. nusikalstami veiksmai dėl apgaulingos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo sąmoningi, tyčiniai, jis kaip ūkio subjekto vadovas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos įstatymo numatytus įmonės apskaitos organizavimo reikalavimus, todėl turėjo užtikrinti, kad įmonės apskaita būtų teisinga, tiksli, išsami, o informacija apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas apskaitą tvarkančiai buhalterei I. Ž. būtų pateikiama laiku.

Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, kad Ž. Š., nesurašydamas ūkinių operacijų ar ūkinius įvykius pagrindžiančių dokumentų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis, ir apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kartu sumažino įmonės privalomų mokėti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą dydį ir pateikė mokesčių administratoriui žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą taip siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL sumokėjimą. Žinomai neteisingi duomenys buvo pateikti valstybės institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiant Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčių deklaracijas. Teismas laiko įrodyta, kad Ž. Š. tyčia, siekdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai sumažinti į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų vertės, pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą bei 23 811 Eur ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai fiksuodamas įsigytas prekes, medžiagas ir paslaugas, kurios nebuvo naudotos bendrovės veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti bei į apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas, šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į PVM deklaracijas už 2018 m. kovo, balandžio, birželio, gruodžio mėn., 2019 m. vasario, kovo, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn., 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Nustatyta, kad Ž. Š. tai pat tyčia pažeisdamas pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 17 straipsnio ir 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino 14 933 Eur pelno mokesčio mokėjimo, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas į Metines pelno deklaracijas, tai yra 2019 - 2020 metais į bendrovės apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas dėl tyrimo metu nustatytų 9 reisų, kurių metu iš Europos valstybių į Lietuvą buvo atgabentos 72 transporto priemonės, dėl ko 2019 – 2020 metų apmokestinamas pelnas didinamas 18 354 Eur, bei bendrovės apskaitoje už 2018 – 2020 metus į apskaitą įtraukė iš viso 80 508 Eur sąnaudų, nors medžiagų nurašymai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, dėl ko bendrovės apmokestinamas pelnas didinamas 10 306 Eur už 2018 m., 8732 Eur - už 2019 m. bei 61 470 Eur – už 2020 m. ir išvengė 14 933 Eur pelno mokesčio sumokėjimo. Nesumokėtų mokesčių sumos detaliai apskaičiuoti FNTT specialistės išvadoje, todėl netikėti ja nėra jokio pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu 2022-08-22 prie bylos buvo prijungi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo aktai, kuriais nurašytos prekes panaudotos bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Specialistė N. L. papildomai įvertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus medžiagų nurašymo aktus, paaiškino, kad pateikti nauji dokumentai išvados nekeičia, jei įmonė panaudojo medžiagas 2018-2020 metais, o dokumentą surašė 2022 m. tai nėra galimybės tokių faktų patikrinti, kad medžiagos buvo panaudotos 2018 m. , nes nėra darbų atlikimo aktų, sąmatų, kas atliko darbus namo renovacijai, kiek buvo sunaudota medžiagų, kiek nurašyta, dokumentai turi būti tvarkingi. Teismas visiškai sutinka su tokiu specialistės paaiškinimu, kad nėra logikos, jei 2018 m. pirkta prekė yra nurašyta tik 2022 m., nes tų aplinkybių patikrinti jau nebegalima, nes neaišku, kur ir kada pirktas objektas panaudotas, todėl sprendžia, kad teismui posėdžio metu pateikti dokumentai Ž. Š. kaltės nešalina.

Kaltinamasis ir gynėjas teigė, kad bendrovei nereikėjo mokėti pelno mokesčio dėl turėtų investicijų, kad bendrovė neprivalėjo į valstybės biudžetą papildomai apskaičiuotą pelno mokestį 2018 1546 Eur, 2019 m. 1607 Eur ir 2020 m.11780 Eur, nes galėjo apmokestinamąjį pelną sumažinti nepanaudotų investicijų suma. Teismas neturi pagrindo netikėti FNTT specialistės išvadoje pateiktais nesumokėtų PVM ir Pelno mokesčių paskaičiavimais, nes specialistė tyrė ir vertino visą bendrovės buhalterinę apskaitą ir jos rodiklius per tiriamąjį 2018-2020 metų laikotarpį ir teigė, kad jokių nepanaudotų bendrovės investicijos sumų nenustatė ir nerado. Teismas laiko įrodyta, kad Ž. Š. vykdomas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas turėjo tikslą -išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, nes jokių kitų logiškai paaiškinamų ir suprantamų motyvų, kodėl buvo vedama apgaulinga bendrovės apskaita kaltinamasis nenurodė, o jo kaltės nepripažinimas laikytinas pasirinkta gynybos versija, kuri paneigta jau aptartais įrodymais ir išdėstytais argumentais. Duomenys, kurie Ž. Š. buvo žinomai kaip neteisingi ir kurie neatitiko objektyvios tikrovės, į PVM ir Pelno mokesčių deklaracijas buvo įrašyti ir pateikti Valstybės įgaliotai institucijai- Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tai, kad tokie žinomai neteisingi duomenys buvo teikiami siekiant išvengti mokesčių rodo kaltinamojo Ž. Š. tyčią, nusikaltimai yra baigti, nes deklaracijos su neteisingais duomenis buvo pateiktos valstybės įgaliotai institucijai.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje padarytos veikos -sukčiavimo siekiant apgaulės būdu gauti išmokas už prastovas ir apgaulingos apskaitos tvarkymo fiksuojant prastovas

Ž. Š. buvo kaltinamas, kad jis per buhalterę I. Ž. Užimtumo tarnybai pateikė suklastotus dokumentus - įsakymus apie darbuotojų, kuriems skelbiama prastova sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, kuriuose įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės darbuotojų prastovas, bei prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju buvo paskelbta prastova ir apgaule įgijo Užimtumo tarnybos lėšas-2402,54 Eur.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Teismų praktikoje dėl BK 182 straipsnio 2 dalies veikos kvalifikavimo nurodoma, kad subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės ar ją panaikina, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė reiškiasi pirmiau paminėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines aplinkybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019).

Kaltinimas Ž. Š. grindžiamas:

a)FNTT specialisto išvada ir specialistės paaiškinimu, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio iki 2020 m. rugpjūčio mėn. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" dėl 10 darbuotojų (14 atvejų) pateikti duomenys apie skelbtas prastovas yra neteisingi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" apskaitos dokumentuose - tabelyje, darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo dokumentuose - įrašė neteisingus duomenis apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)" darbuotojų dirbtą laiką, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuotos prastovos vairuotojams - ekspeditoriams ir 2020 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" nepagrįstai buvo išmokėta 2 701,86 Eur;

b)kaltinamojo Ž. Š. parodymais,

c) 2022-03-25 tarnybiniu pranešimu dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)" darbuotojo V. B., kuriame nurodyta, kad šio asmens apklausti nėra galimybės dėl susiklosčiusius padėties Ukrainoje. Taip pat nėra galimybės patikrinti jo veiklos 2020 m. balandžio - gegužės mėn. ir nustatyti, ar nurodytu laikotarpiu pastarasis dirbo su automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)" apskaitoje užfiksuotomis prastovų datomis;

d)2021-10-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo protokolas, kuriame užfiksuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktoriaus Ž. Š. pokalbiai su buhaltere I. Ž., pokalbių metu derinami klausimai dėl subsidijų gavimo už prastovas;

e) Duomenimis, gautais iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus, kuriuose matyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" vairuotojų veiklos suvestinė,

f) liudytojų J. M. ir I. Ž. parodymais ir Užimtumo tarnybos pateiktais dokumentais.

Kaltinamasis Ž. Š. dėl subsidijų gavimo paaiškino, kad pats negalėjo sukontroliuoti 78 žmonių išvažiavimų į reisus, nes vairuotojai išvažiuoja užsidėję kortelę mėnesiui kartais išvažiuoja anksčiau nei numatytas jų pakrovimas, mano kad klaidas padarė buhalterė, ne ji nuskaito korteles ir iš kortelės surašo į darbo laiko apskaitos žiniaraštį duomenis kada vairuotojas grįžta. Buhalterė irgi pradžioje nežino, kada išvažiuoja vairuotojas, ji žino tik krovimo datą, o vairuotojai išvažiuodavo anksčiau. Jie turėjo pateikti tabelius Užimtumo tarnybai, nors vairuotojas buvo nespėjęs grįžti ir jo kortelė dar nebuvo nepateikta, todėl turėjo preliminariai parašyti, o vėliau buhalterė tuos duomenis tikslino. Kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino liudytoja J. Ž., kuri parodė, kad vesdama įmonės buhalteriją dėl subsidijų už prastovas, valandas skaičiuodavo pagal 5 darbo dienų grafiką, Užimtumo tarnybai teikė duomenis pagal tabelį ir rodė, kada vairuotojas turėjo išvažiuoti į reisą, o kai vairuotojui grįžus po 2- 3 mėnesių gaudavo diskus, būdavo neatitikimai, daug ką taisė, rašė Užimtumo tarnybai raštus ir tikslino. Pradiniame etape negalėjo sužiūrėti, kada vairuotojai pradeda dirbti, duomenis gaudavo pavėluotai, kada jie grįždavo, tik tada galima buvo matyti tiksliai, kada jie įsidėjo kortelę, kuri fiksuoja darbo pradžią. Liudytojos teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka ir jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose liudytoja taip pat teigė, kad 2020 m. prasidėjus Covid-19 pandemijai ir įvedus karantiną, kurį laiką buvo visiškai sustabdyta įmonės veikla. Po to atlaisvinus kažkokią dalį verslo, Užimtumo tarnyba įmonėms, kurios atitiko nustatytus reikalavimus, skyrė paramas. Kadangi viskas buvo labai nauja ir nesuprantama, todėl natūralu, jog pildant paraiškas buvo privelta klaidų. Įmonė atitiko Užimtumo tarnybos nustatytus reikalavimus subsidijų gavimui dviejose srityse - subsidija dėl prastovų ir darbo užmokesčio subsidija. Iki 2020 m. liepos mėn. buvo nustatyta viena tvarka, o nuo liepos pirmos įsigaliojo nauja tvarka, todėl natūralu, jog apskaitoje bei gaunant subsidijas buvo privelta klaidų, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)" iš Užimtumo tarnybos nepagrįstai gavo 2701,86 Eur subsidijų už prastovas. Iki liepos mėn. tvarka buvo tokia, jog darbuotojas negalėjo dirbti ir jo atžvilgiu buvo mokama subsidija už prastovas, o po liepos 1 dienos atsirado dvi galimybės - galėjo nedirbti ir toliau gauti subsidiją už prastovas arba dirbti ir gauti darbo užmokestį po prastovų. Tai buvo reglamentuota darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. Kadangi įmonė atitiko nustatytus reikalavimus dėl subsidijų gavimo, pagal direktoriaus Ž. Š. jai pateiktus duomenis - darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, įsakymus apie komandiruotę, atšaukimą iš prastovų, ji apskaičiavo darbo užmokestį ir prastovų sumas. Prie Ž. Š. pateiktų dokumentų ji pridėjo kitus reikiamus dokumentus - prašymus - ir pateikė Užimtumo tarnybai, pasirašydama elektroniniu parašu. (b. t. 13, b. l. 154-156, 175-179).

Liudytojos I. Ž. parodymai iš dalies neprieštarauja ir Užimtumo tarnybos darbuotojos J. M. parodymams, kuri skaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidijas. Ši liudytoja patvirtino, kad tikrinant gautus dokumentus, jeigu būdavo nustatyti trūkumai, ji skambindavo I. Ž. ir nurodydavo arba patikslinti duomenis, arba ką nors pataisyti. Užimtumo tarnyba subsidijavo tik tas prastovas, kurios nurodytos Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 p. - būtent prastovos dėl ekstremalios situacijos ar karantino. Kita mokama subsidija pagal VMI priemonę buvo mokama tik pusmečiui ne ankščiau kaip 2020 m. gegužės mėn. 15 d. ir ne vėliau kaip iki 2020-12-31. Šios antros subsidijos gavimui tiko ir tie darbuotojai, kurie gavo pirmąją subsidiją, būdami prastovose, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai naudojosi ir VMI priemone. Pagal nustatytos formos prašymą matė, kada asmeniui prastova paskelbta, koks jo darbo užmokestis nustatytas iki karantino paskelbimo, koks nustatytas to mėnesio darbo užmokestis, koks prastovos darbo užmokestis, koks nustatytas tam mėnesiui valandų skaičius, kiek iš jų prastovų valandų. Pagal tai skaičiuodavo bendrovei subsidijas. Darbdavys įsakyme, kai skelbdavo prastovą, turėdavo nurodyti kokį numato mokėti darbo užmokestį už prastovos laikotarpį, bet ne mažiau kaip minimali vyriausybės nustatyta alga. Prastovų laiką skaičiavo valandomis ir kas nustatyta specialistės gavo pagal tai, kokios buvo nustatytos valandos ir kokios buvo nurodytos tabelyje.

FNTT specialisto išvadoje nustatyta, kad bendrovė “(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. apskaitos dokumentuose – darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentuose bei išmokėjimo dokumentuose įrašė neteisingus duomenis apie vairuotojų ekspeditorių dirbtas ir prastovų valandas bei apmokėjimą už jas. Nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” 10 darbuotojų (14 atvejų) įformino, kad darbuotojai buvo prastovose 2282 val., tačiau tyrimo metu pagal vairuotojų diskų datas (suvestines) nustatyta, kad prastovose buvo tik 1347 val., skirtumas – 935 val. (2282-1347). Dėl to buvo neteisingai apskaičiuotos prastovos vairuotojams ekspeditoriams V. B., A. K., G. D., S. V., H. F., A. D., S. K., V. T., O. P., D. H.. Dėl to bendrovė nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Taip pat nesivadovavo minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimais ”ūkinės operacijos turinys”, nes 2020 m. balandžio-liepos mėn. apskaitos dokumentuose (darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose) neteisingai fiksavo 10 darbuotojų prastovas. Be to, neteisingi duomenys apie aukščiau paminėtų UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojų prastovas buvo pateikti Užimtumo tarnybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriui, ko pasėkoje UAB “(duomenys neskelbtini)” nepagrįstai buvo išmokėta 2701,86 Eur ir valstybei padarytas nuostolis.

Specialistė N. L. paaiškino, kad kartu su Užimtumo tarnybos specialiste darbo laiką perskaičiavo iš automobilių diskų, kurie fiksuoja vairuotojų darbo ir poilsio režimą ir šiuo metu neatitikimas 144, 77 eurai. Jei yra prašoma Užimtumo tarnybos sumokėti už vairuotojų prastovas ir yra Ž. Š. parašas po prašymu, tai jis neša atsakomybę, nes jei vairuotojas išvažiuoja ir nebėra prastovoje, tai turi būti atšauktas iš prastovos, bet to nėra padaryta, buvo patikrinta ir Sodros duomenys, tai niekas nepateikta. Tabelyje rodomos vien prastovos, o mato, kad automobilis važiuoja, automobilius diskus lygino ne su važtaraščiu o su tabeliu, kuriame buvo rodoma vairuotojui prastova, o pagal diską matyti, kad automobilis važiuoja.

Teismas, ištyręs ir išanalizavęs bylos įrodymus sprendžia, jog Ž. Š. kaltė apgaulingai tvarkant apskaitą dėl vairuotojams rodomų prastovų neįrodyta. Teismo vertinimu taip pat neįrodyta, kad jis apgaule įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą –2701,86 Eur pinigines lėšas, už vairuotojų-ekspeditorių V. B., A. K., G. D. , S. V. , H. F., A. D. , S. K., V. T., O. P., D. H. darbo užmokesčio subsidijas.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio-lapkričio mėn. Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriui teikė prašymus išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus, kurie pagal Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo išleisti į prastovas, kartu su prašymu bendrovė pateikė darbuotojų sąrašus, kuriems paskelbta prastova. (11 t. ,b.l.113-121) Minėtas darbo kodekso straipsnis numato, kad prastovos laikotarpiui darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis ir darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojo atvykti į darbą. Iš bendrovės prašymų išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už darbuotojus matyti, kad į Užimtumo tarnybą 2020-05-14 buvo kreiptasi dėl 70 darbuotojų, o netinkamai darbo laiko apskaita nurodyta vienam (11 t, 116-118 b.l.), pagal 2020-06-15 kreipimąsi buvo prašoma subsidijuoti 72 darbuotojų pastovas, netinkamai nurodyta darbo laiko apskaita 5 asmenims- vairuotojams (11 t., b.l.120-122). Analogiškai iš prašymo subsidijuoti darbo užmokestį pagal 2020—07-09 prašymą iš 66 darbuotojų, 4 vairuotojams netinkamai nurodytas darbo laikas (11 t., b.l.127-130), o pagal 2020-08-17 prašymą iš 50 darbuotojų- netinkamai nurodyti 3 darbuotojų darbo laiko apskaita (11 t., b.l.131-134), pagal 2020-09-15 prašymą iš 46 asmenų- 6 asmenų, o pagal 2020-10-14 prašymą iš 21 prašomo subsidijuoti asmens 1 asmeniui netinkamai nurodytas darbo laikas. (11 t., b.l.138-140). Iš specialistės išvados ir paaiškinimų, matyti, kad visi asmenys- kuriems netinkamai buvo vesta darbo laiko apskaita buvo vairuotojai – ekspeditoriai, nors buvo rodoma prastova, tuo metu jie dirbo, t.y. vairavo transporto priemones. Nustatyta, kad pagal įmonės pateiktus dokumentus Užimtumo tarnybai vairuotojai buvo prastovose 2282 val, nors pagal automobilio diskų, kuriuose fiksuojamas vairuotojų darbo laikas informaciją, jie prastovose buvo tik 1347 val. ( skirtumas 935 val.). Taip už vairuotojo-ekspeditoriaus V. B. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 546,30 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus A. K. 2020 m . birželio-liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 154,33 Eur subsidijų; už vairuotojo-ekspeditoriaus G. D. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus S. V. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 23,77 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus H. F. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 23,77 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus A. D. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus S. K. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija;už vairuotojo-ekspeditoriaus V. T. 2020 m. birželio-liepos mėn. prastovas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 599,39 Eur subsidijų;už vairuotojo-ekspeditoriaus O. P. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 273,15 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus D. H. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 546,30 Eur subsidija.

Teismo vertinimu byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad Ž. Š., teikdamas Užimtumo tarnybai prašymus gauti subsidijas už prastovose esančius darbuotojus ir juos pasirašydamas, taip elgėsi tyčia siekdamas apgauti instituciją ir neteisėtai įgyti svetimą turtą- Užimtumo tarnybos administruojamas lėšas. Nenustatyta, kad jis pateikė suklastotus dokumentus, nurodytus kaltinime, o teikdamas prašymus apie prastovose esančius vairuotojus siekė suklaidinti Užimtumo tarnybos darbuotojus ir nepagrįstai gauti už prastovas mokamas lėšas, o jo panaudota apgaulė buvo esminė ir turėjo įtaką Užimtumo tarnybos apsisprendimui lėšas išmokėti. Kaltinamasis teigė, kad jų įmonės pateiktuose tabeliuose ir įsakymuose apie prastovas netikslumai atsirado dėl to, jog buvo pandemija, niekas nežinojo kaip ir ką daryti, vairuotojai išvykdavo į reisą, anksčiau, ne buvo nurodyta jų pasikrovimo data, o sukontroliuoti jų išvykimą buvo karantino metu sudėtinga. Liudytoja I. Ž. patvirtino, kad pradiniame etape sunku visą buvo sukontroliuoti, o paskui jie viską ištaisė ir pateikė teisingus duomenis. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad Ž. Š. iš pokalbio su Pasvalio skyriaus Užimtumo tarnybos darbuotoja 2020-08-20 sužinojo apie neteisingai į prastovas išleistus tris žmones, bei kad reikės grąžinti 3277,80 Eur. Jis stebėjosi, padaryta klaida, tą pačią dieną telefonu apie tai informuoja I. Ž., o pastaroji pažada viską išsiaiškinti ir susitvarkyti ( 10 t, b.l.13-15). Teismui sprendžiant dėl Ž. Š. tyčios siekiant suklaidinti Užimtumo tarnybą ir sąmoningo veikimo bendrovės vardu teikiant žinomai neteisingus duomenis, aktualūs įrodymai – kaltinamojo ir liudytojos I. Ž., tvarkiusios buhalterinę apskaitą kiti telefoniniai pokalbiai. Ž. Š. 2020-09-07 telefonu kalbant su I. Ž., galima suprasti, jog liudytoja, pasikonsultavusi su Vilniumi, informuoja kaltinamąjį, kaip galima suprasti iš pokalbio konteksto, kad jei prašoma subsidijų darbo užmokesčiui, darbuotojas negali dirbti. Liudytoja ir kaltinamasis tarpusavyje diskutuoja kaip naudingiau bendrovei pasielgti, ar gauti subsidijas už prastovas ar atšaukti darbuotojus, Ž. Š. supranta, kad yra negerai su tais, kurie yra 16 „užkliuvę“ tikrinimui, bet I. Ž. pasiūlius, kad su visais kitais galima žaisti, Ž. Š. sako, kad suprato, ir kad reiks galvoti kaip daryti ir liepia I. Ž. susitvarkyti visą ką įmanoma ( t 10, b.l.52-53). Iš tų pačių asmenų 2020-10-01 pokalbio konteksto spręstina, kad Ž. Š. duoda nurodymus I. Ž. „kur eina prastovos, ten neturi būti komandiruočių“, „ reikia nedaryti tokių klaidų, bus žiaurumų“. Vėliau tą pačią dieną iš telefoninio pokalbio galima suprasti, kad Ž. Š. siūlo I. Ž. paskambinti ir paklausti kaip geriau daryti, sutinka, kad dėl darbuotojo B. padaryta didžiausia nesąmonė, duoda buhalterei nurodymą, pažiūrėti, kad 8 mėn. nebūtų klaidų, kad tai elementarios klaidos- „ čia grynai ant patikrinimo einam mes, jei tokias klaidas darom, jei jūs žinosit kaip ant tokių klaidų išsivynioti, tai ura, nes aš tai nežinosiu.... o jie tikrins“. Toliau iš pokalbio konteksto galima suprasti, kad darbuotoja, kuri turi viską sukontroliuoti visų darbų aprėpti nespėja ( t 10 b.l.69-72).

Nors kaltinamajame akte šiais pokalbiais yra grindžiama Ž. Š. kaltė, tačiau teismui pokalbių turinys rodo priešingai, kad Ž. Š. prašė I. Ž. ištaisyti klaidas ir apskaitą sutvarkyti taip, kad daugiau klaidų nebūtų, kas patvirtina jo teisėtus ketinimus tinkamai įforminti darbuotojų prastovas ir teisėtai gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui prastovų metu kompensuoti. Be to, iš 2022-03-25 tarnybinio pranešimo dėl V. B. matyti, kad norint nustatyti ar minėtas asmuo su automobiliu, kurio Nr.AI229810 2020 m. balandžio- gegužės mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtina jį apklausti liudytoju dėl darbo prastovų metu, tačiau to padaryti nėra galimybės, nes vairuotojas šiuo metu yra Ukrainoje ( 2 t., b.l.3). Šis asmuo nebuvo apklaustas, šios aplinkybės iki galo t neištirtos ir nenustatytos, teismui jų ištirti taip pat nebuvo galimybių dėl tų pačių priežasčių.

Teismas sprendžia, kad įvertinus kaltinimo pateiktus bylos įrodymus, jų nepakanka pripažinti, jog kaltinamasis, teikdamas prašymus Užimtumo tarnybai išmokėti subsidijas darbo užmokesčiui už prastovose esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, siekė tyčia apgaule įgyti Užimtumo tarnybos lėšas, o jo apgaulė buvo esminė, dėl ko lėšos buvo išmokėtos. Teismas sutinka, kad Ž. Š. pasirašė prašymus išmokėti subsidijas ir kaip įmonės vadovas yra pilnai atsakingas už duomenų teisingumą, tačiau vien tokio prašymo, įsakymų apie išleidimą į prastovas ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių su netikslia informacija pateikimas neįrodo esminės apgaulės, nes nustatyta, kad vėliau Užimtumo tarnybos nurodytos klaidos buvo taisomos, t.y. į jas buvo atsižvelgta. Byloje nustatyta, kad būtent I. Ž. skaičiavo prastovas, pagal Ž. Š. pateiktus dokumentus. Kaltinime teigiama, kad Ž. Š. suklastojo dokumentus- įsakymus apie darbuotojų, kuriems skelbiama prastova sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, kuriuose įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės darbuotojų prastovas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, kad tokie dokumentai buvo klastoti, perrašyti ar kitaip pakeistas jų turinys, tokie dokumentai nenurodyti ir kaltinimo dalyje dėl sukčiavimo, byloje nėra pateikta specialistų išvadų apie nustatytus dokumentų klastojimo faktus. Kaip matyti iš specialisto išvados 11 -14 lapų, prie kiekvieno vairuotojo nurodyta, kiekvieno jų atžvilgiu nepagrįstai UAB “(duomenys neskelbtini)“ pervesta subsidijų už prastovas suma, teigiant, kad bendrovė apskaitos dokumentuose – tabeliuose, darbo užmokesčio apskaičiavimo bei išmokėjimo dokumentuose įrašė neteisingus duomenis apie vairuotojų -ekspeditorių prastovas nurodytais laikotarpiais. Teismo vertinimu neteisingas duomenų įrašymas aptariamoje situacijoje negali būti prilyginamas klastojimui, kaip nurodyta kaltinime. Teismo posėdžio metu specialistė N. L. teigė, kad viso tyrimo metu Ž. Š. taisė iš naujo dokumentus, juos nešė ir pildė, bet šiems teiginiams pagrįsti tai pat jokių įrodymų nėra. Teismui nėra abejonių, kad Užimtumo tarnybai UAB “(duomenys neskelbtini)“ pateikė netikslius ir neteisingus duomenis apie kaltinime nurodytų darbuotojų prastovas, dėl ko nepagrįstai bendrovei buvo išmokėta darbo užmokesčio subsidijos, to neneigė ir kaltinamasis. Jis aiškino, kad neatitikimai susidarė dėl naujai ir netikėtai atsiradusios ekonominės situacijos, t.y. karantino ir pandemijos bei įmonės veikos specifikos, kai tikslus vairuotojų išvykimo laikas į komandiruotę sužinomas tik jam sugrįžus iš reiso ir pateikus automobilių diskus, įmonės darbuotojų, kurie taip pat dirbo nuotoliniu būdu, neatsakingumas, kad kaltinamajam vienam sunku sukontroliuoti vairuotojus kada jie išvyksta, jiems yra nurodomas tik pasikrovimo laikas. Byloje nustatyta, kad vairuotojų komandiruotės užsienio šalyse trukdavo nuo vieno iki trijų mėnesių, po kurių jie grįždavo į įmonę ir pristatydavo dokumentus, kuriuose fiksuojamas jų darbo ir poilsio laikas. Nesant įrodymų, kad tyčia kaltinamasis klastojo įsakymus apie prastovose esančius darbuotojus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kad davė nurodymus, taip elgtis bendrovės darbuotojams, t.y. nenustačius pagrindinio sukčiavimo elemento- esminės apgaulės, pripažinti asmenį kaltu sukčiavus nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 metais dėl paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos, visos įmonės buvo priverstos laikinai stabdyti veiklas, darbuotojus išleisti į prastovas arba leisti dirbti nuotoliniu būdu, prašyti paramos iš valstybės darbuotojų prastovoms apmokėti. Tuo laikotarpiu kai kurios įmonės negalėjo uždirbti lėšų, laikas dėl pasikeitusių veikos sąlygų, trumpo termino įsigilinti į skubiai priimamų naujų teisės aktų sąlygas, buvo sudėtingas tiek įmonėms, tiek ir valstybės institucijoms. Teismas sutinka su kaltinamojo parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems darbuotojams ir Ž. Š. kaip įmonės vadovui, vykdant pervežimų veiklą Europoje, esant tokiai situacijai, įsigaliojusių apribojimų pradžioje buvo sudėtinga kontroliuoti vairuotojų, kurių dauguma užsieniečiai išvykimus į reisus, tinkamai užfiksuoti jų darbo pradžią ir pabaigą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o tikslų darbo laiką ir dirbtas valandas bendrovės darbuotojai galėjo įvertinti tik tuomet, kai vairuotojas, grįžęs iš reiso pristatydavo duomenis pagal diskus, kuriuose buvo fiksuojamas darbo ir poilsio režimas. Bendrovė pripažino, jog neteisingai skaičiavo prastovas ir nepagrįstai gavo subsidijas, nes UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 2 d. Užimtumo tarnybai pervedė 2257,77 Eur, liko negrąžinta subsidijos 144,77 Eur, dėl kurios kilęs ginčas dėl jos apskaičiavimo, civilinis ieškinys sumažintas ir šiuo metu Užimtumo tarnyba yra pareiškusi 144,77 Eur civilinį ieškinį (14 ,t.y.165-167). Ginčas dėl 144,77 Eur gali būti išspręstas ir be baudžiamosios justicijos įsikišimo, nes nustatyta, kad neteisingai užpildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai subsidijai gauti, neapsunkina Užimtumo tarnybos pažeistų teisių atkūrimo civilinio proceso tvarka, kas iš dalies jau yra išspręsta ir ne ginčo tvarka, pripažinus neteisėtą lėšų gavimą ir jas grąžinus.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika- apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra sąmoninga veika pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, įrašant į apskaitos dokumentus tikrovės neatitinkančią informaciją, kai dėl asmens veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. FNTT specialisto išvadoje atsakant į klausimą ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą įsipareigojimų dydį ar struktūrą už laikotarpį 2018-01-01- iki 2020-09-30 dėl prastovų fiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje tokių pasekmių nenustatyta. Specialistės išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai fiksavus 10 darbuotojų prastovas ir šiuos duomenis pateikus Užimtumo tarnybai valstybei padarytas nuotolis 2701,86 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad išvadoje padaryta nuotolio suma 2701,86 Eur, kaltinime nurodyta suma jau sumažinta 2402,54 Eur, o šiuo metu pagal patikslintą civilinį ieškinį tokia suma yra 144,77 Eur. Teismui, nenustačius, kad Ž. Š. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką- sukčiavimą siekiant nepagrįstai gauti subsidijas už prastovas, iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį šalintina kaltinimo dalis susijusi su suklastotų dokumentų pateikimu. Teismas šalina kaltinimo dalį, kad Ž. Š. 2020 m. birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu pateikė I. Ž. suklastotus dokumentus – įsakymus apie darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, kuriuose įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės darbuotojų prastovas, po ko I. Ž., pagal šiuo dokumentus paruošus ir elektroniniu parašu pasirašius pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl 2016 birželio 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio 2-4 dalyse nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo bei prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju paskelbta prastova, bei juos pateikus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo išmokėta 2402,54 Eur. Kadangi BK 222 straipsnyje numatytos veikos sudėtis materialioji, t.y. būtinos pasekmės, kad netinkamas darbuotojų darbo apskaitos žiniaraščių pildymas ir prašymo gauti subsidijas pateikimas Užimtumo tarnybai sudarė kliūtis įvertinti bendrovės veiklos, turto ir kapitalo mąstą. Tokių pasekmių, nenustačius, kaltinimo dalis dėl apskaitos dokumentų klastojimo šalinama.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas bylos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Ž. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 183 straipsnio 2 dalis) ir 3 nusikaltimus priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 220 straipsnio 1 dalis- dvi veikos ir 222 straipsnio 1 dalis). Visos nusikalstamos veikos tyčinės. Kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba, darbe charakterizuojamai teigiamai, yra neįgalus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, BK 220 straipsnio 1 dalis ir BK 222 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmes baudas. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, bei tai, kad veikos susijusios su mokesčių nemokėjimu, juridinio asmens turto pasisavinimu, įvertinant kaltinamojo būklę po insulto ir jo turimą negalią, tai kad jis teisiamas pirmą kartą, yra įmonės direktorius ir teigiamai charakterizuojamas, teismas sprendžia, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai Ž. Š. atžvilgiu bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje – piniginę baudą. BK 47 straipsnis numato, kad už apysunkį nusikaltimą baudos dydis nuo 100 iki 4000 MGL, už sunkų nusikaltimą-nuo 150 iki 6000 MGL. Ž. Š. už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje skirtinos 120 MGL (6 000 Eur baudos), už BK 222 straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką -150 MGL 7500 Eur bauda, už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi 300 MGL (15 000 Eur) bauda. Bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant bausmės dalis didesnes nei minimalus bausmės dydis už švelnesnes veikas ir skirti galutinę subendrintą bausmę 500 MGL ( 25 000 Eur ) baudą.

Įvertinus paskirtos baudos dydį, Š. Š. gaunamas pajamas ir turimą neįgalumą, paskirtos baudos savanoriško mokėjimo terminas nustatomas dvylikai mėnesių.

Ž. Š. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikinama.

Dėl civilinių ieškinių.

Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 4218 Eur ieškinį dėl to, jog neteisėtai Ž. Š. veiksmais valstybės biudžetui padaryta žala. ( 1 t.b.l.112-115). Ieškinyje nurodyta, kad žalą sudaro bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas 2672 Eur PVM mokestis ir 1546 Eur pelno mokestis paskaičiuotas už 2018 metus. Teigiama, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą ( toliau-MAĮ) išieškojimas nėra galimas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad PVM mokesčio deklaracijų bendrovė nebegali tikslinti dėl senaties, o už kitus laikotarpius, kur FNTT specialisto išvadoje nustatyta nesumokėtas PVM mokestis inspekcija mokesčių administravimo tvarka pati performins mokesčius. Dėl pelno mokesčio nurodė, kad senaties terminas yra 3 metai, o Pelno mokesčius galima paskaičiuoti už einamuosius metus ir tris metus atgal, todėl MAĮ tvarka išieškoti nesumokėtų sumų nėra galimybės.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių. Nesumokėjus (visiškai ar iš dalies) mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, tokiu būdu ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Taigi, šiuo atveju padaryta turtinė žala pasireiškia kaip valstybės negautos pajamos. Nors Ž. Š. ir jo gynėjas ginčija ieškinio dydį teigdami, kad visos deklaracijos pateiktos teisingai, o pelno mokečio bendrovei nereikėjo mokėti dėl padarytų investicijų į įmonės veiklą tačiau tiek byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek specialistės pateiktomis išvadomis teismas laiko nustatyta, kad 2018 m. kovo, balandžio, birželio ir gruodžio mėn. pagal pateiktas PVM deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis, t.y. nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų vertės, pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą bei sumažino mokėtino į biudžetą PVM už 2018 metus 2672 Eur. Dėl Pelno mokesčio išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 10306 Eur apmokestinamojo pelno ir nesumokėjo 1546 Eur ( 10306 x15%) pelno mokesčio.

Pagal civilinio ieškovo VMI atstovo paaiškinimus priverstinis su mokesčiais susijusių sumų išieškojimas MAĮ tvarka 3 metai, šiuo metu dėl 2018 m. neteisingai suskaičiuotų mokesčių yra suėjusi išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ senatis. Teismas, nustatęs jog mokesčių administravimo tvarka išieškoti mokesčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra galimybės, sprendžia, kad dėl Ž. Š. pripažinus kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų deklaracijose pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, jam kyla pareiga atlyginti valstybei žalą, kurios negalima išieškoti mokesčių administravimo įstatymo tvarka. Ž. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, kuriam privalomi Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai numatyti 6 straipsnio 2 dalyje į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, šių įstatymų nuostatų nesilaikė. Dėl nustatytų pažeidimų valstybei buvo nesumokėti mokesčiai, kurių iš bendrovės mokesčių administratorius išieškoti nebegali dėl senaties, todėl žalą už 2018 m. PVM už 2672 Eur ir pelno mokesčio 10306 Eur priteisiama atlyginti iš įmonės direktoriaus Ž. Š..

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškė patikslintą 144,77 Eur ieškinį dėl bendrovei permokėtų subsidijų darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas. ( 14 t, b.l.165-166). Teismui nenustačius Ž. Š. kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto subsidijų gavimo sukčiavimo būdu gaunant šias lėšas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Šiuo atveju civiliniam ieškovui lieka teisė pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Byloje proceso išlaidų nėra. Daiktai- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais,

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį taikant BK 54 straipsnio 3 dalį bauda –300 MGL ( 15 000 Eur).

-pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį bauda - 120 MGL ( 6 000 Eur)

pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį bauda- 120 MGL ( 6 000 Eur)

pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį bauda- 150 MGL ( 7 500 Eur)

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę baudą- 500 MGL ( 25 000 Eur ).

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti dvylikos mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. Š. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš Ž. Š. 4218 Eur ( keturis tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų ) turtinę žalą civiliniam ieškovui Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 144,77 Eur ieškinį palikti nenagrinėtu, civiliniam ieškovui paliekant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus-panaikinti.

Daiktus- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomus FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja D. V.