- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-308-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02439-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- Z. G., G. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Z. G. ir G. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovėms Z. G. ir G. G. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių Z. G. ir G. G. (toliau – atsakovės) 3 296,28 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo brolio V. G. turtą paveldėjo sutuoktinė Z. G. ir dukra G. G.. V. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės palaidoti vyrą ir tėvą nepareiškė noro. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 28 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Z. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog ,,V. laidotuvėmis rūpinosi jo sesuo R. ir brolis S., ji prie išlaidų prisidėjo 100 Eur, ateityje ji R. ir S. kompensuos visas laidojimo išlaidas, jiems pateikus sąskaitas“, tačiau ieškovas pažymėjo, kad faktiškai laidojimo išlaidas dengė ne atsakovės minėti asmenys, bet ieškovas. Ieškovas nurodė, kad A. V. visuomeninio maitinimo įmonei grynaisiais pinigais sumokėjo 1 540,00 Eur už gedulingus pietus, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ritos gėlės“ 2022 m. rugpjūčio 11 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 500,00 Eur už gėlių kompozicijas, taip pat laidojimo namams UAB „Sustojęs laikas“ sumokėjo 2 260,00 Eur už brolio palaikų kremavimą ir kitas laidojimo namų paslaugas bei daiktus. Ieškovas pažymėjo, kad sesuo R. K. žuvus broliui V. G. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus gavo 1 003,72 Eur laidojimo išmoką, iš kurios sumokėjo už laidojimo duobės kasimą, kunigui už mišių laikymą ir kitas religines paslaugas, apraudotojams, pasirūpino paminklo iškalimu, dekoravo kapą skaldytais akmenimis bei galimai sumokėjo už šarvojimo salės nuomą. Ieškovas nurodė, kad palaidojęs brolį, žodžiu kreipėsi į brolio sutuoktinę dėl laidotuvių išlaidų padengimo, tačiau ji atsisakė padengti laidotuvių išlaidas ieškovui. Bendra suma, kurią patyrė ieškovas laidojimo išlaidoms padengti yra 3 296,28 Eur, todėl ieškovas prašo šią sumą priteisti solidariai iš atsakovių.
3. Atsakovės su patikslintu ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad ieškovo tariamai patirtas laidojimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 780 dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinime įtvirtintų ūkinių operacijų apskaitos dokumentams privalomų reikalavimų ir nagrinėjamoje byloje tokie ieškovo pateikti įrodymai negali būti laikomi leistina įrodinėjimo priemone, todėl tai reiškia, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas nurodo, kad laidojimo namams UAB „Sustojęs laikas“ už brolio palaikų kremavimą ir kitas paslaugas jis sumokėjo 2 260,00 Eur, tačiau iš prie pareiškimo išduoti teismo įsakymo pridėto išlaidų paskaičiavimo matyti, kad šiai įmonei už palaikų vežimą, karstą, rūbus, urną ir kremavimą ieškovas sumokėjo 1 360,00 Eur. Minimame paskaičiavime taip pat nurodoma, kad šarvojimo salė nuoma kainavo 100,00 Eur, kunigui buvo sumokėta 120,00 Eur, giedoriams – 400,00 Eur, duobkasiui – 100,00 Eur, o raidžių iškalimas ant paminklo atsiėjo 180,00 Eur, tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad sesuo mokėjo už laidojimo duobės kasimų, kunigui už mišių laikymą ir kitas religines paslaugas giedoriams, sesuo pasirūpino, kad būtų iškaltos brolio vardo ir pavardės raidės ant paminklo ir kapas būtų dekoruotas skaldytais akmenimis bei galimai sesuo sumokėjo ir už šarvojimo salės nuomą, todėl akivaizdu kad paties ieškovo skirtingu laiku nurodomi argumentai ir pateikiami dokumentai prieštarauja vienas kitam. Atsakovės taip pat pažymėjo, kad dėl visų mirusį asmenį palaidojusiam asmeniui priklausančių išmokų kreipėsi ir jas gavo ne ieškovas, bet jo sesuo R. K., o tai leidžia teigti, kad ieškovas nelaidojo savo brolio ir nepatyrė jokių išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovių 2 828,28 Eur laidojimo išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovui iš atsakovių priteisė po 203,34 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, o kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo brolis, o atsakovių – Z. G. sutuoktinis bei G. G. tėvas – V. G.. Palikimą po sutuoktinio ir atitinkamai po tėvo mirties atsakovės priėmė 2022 m. spalio 14 d.
6. Teismas nurodė, kad atsakovės teismo posėdžio metu neneigė pareigos būti atsakingomis už V. G. palaidojimą, tačiau atsakovių vertinimu, nėra aiški pinigų suma, kuri konkrečiai buvo panaudota, byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, kad už prašomas priteisti laidojimo išlaidas sumokėjo ieškovas.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis prisidėjo piniginėmis lėšomis prie brolio laidojimo išlaidų padengimo. Byloje esantys rašytiniai duomenys, šalių, liudytojų duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtina, kad R. K. kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo palaidoti brolį bei dėl išmokų gavimo, tačiau tai nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis prisidėjo organizuojant laidotuves ir apmokėjo dalį laidotuvių išlaidų, t. y. įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę ir turi teisę į pagrįstų ir įrodytų laidojimo išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nurodė, jog iš UAB „Ritos gėlės“ 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimo matyti, kad įmonės pažymoje nurodytą „pašarvonę‘ (gėlių kompoziciją) pirko ieškovas. Ginčo, kad už gėles buvo apmokėta, nėra. Teismas nustatė, kad gėlių kompoziciją į šarvojimo salę pristatė ne pats ieškovas, tačiau teismo vertinimu šis faktas, nepaneigė, kad už gėlių kompoziciją buvo sumokėta jo lėšomis. Atsakovė Z. G. patvirtino, kad jai žinoma, jog už UAB „Ritos gėlės“ suteiktas paslaugas buvo sumokėta 500,00 Eur, bei nurodė, kad ji prisidėjo 50,00 Eur prie gėlių kompozicijos. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, kad ieškovo prašoma priteisti 500,00 Eur išlaidų suma už gėlių kompoziciją yra pagrįsta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 50,00 Eur atsakovė Z. G. jau yra atidavusi, todėl teismas ieškovo prašomą priteisti 500,00 Eur sumą sumažino 50,00 Eur suma. Teismas sprendė, kad atsakovių išsakyta abejonė dėl aplinkybės, kad pinigus už gėles atidavė jas iš UAB „Ritos gėlės“ atvežusiai E. G. ne ieškovas, bet R. K., nesudaro pagrindo atmesti patikslintą ieškinį šioje dalyje.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei duoti paaiškinimai patvirtino, kad A. V. visuomeninio maitinimo įmonei ieškovas sumokėjo už gedulingus pietus iš viso 1 540,00 Eur sumą. Teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad už suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta, ieškovo asmeniškai nėra matęs ir praėjus 2 metams negalėjo atsiminti visų atsiskaitymo aplinkybių, tačiau teismas sprendė, kad tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad ne ieškovas sumokėjo už gedulingus pietus. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės Z. G. paaiškinimų matyti, kad ji su dukra dalyvavo gedulinguose pietuose ir pripažino, jog jie tikrai vyko. Teismas esant nurodytoms aplinkybėms vertintino, kad ieškovas įrodė, jog patyrė 1 540,00 Eur išlaidas, susijusias su apmokėjimu už gedulingus pietus. Atsakovė Z. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pirmą velionio šarvojimo dieną padavė R. K. 50,00 Eur kaip jos su dukra susimokėjimą už gedulingus pietus. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos organizuotiems gedulingiems pietums gali būti priskiriamos prie būtinųjų laidojimo išlaidų pagal susiformavusį paprotį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-709/253/2021, 55 p.), į tai, kad atsakovė Z. G. dalį šių išlaidų (50,00 Eur) jau yra padengusi, teismas ieškovo už gedulingus pietus patirtas laidojimo išlaidas laikė protingomis ir pagrįstomis dalyje 1 490,00 Eur.
10. Teismas vertino, kad ieškovo prašomos priteisti iš atsakovių 2 260,00 Eur išlaidos už palaikų kremavimą ir kitas laidojimo paslaugas ir daiktus, sumokėtus laidojimo namams UAB „Sustojęs laikas“, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – kasos kvitų nuotraukomis, taip pat ieškovo, liudytojos R. K. paaiškinimais bei liudytojo M. K. paaiškinimais, kuris nurodė, kad skolų, susijusių su V. G. laidojimu, nėra, todėl teismas šias išlaidas pripažino įrodytomis ir būtinomis bei priteisė jas iš atsakovių.
11. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta Marijampolės savivaldybės administracijos pažyma patvirtina, kad pagal R. K. prašymą „Paramai mirties atveju gauti“ už mirusį V. G. buvo paskirta ir R. K. išmokėta 368,00 Eur laidojimo pašalpa, kurią kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, sesuo jam grąžino. Teismas pabrėžė, kad CK 6.291 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl teismas atsižvelgęs į tai, kad R. K. jai išmokėtą laidojimo pašalpą yra atidavusi ieškovui ir į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje prašomą priteisti sumą sumažino tik VSDFV Kauno skyriaus išmokėta 1 003,72 Eur laidojimo išmoka, ieškovo prašomą iš atsakovių priteisti sumą nusprendė mažinti 368,00 Eur suma.
12. Teismas ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovių solidariai priteisė 2 828,28 Eur (3 296,28 Eur – 100 Eur – 368 Eur) laidojimo išlaidų sumą, taip pat priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 22 d.) ir iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
13. Teismas konstatavo, kad yra patenkintina 85,80 proc. ieškinio (2 828,28 Eur x 100 proc. / 3 296,28 Eur), todėl ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 406,68 Eur (474 Eur x 85,80 proc.) sumą, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 203,34 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1788-443/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 2 050,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012 nagrinėjamu atveju negali būti laikoma tinkamu precedentu, kadangi minėtoje byloje teismas sprendė ginčą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo tarp palikimą priėmusių įpėdinių, o šioje byloje ginčas dėl laidojimo išlaidų atlyginimo kilo tarp palikimą paveldėjusių asmenų ir į paveldėjimo santykius neįstojusio asmens.
1.2. Apeliantės pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laidojimo pašalpa mokama mirusį asmenį laidojančiam asmeniui, taigi, šiuo atveju byloje esančiais oficialiais rašytiniais įrodymais yra neginčytinai įrodyta, kad V. G. palaidojo ne ieškovas, bet jo sesuo R. K., todėl tai paneigia tiek ieškovo teiginius, kad jis palaidojo mirusį brolį ir patyrė prašomas priteisti išlaidas, tiek ir skundžiamą sprendimą priėmusio teismo išvadas ir argumentus, kuriais remiantis ieškovo reikalavimas buvo iš dalies patenkintas.
1.3. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios leidžia teigti, kad ieškovo materialinė padėtis yra bloga, todėl tai nėra suderinama su ieškovo teiginiais, kad V. G. buvo palaidotas būtent jo lėšomis.
1.4. Visi liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra artimi ieškovo giminaičiai, todėl ieškovo artima giminystė su daugeliu iš byloje apklaustų liudytojų neabejotinai yra aplinkybė, kuri yra įpareigojanti teismą jų duodamus parodymus vertinti ypač atsargiai, tačiau teismas besąlygiškai rėmėsi neinformatyviais ir nenuosekliais byloje apklaustų asmenų parodymais.
1.5. Iš esmės skiriasi R. K. bei ieškovo parodymai dėl pinigų laidotuvėms perdavimo, mokėjimo už paslaugas ir gautos paramos gražinimo / panaudojimo, o toks prieštaravimų mastas ir pobūdis leidžia kategoriškai teigti, kad jie gali būti paaiškinami tik sąmoningu netiesos sakymu, tačiau pirmosios instancijos teismas prieštaravimų nepastebėjo ir tiek ieškovo tiek R. K. parodymais rėmėsi nagrinėdamas bylą ir pasisakydamas dėl reikšmingų aplinkybių nustatymo, o tai leidžia teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
1.6. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaidų už gėlių kompoziciją, visiškai ignoravo akivaizdžius prieštaravimus tarp ieškovo ir R. K. parodymų, atmetė atsakovės Z. G. parodymus ir ieškovui priteisė išlaidas, kurių šis nepatyrė, nes gėlių kompozicija buvo įsigyta visų laidotuvėse dalyvavusių asmenų, įskaitant apeliantes, lėšomis.
1.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2 260,00 Eur už brolio palaikų kremavimą, kitas laidojimo paslaugas ir daiktus laidojimo namams UAB „Sustojęs laikas“ bei 1 490,00 Eur už gedulingus pietus, laidojimo dieną ir po keturių mėnesių, A. V. visuomeninio maitinimo įmonei sumokėjo būtent ieškovas yra grindžiama ne leistinais rašytiniais įrodymais ir neutralių liudytojų parodymais, o iškirtinai suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų, t. y. ieškovo ir jo sesers R. K. parodymais.
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovių 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Priešingai nei apeliantės nurodo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012 praktika taikoma tiek tarp įpėdinių sprendžiant ginčą dėl laidojimo išlaidų, tiek tarp kitų pagal įstatymą turėjusių teisę laidoti asmenų, konkrečiu atveju artimų giminaičių ir įpėdinių, kol kitokia vieninga teismų praktiką nesuformuota.
2.2. Apeliantės neskiria sąvokų „palaidojo“ ir „apmokėjo paslaugas už laidotuves“. Ieškovas pažymėjo, kad civilinėje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad laidotuvių eigai vadovavo R. K., tačiau mirusiojo sesuo nurodė, kad neturėjo pakankamai piniginių lėšų broliui palaidoti ir jas ėmė iš ieškovo.
2.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovo turtinės padėties brolio mirties dieną yra nepagrįsti, kadangi apeliantės remiasi duomenimis, kurių nėra civilinėje byloje, tuo labiau, kad ieškovas turtinę padėtį brolio mirties dieną įrodinėjo VSDFV pažymomis, iš kurių matyti, kad ieškovas turėjo dviejų rūšių pajamas.
2.4. Ieškovo ir liudytojų parodymai yra reikšmingi, nebuvo prieštaringi, tuo labiau ieškinys buvo įrodinėjamas rašytiniais įrodymais ir įmonių pateikusių buhalterinius dokumentus vadovų paaiškinimais, todėl teismas neabejotinai padarė teisingas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo A. G. brolis, atsakovių – Z. G. sutuoktinis bei G. G. tėvas – V. G.. Palikimą atsakovės priėmė 2022 m. spalio 14 d. (el. b. 1 t., b. l. 41). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovių, kaip palikimą priėmusių įpėdinių, patirtas palikėjo laidojimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovių solidariai priteisė 2 828,28 Eur laidojimo išlaidas, t. y. iš prašomos sumos minusavęs atsakovių perduotus 100 Eur ir Marijampolės savivaldybės administracijos išmokėtą 368 Eur laidojimo pašalpą (el. b. 1 t., b. l. 73). Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas priteistų išlaidų būtinumas, pagrįstumas, t. y. nėra pateikiama jokių argumentų dėl laidojimo išlaidų dydžio (ne) pagrįstumo, sutinkama, kad egzistuoja atsakovių, kaip palikimą priėmusių įpėdinių, prievolė atlyginti palikėjo laidojimo išlaidas. Iš esmės yra keliamas tik ieškovo tinkamumo klausimas, apeliantėm laikantis pozicijos, kad ne ieškovas, o kitas asmuo patyrė laidojimo išlaidas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, būtent šiuo aspektu, pagal skunde nurodytus teisiškai reikšmingus argumentus, patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama. Nagrinėjamoje byloje apeliantės teigia, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakoves, kadangi ne ieškovas, o jo sesuo patyrė laidojimo išlaidas. Šią poziciją grindžia tuo, kad R. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui pateikė prašymą dėl išmokos mirus pensijos/kompensacijos gavėjui ir prašymą Marijampolės savivaldybės administracijai paramai mirties atvejui gauti, kuriuose ji save nurodė, kaip V. G. palaidojusį asmenį ir, kad šios išmokos buvo išmokėtos R. K., todėl pirmosios instancijos teismas, apeliančių vertinimu, pripažindamas, kad ieškovas apmokėjo laidojimo išlaidas netinkamai įvertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo pritarti tokiai apeliančių pozicijai. Visų pirma, apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai suinteresuoto asmens prašymai institucijoms yra priskirtini oficialiems rašytiniams įrodymams. Oficialiaisiais rašytiniais įrodymais laikomi ne asmenų kreipimaisi/pareiškimai/prašymai adresuoti institucijoms, o dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). VSDFV Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad R. K. buvo išmokėta 1003,72 Eur laidojimo išmoka, už mirusį asmenį V. G. (e. b. 1 t., b.l. 73) ir Marijampolės savivaldybės administracijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal R. K. prašymą už mirusį V. G. buvo paskirta ir išmokėta 368 Eur laidojimo pašalpa (el. b. 1t., b. l. 73) yra oficialūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atitinkamos piniginės lėšos buvo išmokėtos R. K.. Remdamasis šiomis pažymomis, pirmosios instancijos teismas ir padarė išvadas dėl piniginių lėšų išmokėjimo R. K., t. y. tinkamai nustatė faktines aplinkybes tiek dėl išmokėtų išmokų dydžio tiek dėl subjekto, gavusio šias išmokas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino oficialiuosius rašytinius įrodymus atmestini kaip nepagrįsti. Antra, tai, kad piniginės lėšos, skirtos padengti mirusio asmens laidojimo išlaidas, valstybės institucijų buvo išmokėtos R. K. nesuponuoja apeliančių pageidaujamos išvados, kad tik šis asmuo yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą dėl laidojimo išlaidų kompensavimo. Laidojimo išlaidos kompensuojamas jas patyrusiam asmeniui. Byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos buvo patirtos, jų dydis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kuriuos patvirtino ir byloje liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimai. Apeliančių cituojama Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laidojimo pašalpa mokama mirusį asmenį laidojančiam asmeniui nesudaro pagrindo išvadai, jog reikalavimą palikimą įpėdiniams dėl laidojimo išlaidų atlyginimo gali reikšti tik paramą gavęs asmuo. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laidojantis asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai, organizuojantys palaikų laidojimą. Taigi laidojančiu asmeniu, t. y. paramai gauti tinkamu subjektu, yra palaikų laidojimą organizuojantis asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad tik šis asmuo gali būti / yra patyręs su laidojimu susijusias išlaidas. Kaip teisingai akcentuojama atsiliepime į apeliacinį skundą – laidotuves organizuojantis asmuo ir patirtas išlaidas apmokantis asmuo nebūtinai turi sutapti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad geros moralės normas ir papročius atitinka artimųjų elgesys, kuomet mirus šeimos nariui, visi pagal išgales prisideda prie organizacinių ir finansinių klausimų sprendimo rengiant laidotuves. Ieškovas nurodė, kad jis prie brolio laidotuvių išlaidų padengimo prisidėjo piniginėmis lėšomis. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtino liudytojų R. K. ir S. G. paaiškinimai, kad V. G. buvo palaidotas mirusiojo sesers R. K. ir mirusiojo brolio – ieškovo A. G. bendromis lėšomis. Liudytoja apklausta R. K. nurodė, kad ji savo išlaidas yra pasidengusi, tik A. G. išlaidos nėra padengtos. Pačios apeliantės patvirtina, kad R. K. patirtų išlaidų nėra atlyginusios, apeliaciniame skunde nurodydamos, kad „apeliantėms nėra žinoma kodėl pretenzijų dėl patirtų išlaidų atlyginimo joms nepareiškė realiai šias išlaidas patyręs asmuo, t. y. R. K.“ bei, kad „<...>Z. G. ne kartą siekė R. K. atlyginti laidojant V. G., jos patirtas išlaidas, tačiau atsiskaitymas tarp apeliančių ir R. K. nėra šioje byloje nagrinėtinas dalykas.“ Taigi tarp išlaidas patyrusių asmenų nėra nesutarimo, kurio iš jų lėšomis buvo palaidotas brolis ir kurio iš jų išlaidos liko nepadengtos. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog šie parodymai turėjo būti vertintini kritiškai dėl to, kad asmenys yra artimi giminaičiai, paaiškintina, kad tokio pobūdžio aplinkybes, apskritai gali žinoti tik artimi žmonės, susiję glaudžiais tarpusavio santykiais. Tuo tarpu asmenims, neturintiems jokių ryšių su artimąjį laidojusiais asmenimis, tokio pobūdžio aplinkybės, kaip kas, kur kada ir už kiek užsakė tam tikras paslaugas, kiek už jas buvo sumokėta, įprastai negali būti žinomos. Todėl liudytojais apklaustų asmenų parodymus vertinti kritiškai dėl jų giminystės ryšio nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad šių asmenų parodymai buvo prieštaringi. Apeliantės cituoja neesminius byloje davusių asmenų paaiškinimų apie teisinės reikšmės turinčias byloje aplinkybių skirtumus arba apie aplinkybes, kurios neturi jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui (pvz. kas buvo atvykę į avarijos vietą) tokiu būdu bandydamos sukurti pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo regimybę.
20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš pradžių ieškovas reikalavimą pareiškė vienai atsakovei, vėliau abiems, tik sumažintą iš valstybės gautų išmokų suma, todėl savo teise kreiptis į teismą nesinaudojo tinkamai ir atsakingai. Kas, apeliančių vertinimu, reiškia ir tai, kad ieškovui turėjo tekti nepagrįstai ir neproporcingai ilgai užtrukusio proceso pasekmės. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku kokią reikšmę skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui / pagrįstumui turi šie argumentai. Šioje apeliacinio skundo dalyje itin gausiai cituojami teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, tačiau jie niekaip nėra susiejami su apeliančių nurodomu pirmosios instancijos teismo priimti sprendimo neteisėtumu bei nepagrįstumu, t. y. kokio teisinio rezultato siekiama apeliuojant į proceso trukmę ar į procesinių dokumentų tikslinimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012, spręsdamas, kad egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai tarp palikimą priėmusių įpėdinių ir asmens, palaidojusio palikėją dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, nes toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo tarp įpėdinių, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi pačios apeliantės apeliaciniame skunde pripažįsta egzistuojant jų, kaip palikimą priėmusių įpėdinių, prievolę atlyginti palikėjo laidojimo išlaidas, tik cituodamos kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
21. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pripažinus, kad atsakovių apeliacinis skundas nepagrįstas, jos neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikta sąskaita 400 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (el. b. 2t., b.l. 87-88), todėl patirtos išlaidos priteisiamos iš apeliančių lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.