- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1505/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Kompiuterinių programų mokymo centras“, Kompiuterinių programų mokymo centras Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba
- Atsakovas
- Vilniaus darbo rinkos mokymo
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus verslo kolegija
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Kompiuterinių programų mokymo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria teismas ieškovo viešosios įstaigos „Kompiuterinių programų mokymo centras“ ieškinį atsakovui Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybai dėl viešojo pirkimo konkursui pateikto pasiūlymo neteisėto atmetimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas viešoji įstaiga „Kompiuterinių programų mokymo centras“ ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovo Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pateiktas viešojo pirkimo „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų pirkimas“ pasiūlymas. Ieškinyje nurodoma, kad 2009 m. liepos 15 d. buvo paskelbtas supaprastintas atviras konkursas „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų pirkimas“. Be ieškovo pasiūlymus pateikė Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialas bei Vilniaus verslo kolegija. Ieškovas pateikė pasiūlymą suteikti paslaugas už 42 840 Lt, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Druskininkų filialas už 44 100 Lt, o viešoji įstaiga Vilniaus verslo kolegija - už 96 000 Lt. Atsakovas ieškovo pasiūlymo nesvarstė, kadangi nutarė, jog jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, konkrečiai – tiekėjo sąžiningumo deklaracija pateikta remiantis Ūkio ministro patvirtinta forma, kuri nebegalioja. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai šiurkščiai pažeidžia viešojo pirkimo pagrindinius principus.
Ieškinyje pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2009 m. rugsėjo 15 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymima, jog ieškinyje turi būti nurodytas konkretus ieškinio reikalavimas atsakovui. Ieškovo pareikštas reikalavimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas nėra aiškus ir tinkamai suformuluotas. Teismui gali būti skundžiami konkretūs perkančiosios organizacijos veiksmai ir jos priimti sprendimai konkurso metu. Ieškovas tokių sprendimų ieškinyje nenurodė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ne visi konkurse dalyvavę asmenys, kurie nurodyti preliminarioje eilėje, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.
2009 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas procesinis dokumentas, kuris pavadintas ieškovo patikslintu ieškiniu. Šio procesinio dokumento turinys iš esmės analogiškas anksčiau paduoto ieškinio turiniui, o teismo nutartyje išdėstyti trūkumai jame nėra aptarti.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas taip pat nutarė sugrąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį už ieškinyje pareikšto reikalavimo nagrinėjimą. Nutartyje nurodoma, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nesuformulavo reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimus dėl preliminarios eilės sudarymo ir konkurso laimėtojo paskelbimo, taip pat neprašė pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ji būtų sudaryta tarp atsakovo ir konkurso laimėtojo. Teismo nuomone, tik pareiškęs tokius reikalavimus, ieškovas galėtų realiai apginti savo subjektines teises.
Ieškovas viešoji įstaiga „Kompiuterinių programų mokymo centras“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nutartyje, kuria ieškinį laikė nepaduotu, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nepapildė ieškinio naujais reikalavimais. Tačiau tokio trūkumo teismas nebuvo nurodęs nutartyje dėl jų pašalinimo.
2) Ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo atsakovo priimtą sprendimą, kurį jis skundžia ir paprašė teismo išreikalauti iš atsakovo su šio sprendimo priėmimu susijusius dokumentus. Nepaisant to, teismas užkirto ieškovui teisę į pareikšto reikalavimo išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 5 d., 138 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009). Kai teismas nutartyje nustato trūkumus, tačiau iš tiesų ieškinys atitinka formos ir turinio reikalavimus bei nėra kitų procesinių kliūčių jį priimti, asmens teisė į teisminę gynybą yra nepagrįstai ribojama. Tokie teismo veiksmai ypač netoleruotini viešojo pirkimo bylose, kuriose dėl teismo nepagrįsto atsisakymo priimti ieškinį civilinės bylos iškėlimas ir ginčo pradėjimas nagrinėti iš esmės, gali užtrukti ir dėl to pareikštų reikalavimų patenkinimas gali nebesuteikti ieškovui siekiamos ekonominės naudos.
Jeigu ieškinyje reikalavimai kildinami iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, sprendžiant tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi būti vadovaujamasi ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 93 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Jeigu perkančioji organizacija netenkino tiekėjo pretenzijos, jis turi teisę per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje, pateikti teismui ieškinį (Viešųjų pirkimų įstatymo 95 str. 1 d.). Nei šis, nei kiti įstatymai neįpareigoja tiekėjo teikti perkančiajai organizacijai kelias pretenzijas, arba vieną pretenziją dėl kelių skirtingų sprendimų. Tuo pačiu įstatymai nedraudžia tiekėjui, kuris laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, reikšti teisme vieną ar kelis reikalavimus. Svarbiausia, kaip minėta, kad šie reikalavimai būtų susiję su perkančiosios organizacijos veiksmais ar neveikimu, kuriais galimai pažeidžiamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos bei ieškovo teisėti interesai.
Pažymėtina, kad ne teismas, o ieškovas sprendžia, ar jam tikslinga ir prasminga reikšti vieną ar kelis reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo ieškinio dalyką – reikalavimas panaikinti atsakovo priimtą sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pateiktas viešojo pirkimo „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, neformaliojo profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų pirkimas“ pasiūlymas. Ieškovas nurodė, kuo pasireiškia ieškovo priimto sprendimo neteisėtumas (ieškinio faktinis pagrindas), taip pat, kad jis laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 93-94 straipsniuose nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o nepavykus išspręsti ginčo taikiai, padavė teismui ieškinį per įstatyme nustatytą terminą. Toks ieškinys laikytinas ieškiniu dėl pripažinimo. Jo patenkinimo atveju, priverstinis vykdymas nereikalingas. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, ieškovą pašalinant iš pirkimo. Tai, kad ieškovas neginčija atsakovo sudarytos tiekėjų pasiūlymų eilės, t. y. atsakovo vėlesnių veiksmų, neatima iš jo teisės reikalauti teismo iš esmės išnagrinėti pareikštą reikalavimą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, o teismą įpareigoja spręsti tokį reikalavimą.
Tuo pačiu pabrėžtina, kad tokie teismo veiksmai, kai ieškovas nepagrįstai įpareigojamas šalinti ieškinio, kuriuo ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai, išbraukiant ieškovą iš tiekėjų sąrašo, teisėtumas, turinio trūkumus, o jų nepašalinus, ieškinys grąžinamas ieškovui, pažeidžia ne tik dispozityvumo principą, bet ir jo teisę į efektyvią teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ieškovą įpareigojo pildyti ieškinį, pareiškiant naujus reikalavimus, o ieškovui neįvykdžius teismo nurodymų, ieškinį nepagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra išimtinai pirmosios instancijos teismo teisė, todėl pirmosios instancijos teismui šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.). Teismas turi operatyviai išspręsti šį klausimą, kad pareikštas reikalavimas iš tiesų neprarastų savo tikrosios prasmės.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti apelianto argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.