- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- eI-4301-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02840-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir užsienietis) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-611 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje R. F. piliečiui A. S.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB), „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis (akcininkas), 2018 m. sausio 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2018 m. kovo 9 d. Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog duomenys kuriuos jis pateikė neatitiko tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas neįrodė Bendrovės vykdomos veiklos realumo. Migracijos departamento teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nesugebėjo apibūdinti savo pareigų Bendrovėje, o nuvykus Bendrovės deklaruotu veiklos adresu nebuvo rasta iškabos su jos pavadinimu. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jis nesiekė užsiimti realia ūkine – komercine veikla Lietuvos Respublikoje ir, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas skunde nurodo, jog Bendrovėje visi darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu registracijos adresu turi „virtualų ofisą“. Paaiškino, kad virtualus biuras yra paslauga, skirta smulkiojo verslo įmonėms, kurių paskirtis yra sukurti jų klientams ir partneriams realaus biuro įspūdį bei atlikti visas realaus biuro funkcijas. Virtualus biuro paslauga apima įmonės registracijos adreso suteikimą (šiuo konkrečiu atveju – Vilniuje); suteikiama pašto dėžutė; suteikiamos virtualaus vadybininko paslaugos ir virtualios administratorės – sekretorės paslaugos, t. y. korespondencijos priėmimas, informavimas apie gautas siuntas, korespondencijos persiuntimas klientui registruotu laišku arba skenavimas ir persiuntimas el. paštu.
Nurodo, jog pradedant veiklą nėra žinoma, kiek darbuotojų ir kitų išteklių gali reikėti vykdyti konkrečią veiklą. Pareiškėjo nuomone, tai galima nustatyti tik po tam tikro sėkmingo įmonės veiklos laikotarpio, kuriuo siūloma pasinaudoti virtualaus biuro paslauga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymui nėra būtinas biuras kadangi, visi darbuotojai veiklą vykdyti gali nuotoliniu būdu. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdo pavežėjimo paslaugas.
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento teiginiais, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje fiktyvus. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė vykdo veiklą, darbuotojams buvo pavestos užduotys. Nors darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti Bendrovės akcininkai ir (ar) direktorius siekdami atitikti ne tik Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas), bet ir kitus reikalavimus atliko visus veiksmus, susijusius su Bendrovės veikla, darbuotojų įdarbinimu ir kitais objektyviais veiksniais.
Pareiškėjas nurodo, jog jis įgijo 15 000 Bendrovės paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų, (1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo), duomenys apie jį kaip Bendrovės akcininką yra tinkamai pateikti Juridinių asmenų registre, o Bendrovė akcijų įsigijimo faktą patvirtina teisėtos ir galiojančios Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys.
Pareiškėjo teigimu, konkrečiu atveju nebuvo nuslėpti jokie duomenys nei apie giminystės ryšius, nei apie Bendrovės akcijų pardavimus ar jos veiklos vykdymą. Visi dokumentai ir informacija Migracijos departamentui buvo pateikta tinkamai, todėl nesutinka su ginčijamame sprendime pateikta išvada, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė (el. byla I tomas, 1-4 puslapiai).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 11 d. tuo pagrindu, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis (akcininkas), Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prie jo pridedamus dokumentus: galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi, Bendrovės verslo planą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais ir kitus dokumentus.
Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kag ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus. Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (reliai neužsiima teisėta veikla ir negyvena Lietuvos Respublikoje), Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydžius. Migracijos departamento teigimu, Bendrovė fiktyvi. Tikrasis pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Anot atsakovo, tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Bendrovės registracijos adresas nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini), Vilnius, o nuo 2018 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas atsiliepime tvirtina, kad šiais adresais nuolat steigiamos užsieniečių trečiųjų šalių piliečių valdomos įmonės, o atlikus įmonių veiklos patikrinimus, nustatyta, kad šių įmonių veikla imituojama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat nevykdo. Ant pastato Bendrovės iškabos ar kitokios reklamos skelbiančios apie Bendrovės veiklą nėra. Bendrovės darbuotojas M. J. nurodė, kad Bendrovėje dirba vairuotoju, Bendrovė teikia keleivių pavėžėjimo paslaugas, o Bendrovės biuras yra adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 8 aukšte. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, veiklą vykdo UAB „Paprastos apskaitos grupė“, kuri vykdo įmonių buhalterinę apskaitą.
Atsakovo teigimu, Bendrovė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Juridinių asmenų duomenų tvarkytojui nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) informacinės sistemos 2018 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis nustatyta, jog Bendrovės skola VSDF biudžetui sudaro 703,65 Eur.
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. turimais duomenimis, darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Migracijos departamentui, Bendrovėje nedirba. 2018 m. birželio 29 d. buvo nutraukti darbiniai santykiai su V. K., 2018 m. gegužės 2 d. - su M. J., 2018 m. vasario 19 d. - su R. I., 2018 m. sausio 16 d. - su L. M., 2018 m. birželio 29 d. - su A. J.. Kadangi Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydžius, todėl laikytina, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų reikalingų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, kurios yra nurodytos ginčijamame sprendime (el. byla II tomas, 1-6 puslapiai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-611, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2018 m. sausio 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pateikė ir šiuos dokumentus: Bendrovės verslo planą, Bendrovės sąskaitos išrašus, paslaugų teikimo sutartį Nr. 20, 2017 m. sausio 2 d. sudarytą programinės įrangos (Java) testavimo paslaugų sutartį, sudarytą su Jungtinėje Karalystėje registruota įmone „Terez productions LP“; 2017 m. gegužės 15 d. sudarytą franšizės (komercinės koncesijos) sutartį su UAB „REnt2Go“; 2017 m. sausio 9 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su užsienio valstybės įmone „Taxify Ou“; 2017 m. sausio 9 d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą su UAB „REnt2Go; 2017 m. liepos 1 d. bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su UAB „Vežimo korporacija“ (el. byla II tomas, 7-85 puslapiai).
Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-611 atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla II tomas, 93-98 puslapiai).
Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pakeisti pareiškėjui atsisakė tuo pagrindu, jog pareiškėjas pateikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla ir negyvena Lietuvos Respublikoje). Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, Bendrovė yra fiktyvi. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Be to, Migracijos departamentas nustatė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pagal Įstatymo 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovė akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Akcentuotina, kad šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017 ir kt.).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje praktikoje yra konstatavęs, kad „vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose (šiuo atveju – Bendrovės įstatuose) nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą. Be to, Bendrovė tokią veiklą turi vykdyti tam tikrą nustatytą minimalų laikotarpį, t. y. bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” įstatinio kapitalo dydis – 45 000 eurų, akcijų skaičius – 45 000 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 1 Eur. Bendrovė Juridinių asmenų registre registruota nuo 2015 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjas 2018 m. sausio 6 d. įsigijo 10 000 vnt. Bendrovės akcijų.
Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.
Bendrovės veiklai pagrįsti pareiškėjas pateikė bendrovės verslo planą (II tomas, 23-36 puslapiai. Pateiktame Bendrovės verslo plane nurodyta, kad bendrovės pagrindinė veikla yra mobiliųjų programų išbandymo paslaugos bei keleivių pervežimo paslaugos. Nors, kaip teigiama Bendrovės verslo plane, jame pateikiama Bendrovės veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 4 d., tačiau įvertinus tai, kad Bendrovės verslo planas sudarytas 2018 metais (data nurodyta tituliniame lape), darytina išvada, kad jis nepatvirtina Bendrovė veiklos vykdo pagal verslo planą ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (prašymas pateiktas 2018 m. sausio 11 d.). Duomenų, kad Bendrovė nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. sausio 4 d. steigimo dokumentuose nurodytą veiklą vykdė pagal verslo planą, byloje nėra. Iš Bendrovės verslo plane nurodytų formuluočių, matyti, kad dokumentas sudarytas siekiant formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus dėl įmonės veiklos ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Bendrovės registracijos adresas nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2018 m. sausio 2 d. – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ginčijamame sprendime pažymėta, kad visi šie adresai Migracijos departamentui yra gerai žinomi, kadangi jais nuolat steigiamos užsieniečių trečiųjų šalių piliečių valdomos įmonės, jais ne kartą buvo atlikti įmonių patikrinimai, nustatant, kad jų veikla imituojama.
Iš byloje pateiktų darbo sutarčių matyti, jog: 2017 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta nuotolinio darbo sutartis su V. K. (el. byla, II tomas, 215-216 puslapiai), 2017 m. gruodžio 12 d. sudaryta nuotolinio darbo sutartis su M. J., 2018 m. lapkričio 24 d. sudaryta nuotolinio darbo sutartis su R. I., 2017 m. lapkričio 23 d. sudaryta nuotolinio darbo sutartis su L. M., 2017 m. lapkričio 9 d. sudaryta nuotolinio darbo sutartis su A. J.
Pareiškėjas Bendrovės realiai veiklai pagrįsti pateikė 2017 m. sausio 2 d. sudarytą programinės įrangos (Java) testavimo paslaugų sutartį, sudarytą su Jungtinėje Karalystėje registruota įmone „Terez produktions LP“, 2017 m. gegužės 15 d. sudarytą franšizės (komercinės koncesijos) sutartį su UAB „REnt2Go“, 2017 m. sausio 9 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį su užsienio valstybės įmone ‚Taxify OU“, 2017 m. sausio 9 d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą su UAB „REnt2Go“, 2017 m. liepos 1 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį, sudarytą su UAB „Vežimo korporacija“ , sąskaitas faktūras, išrašytas už paslaugas, pagal nurodytas sutartis, banko sąskaitos išrašą (el. byla II tomas, 36-50, 59-66, 67-70, 71-74, 77-85, 205-214 puslapiai).
Išanalizavus pateiktus dokumentus, matyti, kad dalis Bendrovės sutarčių pasirašyta su užsienyje veikiančiais ūkio subjektais. Be to, Migracijos departamento turimais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, UAB “Rent2Go” ir UAB “Vežimo korporacija” vadovai ir steigėjai yra žinomi kaip asmenys, tarpininkaujantys užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos pagrindu. Bendrovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus juridinių asmenų duomenų tvarkytojui. Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, Bendrovė turi 703,65 Eur įsisikolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, nustato Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija).
Nagrinėjamu atveju, siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą Migracijos departamento Imigracijos skyrius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui 2018 m. sausio 11 d. išsiuntė raštą Nr. (15/4-9) 10K-1174 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo.
Migracijos departamentui 2018 m. kovo 14 d. atsiųstame 2018 m. kovo 12 d. tarnybininiame pranešime Nr. 10-PR2-10599 nurodyta, kad Migracijos departamento pareigūnams nuvykus nurodytu Bendrovės vykdomos veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant pastato Bendrovės iškabos ar kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, nebuvo rasta. Apklausus šiuo adresu dirbančių įmonių darbuotojus buvo nustatyta, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekas nėra girdėjęs. Tęsiant patikrinimą, buvo nuvykta į Bendrovės darbuotojo M. J. gyvenamąją vietą. M. J. nurodė, jog 2017 m. gruodžio mėn. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia taksi paslaugas. Įmonė jam suteikia automobilį ir jis teikia pavežimo paslaugas. Kiek jam yra žinoma, automobiliai yra nuolat naudojami bei nėra saugomi automobilių stovėjimo aikštelėse. Šio darbuotojo teigimu, Bendrovės biuras yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bendrovei vadovauja Artūras, kurio pavardės nežino. Kokios palsaugos buvo suteiktos UAB „Rent2go“ ir UAB „Terez Produktions“ nežino ir apie minėtas įmones jis negirdėjo. Paminėjo, jog Bendrovėje dirba visu etatu, o koks jam yra mokamas atlyginimas tiksliai nurodyti negali, kadangi jam yra mokama 45 proc. nuo gauto pelno. Nuvykus į D. P. deklaruojamą gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos savininkė paaiškino, jog už 150 Eur mokestį D. P. leidžia užsieniečiams deklaruoti gyvenamąją vietą, nors faktiškai užsieniečiai šiuo adresu negyvena. Migracijos vadybos darbuotojams atvykus į Bendrovės darbuotojų J. V. ir V. K. gyvenamąsias vietas, durų niekas neatidarė. Tarnybiniame pranešime pažymėta kad Migracijos valdyba turi informacijos, jog minėtą Bendrovę įkūrė bei organizavo dokumentų padavimą Migracijos departamentui V. G. bei I. K. Turimais duomenimis, V. G. užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimai laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindu, o būtyent V. G. steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Šiuo metu minėtai įmonei buhalterines paslaugas teikia UAB „Paprastos apskaitos grupė“ (el. byla, II tomas, 88-89 puslapiai).
Migracijos departamentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos įvertinimą atliko vadovaudamasis Aprašo nuostatomis ir Apraše nustatytų įvertinimo procedūrų nepažeidė. Įvertinus Migracijos departamento surinktus duomenis, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi įmonė. Pateikti Bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą. Įrodymų, kad realiai vykdomos sutartys, pasirašytos su UAB „REnt2Go“ ir UAB „Vežimo korporacija“, byloje nėra. Byloje esantys išrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, sąskaitos faktūros patvirtina tik tiek, kad buvo atliekamos finansinės operacijos, kurios niekaip neįrodo Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje. Neaišku, kada ir kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, kokie darbuotojai paslaugas suteikė. Pinigų priėmimo kvitai yra pasirašyti tik Bendrovės direktoriaus, vairuotojų parašų nėra. Apklausti Bendrovės darbuotojai tik abstrakčiai apibūdino savo darbo funkcijas Bendrovėje, jie nežinojo Bendrovės vadovo pavardės, Bendrovės verslo partnerių. Teismo vertinimu, paslaugų teikimo sutartys sudaromis, sąskaitos faktūros buvo išrašomos ir finansinės operacijos atliekamos tik tam, kad imituoti Bendrovės veiklą. Bendrovės verslo partneriai ir apskaitos paslaugas teikianti UAB “Paprastos apskaitos grupė” yra žinomi kaip, padedantys trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Be to, neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas Bendrovės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl virtualaus ofiso nepaneigia atsakovo išvadų dėl Bendrovės imituojamos veiklos.
VSDF informacinės sistemos duomenimis, darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Migracijos departamentui, 2018 m. rugpjūčio 9 d. bendrovėje nedirbo: 2018 m. birželio 29 d. buvo nutraukti darbo santykiai su V. K., 2018 m. gegužės 2 d. – su M. J., 2018 m. vasario 19 d. – su R. I., 2018 m. sausio 16 d. – su L. M., 2018 m. birželio 29 d. – su A. J. Ivertindamas šias aplinkybes, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog šiuo metu Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydžius.
Taip pat nustatyta, pareiškėjo prašyme deklaruotos gyvenamosios vietos adresu S.Nėries g. 95-91, Vilniuje, gyvenamąją vietą yra nurodę 13 trečiųjų šalių piliečių. Pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą nurodė, kad nuo 2001 metų dirba OOO „Kontaktiv“ marketingo direktoriumi. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimo dėl savo veiklos Bendrovėje ir gyvenimo Lieruvos Respublikoje nepateikė.
Taigi, išnagrinėjus turimus dokumentus, įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą Lietuvos Respublikoje, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktais dokumentais Migracijos departamentui patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-611 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje R. F. piliečiui A. S.“paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.