- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-955-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07933-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė, Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukas ir Ko“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SKP aliuminis“
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukas ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11787-945/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKP aliuminis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liūtukas ir Ko“, trečiajam asmeniui R. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukas ir Ko“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKP aliuminis“ dėl akto pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-6), prašydama priteisti iš atsakovės 59 134,34 Lt skolą, 1 898,51 Lt delspinigius, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. ALU-13/072, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti suvestinėje sąmatoje nurodytus gaminius, juos pristatyti į atsakovės nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), sumontuoti ir perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti sumokėdama 78 000 Lt. Ieškovė įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir perdavė darbus priėmimo - perdavimo aktu bei šio akto pagrindu 2013 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą- faktūrą 75 000 Lt sumai, 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą 1 134,34 Lt sumai ir 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą- faktūrą 3 000 Lt sumai. Atsakovė sutarties pagrindu sumokėjo 20 000 Lt avansą. 2014 m. sausio 16 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė ieškovei buvo skolinga 56 134,34 Lt. Prie šios sumos pridėjus 2014 m. sausio 14 d. sąskaitoje nurodytą sumą gaunamas prašomas priteisti įsiskolinimas. Priimdama darbus atsakovė neišreiškė jokių pretenzijų, klausimą dėl darbų kokybės iškėlė tik 2014 m. sausio 22 d. rašte užduodama klausimą, kodėl langai buvo sumontuoti atvirkščiai, nėra žadėtų aliuminio intarpų. 2014 m. sausio 24 d. atsakymu į pretenziją ieškovė nurodė, jog darbai atlikti pagal atsakovės atstovų pageidavimus, susitikimų su trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktu architektu R. M., atsakovės akcininkais metu. Laiku neįvykdžiusi finansinės prievolės atsakovė privalo mokėti sutartyje nustatytus delspinigius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 33-34) ir priešieškinyje (t. 1, b. l. 72-75) atsakovė prašė ieškinį atmesti, pripažinti negaliojančiu 2013 m. lapkričio 29 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 13/072.1, įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus - sumontuoti stiklo paketus iš statinio vidinės pusės, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, jog darbai buvo atlikti ne pagal šalių suderintą brėžinį, todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti už atliktus darbus. Pirmajame pastato aukšte komercinėse patalpose langai nemontuojami iš išorės, kadangi juos nesudėtinga išimti ir patekti į patalpas. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovė pateikė ieškovei pretenziją. Sutartimi šalys susitarė, jog vitrinos bus montuojamos iš pastato vidaus. Šios aplinkybės ieškovė neginčija. Kad darbai atlikti ne pagal sutarties sąlygas, dėl ko kyla grėsmė saugumui, patvirtinama ir atsakovės į bylą pateiktoje specialisto išvadoje. Sutartis, skirtingai nei nurodė ieškovė, nebuvo pakeista sutarties 10.3 punkte nustatyta tvarka, trečiasis asmuo R. M. neturėjo įgaliojimų atstovauti atsakovę ir jos vardu atlikti sutarties pakeitimus. Nurodytą aplinkybę, vadovaudamasi CK 6.206 straipsniu, atsakovė nurodo vertinanti kaip pagrindą pripažinti negaliojančiu darbų priėmimo- perdavimo aktą. Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu šalis negauna to, ko tikėjosi sudarydama sutartį (sutarties 10.2.3 p.). Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, sutarties 5.2.1 punktu, tokiu atveju, kai rangos sutarties pagrindu gauto rezultato užsakovas negali naudoti pagal paskirtį, jis įgyja teisę reikalauti, jog trūkumai būtų neatlygintinai pašalinti.
Atsiliepime į priešieškinį (t. 1, b. l. 81-85) ieškovė prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pretenzijos nebuvo pareikštos per sutarties 4.3.7 punkte nustatytą terminą. Pretenzija pareikšta po to, kai buvo du su puse mėnesio naudojamasi darbų rezultatais, 44 dienas praleistas terminas atsiskaityti. Trečiasis asmuo R. M. ieškovės atstovui buvo pristatytas kaip atsakovės atstovas, įgalintas spręsti visus klausimus, dalyvavo darbiniuose susitikimuose, jo įgaliojimus patvirtina parašai pakeitimo dokumentuose. Net jei trečiasis asmuo veikė viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, ieškovei turėjus rimtą pagrindą manyti, jog jis veikia atsakovės vardu, trečiojo asmens pasirašyti sutarties sąlygų pakeitimai vertintini kaip privalomi atsakovei. Kadangi atsakovės nurodyti trūkumai nėra paslėpti, t.y. tokie, kurių nebūtų galima lengvai pastebėti, atsakovei teko pareiga darbų trūkumus įvardinti priėmimo metu ar per sutartyje nustatytą 10 dienų terminą. Priešieškiniu atsakovė be pagrindo reikalauja taikyti du tos pačios teisės gynimo būdus- tiek sutarties kainos sumažinimą, tiek ir darbų kokybės trūkumų ištaisymą. Reikalaudamas ištaisyti darbų trūkumus užsakovas kartu negali atsisakyti mokėti už darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu (t. 1, b. l. 119-125) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 59 134,34 Lt (17 126,49 Eur) skolą, 1 410,51 Lt (408,51 Eur) delspinigių, 6 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (60 544,85 Lt) (17 635 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2014 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 816 Lt (1 684,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 16,06 Lt (4,65 Eur) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl pagrindinės skolos sumos pagrįstumo nėra. Šalių sutarta darbų atlikimo kaina sudarė 78 000 Lt, po darbų priėmimo ieškovė išrašė sąskaitą 75 000 Lt sumai, vėliau dar dvi sąskaitas atitinkamai 1 134,34 Lt ir 3 000 Lt sumoms, t.y. iš viso 79 134,34 Lt. Atsakovė ieškovės reiškiamą reikalavimą ginčijo ne prašomos priteisti sumos dydžio aspektu, bet atsakovės atliktų darbų trūkumų įtaka atsakovės prievolei atsiskaityti už darbus, iš kitos pusės, reikšdama priešieškinį ginčijo tik tą darbų dalį, kuri buvo perduota 2013 m. lapkričio 29 d. aktu, t.y. kurios vertė 75 000 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovė savo gynybinę poziciją siejo išimtinai su atliktų darbų trūkumais ir esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atlikti darbai atitinka šalių sutartas sąlygas. Pretenzijos ieškovei buvo reiškiamos dėl to, jog vitrinos buvo sumontuotos ne iš tos pusės: ieškovė privalėjo vitrinas sumontuoti iš patalpos vidaus, kas būtų užtikrinę, kad jas bus neįmanoma išimti iš lauko pusės, tuo tarpu sumontavo iš lauko pusės, dėl ko sumažėjo patalpų saugumas, nes į patalpas galima patekti iš lauko pusės išėmus atitinkamu būdu sumontuotas vitrinas. Jokiu kitu pagrindu darbų kokybė ar ieškovės vykdytų darbų atitikimas šalių sutartoms sąlygoms nebuvo ginčijamas. Prievolės įvykdymo tinkamumą ieškovė siejo su aplinkybe, jog sutarties vykdymo eigoje sutarties sąlygos buvo pakeistos, t.y. šalys pasiekė susitarimą dėl vitrinų montavimo iš lauko pusės. Teismo vertinimu labiau tikėtina, jog šalys buvo susitarę dėl kitokio, nei nurodyta pradinėje sutartyje, vitrinų montavimo būdo, ir tai patvirtina tokios aplinkybės: šalys ir trečiasis asmuo neginčijo jog po sutarties pasirašymo vyko susitikimai, kurių metu buvo tariamasi dėl sutarties įgyvendinimo; atsakovės atstovas, tiek ir trečiasis asmuo pripažino, jog faktiškai darbai buvo atlikti laikantis aukščiau aptartų sąlygų dėl vitrinų vietos ir durų matmenų, jokios pretenzijos nurodytais aspektais ieškovei nebuvo pareikštos, kas teismui leido daryti išvadą, jog darbai buvo atlikti ne pagal pradinėje sutartyje šalių aptartas sąlygas ne tik atsakovės ginčijamu darbų montavimo krypties aspektu, bet ir įvedus papildomas korekcijas, kurios atsakovę tenkino. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu atsakovė pripažino egzistavus susitarimui dėl pradinių sutarties sąlygų pakeitimo. Kaip nepagrįstą teismas atmetė atsakovės argumentą, jog trečiojo asmens veiksmai nesukūrė atsakovei teisinių pasekmių. Nurodė, kad atsakovė pripažino dalį trečiojo asmens parašu patvirtintų sutartinių įsipareigojimų pakeitimų. Trečiasis asmuo taip pat pasirašė brėžinius, dalyvavo neformaliose šalių derybose, kas leido teismui spręsti, jog ieškovė turėjo pagrindą laikyti trečiąjį asmenį atsakovės atstovu ir atsakovė prisiėmė atsakomybę už trečiojo asmens sprendimus. Teismas nurodė, kad jeigu atsakovė būtų laikiusis pozicijos, jog langai turi būti sumontuoti iš vidaus, ji, elgdamasi rūpestingai, darbų priėmimo metu galėjo nesunkiai pastebėti atitinkamus darbų trūkumus ir nesutikti priimti darbų. Atsakovės įvardinti trūkumai nebuvo paslėpti, juos galima buvo nesunkiai identifikuoti. Teismas nurodė, kad pačios atsakovės atstovų patvirtinimas, jog montavimo krypties reikšmė atsakovei tapo aiški tik po darbų priėmimo, gali būti vertinamas kaip pagrindas kelti klausimą dėl to, ar atsakovė nebuvo suklaidinta dėl sutartimi kuriamo rezultato, kas galėtų, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, tapti pagrindu kelti abejones dėl sutarties galiojimo ar reikšti reikalavimą dėl sutarties kainos sumažinimo, tačiau negali būti vertinama kaip atliktų darbų trūkumas, sukuriantis teisę nemokėti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Pasisakydamas dėl priešieškinio, teismas nurodė, kad ginčydama darbų perdavimo- priėmimo aktą atsakovė neįvardijo jokių šio juridinio fakto trūkumų. Atsakovė neįrodinėjo, jog akto pasirašymo metu ieškovės atstovai ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais darbus priėmę atsakovės atstovai buvo apgauti ar suklaidinti. Teismo vertinimu, net ir pripažinimas, jog darbų trūkumai buvo paslėpti, kas nagrinėjamoje byloje buvo paneigta, nesąlygotų darbų priėmimo - perdavimo akto neteisėtumo. Teismas, konstatavęs, jog atsakovė, trečiajam asmeniui pasirašius brėžinius, pritardama pradinių sutarties sąlygų pakeitimui, tiek ir priimdama darbus bei per protingą terminą nereikšdama pretenzijų, pripažino darbų atlikimo tinkamumą vitrinų montavimo krypties aspektu, padarė išvadą, jog atsakovės reikalavimas dėl įpareigojimo sumontuoti vitrinas iš vidaus yra nepagrįstas, tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl darbų kainos priteisimo turi būti tenkinamas. Teismas, pripažinęs, jog atsakovė tinkamai nevykdė savo finansinių prievolių, vadovaudamasis sutarties 8.3 punktu, tenkino iš dalies reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas nurodė, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo visos 75 000 Lt sumos, nes 20 000 Lt ieškovė yra gavusi avansu, todėl teismas bendrą delspinigių sumą sumažino 488 Lt (1 830 Lt – (55 000 Lt x0,02%)) iki 1 410,51 Lt. Teismas, priteisęs ieškovei iš atsakovės pagrindinę skolą ir delspinigius už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir atsižvelgdamas į tai, kad priešieškinio reikalavimai buvo atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t.1, b. l. 131-135) atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Prašė skirti ekspertizę ir ją pavesti atlikti UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“, Kalvarijų g. 2, Vilnius, teismo ekspertui S. M., užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovė buvo pateikusi prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino, pažeisdamas atsakovės procesines bei materialines teises, ir neatskleidė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kas sudarė visas prielaidas priimti nepagrįstą sprendimą. Šios bylos ginčo esmė - ar ieškovės atlikti rangos darbai atitiko tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygas, todėl ieškovės atliktų darbų trūkumai turėjo būti įvertinti atitikties sutarties sąlygoms aspektu, pavedant į šį klausimą atsakyti ekspertui, užduodant tokius klausimus: 1) ar vitrininiai langai buvo sumontuoti pagal šalių suderintą ir abiejų šalių įgaliotų asmenų pasirašytą brėžinį, kuris yra neatsiejama sutarties dalis? 2) jei vitrininiai langai sumontuoti ne pagal sutartį, kokie vitrininių langų ir patalpų tinkamo naudojimo pagal paskirtį trūkumai (kuo jie pasireiškia)? Teismas, neturėdamas specialių žinių, kurios yra reikalingos šios aplinkybės įvertinimui, veikdamas savo kompetencijos ribose, negalėjo tinkamai įvertinti šios aplinkybės. Teismas tinkamai neištyrė fakto, ar ieškovės sumontuoti vitrininiai langai atitinka sutarties sąlygas ir ar sutarties darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Byloje ginčas kilo dėl rangos darbų rezultato atitikties sutarties sąlygoms, o būtent brėžiniui. Atmesdamas atsakovės prašymą atlikti ekspertizę, teismas ne tik neatskleidė esminės bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ir nepagrįstai apribojo atsakovės teises kylančias iš CK 6.662 straipsnio 5 dalies bei tuo pačiu - šalių lygiateisiškumo principą;
2. Priešieškinyje nurodyta, kad darbų perdavimo - priėmimo aktą yra prašoma pripažinti negaliojančiu, nes jis neatitinka šalių sutarties sąlygų. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų, kokiu pagrindu darbų perdavimo - priėmimo aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu - esą nebuvo nustatyta nei akivaizdžių, nei paslėptų darbų trūkumų. Šiuo atveju trūkumas yra nukrypimas nuo šalių suderinto brėžinio. Viena sutarties šalis negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš tinkamo sutarties vykdymo. Fakto - ar ieškovės sumontuoti vitrininiai langai atitinka sutarties sąlygas ir ar sutarties darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį teismas tinkamai neištyrė. Teismas atsisakęs skirti ekspertizę ir nesant byloje, jos metu gautų įrodymų, negalėjo tinkamai ir teisingai išnagrinėti, ar ieškovės atlikti rangos darbai atitinka sutarties sąlygas ir kokie jų trūkumai, pažeidė CPK 185 straipsnį, kas sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą;
3. Teismas neteisingai apskaičiavo priteistą iš ieškovės sumą, padarydamas 100 Eur aritmetinę klaidą nurodydamas bendrą 17 635 Eur sumą, kai turėtų būti 17 535 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 9-13) ieškovės atstovas advokatas K. J. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, nes ieškovė patvirtino, kad ginčo apie tai, kad vitrininiai langai ieškovės yra sumontuoti ne pagal sutarties pradinį brėžinį, o vėliau sutarties vykdymo metu pagal ieškovės atstovo (projekto vadovo) A. Z. ir atsakovės paskirto atstovo R. M. naujai suderintą brėžinį dėl langų montavimo išpildymo bei tų pačių atstovų suderintą brėžinių išklotinę dėl esamų durų angų bei naujai projektuojamų durų angų bei pertvarų. 2014 m. rugsėjo 8 d. dienos posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, šiai dienai vitrininiai langai sudėti būtent pagal šiuos šalių atstovų po sutarties pasirašymo ir jau sutarties vykdymo eigoje padarytus pakeitimus;
2. Nėra ginčo apie tai, kad vitrininiai langai atsakovės objekte yra sumontuoti ne pagal sutarties priede nurodytą išdėstymą, o pagal jau sutarties vykdymo metu ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo naujai suderintą brėžinį ir tai patvirtinta abiejų šalių įgaliotų asmenų parašais. Teismas pagrįstai neskyrė ekspertizės, kadangi išnyko poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities žiniomis;
Šalies argumentai
3. Po 2014 m. liepos 22 d. parengiamojo teismo posėdžio, nei 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu (atsakovei pateikus priešieškinį), nei priešieškinyje, nei vėlesnio teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai klausimo dėl ekspertizės skyrimo nekėlė. Atsakovė ekspertizę skirti neprašė ir surinkus bei ištyrus byloje esančius įrodymus;
4. Atsakovės poziciją, jog viena šalis negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, paneigia byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
2013 m. rugsėjo 23 d. statybos rangos sutartimi Nr. ALU-12/013 (toliau – Sutartis) ieškovė įsipareigojo pagaminti suvestinėje sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 3) nurodytus gaminius, juos pristatyti į atsakovės nurodytą vietą, sumontuoti, ir perduoti atsakovei darbų rezultatą objekte – ((duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje numatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 7-11). 2013 m. lapkričio 29 d. šalys pasirašė atliktų darbų pagal sutartį priėmimo-pridavimo aktą Nr. 13/072/1 (t. 1, b. l. 14), jo pagrindu 2013 m. lapkričio 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ALU1 000679 – 75 000 Lt sumai (t.1, b. l. 15), 2013 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita-faktūra - 1 134,34 Lt sumai (t. 1, b. l. 16-17) ir 2014 m. sausio 14 d. PVM sąskaita- faktūra 3 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 18). Atsakovė Sutarties pagrindu sumokėjo 20 000 Lt avansą. 2014 m. sausio 16 d. šalių tarpusavio suderinimo aktu šalys patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovė yra skolinga ieškovei 56 134,34 Lt. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė ieškinio pateikimo teismui dieną yra skolinga ieškovei pagal Sutartį 59 134,34 Lt. 2014 m. sausio 22 d. atsakovė ieškovei pareiškė pretenziją dėl atvirkščiai pagal Sutartį sumontuotų vitrininių langų (t., b. l. 20). 2014 m. sausio 24 d. atsakyme į pretenziją ieškovė nurodė, kad dėl vitrininių langų sumontavimo iš lauko pusės buvo suderinta su ieškovės atstovais. Byloje kilo ginčas, ar atlikti darbai atitinka šalių sutartas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutarties dalis dėl sutartų darbų – vitrininių langų sumontavimo pobūdžio – buvo pakeista ir ieškovei perduotas darbų rezultatas atitinka Sutarties pakeitimus.
Dėl ekspertizės skyrimo
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo skirti ekspertizę nustatyti, ar ieškovės atlikti darbai atitinka Sutarties sąlygas, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas neskirdamas ekspertizės pažeidė atsakovės teises ir neatskleidė bylos esmės. Ekspertui prašoma užduoti klausimus: 1) ar vitrininiai langai buvo sumontuoti pagal šalių suderintą ir abiejų šalių įgaliotų asmenų pasirašytą brėžinį, kuris yra neatsiejama sutarties dalis? 2) jei vitrininiai langai sumontuoti ne pagal sutartį, kokie vitrininių langų ir patalpų tinkamo naudojimo pagal paskirtį trūkumai (kuo jie pasireiškia)? Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė prašymą skirti ekspertizę ir prašė užduoti ekspertui aukščiau nurodytus klausimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, kadangi nebuvo tam teisinio pagrindo - išnyko poreikis pasinaudoti specialiomis atitinkamos srities specialisto žiniomis (CPK 212 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė iki prašymo skirti ekspertizę nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl atliktų darbų atitikimo Sutartiems sąlygoms. Atsakovės nurodytą aplinkybę, kurią turėjo patvirtinti ekspertizė, ieškovė pripažino. 2014 m. rugsėjo 8 d. dienos parengiamajame posėdyje ieškovės atstovas sutiko, kad vitrininiai langai buvo sumontuoti ne pagal pradinį Sutarties brėžinį, bet pagal vėliau Sutarties vykdymo metu ieškovės atstovo A. Z. ir atsakovės atstovo R. M. suderintą brėžinį. Šią aplinkybę taip pat pripažino ir atsakovės atstovas (t. 1, b. l. 55-57). Nei priešieškinyje, nei vėlesnių teismo posėdžių metu atsakovė klausimo dėl ekspertizės skyrimo nekėlė. Remiantis išdėstytu atsakovės prašymas skirti ekspertizę nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešieškinyje nebuvo nurodyta argumentų, kokiu pagrindu darbų perdavimo-priėmimo aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Teigiama, kad priešieškinyje buvo prašoma pripažinti darbų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiu tuo pagrindu, kad jis neatitiko Sutarties sąlygų, todėl apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs konstatavimu, jog nebuvo nustatyta darbų trūkumų ir netirdamas, ar ieškovės sumontuoti vitrininiai langai atitinka sutarties sąlygas, pažeidė CPK 185 straipsnį. Apeliacinės instancijos šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CK 6.662 straipsnyje nustatytą reglamentavimą darbų priėmimo ir perdavimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas dėl darbų perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu buvo grindžiamas Sutarties sąlygų neatitikimu išimtinai dėl vitrininių langų sumontavimo būdo nesilaikymo - langai turėjo būti sumontuoti ne iš patalpos išorės, o iš vidaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad visuma nustatytų aplinkybių leidžia esant labiau tikėtina, kad šalys buvo sutariusios dėl kitokio, nei pradinėje sutartyje, vitrinų montavimo būdo. Šalys ir trečiasis asmuo neginčijo, kad po Sutarties pasirašymo buvo tariamasi dėl Sutarties įgyvendinimo, kadangi iškilo klausimų dėl vitrininių langų išdėstymo pakeitimo, dėl jų matmenų pasikeitimo, vitrinų sujungimo vietų su patalpoje esančiomis pertvaromis. Aplinkybę, kad šalių Sutarties pakeitimai buvo įforminti patvirtina byloje pateikti ieškovės atstovo ir trečiojo asmens parašais patvirtinti brėžiniai (t. 1, b. l. 116-117). Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad faktiškai darbai ir buvo atliekami pagal aptartas sąlygas. Susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo egzistavimą netiesiogiai patvirtino ir atsakovės elgesys priimant darbus. Jeigu atsakovė, būtų laikiusis pozicijos, kad langai turi būti sumontuoti iš vidaus, darbų priėmimo metu, nurodyti langų montavimo neatitikimai galėjo būti nesunkiai pastebėti. Pažymėtina, kad pretenziją ieškovei atsakovė pareiškė tik 2014 m. sausio 22 d., praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po darbų priėmimo. Atsakovė, gavusi ieškovės atsakymą į pretenziją, nereiškė reikalavimo ieškovei dėl trūkumų pašalinimo, vengdama atsiskaityti už atliktus darbus, ėmėsi veiksmų tik ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, trečiajam asmeniui pasirašius brėžinius (t. 1, b. l. 116-117) iš esmės pritarė Sutarties sąlygų pakeitimui, o per protingą terminą nereikšdama pretenzijų, pripažino darbų atlikimo tinkamumą dėl vitrininių langų montavimo, todėl sprendžia, kad ieškovės atlikti darbai atitiko Sutarties sąlygas ir nebuvo jokio pagrindo pripažinti darbų priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiu.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad perskaičiuojant iš atsakovės priteistą sumą iš litų į eurus, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo padaryta aritmetinė klaida. Iš atsakovės priteista bendra suma turi būti 17 535 Eur (60544,85/3,4528), o ne 17 635 Eur.
Apibendrindama teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimo dalį dėl priteistos sumos nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos (CPK 326 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės atstovas įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKP aliuminis“ (juridinio asmens kodas 301090676) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liūtukas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 135725714) priteista suma, nuo kurios skaičiuojamos 6 % metinės procesinės palūkanos yra 17 535,00 Eur (septyniolika tūkstančių penki šimtai trisdešimt penki eurai).