Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1725-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2S-1725-324/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03621-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
A. I.
Civilinė byla Nr. e2S-1725-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03621-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.11.4; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjos A. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, kuriuo prašys atskirti pareiškėjos sūnų V. B. nuo tėvo A. B. ir jį grąžinti pareiškėjai, pareiškimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.

Šalies argumentai

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y., sumokėti trūkstamą užstatą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl užstato sumažinimo ar atleidimo nuo jo, pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos bei pateikti procesinį dokumentą, kuriame turi būti nurodyta, kam ir kokį ieškinį suinteresuotas asmuo ketina pareikšti. Dėl pastarosios nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje nustatytiems prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo trūkumams pašalinti.

6. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė procesinį dokumentą (registracijos Nr. DOK-112485).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės A. I. prašymą (dok. reg. CPB-4701) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui A. B. laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

8. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2020 m. rugsėjo 25 d. pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Ieškovė teismui pateiktu patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo visų minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y., nesumokėjo trūkstamo užstato ir nepateikė teismui motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo dėl užstato sumažinimo ar atleidimo nuo jo, nepateikė procesinio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokį konkretų ieškinį ieškovė ketina reikšti atsakovui, taip pat nepateikė duomenų apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kai, jos teigimu, ieškovės sūnaus Vyčio gyvybei iškilusi reali grėsmė, negali būti tenkinamas, kadangi nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti atleistas asmuo, kurio turtinė padėtis yra sunki ir asmuo yra pateikęs teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Ieškovės patikslinto prašymo motyvai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo nesudaro minėto įstatymo nuostatoje nurodyto pagrindo tokį prašymą tenkinti. Nors ieškovė patikslintame prašyme nurodo, kad kreipėsi ir rašė prašymą Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai skirti jai advokatą, tai nesudaro pagrindo teismui vertinti, kad ieškovė pirminio prašymo trūkumus pašalino. Ieškovė nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, be to, ieškovės pradinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui buvo pateiktas dar 2020 m. kovo 3 d., todėl ieškovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas išaiškino ieškovei, kad nutartis nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atskirti jos sūnų V. B. nuo tėvo A. B. ir vaiką jai grąžinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino mediacijos būtinybę, nurodęs, kad pagal įstatymą mediacija nereikalinga bylose, kuriose sprendžiama dėl vaiko nepriežiūros ir jo atžvilgiu naudoto smurto. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškraipė nurodytos Kauno apygardos teismo nutarties esmę.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai svarbių faktinių aplinkybių dėl A. B. nepakaltinamumo.

1.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė sumokėti žyminį mokestį, kadangi tokio pobūdžio bylose (kai yra smurtaujama prieš vaiką) žyminis mokestis nemokamas.

1.4. V. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartys teisiškai neįsigaliojo dėl nepasirašytų užsienio teismo dokumentų pripažinimo.

1.5. A. B. įvairiomis formomis smurtauja V. B. atžvilgiu, jį kankina, grasina nužudyti, smaugia, prievartauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio pateikimo dienos. CPK 147 straipsnio 3 dalyje išvardinta, kokius reikalavimus toks prašymas turi atitikti. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui grąžindamas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, nurodė išspręsti pareiškėjos prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, sumokėti pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, pateikti procesinį dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kam ir kokį ieškinį pareiškėja ketina pareikšti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikto procesinio dokumento, registracijos Nr. DOK-112485, turinį ir pareikštus reikalavimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepašalino teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y., nesumokėjo trūkstamo užstato ir nepateikė teismui motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo dėl užstato sumažinimo ar atleidimo nuo jo, nepateikė procesinio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokį konkretų ieškinį ieškovė ketina reikšti atsakovui, taip pat nepateikė duomenų apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos.

17. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 25 d. teiktu procesiniu dokumentu (registracijos Nr. DOK-11485) prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskiriant šalių sūnų V. nuo A. B. ir grąžinant jį pareiškėjai ir I., taip pat, be kita ko, apriboti A. B. tėvystės teises. Nors pareiškėjos prašymai suformuluoti netiksliai ir turi trūkumų, iš pareiškėjos pateikto procesinio dokumento (registracijos Nr. DOK-11485) turinio spręstina, kad ji ketina reikšti atsakovui A. B. ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė nesant aišku, kokį konkretų ieškinį ieškovė ketina reikšti atsakovui.

18. Sutiktina su pareiškėja, kad tokio pobūdžio bylose (dėl tėvo valdžios apribojimo) reikalavimas dėl privalomos mediacijos netaikytinas.

19. Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos nuo 2020 m. sausio 1 d. įtvirtino pasikeitusį šeimos bylų teisminį nagrinėjimą, t. y. šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, turi būti taikoma privaloma ikiteisminė mediacija (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktas). Tačiau Mediacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis. Taigi, mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Kilus ginčui dėl tėvų valdžios ribojimo ginčas iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima. Taigi, privalomoji mediacija tokiu atveju netaikoma. Pareiškėjai nurodžius ketinamo pareikšti ieškinio pobūdį, pagal kurį mediacija nėra privaloma pasinaudoti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji nepateikė duomenų apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos.

20. Sutiktina su pareiškėja, kad bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

21. Nors CPK 147 straipsnio 3 dalis nustato, kad paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas, be kita ko, turi sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą, tačiau už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Taigi, pareiškėja byloje dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji nepašalino prašymo trūkumo sumokėti trūkstamą užstatą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl užstato sumažinimo ar atleidimo nuo jo.

22. Kiti skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą ir priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti prašymo iš esmės, kadangi prašymo priėmimo klausimas yra priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina ir pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir pareiškėjos A. I. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė