Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus. Nei ieškovas, nei atsakovas iki paskirto teismo posėdžio prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikė. Byloje 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo paskirtas rašytinis posėdis, pasiūlyta pateikti raštu savo dar papildomus paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Ieškovui buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolą. Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų papildomų pozicijų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju, atsakovas D. P. ieškinį pripažino visiškai, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir surašomi sutrumpinti motyvai.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. vasario 28 d. atsakovas ir aukštoji mokykla (duomenys neskelbtini) sudarė studijų sutartį Nr. L-0N-VF112, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. 2012 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 06-R4-1467 ir prie jo pridėtas 2011–2012 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašas patvirtina, kad atsakovas D. P. nuo 2012 m. kovo 30 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, studijų nutraukimo/pašalinimo pagrindas – nepažangumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje, tačiau iš aukštosios mokyklos buvo pašalintas, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu, atsakovui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Bylos duomenimis, ieškovas su 2012 m. lapkričio 21 d. įspėjimu dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. IS 1361 kreipėsi į atsakovą dėl 3 819 Lt (1 106,06 Eur) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo. Grąžinimo terminas – 2015 m. lapkričio 21 d. Ieškovo teigimu, atsakovas nurodytais terminais įsipareigojimų neįvykdė ir lėšų negrąžino.

7. Aukščiau nurodytos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

8. Nagrinėjamu atveju, atsakovui tinkamai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovas įgijo teisę į negrąžintos 1 106,06 Eur skolos (valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti) išreikalavimą teismine tvarka. Pažymėtina, jog atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu sutinka, prieštaravimų byloje nereiškė. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 106,06 Eur negrąžintos paskolos suma.

9. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Nagrinėjamu atveju atsakovas lėšas į valstybės biudžetą pagal Sutartį turėjo grąžinti iki 2015 m. lapkričio 21 d. Atsakovui šios prievolės neįvykdžius, ieškovui iš atsakovo priteistina 39,82 Eur delspinigių, paskaičiuotų už paskutines 180 dienų nuo 2015 m. lapkričio 22 d., taikant 0,02 proc. delspinigių dydį.

10. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 145,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 26 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje patirtos 8,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

13. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad neturi galimybės skolos sumokėti iš karto, todėl prašė išdėstyti skolos mokėjimą maksimaliam terminui. Pažymėtina, jog atsakovas tokio savo prašymo nepagrindė jokiais motyvais, argumentais, nepridėjo jokių rašytinių jo turtinę padėtį ar negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą egzistuojant išimtines ar svarbias aplinkybes, suponuojančias būtinybę išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Tuo labiau, kad pranešimai atsiskaityti atsakovui jau buvo siųsti senai.

15. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų bei, nagrinėjamu atveju, nebūtų išlaikyta išieškotojo (ieškovo) ir skolininko (atsakovo) teisėtų interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 106,06 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešis eurus 06 ct) skolą, 39,82 Eur (trisdešimt devynis eurus 82 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 145,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,08 Eur (aštuonis eurus 08 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.