- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- eII-108-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00040-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos O. R. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25268818124 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. A. (toliau – pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025 m. kovo 21 d. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: 2025 m. kovo 20 d. apie 17.08 vai. važiuojant dviračiu Šakių aplinkkeliu nuo Griškabūdžio link Jurbarko (koordinatės vaizdo įraše) jį apie 94 km/h greičiu lenkė mikroautobusas Ford baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis jį lenkė nesaugiai- pravažiavo pro jį apie 70-80 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, išvažiavo į dešinį kelkraštį, balansavo ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo manęs nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus ir šviesą atspindinčią liemenę, dviračio gale veikė raudonas žibintas. Vertinant atstumą tarp kontaktinių paviršių ir kelio situaciją, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo gyvybei. Iki įvykio keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavau važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 10 cm atstumu iki siauros ištisinės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia (duomenys neskelbtini) kurio vaizdo įrašą pateiktas. Vertinant vaizdo įrašą prašo atkreipti dėmesį, kad kamera yra su stabilizatoriumi ir filmuoja plačiu kampu. 2025 m. gegužės 2 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau Institucija) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25268818124. Su 2025 m. gegužės 2 d. Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Institucijai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pasikeitus situacijai ginče, nes iš pradžių institucija nutraukė tyrimą kitais pagrindais t.y. dėl to, kad nebuvo pažeistas šoninis dviračio lenkimo atstumas, o atsiliepime nurodė visiškai kitas aplinkybes t.y. su faktinėmis aplinkybėm institucija sutinka (su jo paskaičiavimais dėl lenkimo), bet ginčas išlieka dėl teisės taikymo, nes institucija mano, kad pažeidžiant dviratininko lenkimą KET 126 punktą negali būti padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau jis taip nemano, todėl nesant ginčui dėl faktinių aplinkybių prašo teismo priimti vieną iš ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte sprendimų – panaikinti nutarimą administracinės teisenos byloje ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes tam pagrindai yra. Jo civilinį ieškinį tenkinti ir jį priteisti iš pažeidėjo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. A. skundu nesutinka. Nurodė, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Sutiktina A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 str. 1 d. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą tyrimui atlikti. Institucijos nuomone, 2025 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 91-ANR_N-56-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91-ANR_N-56-2025 palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad sutinka jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Institucija keičia savo poziciją ir mano, kad asmuo turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, jog 2025 m. kovo 20 d. valdišku automobiliu Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo. Jokio dviratininko jis nematė. Dviratininko nematė ir kartu su juo važiavęs žmogus. Jis visada važiuoja atsakingai ir tvarkingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamoje byloje susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Įvykio metu galiojusioje KET 126 punkto redakcijoje, numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
KET 136.4 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės.
Nagrinėjamu atveju A. A. ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nesant ginčui dėl faktinių aplinkybių prašė teismo panaikinti nutarimą administracinės teisenos byloje ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Skundą padavęs asmuo teigia, kad nutarime nurodyto įvykio metu buvo padarytas administracinis nusižengimas: automobilis jį lenkė nesaugiai - pravažiavo pro jį apie 70-80 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, išvažiavo į dešinį kelkraštį, balansavo ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi dviratininkui. Dviratininko kliudymas 94 km/h greičiu galėjo sukelti sunkias pasekmes.
Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovas patvirtino, kad sutiktina su A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Prašo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal 417 straipsnio 3 dalį.
Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, jog 2025 m. kovo 20 d. valdišku automobiliu Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš darbo. Jokio dviratininko jis nematė. Dviratininko nematė ir kartu su juo važiavęs žmogus.
Ginčo dėl to, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimų nėra, ginčas kyla dėl veikos kvalifikavimo t.y. ar šis KET 126 punkto nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ar pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs Institucijos atstovo, A. V., bei skundą padavusio asmens paaiškinimų, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis.
Iš bylos rašytinės medžiagos ir Institucijos atstovo, A. V. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad nebuvo patikimai nustatytas šoninis atstumas tarp dviratininko ir jį lenkiančio automobilio ir tam reikalinga atlikti išsamesnį tyrimą.
Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad KET 126 punkte buvo pateikti ne vien tik rekomenduojami šoniniai atstumai, kuriuos turi palikti motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, bet tuo pačiu suformuota ir imperatyvi taisyklė, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o šiuo konkrečiu atveju nepakanka surinktų byloje duomenų padaryti išvadai nei, kad saugus atstumas automobiliui lenkiant dviratininką nebuvo išlaikytas, nei, kad toks atstumas buvo išlaikytas.
Be to, šiuo atveju reikia vertinti ne tik konkrečius atstumus, bet faktiškai dviratininkui sukeltą pavojų. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į Kelių eismo taisyklių 126 punkto, bet ir į Kelių eismo taisyklių 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, reikalavimus. O tam, kad daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl to, ar A. V. veiksmuose yra, ar nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje arba 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus.
Įvertinus tai, kad nebuvo tiksliai nustatyta, kokiu atstumu iš šono buvo lenkiamas dviratininkas, įvertinus nustatytą dviratininką lenkusio automobilio greitį, lenkimo vietą ir esant abejonių dėl galimo KET pažeidimo padarymo, spręstina, jog yra tikslinga visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes.
Administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Institucijai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos ar nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, negali būti perkelta kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti administracinio nusižengimo sudėtį pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, teismas neturi galimybės spręsti bylos iš esmės, todėl daro išvadą, jog visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268818124, naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268818124 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.