- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2-2228-736/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- J. I.
2.5.8.10.; 2.5.29.3.; 3.1.7.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS U Ž AKIŲ
2016 m. rugsėjo 7 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui J. I. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
ieškovė UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. I. 434,43 Eur negrąžintą paskolą, 84,01 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 423,11 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Teismas procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo darbovietės adresu. 2016-07-27 dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2013-03-25 ieškovė UAB „4finance“ ir atsakovas J. I. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9873477001. Pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovė atsakovui viso per tris kartus suteikė 434,43 Eur (1500,00 Lt) paskolą, o atsakovas įsipareigojo iki 2015-05-25 grąžinti jam suteiktą 434,43 Eur paskolą ir sumokėti 440,48 Eur kredito kainą (bendra kredito kainos metinė norma 114,60 proc.).
Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 4.1. punktą, už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose (114,60 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir grąžino ieškovei gautą paskolą, jos dalį ar palūkanas, ieškovei iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinta paskola ir jos paskaičiuotos 84,01 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.213 str. 1 d., 6.870 str., 6.872 str.).
Pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 7.1. punktą, kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma (114,60 proc.) yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Vadovaudamasi įvardintais sutarties punktais, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-08-16 iki 2014-05-01 atsakovui paskaičiavo 423,11 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino kaip kreditorės nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais ir prašo jas priteisti iš atsakovo.
Tuo atveju, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001).Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl patiriamų nuostolių. Teismo vertinimu, vartojimo kredito sutartyje nustatytos palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 434,43 Eur sumą, patyrė būtent tokio dydžio 423,11 Eur nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (434,43 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžinimo termino dydį (423,11 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų po kredito grąžinimo termino dydis yra mažintinas iki 200,00 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.
Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.
Ieškovė sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį, pagal bendrą taisyklę, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 16,00 Eur žyminis mokestis – Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3 Eur sumos, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 ct) negrąžintą paskolą, 84,01 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 01 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-07-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „4finance“, į. k. 301881644.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė UAB „4finance“ turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.